Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-05-11 · Civilinė byla Nr. e2-1033-877/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-05-11Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-11-09Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-11
Bylos Nr.
e2-1033-877/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04087-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Liukaitytė
Ieškovas
SECTO DESIGN OY
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Promi“
Advokatai
Erikas Saukalas, Andris Gabnis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1033-877/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04087-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10; 2.7.1; 2.8.1; 3.2.6.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 11 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė,sekretoriaujant Ievai Valatkevičiūtei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Erikui Saukalui,atsakovės atstovui advokatui Andriui Gabniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SECTO DESIGN OY ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Promi“, dėl autorių teisių pažeidimo ir nesąžiningos konkurencijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė 2017-02-20 ieškiniu prašo: įpareigoti atsakovę nutraukti Bubble Light, Tulip Light, Bra Tulip lempų naudojimą, įskaitant, bet neapsiribojant jų atgaminimą, vieša skelbimą ir platinimą bei uždrausti jų naudojimą ateityje; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 3800 Eur (100 MGL) kompensaciją, ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodo, kad ji yra viena iš inovacinių Suomijos dizaino kompanijų, kuri iš medžio gamina įvairaus dizaino originalias lempas. Į lempas OCTO 4240, SECTO 4200, SECTO 4230) (toliau - Lempos) autorių teisės priklauso Ieškovui. Šias Lempas Lietuvoje platina Ieškovo įgaliotas atstovas UAB „Lt interior“. Lempos 2010 m. spalio 5 d. Suomijos autorių teisės tarybos nuomonėje pripažintos autorių teisės objektais. Norvegijos teismo Byfogdembete 2015 m. gruodžio 22 d. byloje Nr. 15-193607TVI-OBYF/2 teismas pripažino Octo lempas autorių teisės objektais pagal Suomijos Autorių teisės istatymą ir konstatavo, kad pagal bendrą sudaromą lempų įspūdį, Octo lempos toje byloje buvo nukopijuotos atsakovo, todėl jis buvo pripažintas padaręs neteisėtas Octo lempų kopijas. Todėl Lempos, kaip išreikšti objektyvia forma originalūs kūrybinės veiklos rezultatai, pripažintini autorių teises objektais ir pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 4 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 10 punktą bei yra saugomi nepriklausomai nuo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos (ATGTĮ 2 straipsnio 29 dalis).

Ieškovės teigimu, Atsakovas be Ieškovo sutikimo gamina ir per savo el. parduotuve bei prekybos partnerius (pavyzdžiui, per UAB „Decopolis“ (juridinio asmens kodas 140891278, registruotas adresu Dubysos g. 23, LT-91181 Klaipėda) ir jo internetinę parduotuvę platina medines lempas (Bubble Light, Tulip Light, Bra Tulip) (toliau – Ginčo lempos), kurios laikytinos neteisėtomis Ieškovo Lempų kopijomis (atitinkamai, OCTO 4240, SECTO 4200, SECTO 4230). Egzistuoja visos sąlygos taikyti civilinę atsakomybę dėl autoriaus turtinių teisių pažeidimo. Ieškovei priteistina 100 MGL dydžio kompensacija.

Ieškovės teigimu Atsakovas naudoja Bubble Light, Tulip Light, Bra Tulip lempas, kurios yra neteisetos Ieškovo lempų dizainų kopijos. Tokie atsakovės veiksmai prieštarauja sąžiningai konkurencijai; lempų dizainas itin panašus, kadangi gaminiai, kuriais atsakovė prekiauja, imituoja ieškovės gaminius, tai paprastas vartotojas gali būti suklaidintas dėl gaminių kilmės; ieškovė patiria turtinę žalą, vietoj ieškovės gaminių vartotojams pasirinkus atsakovės prekiaujamus gaminius. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir ieškovės dublike.

Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir iš ieškovės atsakovės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nesutikimas su ieškiniu grindžiamas tuo, kad ieškovo šviestuvai OCTO 4240, SECTO 4200 ir SECTO 4230 nėra tiek originalūs, kad būtų laikomi autorių teisių objektais; Ieškovo ir Atsakovo gaminami šviestuvai iš esmės skiriasi savo savybėmis; Ieškovas neįrodė Atsakovo nesąžiningos konkurencijos veiksmų, todėl ieškovės reikalavimai kompensuoti nuostolius nepagrįsti. Ieškovas teismui įrodymų, kad savo šviestuvų dizainą sukūrė išskirtinai savarankiškai ir kad toks dizainas yra pakankamai originalus, jog patektų į autorių teisių objektų ratą, nepateikė ir nepaneigė susidariusio bendro įspūdžio, kad Ieškovo šviestuvų savybės objektyviai nėra būdingos atitinkamos rūšies šviestuvams. Priešingai – akivaizdu, jog Ieškovo šviestuvų formos yra absoliučiai standartinės, t. y. būdingos atitinkamos rūšies šviestuvams. Be to, vizualiai panašių modelių šviestuvų parduotuvėse, parodose, viešoje internetinėje erdvėje yra labai daug, kas sudaro pagrindą abejoti kūrinio išskirtiniu originalumu ir savitumu. Šviestuvai skiriasi savo dydžiais, savo struktūra, t. y. šviestuvų dalių tarpusavio išsidėstymu bei šviestuvuose montuojamų lempučių matomumu – Ieškovo šviestuvuose lempučių nesimato, o Atsakovo šviestuvuose lemputės matosi – tai lemia visiškai skirtingą šviesos sklaidą bei sudaromą įspūdį. Ieškovo šviestuvų dalys yra nugludintos, paliekančios modernumo įspūdį, tuo tarpu Atsakovo šviestuvų dalys yra grubesnio stiliaus, suteikiančio senoviškesnį efektą. Šviestuvų elementai kaip visuma sudaro skirtingą vizualinį įspūdį ir todėl Ieškovo teiginys, jog šviestuvų bendras visumos įspūdis yra toks, kad jie yra tapatūs – yra absoliučiai nepagrįstas. Vienintelis šviestuvų panašumas – jų forma, tačiau tai tikrai nėra Ieškovo išradimas. vien tas faktas, jog šalys yra tos pačios verslo srities subjektai, savaime nereiškia sąžiningos konkurencijos pažeidimo (1 t., b. l. 96-102). Analogiškos aplinkybės nurodytos atsakovės triplike.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad: ieškovė ir atsakovė gamina šviestuvus – ieškovė OCTO 4240, SECTO 4200, SECTO 4230, atsakovė Bubble Light, Tulip Light, Bra Tulip. Atsakovė šviestuvus parduoda per savo el. parduotuvę bei prekybos partnerius (pavyzdžiui, per UAB „Decopolis“ (juridinio asmens kodas 140891278, registruotas adresu Dubysos g. 23, LT-91181 Klaipėda) ir jo internetinę parduotuvę. Ieškovė įrodinėja, kad jai priklausantis šviestuvų dizainas atsakovės buvo nukopijuotas nuo jos plačiai reklamuojamų parodose, dizaino žurnaluose ir knygose šviestuvų. Ieškovė nurodo, kad SECTO šviestuvas buvo sukurtas 1999 m., o OCTO šviestuvas 2005 m., šias aplinkybes patvirtina publikacijos spaudoje (2 t., b. l. 3-6). Šviestuvų autorius Suomijos dizaineris Seppo Koho. Ieškovė su šviestuvais nuo 2006 m. dalyvauja parodose, jie yra saugomi meno ir dizaino muziejų kolekcijose (Sietlo Šiaurės šalių paveldo muziejuje, Mineapolio meno institute).

Teisės doktrinoje (V. M.. Autorių teisė, Vilnius 2008) nurodoma, kad autorių teisė saugo kūrybinės veiklos rezultatų objektyvią išraiškos formą, bet ne idėjas, išreikštas kūrinyje. Teisinė apsauga taikoma tik idėjų išraiškai. Kūriniui, kaip autorių teisės saugomam subjektui, būdingi du pagrindiniai požymiai: pirma, kūrinys yra intelektinės kūrybos rezultatas, antra, jis turi būti originalus. Autorių teisės apsaugai atsirasti pakanka formos originalumo (formos naujumo).

Šviestuvai dėl atitinkamos jų paskirties ir funkcinių savybių turi visiems šviestuvams įprastų požymių, todėl būtina atkreipti dėmesį į tų gaminių individualizuojamuosius požymius. Ieškovės gaminami šviestuvai yra sukurti Suomijos dizainerio Seppo Koho. 1999 m. žurnale „Koti viiktyisa“ bei 1999 m. gruodžio žurnale „Moebel interior design md“ yra publikuota šviestuvo Secto, o 2005 m. spalio mėn. – šviestuvo Octo nuotraukos (2 t., b. l. 3,4,5).

Ieškovės šviestuvai 2010 m. spalio 5 d. Suomijos autorių teisės tarybos nuomonėje pripažinti autorių teisės objektais. Norvegijos teismo Byfogdembete 2015 m. gruodžio 22 d. byloje Nr. 15-193607TVI-OBYF/2 teismas pripažino Octo lempas autorių teisės objektais pagal Suomijos Autorių teisės įstatymą.

