- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- eI3-807-426/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01667-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas, Violeta Balčytienė
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Domus langai“, G. Č., D. Č.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos 238 individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Domus langai“, G. Č., D. Č.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja 238-oji individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija (toliau – Bendrija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro (toliau – ir Centrinis registratorius) ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą ir VĮ Registrų centro 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą ; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde pareiškėja nurodo tokias faktine aplinkybes: 2021 m. sausio 4 d. paaiškėjo, jog VĮ Registrų centro nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilojamojo turto registro (toliau – Registras) išraše panaikintas juridinis faktas apie įsiteisėjusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-1136-141/2015 ir Vilniaus apygardos teismo (toliau – VAT) 2017 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-323-881/2017, turinčius įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui. 2022 m. sausio 12 d. pareiškėja kreipėsi į atsakovą su prašymu įregistruoti sprendimą ir nutartį civilinėse bylose. VĮ Registrų centras, išnagrinėjęs Bendrijos skundą, 2022 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. SPR4-1313 (4.52) atsisakė tenkinti prašymą. Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo sprendimu, 2022 m. vasario 1 d. kreipėsi į Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją (toliau – Komisija), prašydama panaikinti atsakovo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą, 2021 m. gegužės 14 d. Turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu išregistruoti juridinį faktą apie įsiteisėjusį teismo sprendimą (nutartį), turintį įtakos minėto nekilnojamojo daikto teisiniam statusui. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2022 m. balandžio 15 d. sprendimu pakeitė VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir Teritorinis registratorius) 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą̨ (įformintą registro išrašu), ir jį išdėstė taip: „Registre išregistruotą juridinį faktą̨ – įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, įregistruotą̨ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimo, 2015 m. gruodžio 5 d. nutarties ir VAT 2017 m. balandžio 5 d. nutarties pagrindu, išregistruoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimo ir VAT 2017 m. balandžio 5 d. nutarties pagrindu”.
Pareiškėjos teigimu, Komisijos 2022 m. balandžio 15 d. sprendimas, kuriuo paliktas galioti Teritorinio registratoriaus 2021 m. gegužės 24 d. sprendimas, yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl prašo panaikinti. Skunde akcentuoja, jog atsakovui VĮ Registrų centrui 2021 m. gegužės 24 d., sprendimo priėmimo dieną, buvo kitas teisėtas pagrindas išregistruoti registre įrašą apie įsiteisėjusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir VAT 2017 m. balandžio 5 d. nutartį, išregistruojant įrašą apie juridinį faktą išregistravimo pagrindu nurodyti šiuos įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus.
Anot pareiškėjos, Komisija nepagrįstai sprendė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimo ir VAT 2017 m. balandžio 5 d. nutarties įvykdymą pagrindžia ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – ir VTPSI) 2021 m. birželio 11 d. Patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo buvo užfiksuotas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymas. Paaiškina, kad šio Patikrinimo akto pagrindu galėjo būti sprendžiama tik apie 2013 m. gruodžio 23 d. Savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) išregistravimą, tačiau ne įrašą apie įsiteisėjusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir VAT 2017 m. balandžio 5 d. nutartį. Pažymi, jog VTPSI nebuvo civilinės bylos, kurioje priimti sprendimas ir nutartis bei jų pagrindu įregistruotas juridinis faktas apie įsiteisėjusį teismo sprendimą (nutartį), turintį įtakos minėto nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, šalis, t. y., VTPSI nebuvo ieškovas šioje byloje, todėl atsakovas 2021 m. birželio 11 d. Patikrinimo akto pagrindu neturėjo teisės spręsti apie teismo sprendimo įvykdymą iš asmens, kurio atžvilgiu teismo sprendimas nebuvo priimtas.
