Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, dalyvaujant ieškovei M. B., jos atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui, atsakovams D. P. ir V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovams D. P. ir V. K. dėl iškeldinimo ir nuomos mokesčio priteisimo,

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas nurodė teismui, kad atsisako ieškinio reikalavimo dėl atsakovų iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, pasirašė teismo posėdžio protokole (b.l. 77).

LR CPK 140 str. numato, kad ieškovas turi teisę pareikšti teismui, kad atsisako ieškinio. Tačiau ne mažiau svarbūs ir ieškinio atsisakymo motyvai, nes teismas turi teisę ir nepriimti ieškinio atsisakymo (LR CPK 140 str. 4 d.). Kadangi ieškovės argumentas dėl ieškinio atsisakymo aiškus – atsakovai iš patalpų jau išsikėlė, ieškovės prašymas tenkintinas, byla dalyje dėl atsakovų iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų nutrauktina (LR CPK 293 str. 4 p.). Bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (LR CPK 294 str.2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2004-06-09 ir 2007-10-01 tarp atsakovų D. P., V. K. ir A. R. komercinės firmos (vėliau UAB „Domus ARX“) pasirašytas Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, buvo išnuomotos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), advokato veiklai vykdyti. Pagal minėtų sutarties nuostatas atsakovai įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti po 200,00 Lt nuomos mokestį bei atsiskaityti už komunalines paslaugas (b.l. 37-40). 2011-11-15 pirkimo pardavimo sutartimi UAB „Domus ARX“ minėtas patalpas perleido M. B. (b.l. 11). Tą pačią dieną pasirašytas daikto priėmimo-perdavimo aktas (b.l. 12, 86). Pirkimo pardavimo sutartyje šalys dėl nuomos sutarties tolimesnio vykdymo nesusitarė (b.l. 12).

Vadovaujantis CK 6.530 straipsniu, pagal pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti arba laikinai naudoti pastatą, statinį ar įrenginį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.499 str. 1 d. įtvirtinta nuomininko pareiga, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą. Pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, jis turi būti grąžintas nuomotojui pagal CK 6.535 straipsnyje nustatytas taisykles (CK 6.535 str. 4 d.). Bendroji taisyklė yra ta, kad nuomininko pareiga grąžinti pastatą (statinį, įrenginį) laikoma įvykdyta, kai atitinkamas daiktas faktiškai perduodamas nuomotojui arba nuomos sutarties šalys pasirašo perdavimo-priėmimo aktą (CK 6.535 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad pagal 6.494 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai išnuomoto daikto nuosavybės teisė iš nuomotojo pereina kitam asmeniui, registruotina nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui, jeigu iš nuomos sutarties atsiradusios teisės įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruotos viešame registre. Byloje nustatyta, kad 2004-06-09 ir 2007-10-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartys nebuvo registruotos viešame registre, todėl 2011-11-15 ieškovei M. B. įsigijus patalpas, minėtos nuomos sutarys nustojo galioti.

Nuomos sutartis dėl pastatų, statinių visais atvejais turi būti rašytinė (CK 6.478 straipsnio 1 dalis, 6.531 straipsnio 1dalis). Įstatymo nustatytos rašytinės formos nesilaikymas, jeigu įstatymuose įsakmiai nenurodyta kitaip, nedaro žodine tvarka sudarytos sutarties negaliojančios, tačiau pasunkina jos įrodinėjimą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Nors byloje ginčo dėl žodinės patalpų nuomos sutarties sudarymo nėra, tačiau ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turėjo įrodyti, kad pagal šalių žodinę sutartį ji patalpas, esančias J. J. g. 16, Klaipėdos mieste, išnuomojo už būtent jos nurodytą 1.000,00 Lt nustatytą kainą. Teismas pažymi, jog tik įregistruota viešame registre pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis (CK 6.531 str. 2 d.). Kadangi tarp šalių buvo sudaryta tik žodinė sutartis ir ji akivaizdu nebuvo įregistruota viešame registre, ieškovė negali šia sutartimi remtis prieš atsakovus, įrodinėdama jų pareigas sumokėti nuomos mokestį ir kt.

