- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-09
- Bylos Nr.
- e2A-1573-254/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04087-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Dalė Burdulienė, Mindaugas Šimonis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Promi“
- Ieškovas
- SECTO DESIGN OY
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Mindaugo Šimonio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Promi“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės SECTO DESIGN OY ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Promi“ dėl autorių teisių pažeidimo ir nesąžiningos konkurencijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama: įpareigoti atsakovę nutraukti B. L., T. L., B. T. lempų naudojimą, įskaitant, bet neapsiribojant jų atgaminimą, viešą skelbimą ir platinimą bei uždrausti jų naudojimą ateityje; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 3 800 Eur (100 MGL) kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji yra viena iš inovacinių Suomijos dizaino kompanijų, kuri užsiima įvairaus dizaino originalių lempų gamyba iš medžio. Ieškovei priklauso autorių teisės į šviestuvus OCTO 4240, SECTO 4200, SECTO 4230. Autoriaus kūrybinės veiklos indėlis pasireiškia lempų elementų visumoje, įskaitant panaudotas medžiagas ir tai, kokiu būdu jos panaudotos, bei bendrą lempų formą ir struktūrą. Todėl lempos, kaip išreikšti objektyvia forma originalūs kūrybinės veiklos rezultatai, pripažintini autorių teisės objektais ir pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą ir yra saugomi. Atsakovė be ieškovės sutikimo gamina ir per savo elektroninę parduotuvę bei prekybos partnerius (UAB „Decopolis“ ir jo internetinę parduotuvę). platina medines lempas B. L., T. L., B. T., kurios laikytinos neteisėtomis ieškovo lempų OCTO 4240, SECTO 4200, SECTO 4230 kopijomis. Ieškovės teigimu, SECTO šviestuvas buvo sukurtas 1999 m., o OCTO šviestuvas – 2005 m., ką patvirtina publikacijos spaudoje. Šviestuvų autorius Suomijos dizaineris S. K.. Ieškovė su šviestuvais nuo 2006 m. dalyvauja parodose, jie yra saugomi meno ir dizaino muziejų kolekcijose (S. Š. šalių paveldo muziejuje, Mineapolio meno institute). Gaminiai, kuriais atsakovė prekiauja, imituoja ieškovės gaminius, todėl paprastas vartotojas gali būti suklaidintas dėl gaminių kilmės. Dėl tokių atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovė patiria turtinę žalą. Todėl ieškovės nuomone, šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos taikyti civilinę atsakomybę dėl autoriaus turtinių ir neturtinių teisių pažeidimo. Ieškovė taip pat mano, kad atsakovė atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nes šalys yra konkurentės medinių lempų gamybos ir platinimo Lietuvos rinkoje, todėl joms abiem yra draudžiama atlikti bet kokius nesąžiningos konkurencijos veiksmus.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir iš ieškovės atsakovės naudai priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės šviestuvai OCTO 4240, SECTO 4200 ir SECTO 4230 nėra tiek originalūs, kad būtų laikomi autorių teisių objektais. Ieškovės ir atsakovės gaminami šviestuvai iš esmės skiriasi savo savybėmis. Ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningos konkurencijos veiksmų, todėl ieškovės reikalavimai kompensuoti nuostolius nepagrįsti. Ieškovė neįrodė, kad savo šviestuvų dizainą sukūrė savarankiškai ir, kad toks dizainas yra pakankamai originalus, jog patektų į autorių teisių objektų ratą, nepateikė ir nepaneigė susidariusio bendro įspūdžio, kad ieškovės šviestuvų savybės objektyviai nėra būdingos atitinkamos rūšies šviestuvams. Atsakovės teigimu, šviestuvus B. L., T. L., B. T. sukūrė jos darbuotojai, jie nėra ieškovės gaminių kopijos, nes akivaizdžiai skiriasi savo dydžiais, struktūra (šviestuvų dalių tarpusavio išsidėstymu) bei šviestuvuose montuojamų lempučių matomumu (ieškovės šviestuvuose lempučių nesimato, o atsakovės – matosi), kas lemia visiškai skirtingą šviesos sklaidą bei sudaromą įspūdį; ieškovės šviestuvų dalys yra nugludintos, paliekančios modernumo įspūdį, tuo tarpu atsakovės šviestuvų dalys yra grubesnio stiliaus, suteikiančio senoviškesnį įspūdį. Šviestuvų elementai kaip visuma sudaro skirtingą vizualinį įspūdį. Vien tai, kad bylos šalys yra tos pačios srities verslo subjektai, savaime nereiškia sąžiningos konkurencijos pažeidimo
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – įpareigojo UAB „Promi“ nutraukti B. L., T. L., B. T. šviestuvų naudojimą, įskaitant, bet neapsiribojant jų atgaminimą, viešą skelbimą ir platinimą bei uždraudė jų naudojimą ateityje; priteisė iš UAB „Promi“ S. D. Oy naudai 3 800 Eur (100 MGL) kompensaciją, 3 952,76 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 5,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.
5. Teismas nustatė, kad ieškovės šviestuvai 2010 m. spalio 5 d. Suomijos autorių teisės tarybos nuomonėje pripažinti autorių teisės objektais. Norvegijos teismo Byfogdembete 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi byloje Nr. 15-193607TVI-OBYF/2 teismas pripažino Octo lempas autorių teisės objektais pagal Suomijos Autorių teisės įstatymą. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad dėl naudojamų elementų parinkimo, jų išsidėstymo, kompozicijos, sujungimo ir konstrukcijos OCTO 4240, SECTO 4200 ir SECTO 4230 šviestuvai yra originalūs, jų autorius yra suomių dizaineris S. K., jie plačiai žinomi pasaulyje kaip originalūs kūriniai, todėl pripažintini autorių teisės objektais ir pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau ATGTĮ) 4 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 10 punktą.