Pareiškėjos įsitikinimu, išregistruoti įrašą apie įsiteisėjusius teismų sprendimus kaip įvykdytus, pagrindu galėjo būti tik teismo procesinis dokumentas apie įvykdytą prievolę, išieškotojo, t. y. Bendrijos, pareiškimas arba antstolės patvarkymas.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėja nurodo, jog kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl VTPSI 2021 m. birželio 11 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akto ir 2021 m. birželio 16 d. sprendimo dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo kaip neatitinkančių realybės, nes savavališka statyba statinyje (duomenys neskelbtini), nepašalinta iki šiol. Nors Vilniaus miesto apylinkės teisme užvesta civilinė byla Nr. e2-6509-808/2022, tačiau nepaisant to, Komisija ginčijamu 2022 m. balandžio 15 d. sprendimu, remdamasi teisme ginčijamu VTPSI 2021 m. birželio 11 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu konstatuoja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimo ir VAT 2017 m. balandžio 5 d. nutarties įvykdymą.
Bendrija akcentuoja, jog Komisija jos ginčijamam atsakovės atsakovo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimui pagrįsti negalėjo remtis VTPSI 2021 m. birželio 11 d. Patikrinimo aktu dar ir dėl tos priežasties, kad VĮ Registrų centro 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo priėmimo metu VTPSI 2021 m. birželio 11 d. Patikrinimo aktas neegzistavo.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka ir su tuo, jog kitų asmenų̨ daiktinės teisės į ginčo statinį įregistravimas sudaro pagrindą išregistruoti įsiteisėjusius teismų sprendimą ir nutartį, nustatančius pareigą pašalinti neteisėtos statybos padarinius, kadangi savavališkos statybos padariniai, kuriuos pašalinti nuspręsta įsiteisėjusiais teismų sprendimu ir nutartimi, dėl to nedingsta. Aptariamų padarinių šalinimas pereina naujiesiems savininkams, todėl, pareiškėjos manymu, ir šis argumentas negali būti pagrindas išregistruoti įrašą apie juridinį faktą – įsiteisėjusius teismų sprendimus, kuriais nuspręsta pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime paaiškina, jog Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2022 m. balandžio 15 d. sprendime nurodė, kad vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir VAT 2017 m. balandžio 5 d. nutartį, Registre buvo ne tik išregistruoti šeši turtiniai vienetai – patalpos, bet atitinkamai pakeisti ar atstatyti ir gyvenamojo namo kadastro duomenys į buvusius iki šių patalpų įregistravimo Registre, t. y. pagal 2000 m. gruodžio 20 d. nustatytus kadastro duomenis. Pagal juos buvusi savininkė minėtais teismo sprendimais buvo įpareigota atstatyti gyvenamojo namo duomenis ir faktiškai. Vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir VAT 2017 m. balandžio 5 d. nutartį bei Registre 2017 m. rugpjūčio 30 d. pakeitus ar atstačius gyvenamojo namo kadastro duomenis į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, šio namo teisinis statusas Registre pasikeitė. Pažymi, jog juridiniai faktai apie įsiteisėjusius teismų sprendimus, turinčius įtakos nekilnojamojo daikto teisniam statusui, Registre yra išviešinami tik iki tol, kol šių teismų sprendimų pagrindu nėra pakeičiamas nekilnojamojo daikto teisinis statusas.
Atkreipia dėmesį į tai, kad Registre registruojant turtinius vienetus, keičiami ir viso pastato kadastro duomenys, todėl išregistravus atskirai suformuotas patalpas, privalomai turi būti pakeisti ir viso pastato kadastro duomenys, kad jie atitiktų Registre įrašytus duomenis apie pastate esančias patalpas. Dėl šios priežasties Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui Registre išregistravus turtinius vienetus, atitinkamai privalėjo būti pakeisti ir gyvenamojo namo kadastro duomenys. Tai, pasak atsakovo, nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, vykdant minėtus teismo sprendimus.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad Komisija nepagrįstai sprendė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimo ir VAT 2017 m. balandžio 5 d. nutarties faktinį įvykdymą pagrindžia VTPSI 2021 m. birželio 11 d. Patikrinimo aktas, bei teiginiais, kad nors minėtuose teismų sprendimuose ir yra nurodytas 2013 m. gruodžio 23 d. Savavališkos statybos aktas, tačiau VTPSI 2021 m. birželio 11 d. Patikrinimo akto pagrindu negalėjo būti sprendžiama dėl juridinio fakto apie įsiteisėjusį teismo sprendimą išregistravimo, kadangi VTPSI nebuvo šalis (ieškovas) minėtoje civilinėje byloje. Atsakovas paaiškina, kad VTPSI yra valstybės institucija, kuriai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu yra pavesta atlikti statybos valstybinę priežiūrą, o minėtoje civilinėje byloje ji buvo trečiasis asmuo. Civilinėje byloje buvo pateiktas VTPSI 2013 m. gruodžio 23 d. Savavališkos statybos aktas, kuriuo teismas vadovavosi priimdamas sprendimą ir įpareigodamas I. B. pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl VTPSI 2021 m. birželio 11 d. Patikrinimo aktas, kuriame konstatuojama, kad 2014 m. sausio 31 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo surašytas pagal 2013 m. gruodžio 23 d. Savavališkos statybos aktą, įvykdytas, yra teisinis pagrindas išregistruoti juridinį faktą apie minėtus įsiteisėjusius teismo sprendimus, nes jis patvirtina, kad savavališkos statybos darbai, kuriuos teismas buvo įpareigojęs pašalinti, faktiškai pašalinti.
