Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2012-12-20 · Civilinė byla Nr. 2-1438-860/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-12-20Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-12-30Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-20
Bylos Nr.
2-1438-860/2012
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00891-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Jakaitis
Pareiškėjas
L. Z.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus apskrities VMI, Ž. I., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.9.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1438-860/2012Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00891-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 34.1; 24.2; 113.2; 114.2; 114.3; 114.6; 114.9.1; 114.9.3.1; 114.9.3.2; 116.4; 128.2.
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 20 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Jakaitis,

sekretoriaujant M. Šapokaitei – Sosyan, dalyvaujant pareiškėjos atstovui adv. V. Keliuočiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities VMI, Ž. I., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja L. Z. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t.y. kad ji po L. I. mirties priėmė pastarosios palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti (b.l. 2-3).

Pareiškime nurodė, kad pareiškėjos motina L. I. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties liko palikimas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nepadavė notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, tačiau pradėjo faktiškai valdyti jos turtą – asmeninius daiktus bei nekilnojamąjį turtą. Nurodytu žemės sklypu pareiškėja rūpinosi dar iki nuosavybės teisių į jį atkūrimo motinai. Tokiu būdu ji priėmė motinos palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Pareiškėjos brolis A. I. miręs, jo dukros Ž. I. gyvenamoji vieta pareiškėjai nežinoma, tačiau ji jokių reikalavimų į mirusiosios turtą nėra pareiškusi. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tikslu įgyti teises į motinos palikimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjų pateiktam reikalavimui neprieštaraus, jei pareiškėjos pateiktus įrodymus teismas laikys pagrįstais (b.l. 62).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašė bylą spręsti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (b.l. 75-76).

Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjos prašymo patenkinimui, prašo nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (b.l. 85).

Suinteresuotam asmeniui Ž. I. pareiškimas ir šaukimas į posėdį įteikti įstatymų nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu. Ji atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad pareiškėja dar motinai esant gyvai turėjo įgaliojimą jos vardu tvarkyti žemės dokumentus, motinai mirus galvojo, kad ir toliau turi tokią teisę, todėl nesikreipė į notarą, bet naudojosi žemės sklypu. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą tam, kad notaras išduotų paveldėjimo teisės liudijimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

LR CK 5.50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Šiuo atveju palikimo atsiradimo diena yra L. I. mirimo diena, t.y. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5, 25) (CK 5.3 str.). Taigi, palikimas turėjo būti priimtas per 3 mėnesius nuo šios datos.

Pareiškėja yra mirusiosios L. I. dukra (b.l. 17). Gyventojų registro tarnybos 2012-04-20 pažyma patvirtina, kad L. I. mirė (duomenys neskelbtini) būdama našlė, turėdama dukterį – pareiškėją L. Z. (b.l. 37). Vilniaus miesto 5 – ojo notarų biuro 2008-08-04 raštas patvirtina, kad po L. I. mirties notarų biure paveldėjimo byla nebuvo pradėta, Testamentų registre nėra jokių duomenų apie L. I. kaip apie testatorę ar palikėją (b.l. 27, 43).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis mirusiosios L. I. nuosavybės teisės įregistruotos į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (b.l. 8-9, 29-30).

Byloje pateikti paslaugų pirkimo – pardavimo kvitai, laidojimo paslaugų sutartis pavirtina, kad pareiškėja rūpinosi motinos laidojimu ir apmokėjo už laidojimo paslaugas (b.l. 25A-26). Byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad L. Z. 2005-06-27 buvo įgaliojusi savo dukterį L. Z. valdyti ir tvarkyti visą jos turtą (b.l. 11-12).

Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, pareiškime ir pareiškėjos atstovo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, yra pagrindas išvadai, kad pareiškėja per tris mėnesius po motinos L. I. mirties (duomenys neskelbtini) pradėjo naudotis jai priklausančiu turtu, t.y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą. Jokie kiti asmenys pretenzijų į palikėjos turtą nėra pareiškę.

Pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą nurodant palikėjo palikimą sudarantį turtą. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, teismų praktikoje“ 13 p. (Teismų praktika Nr. 24, psl. 188)). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas iš dalies, t.y. juridinis faktas nustatytinas, tačiau nenurodant paveldimo turto kiekio, jo dalių ir vietos.

Kadangi pareiškėja negali kitokia, t.y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtus juridinę reikšmę turinčius faktus, todėl šie faktai nustatomi teismine tvarka (CK 445 str.), t.y. konstatuotina, kad pareiškėja L. Z. priėmė L. I. palikimą po jos mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50 str. 2 ir 3 d., 5.51 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 444 - 448 straipsniais,

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) po L. I., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Saulius JakaitisKopija tikra: