- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-12
- Bylos Nr.
- 1A-214-458/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25500-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Daugėla, Eduardas Maškevičius, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- L. R., M. M.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. R. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo L. R. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, areštą pakeičiant į laisvės atėmimą pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio taisykles, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir galutinė subendrinta bausmė L. R. paskirta – terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams 20 (dvidešimt) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityta viena laikino sulaikymo para 2018 m. gegužės 25 d. ir atlikta bausmė pagal Plungės apylinkės teismo 2018 m. kovo 8 d. nuosprendį.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu taip pat nuteistas M. M. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. R. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą:
nuteistiesiems L. R. ir M. M. 2017 m. gegužės 24 d., apie 23.34 val., turint tikslą pagrobti svetimą turtą ir veikiant bendrininkų grupe, L. R. išdaužė parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 76 Eur vertės plastikinio lango stiklo paketą ir įsibrovęs į parduotuvės vidų į plastikinį maišelį iš parduotuvės lentynų krovė prekes, kurias per išdaužtą parduotuvės langą padavė M. M., tokiu būdu pagrobė prekių, kurių vertė 261,01 Eur. Taip pat L. R. iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos aparato pagrobė 50,19 Eur grynųjų pinigų. Iš viso L. R. ir M. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė 387,20 Eur turtinę žalą.
Apeliaciniu skundu nuteistasis L. R. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, kadangi prokuroras prašė skirti trumpesnę laisvės atėmimo bausmę, o teismas paskyrė terminuotą laisvės atėmimą ilgesniam laikotarpiui. L. R. taip pat nurodo, jog prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą. Anot jo, šios aplinkybės taip pat rodo, jog jis yra nubaustas per griežtai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistasis L. R. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis L. R. apeliaciniu skundu savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos neginčija. Apeliaciniu skundu prašoma paskirti švelnesnę bausmę, taigi būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas nutartyje ir pasisako.
Apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažįsta ir pats L. R., ir veikdamas bendrininkų grupe.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino aplinkybes, jog L. R. padarė apysunkį nusikaltimą, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, į jo asmenybę, į tai, kad nusikalto ne pirmą kartą, būdamas teistas už nusikaltimus nuosavybei, neišnykus teistumui (t. 1, b. l. 156–165), ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau informacijos apie paskirtų administracinių baudų sumokėjimą nėra (t. 1, b. l. 149–155). Taigi apygardos teismas daro išvadą, kad L. R. nėra linkęs laikytis įstatymų, taisytis, išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, todėl švelnesnėmis negu laisvės atėmimas bausmėmis nėra galimybės pasiekti bausmės tikslų. Pirmiausia šios aplinkybės formuoja teismo nuomonę apie nuteistojo asmenybę, apie tai, kad teismų paskirtos bausmės už ankstesnius nusikaltimus jam neturėjo jokios teigiamos įtakos, nuteistasis nekeičia savo gyvenimo būdo, nesistengia gyventi socialiai teisingai, rodyti deramą pagarbą aplinkai ir aplinkiniams.
Aplinkybę, jog L. R. nedaro tinkamų išvadų ir nekeičia požiūrio į nusikalstamų veikų darymą, patvirtina duomenys, jog nuteistasis nusikaltimą padarė nepraėjus nė metams po to, kai paskutinį kartą buvo išleistas iš įkalinimo įstaigos – 2016 m. liepos 11 d. paleistas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kalėjimų departamento (t. 1, b. l. 164). Taigi akivaizdu, jog L. R. savo ankstesnių veiksmų nevertina neigiamai ir savo elgesyje neįžvelgia pavojingumo bei neteisėtumo. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti L. R. paskyrus švelnesnę bausmę. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog nuteistasis L. R. yra nedirbantis, teistas 9 kartus. Neturėdamas gerų socialinių įgūdžių, nuolatinio darbo ar kito legalaus pragyvenimo šaltinio, tikėtina, nuteistasis L. R. gali ir toliau daryti nusikalstamas veikas, kad tokiu būdu įgytų lėšų pragyvenimui. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog mažesnės nei normos sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis paskyrimas, yra pakankamai švelni bausmė, ypač įvertinant visas anksčiau aptartas aplinkybes bei tai, kad buvo nustatyta ne tik nuteistojo L. R. atsakomybę lengvinanti, bet ir jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Apygardos teismas daro išvadą, kad paskirtą bausmę švelninti dar labiau nėra jokio pagrindo.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog prokuroras prašė skirti trumpesnę laisvės atėmimo bausmę. Prokuroras baigiamosios kalbos metu prašė L. R. paskirti 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (t. 2, b. l. 22), o teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu L. R. paskyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Nors pirmosios instancijos teismas iš tiesų paskyrė didesnę bausmę, nei prašė prokuroras, tačiau apygardos teismas pažymi, jog, vertindamas apylinkės teismo motyvus dėl L. R. skirtos bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų nepastebi. Valstybės kaltintojo pagrindinė funkcija teisminio nagrinėjimo metu yra kaltinimo palaikymas, t. y. prokuroras pateikia asmeniui kaltinimą ir grindžia jį konkrečiais vykdyto tyrimo metu surinktais duomenimis. Bausmės skyrimas nėra prokuroro prerogatyva. Jis teismui pateikia tik savo nuomonę dėl bausmės rūšies bei dydžio, tačiau šis siūlymas, kaip ir bet kurios kitos proceso šalies nuomonė, teismui nėra privalomas. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys yra remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų baudžiamajame įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas daro išvadą, kad L. R. už padarytą nusikaltimą paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį.
Nors nuteistasis akcentuoja, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau ši aplinkybė jau buvo nustatyta Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendyje, kuriame ji vertinta kaip lengvinanti L. R. atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam L. R. realią laisvės atėmimo bausmę, jau įvertino apeliaciniame skunde nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į ją atsižvelgė, tačiau ji nelaikytina paneigiančia anksčiau išvardytus ir aptartus byloje esančius duomenis, kurie rodo, jog bausmės tikslai nebūtų pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmę. Teismas konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo L. R. apeliacinį skundą.