Kauno apygardos teismo nutartis

2019-05-23 · Civilinė byla Nr. e2S-914-390/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-23
Bylos Nr.
e2S-914-390/2019
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00113-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Atsakovas
D. Z.
Ieškovas
A. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-914-390/2019Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00113-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 23 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. Z. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1748-445/2019 pagal ieškovo A. R. iš atsakovės D. Z. dėl skolos, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovės D. Z. priteisti 10 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio palūkanas nuo 10 000 Eur sumos, nuo 2018-12-20 iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas prašė atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašyti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įrašą uždrausti atsakovei D. Z. perleisti nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. žemės sklypą, ūkinius pastatus, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (šulinį), esančius (duomenys neskelbtini) . Reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas grindė, kad sutartyje nustatytu laiku atsakovė negrąžino skolos, atsakovė gali perleisti jai priklausančius nekilnojamuosius daiktus, todėl gali pasidaryti visiškai nebeįmanomas įvykdyti ieškovui palankus teismo sprendimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2019 m. vasario 19 d. nutartimi prašymą tenkino, taikė laikinąją apsaugos priemonę, t. y. padaryti įrašą Nekilnojamojo turto registre, kuriuo D. Z. uždrausta perleisti nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0.4665 ha ploto, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, 2 000 eurų vertės; gyvenamajį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 120,66 kv. m., 5 160 eurų vertės; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 62,00 kv. m., 419 eurų vertės; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 72.00 kv. m, 542 eurų vertės; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 15,00 kv. m., 95 eurų vertės; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 34.00 kv. m., 276 eurų vertės; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) užstatytas plotas 40.00 kv. m., 751 eurų vertės; kitą inžinerinį statinį - kiemo statinį (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 12 eurų vertės. D. Z. paliko teisę valdyti ir naudoti šį jai priklausantį nekilnojamąjį turtą.

4. Teismas nurodė, kad šioje proceso stadijoje prie ieškinio pridėtais duomenimis ieškovas tikėtinai pagrindė aplinkybes, kuriomis yra grindžiami reikalavimai.

5. Teismas darė išvadą, kad atsakovės nekilnojamojo turto perleidimas kitiems asmenims gali lemti, kad sprendimo (jeigu jis bus priimtas ieškovo naudai) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Bylos duomenimis atsakovė kito nekilnojamojo turto, išskyrus išvardintą preliminarioje sutartyje, viešame registre nėra įregistravusi.

6. Teismas nurodė, kad taikoma laikinoji apsaugos priemonė sąlyginai pažeis atsakovės interesus, tuo pačiu užtikrindama ieškovo interesus, tačiau šalių interesų pusiausvyros principas nebus pažeistas, nes atsakovės valdymo ir naudojimo teisės nėra ribojamos, o laikinųjų apsaugos priemonių netaikius, ieškovas prarastų galimai palankaus teismo sprendimo šioje byloje realaus įvykdymo galimybę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskirajame skunde atsakovė prašo Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas formaliais pagrindais priėmė skundžiamą nutartį, viršijo ieškinio reikalavimų mastą, nes šiuo metu viso turto, kuriam taikyta laikinoji apsaugos priemonė, vertė yra 89 000 Eur, o ne 10 000 Eur, kaip nurodė teismas. Teismas vertino tik ieškovo teiginius, VĮ Registrų centro pažymą, kurioje turto vertė nurodyta nereali. Jau vien ta aplinkybė, kad ieškovas pasirašė preliminarių sutartį, jog turtą pirks už 83 000 Eur, o reiškiant ieškinį nurodo, kad turto vertė 10 000 Eur, turėjo kelti teismui abejones.

7.2. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir varžo atsakovės teises daugiau nei būtina teisėtam tikslui (ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui) pasiekti.

8. Atsiliepimo į atskirąjį skundą ieškovas nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstat uoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nenustatyta.

10. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones

11. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia dviejų būtinųjų sąlygų sutaptis: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

12. Ieškinio pagrįstumas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo kontekste skiriasi nuo ieškinio pagrįstumo įvertinimo, kai šis klausimas yra išsprendžiamas CPK nustatyta tvarka, įgyvendinus visas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procedūras. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

13. Nagrinėjamu atveju ieškovui nurodžius argumentus, kuriais siekiama pagrįsti ieškinio reikalavimus, bei pateikus atitinkamus įrodymus, kurie patvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų teisiškai nepagrįsta daryti išvadą, jog ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas.

14. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo įrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016 ir kt.).

15. Pažymėtina, kad jokių duomenų bei tai pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas dėl to, kad atsakovė vengs įvykdyti teismo sprendimą ir tuo tikslu sieks paslėpti/perleisti kitiems asmenims savo turtą ar imtis kitų nesąžiningų veiksmų, kad atsakovė jau ėmėsi ar gali imtis tam tikrų veiksmų ir tokiu būdu apsunkinti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, ieškovas nėra pateikęs (CPK 178 straipsnis). Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad yra reali grėsmė sprendimo įvykdymui.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek nacionalinis teisinis reglamentavimas, kurio aiškinimo praktika (grėsmės teismo sprendimo įvykdymui aspektu) pastaraisiais metais yra pakitusi, tiek ir tarptautinis, Lietuvai privalomas teisinis reglamentavimas tokių aplinkybių, kaip prievolės kreditoriui nevykdymas ar nepalanki skolininko (atsakovo) turtinė padėtis, nesuabsoliutina ir nepriskiria jų prie savaime patvirtinančių grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Tokios praktikos laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-07-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2018-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018).

17. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Šis principas iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

18. Pagal bylos duomenis ieškovo pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai nėra siejami su turto, kuriam taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Todėl teismas neteisingai sprendė, kad netaikius įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, atsakovė turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ir dėl to būsimo teismo sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pritaikyta laikinoji pasaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl atsakovės nekilnojamojo turto nuosavybės teisių perleidimo draudimo, nors ir yra mažiausiai varžanti atsakovės teises, nes riboja tik jos teisę šiuo turtu disponuoti ir nedraudžia šį turtą valdyti ir juo naudotis, tačiau iš esmės sukelia atsakovei neigiamas pasekmes ir pažeidžia jos teises bei teisėtus interesus.

19. Apibendrindamas argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė neteisingai, neatsižvelgęs į šį institutą reglamentuojančių teisės normų bei grėsmės teismo sprendimo įvykdymui aiškinimą, pateikiamą aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, todėl skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Tenkinus atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turėtų būti priteisiamas atsakovei iš ieškovo 38 Eur žyminis mokestis, tačiau atsakovei nesumokėjus šio žyminio mokesčio paduodant atskirąjį skundą, mokėtinas žyminis mokestis priteistinas iš ieškovo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo A. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. R. 38 Eur žyminį mokestį valstybei.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Algimantas Kukalis