Helsinkio Dizaino muziejaus direktorius J. S. savo 2015-08-16 rašte nurodo, kad apšvietimo įrenginiuose novatoriškas natūralių medžiagų naudojimas derinamas su išskirtinėmis dizaino charakteristikomis, sukuriant vizualinę kalba, kuri yra labai unikali ir suteikia įrenginiams išskirtinumo, lyginant juos su kitais įrenginiais Europoje arba kitose pasaulio vietose. Nors panašios medžiagos arba formos buvo naudojamos ir anksčiau, tačiau medžiagų, vizualinės išvaizdos ir techninės naujovės (presuotos beržo medienos) derinys užtikrina šių įrenginių išskirtinumą ir unikalumą. Šie gaminiai jau įsitvirtino tarptautinio dizaino istorijoje kaip novatoriški ir išskirtiniai gaminiai, turintys istorinę vertę (2 t., b. l. 12).

Apie ieškovės gaminių atpažįstamumą ir išskirtinumą pasisakė Šveicarijos dizaino ir architektūros svetainės www.architonic.com steigėjas ir generalinis direktorius N. B., nurodydamas, kad ieškovės pakabinami šviestuvai yra atpažįstami ir išsiskiria iš kitų šviestuvų, kuriuos jis yra matęs per savo profesinę karjerą. Šviestuvai „Secto“, „Octo“ ir „Victo“ pastaraisiais metais tapo „dizaino ikonomis“ dėl Suomijos dizaino lengvumo ir konstrukcinio vientisumo, ir jų nuotraukos dažnai spausdinamos žurnaluose visame pasaulyje. „Secto Design“ šviestuvai yra gerai žinomi ne tik Šveicarijoje, o klientai, dizaineriai bei architektai juos atpažista kaip „Secto Design“ šviestuvus (2 t., b. l. 18).

Aukščiau nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo abejoti, kad dėl naudojamų elementų parinkimo, jų išsidėstymo, kompozicijos, sujungimo ir konstrukcijos OCTO 4240, SECTO 4200 ir SECTO 4230 šviestuvai yra originalūs, jų autorius yra suomių dizaineris Seppo Koho, jie plačiai žinomi pasaulyje kaip originalūs kūriniai, todėl pripažintini autorių teisės objektais ir pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau ATGTĮ) 4 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 10 punktą. Dizaino apsauga atsiranda nuo jo sukūrimo momento arba išraiškos objektyvia forma momento (ATGTĮ 13 straipsnis, 4 straipsnio 3 dalis).

Atsakovės teigimu, šviestuvus Bubble Light, Tulip Light, Bra Tulip sukūrė jos darbuotojai, jie nėra ieškovės gaminių kopijos, nes akivaizdžiai skiriasi savo dydžiais, struktūra (šviestuvų dalių tarpusavio išsidėstymu) bei šviestuvuose montuojamų lempučių matomumu (ieškovo šviestuvuose lempučių nesimato, o atsakovo- matosi, o tai lemia visiškai skirtingą šviesos sklaidą bei sudaromą įspūdį; ieškovo šviestuvų dalys yra nugludintos, paliekančios modernumo įspūdį, tuo tarpu atsakovo šviestuvų dalys yra grubesnio stiliaus, suteikiančio senoviškesnį įspūdį. Šviestuvų elementai kaip visuma sudaro skirtingą vizualinį įspūdį.

2017 m. liepos 10 d. Vilniaus dailės akademijos dizaino katedros docentės M. K. išvadoje, kuri buvo parengta tikslu nustatyti, ar pateikti gaminiai Bubble Light, Tulip Light ir Bra Tulip Light yra gaminių OCTO 4240, SECTO 4200 ir SECTO 4230 kopijos, nurodyta, kad palyginimui pateiktų gaminių dizainas yra tapatus ir yra galimybė jais suklaidinti pirkėją. Nustatant, ar dizainas tapatus, buvo analizuojama gaminio rūšis, forma, struktūra, proporcijos, medžiagos, spalvingumas, ir visais atvejais nustatytas minėtų bruožų tapatumas. Išvadoje nurodyta, kad Gaminių (šiuo atveju šviestuvų) dizainas susideda iš dominuojančių (forma, proporcijos, gaminio medžiaga ir gaminio rūšis) ir antraeilių (tvirtinimo elementai, pagalbinės detalės, jų kiekis, apšvietimo šaltinio rūšis ir forma) elementų. Dominuojantys (pagrindiniai) konkretaus dizaino požymiai bendram derinyje formuoja gaminio vaizdo, kuris ir yra atpažįstamas iš minėtų požymių derinio, visumą, perduoda vartotojui pagrindinę žinutę apie produktą ir jo gamintoją. Būtent šie aspektai tampa lemiami, kai eina šneka apie produktų pasirinkimą, momentinį informacijos fiksavimą bei atsiminimo ir sulyginimo procesą. Todėl maži skirtumai dažnai nepakankami atskirti tos pačios produktų grupės gaminius vieną nuo kito, ypač tada, kai požymiai turi bendrą struktūrą ir proporcijas. Reikia atsižvelgti dar ir į tai, kad vidutinis vartotojas paprastai suvokia gaminį kaip visumą ir nenagrinėja atskirų konstrukcinių bei technologinių detalių. Nagrinėjamuose gaminiuose bendra erdvinė kompozicija yra tapati, atskiri formos elementai sukomponuoti tapačiai, skiriasi tik konstrukcinėmis detalėmis, jų kiekiu. Visų gaminių proporcijos tapačios ar labai panašios. Aišku, dar yra toks faktorius kaip gamybos technologija, bet formai jis šiuo atveju daro tik nežymią įtaką.