Atsiliepime akcentuoja, kad ginčijamo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo priėmimo metu Komisija neturėjo duomenų, kad VTPSI 2021 m. birželio 11 d. Patikrinimo aktas būtų nuginčytas, pripažintas neteisėtu ar kitokiu būdu netekęs galios, todėl pagrįstai jį laikė dokumentu, patvirtinančiu minėto juridinio fakto pasibaigimą, o aplinkybė, kad ginčijamo Komisijos sprendimo priėmimo metu buvo iškelta civilinė byla dėl šio akto panaikinimo, nėra pagrindas laikyti jį negaliojančiu.
Atsakovės manymu, Komisija sprendimą priėmė vadovaudamasi jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais, veikdama kompetencijos ribose, jokių teisės normų ir pareiškėjo teisėtų interesų nepažeidė.
Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Domus langai“ (toliau – ir Bendrovė) pateikė teismui paaiškinimus (pažymėtina, jog savo paaiškinimuose atsakovą nurodė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos), kuriuose nurodo, jog Bendrovės žiniomis, VTPSI nėra paskirtos funkcijos vykdyti ar organizuoti priverstinio teismų sprendimų vykdymo veiksmus, todėl šioje byloje atsakovui negali būti keliami jokie reikalavimai įvykdyti tam tikrus teismų sprendimus, kai atsakovas nėra skolininkas vykdymo procese, kai nėra suteiktos antstolio funkcijos. Akcentuoja, jog skolininkais vykdymo procese taip pat nėra nei UAB „Domus langai“, nei kiti įtraukti šioje byloje suinteresuotais asmenimis, o išanalizavus ekspertizės aktą, matyti, kad teismo ekspertas neatliko jokio tyrimo dėl anksčiau teismų sprendimų (ne)įgyvendinimo apimties ir pan.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime paaiškina, jog kad 2021 m. birželio 11 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad privalomasis nurodymas įvykdytas, o VTPSI konstatavus, kad nebėra savavališkos statybos požymių, UAB „Domus langai“ atsirado pagrindas namą, esantį (duomenys neskelbtini), susiremontuoti pagal savo poreikius. Todėl Bendrovė kreipėsi į projektuotoją UAB „Geros realizacijos“, kuris 2021 m. rugsėjo mėn. parengė namo kapitalinio remonto projektą. Atlikti darbai, pasak Bendrovės, nesusiję su 2013 m. gruodžio 23 d. savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų savavališkos statybos padarinių šalinimu, tai yra kapitalinio remonto ir paprastojo remonto darbai, kuriems statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas. UAB „Domus langai“ pažymi, kad jokiais teismų sprendimais nebuvo įpareigota atstatyti pastato būklę į buvusią 2000 m., Bendrovei nebuvo uždrausta pasirengti kapitalinio remonto projektą ir remontą vykdyti. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, trečiojo suinteresuoto asmens manymu, atsakovas neturėjo jokio pagrindo Bendrovei riboti galimybes vykdyti kapitalinį remontą, nustatyti tariamus pažeidimus ir pan.
Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėja, remdamasi ekspertizės aktu, tai daro selektyviai, nutyli reikšmingas aplinkybes. Akcentuoja, jog ekspertizės akte aiškiai pažymima: „Ekspertizei nėra pateiktos nuotraukos, kaip Pastatas atrodė po to, kai buvo atlikti savavališkos statybos darbai. Nėra Pastato planų, kuriuose tie savavališkos statybos darbai būtų pažymėti. Savavališkos statybos akte minėti darbai aprašyti tekstu, nenurodant vietos Pastate“. Pažymi, jog ekspertas nurodė, kad jis negali patikrinti istorinių duomenų apie pastato būklę iki kapitalinio remonto darbų vykdymo pagal UAB „Geros realizacijos“ parengtą projektą, todėl akivaizdu, kad pareiškėja neturi jokio pagrindo tvirtinti, kad iki kapitalinio remonto vykdymo statinio vidaus konstrukcijos, langai ir pan. nebuvo atstatyti į pareiškėjos norimą būklę.
Atsiliepime Bendrovė akcentuoja, jog ekspertas, vertindamas UAB „Geros realizacijos“ kapitalinio remonto projektą, nustatė, kad langų angų įrengimas kitose vietose, buvusių langų angų užtaisymas, laiptų įrengimas pietrytinėje pastato dalyje, pertvarų ardymas ir kt. yra ne savavališkos statybos, bet UAB „Domus langai“ vykdyto kapitalinio remonto ir paprastojo remonto darbai pagal UAB „Geros realizacijos“ projektą.
Bendrovė paaiškina, kad ji pati balkonų anksčiau neįrenginėjo ir jie nėra įrengti. Esama bylos situacija patvirtina, kad balkonai nebuvo įrengti ir atsakovo patikrinimų metu, o tai patvirtina, kad atsakovas neturėjo pagrindo nustatyti teisės aktų pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro įraše išregistruoti juridinį faktą apie įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1136-141/2015 ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-323-881/2017 bei valstybinės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą̨ ir jį išdėstyti taip: „Registre įregistruotą juridinį faktą̨ – įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, įregistruotą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimo, šio teismo 2015 m. gruodžio 5 d. nutarties ir VAT 2017 m. balandžio 5 d. nutarties pagrindu, išregistruoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimo ir VAT 2017 m. balandžio 5 d. nutarties pagrindu”, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.2-1136-141/2015 2015 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimą, kuris Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-323-881/2017 buvo pakeistas. Buvo nuspręsta pripažinti administracinius aktus neteisėtais, panaikinti nuosavybės objektų teisinę registraciją, pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat nesuteikti atsakovei I. B. leidimo parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statinio statybą leidžiančius bei įteisinančius dokumentus, atsakovė įpareigota per tris mėnesius nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius – savo lėšomis išardyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), perstatytas ir pertvarkytas statinio dalis, nugriauti valstybinėje žemėje pastatytą gyvenamojo namo dalį (priestatą – laiptinę) bei atstatyti statinį, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) į buvusią padėtį pagal Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filialo 2000 m. gruodžio 20 d. kadastro matavimų duomenų planus ir namų valdos žemės sklypo ribų planą, sudarytą 1994 m. kovo 8 d.
VĮ Registrų centras iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. gavo procesinius sprendimus – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį, VAT 2017 m. balandžio 5 d. nutartį vykdymui dėl teisinio statuso duomenų įregistravimo.
Atsakovas iš pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 17 d. gavo 2017 m. rugpjūčio 16 d. prašymą imtis priemonių, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimo ir VAT 2017 m. balandžio 5 d. nutarties pagrindu Registre būtų panaikinta turtinių vienetų registracija.
VĮ Registrų centras, vykdydamas VAT pateiktus procesinius sprendimus ir pareiškėjos 2017 m. rugpjūčio 16 d. prašymą, Registre 2017 m. rugpjūčio 30 d. išregistravo šešias patalpas – butus, esančias gyvenamajame name, ir nuosavybes į jas bei pakeitė / atstatė gyvenamojo namo kadastro duomenis į buvusius iki šių patalpų registravimo, t. y. pagal 2000 m. gruodžio 20 d. kadastrinių matavimų bylą. Apie tai pareiškėją 2017 m. rugsėjo 6 d. informavo jos atstovui pateikus Registro centrinio duomenų banko išrašą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) su atstatytais gyvenamojo namo kadastro duomenimis.
