Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam skirta 51 (penkiasdešimt vienos) paros arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. M. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 34 (trisdešimt keturių) parų arešto bausmė.

Be to, A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, t. y., draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Taip pat, A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje - turto konfiskavimas, ir iš jo konfiskuota nusikaltimo padarymo įrankio – mopedo vertę atitinkanti pinigų suma – 400 Eur.

Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, nuspręsta A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. M. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: 2018 m. spalio 7 d. apie 9.30 val. kelyje (duomenys neskelbtini) vairavo S. M. priklausantį mopedą „Daelim E-FIVE SJ“ be valstybinių numerių, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,50 promilių alkoholio, t. y. 2,16 promilių etilo alkoholio.

2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje yra pakankamai įrodymų A. M. kaltei pagal BK 281 straipsnio 7 dalį pagrįsti, o bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus nuteistajam arešto bausmę.

3. Nuteistasis A. M. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendį, prašo jį peržiūrėti ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Apeliantas nurodo, jog prisipažino dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Pažymi, kad jei S. M., po to kai jį išvežė policija, jo (t. y. A. M.) namuose nebūtų palikęs savo mopedo, jis nebūtų šiuo važiavęs. Nuteistojo manymu, minėtos aplinkybės ir tai, kad jo motina yra neįgali, įrodo, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta neteisinga bausmė ir mano, kad jam turėtų būti paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliaciniame skunde keliamas bausmės individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta arešto bausmė yra per griežta, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurioje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu, visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą, skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę įstatymas teismą įpareigoja vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis).

9. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

10. Už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti skiriama baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmė. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatavo, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus arešto bausmę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

11. Apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į tai, kad A. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nuteistasis vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 2,16 promilių neblaivumas, kas rodo ypatingai sumenkusią žmogaus reakciją ir gebėjimą tinkamai valdyti padidinto pavojaus šaltinį. Tai atitinkamai kelia didesnį pavojų kelyje eismo saugumui, kitų asmenų turtui, sveikatai ar netgi gyvybei, juolab, kad nusikaltimas padarytas gyvenvietėje. Be to, pažymėtina, jog šiuo konkrečiu atveju veika vertintina kaip labiau pavojinga dar ir todėl, jog A. M. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės to daryti, t. y. neturėdamas tinkamų žinių ir įgūdžių. Nors tai nėra veikos būtinasis požymis ir baudžiamoji atsakomybė už tai nekyla, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai taip pat turi reikšmės vertinant šios konkrečios veikos pavojingumą. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apibūdinant nuteistojo asmenybę, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad A. M. anksčiau ne kartą teistas. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Jis taip pat ne kartą baustas ir administracine tvarka, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. M. yra linkęs elgtis neatsakingai, ignoruoti teisės aktų reikalavimus. Todėl simbolinės, apelianto pageidavimus tenkinančios bausmės (šiuo atveju tai būtų bauda, kadangi tik tokia su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė yra numatyta BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje) paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Juolab, kad iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad informacijos apie už administracinius nusižengimus paskirtų baudų sumokėjimą nėra. A. M. niekur nedirba, duomenų apie legalius pajamų šaltinius byloje nėra. Pažymėtina ir tai, kad valstybės taikomas poveikis asmeniui už jo padarytą nusikalstamą veiką turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. M. skyrė su trumpalaikiu laisvės atėmimu sijusią bausmę – areštą, kurios dydį nustatė artimą sankcijos vidurkiui. Pažymėtina, jog ši bausmė, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis dar buvo sumažinta 1/3, todėl, įvertinus apelianto asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

12. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.