2017 m. S. P. atliktoje ginčo objektų lyginamojoje analizėje (2 t., b. l. 98) nurodyta, kad yra identifikuoti trys pagrindiniai skirtumai: aiškiai besiskiriantis šviestuvų dydis, vizualiai aiškiai matomi šviestuvų struktūros skirtumai ir technologiniai (medžiagų apdirbimo) skirtumai. Ieškovo produktai vizualiai apeliuoja kaip modernūs, skandinaviško stiliaus dizaino produktai, pagaminti iš aukštos kokybės medžiagų. Atsakovo produktai pasižymi paprastais, ekonomiškais estetiniais sprendimais, kurių visuma siekiama sukurti „kaimišką“ stilių, angliškai vadinamą rustic. Lyginamų gaminių formos yra panašios dėl naudojamų tipinių šviestuvams būdingų erdvinių figūrų komponavimo, tačiau atitinkamų šviestuvų formos nėra identiškos. Geriausiai žmogaus suvokiama vizualinės formos išraiška- dydis (matmenys) – skiriasi labai ženkliai, todėl atitinkamų gaminių formos negali būti laikomos tapačiomis. Teiginys, ieškovo pateiktas kaip apibūdinantis lyginamus gaminius „Unifikuotos vienos formos detalės, sujungtos į numatytos formos tūrį“ iš esmės yra bendrinio pobūdžio. Siekiant patvirtinti arba paneigti šį teiginį lyginamojoje analizėje pateikti konkretesni struktūros kriterijai: vizualiai atpažįstamas organiškumas ir vientisumas, unifikuotų vienos formos detalių ritmas. Bendras struktūros sudaromas įspūdis formuojamas tuo pačiu principu, tačiau sudaro skirtingą vaizdą: ženkliai skiriasi tiek lyginamų produktų konkretūs struktūriniai sprendimai, tiek minėtų unifikuotų detalių ritmas, kuriantis dizqaino produkto vizualinį atpažįstamumą Dėl palyginimuose rastų ženklių skirtumų, lyginamų produktų struktūrą, priklausomai nuo vartotojo vizualinio raštingumo, galima apibūdinti kaip panašią, bet ne kaip tapačią (kopiją). Išanalizavus proporcijų palyginimo skirtingais pjūviais rezultatus, padaryta išvada, kad ieškovo pateiktas proporcijų kriterijus yra vienintelis, suteikiantis lyginamiems produktams panašumo. Kiti pateikti proporcijų kriterijai rodo, kad lyginami produktai skiriasi.