Turto pardavimo iš varžytynių 2021 m. gegužės 14 d. akto pagrindu 2021 m. gegužės 24 d. buvo išregistruotas juridinis faktas apie įsiteisėjusį teismo sprendimą (nutartį), turintį įtakos nekilnojamojo daikto (gyvenamojo namo) teisiniam statusui.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 11 d. Patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kuriame nurodyta, jog privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra įvykdytas (faktinė gyvenamojo namo padėtis buvo atstatyta), VĮ Registrų centras 2021 m. birželio 25 d. išregistravo kadastro žymą apie savavališką statybą.
2022 m. kovo 4 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią gyvenamais namas buvo parduotas tretiesiems suinteresuotiems asmenims – G. Č. ir D. Č., todėl Registre buvo įregistruotos kitų asmenų daiktinės teisės į gyvenamąjį namą.
Pareiškėja VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriui 2022 m. sausio 12 d. pateikė prašymą įregistruoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2- 1136-141/2015 ir VAT 2017 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-323-881/2017, turinčius įtakos nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisiniam statusui.
Pareiškėja, nesutikdama su Teritorinio registratoriaus sprendimu, Komisijai 2022 m. vasario 1 d. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti teritorinio registratoriaus 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą. Skunde pareiškėja teigė, jog turto pardavimo iš varžytinių aktas patvirtina turtą iš varžytinių įsigijusio asmens nuosavybės teisę į jį, su visomis to turto savybėmis, įskaitant savavališkos statybos padarinius, kurie vien tik dėl to, jog turtas įsigytas iš varžytinių, niekaip nedingo, o teismo sprendimas, įpareigojęs pašalinti savavališkos statybos padarinius turto įsigijimu iš varžytinių tuo įvykdytas nebuvo. Anot pareiškėjos, Turto pardavimo iš varžytynių aktu nėra konstatuojamas teismo sprendimo įvykdymas, todėl įgijus turtą šio akto pagrindu, turtui nustatyti juridiniai faktai – įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis, turintys įtakos gyvenamojo namo teisiniam statusui, nėra įvykdomi ir Turto pardavimo iš varžytynių aktu nepasibaigė, todėl nepagrįstai šio akto pagrindu Registre įregistruoti juridiniai faktai 2021 m. gegužės 24 d. buvo išregistruoti.
Pareiškėja, nesutikdama su Komisijos 2022 m. balandžio 15 d. sprendimu, 2022 m. balandžio 25 d. kreipėsi į teismą.
Šiam ginčui aktualus Nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę.
Įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registro duomenų bazę.
Įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.
Įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatyta, kad atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše gali būti daromos žymos apie šiuos juridinius faktus: įsiteisėjusius teismo sprendimus ir teismo nutartis, turinčius įtakos įregistruoto nekilnojamojo daikto teisiniam statusui.
Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas tada, jeigu yra pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, kurie patvirtina, kad juridinis faktas pasibaigė, o įregistruoti juridiniai faktai, kurie susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, yra išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą.
Įstatymo 22 straipsnis nustato, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.
Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymus įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus nagrinėja ir sprendimus priima teritorinio registratoriaus įgalioti darbuotojai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog išnagrinėjęs prašymą, Teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas gali priimti vieną iš šių sprendimų: 1) prašymą tenkinti – daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoti nekilnojamojo turto registre; 2) prašymą atmesti – atsisakyti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoti nekilnojamojo turto registre; 3) sprendimo priėmimą atidėti dėl aplinkybių, kurios trukdo nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus.