Pažymėtina, kad byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Be to, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Atsakovai nurodo, jog visą sutartą nuomos mokestį sumokėjo, ieškovė tai neigia, tačiau įrodymų nepateikia (CPK 178 str.). Ieškovė pati patvirtino, jog įsiskolinimų už komunalines paslaugas nėra. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog įsiskolinimas susidarė už 2012 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesį, o teismo posėdžio metu nurodė kitą laikotarpį (liepos ir rugpjūčio mėnesį) (b.l. 87). Įrodinėjimo pareiga reiškia ne tik nurodymo ar teigimo pareigą, bet reiškia ir šalies pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Ieškovė M. B. teigdama, kad atsakovai privalėjo kiekvieną mėnesį mokėti po 1.000,00 Lt nuomos mokestį ir liko skolingi 2.000,00 Lt jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos faktus nepateikė. Priešingai, posėdžio metu ieškovė net negalėjo nurodyti tikslią atsakovų išsikėlimo iš patalpų datą, nurodyti tikslų laikotarpį už kurį reikalaujama mokėti nuomos mokestį (b.l. 87, 3). Teismui įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovės elgesį (ieškinys pateiktas dėl iškeldinimo ir nuomos mokesčio pritesimo jau po to, kai atsakovai keletą mėnesių buvo išsikėlę iš patalpų), ieškovei neišnaudojus kitų kaip savininkės teisių gynimo būdų bei kitų byloje esančių įrodymų visuma, vadovaujantis LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, leidžia daryti išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog atsakovai nėra sumokėję viso nuomos mokesčio (CPK 185 straipsnis). Byloje pateikti įrodymai taip pat neleidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovai kaip nors kliudė ieškovei patekti į patalpas. Atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės argumentas, jog ji negalėjo patekti į patalpas, nes atsakovai neperdavė raktų nuo patalpų. Teismas pažymi, jog atsakovai buvo tik šių patalpų nuomininkai, ieškovė patalpas įsigijo ne iš atsakovų, o iš UAB „Domus ARX“, todėl patalpos (taip pat ir raktų) perdavimo pareiga atsirado buvusiam patalpų savininkui, o ne patalpų nuomininkui (CK 6.317 str., 6.393 str. 4 d., 6.398 str.). Tai, kad patalpos buvo perduotos pirkimo - pardavimo sutarties dieną, patvirtino pati ieškovė (b.l. 86). Taigi, ieškovė, nebuvo pakankamai rūpestinga, atidi ir apdairi, dėl ko pažeidė prievolės šalių pareigą bendradarbiauti, elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (CK 6.4 str. , 6.38 str. 6.158 str., 6.200 str.). Dėl to ji privalo prisiimti neigiamų padarinių riziką. Nors ieškovė ir pateikia antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, tačiau iš jų turinio negalima daryti išvados, jog ieškovė, kaip savininkė negali patekti į patalpas dėl atsakovų kaltės, o ne dėl pačios ieškovės, kaip savininkės aplaidumo, įsigijus patalpas nepasirūpinant patalpų užraktais ir pan. Juolab, kad tiek ieškovė, tiek atsakovai patvirtino buvus žodinę patalpų nuomos sutartį, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovai net ir neturėjo pareigos išsikelti iš patalpų, nepasibaigus nuomos sutarties terminui. Todėl ieškovės ieškinys dalyje dėl nuomos mokesčio priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą, tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo. Asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą - ieškinio patenkinimą - asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Monkevičienė v. UAB ,,Y. W. Technologies Lietuva”, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Chachajeva v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių argumentą. Todėl, šiuo atveju, teismas neaptarinėja kitų su aplinkybių, kurios, taikant neturi jokios teisinės reikšmės. Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.). Atsakovai duomenų, apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė ir priteisti neprašo, todėl išlaidų priteisimo klausimas nesvarstomas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priimti ieškovės M. B. dalies ieškinio atsisakymą ir bylą dalyje pagal ieškinio reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.