2017 m. spalio 8 d. K. C. Meyer – Oetzmann parengė pranešimą apie trijų lempų gaubtų palyginimą formos požiūriu ir padarė išvadą, kad OCTO 4240, 4200 ir SECTO 4230 aiškiai skiriasi nuo Bubble Light, Tulip Light ir BRA Tulip Light. (2 t., b. l. 110-115). Pranešime nurodė, kad OCTO 4240 krepšio pavidalo apvalios formos išlenktos linijos, kurios tolygiai pereina į lemputę dengiantį cilindrą, aiškiai skiriasi nuo Bubble Light, kurio dvispalvės linijos apskritimo formos gaubtui, esant į išorinį vaizdą integruotai lemputei ir mažai angai apačioje, suteikia lempos pavidalą. Išlenktų OCTO 4240 linijų įvairovė ir plonumas jokiu būdu neturi panašumų su grubiomis ir storomis Bubble Light linijomis. Abiejų šviestuvų formos taip pat nerodo jokių panašumo požymių- OCTO 4240 yra krepšio formos, o Bubble Light- apskritimo. Tulip Light, lyginant su SECTO 4200 – vieningos, nenutrūkstamos iš viršaus labai mažu atstumu viena nuo kitos nutolusios SECTO 4200 linijos, esant paslėptai lemputei, aiškiai skiriasi nuo plačiau paskirstytų ir taip su negatyvinėmis erdvėmis žaidžiančių Tulip Light linijų, esant atskiram cilindrui, skirtam matomam sutvirtinimui ir lemputei. Išlenktų SECTO 4200 linijų įvairovė ir plonumas jokiu būdu neturi panašumų su grubiomis ir storomis Tulip Light linijomis. Lyginant BRA Tulip Light su SECTO 4230 taip pat pastebimas didelis formų skirtumas tarp SECTO 4230 tolygaus judesio iš viršaus į apačią ir BRA Tulip Light statinės, nutrūkstamos, primenančios kėlimo bokštą formos, suteikiančios galimybę pažvelgti į atskirą cilindro sritį. Išlenktų SECTO 4230 linijų įvairovė ir plonumas jokiu būdu neturi panašumų su grubiomis ir storomis BRATulip Light linijomis.

Ekspertų grupė, susidedanti iš J. B., D. Č. ir G. L., atlikusi teismo paskirtą dizaino tapatumo ekspertizę, kurios išvadą patvirtino vienas iš ekspertų – G. L.- teismo posėdyje, nurodė, kad atsakovės šviestuvai turi akivaizdžių ieškovės šviestuvų dizaino imitavimo požymių ir vartotojai gali būti klaidinami dėl gaminių tapatybės. Ieškovo šviestuvų dizaino autorius yra suomių architektas Seppo Koho (https://www.sectodesighn.fi/about-us/our-story ). Šių šviestuvų dizainas yra išbaigtas iki kiekvienos detalės, originalus, yra gero dizaino pavyzdys. Tikslingai parinktos medžiagos, gamybos technologija, apgalvotas šviestuvų funkcionalumas. Atsakovo šviestuvų autorystė nėra viešai skelbiama, išnagrinėjus atsakovo šviestuvus, peršasi išvada, kad projektuojant juos dizainerio požiūrio nebuvo. Buvo siekta sukurti tam tikras formas, tačiau mazgų panaudojimas primityvus- atsakovo šviestuvų negalima priskirti prie gero dizaino pavyzdžių. Ieškovo ir atsakovo šviestuvai yra panašūs forma, struktūra, proporcijomis, o skirtumai – detalėse. Detalių išbaigtumas, dizaino sprendimų vientisumas ir pagrįstumas ieškovo šviestuvus daro savarankiškais originaliais autorių teisių objektais. Apie atsakovo šviestuvus to pasakyti negalima, tai labiau tam tikrų formų imitacija, o ne originalus, išbaigtas autorinis dizaino objektas. Neturintis specialių žinių dizaino srityje vartotojas gali pritaikyti ieškovo ir atsakovo šviestuvus tam pačiam interjerui, tačiau mažai tikėtina, kad tą padarytų profesionalus dizaineris. Neturintis specialių žinių vartotojas gali neatskirti ieškovo bei atsakovo šviestuvų ir taip per klaidą įsigyti atsakovo šviestuvus.

Teismas neturi pagrindo nesivadovauti dizaino specialistų ekspertizės išvada, nors K. C. Meyer – Oetzmann ir S. P. savo išvadose išsakė ir kitokią nuomonę. Be to, ieškovės į bylą pateikta Vilniaus dailės akademijos dizaino katedros docentės M. K. išvada išsamiai apibūdina dizaino elementus, kurie yra pirmaeiliai ir dominuojantys vertinant dizaino tapatumą - forma, proporcijos, gaminio medžiaga ir gaminio rūšis. Tarp jų nėra gaminio dydžio, kurį kaip lemiamą ypač pabrėžia atsakovė. Ekspertizės metu visi lyginami gaminiai buvo sudėti vienoje vietoje, kas nebuvo padaryta kitiems asmenims rengiant išvadas, ir kaip nurodė ekspertai, visus pateiktus ekspertizei objektus sudėjus vieną šalia kito vienoje erdvėje, buvo gautas vizualinės visumos vaizdas, sudarantis įspūdį, kad tai yra viena šviestuvų kolekcija. Išskirtinio dizaino įspūdį visuose gaminiuose sukuria žemyn nuo gaminio viršaus į apačią einančios atskiros medienos detalės - lenktos formos juostos, kurių visuma sukuria erdvinę šviestuvo formą. Nesigilinant į detales nėra aiškiai išsiskiriančių bruožų, kurie išskirtų vieno ar kito gamintojo šviestuvus iš visumos ir būtų galima identifikuoti vieno ar kito gamintojo gaminius. Byloje ištirtų įrodymų visumos pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovo šviestuvų dizainai yra neteisėtos ieškovo šviestuvų dizaino kopijos, o nereikšmingi skirtumai yra tik neesminėse detalėse, kurios neturi lemiamos įtakos bendram visumos suvokimui.