Dėl Teritorinio registratoriaus 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo (įforminto registro įrašu) išregistruoti juridinį faktą apie įsiteisėjusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį
Pareiškėja skunde teigia, kad vien tik neteisėtai suformuotų šešių patalpų (butų) gyvenamajame name išregistravimas nėra pagrindas išregistruoti juridinį faktą apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, kadangi tuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. ir VAT 2017 m. balandžio 5 d. nutartis faktiškai nebuvo įvykdyti, neteisėtos statybos padariniai nebuvo pašalinti, todėl ir nebuvo teisėto pagrindo juridinį faktą išregistruoti. Pareiškėjos manymu, įrašo apie įsiteisėjusius teismų sprendimus kaip įvykdytus išregistravimo pagrindu galėjo būti tik teismo procesinis dokumentas apie įvykdytą prievolę, t. y. pareiškėjos pareiškimas arba antstolės, priverstinai vykdančios įsiteisėjusį sprendimą, patvarkymas. Bendrija akcentuoja, jog tokio pagrindo nebuvo, Teritorinio registratoriaus 2021 m. gegužės 24 d. sprendimas (įformintas registro įrašu), išregistruoti juridinį faktą apie aukščiau nurodytus teismų procesinius sprendimus yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.
Teisėjų kolegija pažymi, jog iš byloje pateiktos VAT 2017 m. balandžio 5 d. nutarties matyti, kad teismas įpareigojo atsakovę I. B. pašalinti savavališkos statybos padarinius – savo lėšomis išardyti gyvenamojo namo perstatytas ir pertvarkytas statinio dalis, nugriauti valstybinėje žemėje pastatytą gyvenamojo namo dalį bei atstatyti statinį, esantį (duomenys neskelbtini) į buvusią padėtį pagal Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Registrų centro Vilniaus filialo 2000 m. gruodžio 20 d. kadastro matavimų planus ir namų valdžios žemės sklypo ribų planą, 1994 m. kovo 8 d. sudarytą A. M. VĮ Registrų centras, vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir VAT 2017 m. balandžio 4 d. nutartį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 16, 17, 18 punktais iš Registro išregistravęs šešias patalpas, pakeitė pagal 2000 m. gruodžio 20 d. gyvenamojo namo kadastro duomenis. Ši aplinkybė leidžia pripažinti, kad VĮ Registrų centras įvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir VAT 2017 m. balandžio 4 d. nutartį, atstatydamas gyvenamojo namo kadastro duomenis į pradinę padėtį iki pažeidimo, kaip ir buvo įpareigota.
Įvykdžius aptariamus sprendimą ir nutartį, viešinti juridinius faktus apie įsiteisėjusius teismo sprendimus, nebeliko pagrindo, kadangi atsakovas minėto sprendimo ir nutarties pagrindu pakeitė, t. y. atstatė gyvenamojo namo kadastro duomenis, o pakeitus gyvenamojo namo teisinį statusą, iš esmės nebelieka pagrindo viešinti juridinių faktų apie teismo sprendimą ir nutartį. Pareiškėja neginčija fakto, jog VĮ Registrų centras 2017 m. rugpjūčio 30 d. atstatė gyvenamojo namo kadastro duomenis į buvusius iki pažeidimo. Faktas, kad atsakovas, įvykdęs teismo sprendimą ir nutartį, panaikino Registro juridinį faktą apie teismo procesinius sprendimus, šiuo atveju pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių. Konstatuotina, jog skundo teiginiai, kad VĮ Registrų centras neturėjo teisinio pagrindo išregistruoti juridinį faktą apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, kadangi tuo Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. ir VAT 2017 m. balandžio 5 d. nutartis faktiškai nebuvo įvykdyti, nepagrįsti, pažymėtina, jog VĮ Registrų centro kompetencija nėra tikrinti, ar buvo faktiškai įvykdytas teismo sprendimas ar nutartis, t. y., ar gyvenamasis namas faktiškai buvo atstatytas, kaip buvo įpareigota teismo sprendimu ir nutartimi.
Teisėjų kolegija akcentuoja, jog VĮ Registrų centras, neišeidamas iš savo kompetencijos ribų, atstatė gyvenamojo namo kadastro duomenis, pagal kuriuos atsakovė civilinėje byloje faktiškai turėjo atsakyti nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra nurodęs, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (LVAT 2011m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011 ir kt.). Nurodytos nuostatos suponuoja išvadą, kad nekilnojamojo turto kadastro ir nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi tik pareigą išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises.
Dėl Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo.