Nustačius, kad atsakovė naudoja (atgamina, platina, viešai skelbia) ieškovo šviestuvų kopijas, neturėdamas šių kūrinių autorių turtinių teisių subjekto- ieškovės- leidimo, konstatuotina, kad tokiais neteisėtais veiksmais atsakovė pažeidė ieškovo autorių turtines teises (ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1,5,8 punktai, 2 dalis, 73 straipsnis). Atsakovės veiksmuose yra kaltė, kadangi ji, prieš pradėdama gaminti ir pardavinėti šviestuvų kopijas Lietuvoje, neabejotinai žinojo apie ieškovės šviestuvus, kurie buvo demonstruojami parodose bei mugėse Europoje nuo 2006 m., o taip pat ir pasaulinėje parodoje EXPO 2010 Šanchajuje (1 t., b. l. 32-33) ir parduodami visame pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje (1 t., b. l. 10-14). Ieškovė 2018-07-18 pateikė atsakovei pretenzijas (1 t., b. l. 8, 44-46), tačiau su jomis atsakovė nesutiko (1 t., b. l. 9). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad nutraukė prekybą šviestuvais, todėl ieškovė patyrė turtinę žalą dėl atsakovės vykdomos neteisėtos šviestuvų kopijų prekybos, negaudama pajamų už atsakovės parduodamus šviestuvus (ATGTĮ 15 str., 73 str. CK 6.246 str. 1 d.). Tarp atsakovės kaltų veiksmų ir jais padarytos žalos ieškovui, autorių turtinių teisių turėtojui, yra priežastinis ryšys. Egzistuoja visos sąlygos taikyti atsakovei civilinę atsakomybę dėl autoriaus turtinių teisių pažeidimo (CK 6.246-6.249 str.), todėl yra pagrindas spręsti dėl ieškovo pažeistų teisių gynimo būdo.

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas numato keletą pažeistų teisių gynimo būdų, tarp jų, esant autorių teisių pažeidimui, gali būti reikalaujama įpareigoti nutraukti veiksmus, uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala, sumokėti kompensaciją (ATGTĮ 77 str. 1 d. 2, 3 p.p., 77 str. 1 d. 7 p.).

Ieškovė prašo įpareigoti atsakovę nutraukti Bubble Light, Tulip Light, Bra Tulip šviestuvų naudojimą, įskaitant, bet neapsiribojant jų atgaminimą, viešą skelbimą ir platinimą bei uždrausti jų naudojimą ateityje; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 3800 Eur (100 MGL) kompensaciją

Atsakovė yra profesionalus medinių šviestuvų gamyba ir platinimu užsiimantis juridinis asmuo, jai yra gerai žinomi visi reikalavimai, susiję su autorių teisių naudojimu, todėl atsakovės kaltė pasireiškia tyčios kaltės forma, nes atsakovė žinojo, kad prieš atgamindama ir platindama šviestuvus Bubble Light, Tulip Light, Bra Tulip, ji turėjo gauti ieškovo, kaip autorių teisių turėtojo, leidimą, tačiau to nepadarė; suvokė, kad tokiais veiksmais daro ieškovei turtinę žalą, sąmoningai jos siekė ar leido šiai žalai atsirasti. Konstatavus neteisėtus ir ieškovės teises pažeidžiančius atsakovės veiksmus, atsiranda teisinis pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą taikyti jos pažeistų autorių teisių gynimo būdus įpareigoti nutraukti ir uždrausti atlikti veiksmus.

Taip pat, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti ir kitą autorių teisių gynimo būdą –kompensacijos priteisimą. Pagal AGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktą, vietoj dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti kompensacijos, kurios dydį iki 1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo diskrecija, sprendžiant dėl priteistinos kompensacijos dydžio, ribojama tik maksimalia kompensacijos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2011 ).

Ieškovo prašymu teismas įpareigojo pateikti duomenis apie tai, kiek lempų atsakovė realizavo nuo jų platinimo pradžios, kokias gavo iš jų prekybos pajamas, kokia yra lempų savikaina. Atsakovė pateikė duomenis, kad nuo 2014 m. balandžio mėn. pardavė 30 vnt. Tulip light už 3022,41 Eur bei 5 vnt. Bubble light už 488,38 Eur, gavo bendrą 790,07 Eur (be PVM) pelną, tačiau patyrė 1997,5 Eur (su PVM) sertifikavimo išlaidas, nurodė, kad vieno šviestuvo savikaina yra 80 Eur (1 t., b. l. 112-123). Atsakovės teigimu, jos išlaidos yra didesnės už pajamas, grynojo pelno iš prekybos šviestuvais negavo. Nors turėjo galimybę, jokių kitų duomenų atsakovė apie savo turtinę padėtį nepateikė.

Iš www.finnishdesighnshop.com nurodytų Secto 4200 kainų, šis šviestuvas parduodamas už 500 Eur, 30 vnt kainuotų 15000 Eur, t. y. beveik 5 kartus daugiau, nei toks pats kiekis atsakovės parduotų Tulip Light, Octo 4240 kaina 770 Eur, 5 vnt. kainuoja 3850 Eur, t. y. 7,9 karto brangiau, nei atsakovės Bubble Light. Atsižvelgiant į tai, jog bylos duomenimis atsakovė realizavo sąlyginai nedidelį kiekį lempų, atstovas posėdyje nurodė, kad lempų gamyba yra tik maža dalis atsakovės verslo, teismas sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti 3800 Eur kompensacija yra adekvati atsakovės padarytam pažeidimui, atitiks siekiamą tikslą- atlyginti ieškovės nuostolius, o ne finansiškai sužlugdys įmonę arba iš esmės ją paveiks taip, kad taptų nemoki ar nepajėgi įvykdyti finansinių įsipareigojimų.

Ieškovė savo ieškinį taip pat grindžia sąžiningos konkurencijos pažeidimu.

Tarptautinėje teisėje įtvirtintas draudimas nuo nesąžiningos konkurencijos veiksmų atlikimo, o nesąžininga konkurencija laikomas bet koks konkurencijos veiksmas, prieštaraujantis sąžiningiems pramonės ir prekybos reikalų vedimo papročiams, taip pat numatytas pavyzdinis tokių draudžiamų veiksmų sąrašas – draudžiami visi veiksmai, dėl kurių bet kuriuo būdu gali būti supainiotos įmonės, gaminiai arba konkurento pramoninė ar prekybinė veikla (Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 10bis straipsnio „Nesąžininga konkurencija“ 2, 3 dalys). Sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinę iniciatyvą užtikrina ir draudžia piktnaudžiauti teise Lietuvos Respublikos Konstitucija (Konstitucijos 28, 46 straipsniai). Konkurencijos laisvė garantuoja teisę ūkio subjektams pasirinkti priemones, kuriomis jie konkuruoja, tačiau ši teisė nėra absoliuti, o nesąžiningos konkurencijos veiksmai yra draudžiami (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnis). Ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant kito ūkio subjekto gaminio ar jo pakuotės imitavimą, to gaminio ar pakuotės formos, spalvos ar kitų skiriamųjų požymių kopijavimą, jeigu tai gali klaidinti dėl gaminio tapatybės arba jeigu šiais veiksmais siekiama pasinaudojant kito ūkio subjekto reputacija gauti nesąžiningos naudos (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Norint pripažinti atsakovės atliktus veiksmus nesąžiningos konkurencijos veiksmais, būtina konstatuoti dvi esmines sąlygas – nustatyti konkurencijos santykį tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų ir nustatyti, kad atitinkami konkurento veiksmai atliekami turint tikslą konkuruoti, bei būtent atliekant tokius veiksmus yra naudojamasi kitų subjektų reputacija, produktų, žymenų imitavimu ar kitais nesąžiningais veiksmais (vartotojų klaidinimu ir pan.), sąmoningai siekiant tapti konkuruojančiu subjektu.