Pareiškėja skunde teigia, kad Komisijos 2022 m. balandžio 15 d. sprendimas palikti galioti Teritorinio registratoriaus 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas. Bendrija nesutinka su Komisijos 2022 m. balandžio 15 d. sprendimu, jog Teritorinio registratoriaus 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo priėmimo dieną egzistavo teisėtas pagrindas išregistruoti registre įrašą apie įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus ir išregistruoti, nurodant išregistravimo pagrindu teismo sprendimą ir nutartį.
Teisėjų kolegija pažymi, jog iš Komisijos 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo matyti, kad nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl Teritorinio registratoriaus 2022 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą įregistruoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1136-141/2015 ir VAT 2017 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-323-881/2017, turinčius įtakos nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisiniam statusui, sprendime nustatė tokias faktines aplinkybes: 2017 m. rugpjūčio 30 d. Registre atstačius gyvenamojo namo kadastro duomenis, t. y. pakeitus šio namo teisinį statusą, pagal 2000 m. gruodžio 20 d. atliktus kadastrinius matavimus teismų sprendimai Registre buvo įvykdyti; po Teritorinio registratoriaus 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo Registre gautas VTPSI 2021 m. birželio 11 d. Patikrinimo aktas, kuriuo konstatuota, kad nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius faktiškai įvykdytas; 2022 m. kovo 4 d. buvo sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris ir gyvenamasis namas perėjo tretiesiems asmenims G. Č. ir D. Č.. Teismo vertinimu, Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, nustačiusi šias aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo naikinti Teritorinio registratoriaus 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo išregistruoti juridinį faktą – įsiteisėjusį teismo sprendimą, turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, kadangi teismo sprendimai dėl aukščiau nurodytų nustatytų aplinkybių neturės įtakos Registre įregistruoto gyvenamojo namo teisiniam statusui. Iš sprendimo turinio matyti ir tai, jog Komisija taip pat nustatė, kad Turto pardavimo iš varžytinių aktas, kurio pagrindu buvo išregistruotas juridinis faktas apie teismo sprendimą ir nutartį nėra dokumentas, kuris patvirtina juridinio fakto apie įsiteisėjusį teismo sprendimą ir nutartį, turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui pasibaigimą, todėl sprendimu pakeitė Teritorinio registratoriaus 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą (įformintą registro įrašu). Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog Turto registratorius nepagrįstai šio akto pagrindu juridinį faktą išregistravo, taip pat nesudarė pagrindo Komisijai tenkinti pareiškėjos prašymo įregistruoti teismų procesinius sprendimus, todėl konstatuotina, jog Komisija pagrįstai netenkino Bendrijos prašymo panaikinti Teritorinio registratoriaus 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą.
Dėl skundo argumento, jog Komisija nepagrįstai sprendė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimo ir VAT 2017 m. balandžio 5 d. nutarties įvykdymą pagrindžia ir VTPSI 2021 m. birželio 11 d. Patikrinimo aktas, kuriuo buvo užfiksuotas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymas atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors Patikrinimo aktas ir neegzistavo Teritoriniam registratoriui priimant 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą, tačiau Komisijai priimant 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą, šis Patikrinimo aktas VĮ Registrų centre jau buvo gautas. Nors pareiškėja nurodo, kad jis neatitinka realybės ir šiuo pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teisme užvesta civilinė byla, teisėjų kolegija pažymi, jog Teritoriniam registratoriui priimant 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą šio Patikrinimo akto teisėtumas nebuvo nuginčytas. Taigi, darytina išvada, jog Komisija pagrįstai nurodė šią faktinę aplinkybę savo sprendime. Pažymėtina, kad šią aplinkybę vertino kartu visų kitų nustatytų reikšmingų aplinkybių kontekste, kaip vieną iš pagrindžiančių išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo panaikinti Teritorinio registratoriaus 2021 m. gegužės 24 d. priimtą sprendimą (įformintą registro įrašu) ir įregistruoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir VAT 2017 m. balandžio 5 d. nutartį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovė išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą. Tiek Teritorinio registratoriaus, tiek Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimai pripažintini pagrįstais ir teisėtais, todėl juos naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Netenkinus pareiškėjos skundo, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos 238 individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.