Šiuo atveju bylos šalys užsiima tokia pačia komercinio pobūdžio veikla, iš kurios yra gaunamos pajamos – prekiauja šviestuvais, todėl laikytini konkurentais. Aukščiau šiame sprendime nustatyta ir išsamiai motyvuota, kad atsakovė gamina ir prekiauja šviestuvais, kurie yra neteisėtos ieškovės šviestuvų dizaino kopijos. Paprastam vartotojui ne dizaino specialistui gali būti sunku atskirti, kuris šviestuvas yra pagamintas ieškovo, kuris- atsakovės, todėl vartotojai gali būti suklaidinti dėl šviestuvų tapatybės ir kilmės bei dėl to įsigyja pigesnes ieškovės šviestuvų kopijas iš atsakovės, dėl ko ieškovė patiria nuostolius, o atsakovė- naudą. Konstatuotina, kad atsakovė, nukopijavusi atsakovės šviestuvų dizainą, juos gaminusi ir platinusi, atliko neteisėtus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, t. y. pažeidė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus, todėl yra pagrindas įpareigoti atsakovę nutraukti Bubble Light, Tulip Light, Bra Tulip šviestuvų naudojimą pagal Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei atlyginti žalą pagal Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Atsakovei teigiant, kad ji patyrė nuostolį bei pateikus duomenis apie gautas 3510,79 Eur pajamas (790,07 Eur pelną) už ginčo objektų realizavimą ir nesant kitokių įrodymų apie kitas jos gautas pajamas, teismas sprendžia, kad aukščiau šiuo sprendimu priteista kompensacija yra pakankama ieškovės patirtai žalai atlyginti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 117 Eur žyminis mokestis, 4948 Eur atlygis už advokato paslaugas (iš jų 2548 Eur už procesinių dokumentų parengimą, 2400 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose), 672,74 Eur vertimo išlaidos, 863,02 Eur išlaidos už specialistės išvadą, 800 Eur ekspertizės išlaidos.

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 117 Eur žyminis mokestis, 672,74 Eur vertimų į valstybinę kalbą išlaidos, 863,02 Eur išlaidos už specialistės išvadą, 800 Eur ekspertizės išlaidos (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 88 str. 1 d. 10 p.).

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija) 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), t. y. už 2017 m. sausį-kovą 793,3 Eur, 2017 m. balandį – birželį 822,8 Eur, 2017 m. liepą-rugsėjį 817,6 Eur, 2017 m. spalį – gruodį 838,7 Eur, 2018 m. II ketvirtį – 884,8 Eur koeficientas. Ieškinys parengtas 2017 m. vasario mėn.., už jo parengimą rekomenduojama maksimali priteistina suma pagal 8.2 punktą yra 1983,25 Eur (793,3 x 2,5), dublikas parengtas 2017 m. gegužės mėn., už jo parengimą rekomenduojama maksimali priteistina suma pagal 8.3 punktą yra 1234,2 Eur (822,8 x 1,5). Advokatas atstovavo ieškovę ir 2017 m. spalio 25 d. teismo posėdyje, kurio trukmė 1 val. 20 min., 2018 m. balandžio 3 d. teismo posėdyje, kurio trukmė 54:49 min., maksimali rekomenduojama priteisti suma 170,24 (817,6+884,8)x0,1. Advokatas taip pat parengė prašymą dėl įrodymų prijungimo (2017-07-13), prašymą dėl ekspertų kandidatūrų (2017-11-16), prašymą dėl klausimų ekspertams (2017-11-20), prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (2017-10-25, 2018-04), t.y. parengė 5 dokumentus, kuriuose buvo pareikšti prašymai ir pateikti paaiškinimai (pagal Rekomendacijų 8.16 punktą taikomas 0,4 koeficientas), atitinkamai pagal parengimo datą (817,6+3x838,7+884,8)x0,4=2693,84 Eur. Prašoma priteisti 4948 Eur suma už suteiktas paslaugas yra mažesnė numatytai maksimaliai šioje byloje priteistinai sumai Rekomendacijose- 6081,5 Eur. Jokie nauji teisiniai klausimai, neanalizuoti kasacinio teismo, byloje nebuvo keliami, byla teisiniu požiūriu nėra sudėtinga, teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškinio sumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, sprendžia, kad ieškovei iš atsakovės už advokato paslaugas priteistina 1500 Eur (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 2 d., CK 1.5 str.; Rekomendacijų 2 p., 8-11 p.).

Atskira nuo šio sprendimo nutartimi šalims grąžintina po 100 Eur daugiau į teismo specialiąją sąskaitą įmokėto užstato už ekspertizę ir eksperto apklausą teismo posėdyje.

Iš atsakovės priteistinos išlaidos valstybei – 5,56 Eur, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 273 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę „Promi“, juridinio asmens kodas 302638054, nutraukti Bubble Light, Tulip Light, Bra Tulip šviestuvų naudojimą, įskaitant, bet neapsiribojant jų atgaminimą, vieša skelbimą ir platinimą bei uždrausti jų naudojimą ateityje.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Promi“, juridinio asmens kodas 302638054, Secto Design Oy naudai 3800 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų) (100 MGL) kompensaciją, 3952,76 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt du eurus 76 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Promi“, juridinio asmens kodas 302638054, 5,56 Eur (penkių eurų 56 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Rita Liukaitytė