6. Teismas vertino 2017 m. liepos 10 d. Vilniaus dailės akademijos dizaino katedros docentės M. K. išvadą, 2017 m. S. P. atliktą ginčo objektų lyginamąją analizę, 2017 m. spalio 8 d. K. C. M. – O. pranešimą apie trijų lempų gaubtų palyginimą formos požiūriu, ekspertų grupės, susidedančios iš J. B., D. Č. ir G. L., atliktos teismo paskirtos dizaino tapatumo ekspertizės išvadas. Rėmėsi eksperto G. L. paaiškinimais teismo posėdyje ir konstatavo, kad nėra pagrindo nesivadovauti dizaino specialistų ekspertizės išvada, nors K. C. M. – O.ir S. P. savo išvadose išsakė ir kitokią nuomonę. Teismas pastebėjo, kad Vilniaus dailės akademijos dizaino katedros docentės M. K. pateikta išvada išsamiai apibūdina dizaino elementus, kurie yra pirmaeiliai ir dominuojantys, vertinant dizaino tapatumą – forma, proporcijos, gaminio medžiagą ir gaminio rūšis. Tarp jų nėra gaminio dydžio, kurį kaip lemiamą ypač pabrėžia atsakovė. Ekspertizės metu visi lyginami gaminiai buvo sudėti vienoje vietoje, kas nebuvo padaryta kitiems asmenims rengiant išvadas, ir tuomet buvo gautas vizualinės visumos vaizdas, sudarantis įspūdį, kad tai yra viena šviestuvų kolekcija. Ekspertai pažymėjo, kad išskirtinio dizaino įspūdį visuose gaminiuose sukuria žemyn nuo gaminio viršaus į apačią einančios atskiros medienos detalės – lenktos formos juostos, kurių visuma sukuria erdvinę šviestuvo formą. Nesigilinant į detales nėra aiškiai išsiskiriančių bruožų, kurie išskirtų vieno ar kito gamintojo šviestuvus iš visumos ir būtų galima identifikuoti vieno ar kito gamintojo gaminius.
7. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad atsakovės šviestuvų dizainai yra neteisėtos ieškovės šviestuvų dizaino kopijos, o nereikšmingi skirtumai yra tik neesminėse detalėse, kurios neturi lemiamos įtakos bendram visumos suvokimui. Nustačius, kad atsakovė naudoja (atgamina, platina, viešai skelbia) ieškovės šviestuvų kopijas, neturėdama šių kūrinių autorių turtinių teisių subjekto – ieškovės – leidimo, teismas konstatavo, kad tokiais neteisėtais veiksmais atsakovė pažeidė ieškovės autorių turtines teises (ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 5, 8 punktai, 2 dalis, 73 straipsnis). Atsakovės veiksmuose teismas nustatė kaltę, konstatavęs, kad prieš pradėdama gaminti ir pardavinėti šviestuvų kopijas Lietuvoje, atsakovė neabejotinai žinojo apie ieškovės šviestuvus, kurie buvo demonstruojami parodose bei mugėse Europoje nuo 2006 m., o taip pat ir pasaulinėje parodoje EXPO 2010 Šanchajuje ir parduodami visame pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje.
8. Teismas nustatė, kad ieškovė 2018 m. liepos 18 d. pateikė atsakovei pretenzijas, tačiau su jomis atsakovė nesutiko. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad nutraukė prekybą šviestuvais, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovė patyrė turtinę žalą dėl atsakovės vykdomos neteisėtos šviestuvų kopijų prekybos, negaudama pajamų už atsakovės parduodamus šviestuvus (ATGTĮ 15 straipsnis, 73 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tarp atsakovės kaltų veiksmų ir jais padarytos žalos ieškovei, autorių turtinių teisių turėtojui, teismas nustatė ir priežastinį ryšį. Todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos taikyti atsakovei civilinę atsakomybę dėl autoriaus turtinių teisių pažeidimo (CK 6.246-6.249 str.).
9. Teismas pastebėjo, kad atsakovė yra profesionalus medinių šviestuvų gamyba ir platinimu užsiimantis juridinis asmuo, jai yra gerai žinomi visi reikalavimai, susiję su autorių teisių naudojimu, todėl teismas sprendė, kad atsakovės kaltė pasireiškia tyčios kaltės forma, nes atsakovė žinojo, kad prieš atgamindama ir platindama šviestuvus B. L., T. L., B. T., ji turėjo gauti ieškovės, kaip autorių teisių turėtojos, leidimą, tačiau to nepadarė; suvokė, kad tokiais veiksmais daro ieškovei turtinę žalą, sąmoningai jos siekė ar leido šiai žalai atsirasti. Konstatavus neteisėtus ir ieškovės teises pažeidžiančius atsakovės veiksmus, teismas tenkino ieškovės reikalavimą taikyti jos pažeistų autorių teisių gynimo būdus įpareigoti nutraukti ir uždrausti atlikti veiksmus. Kartu teismas sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas priteisti ieškovės prašomą kompensaciją. Vadovaujantis atsakovės nurodytais duomenimis, teismas nustatė, kad nuo 2014 m. balandžio mėn. atsakovė pardavė 30 vnt. T. l. už 3 022,41 Eur bei 5 vnt. B. l. už 488,38 Eur, gavo bendrą 790,07 Eur (be PVM) pelną. Teismas iš www.finnishdesighnshop.com nustatė, kad Secto 4200 parduodamas už 500 Eur, 30 vnt. kainuotų 15 000 Eur, t. y. beveik 5 kartus daugiau, nei toks pats kiekis atsakovės parduotų T. L., Octo 4240 kaina 770 Eur, 5 vnt. kainuoja 3850 Eur, t. y. 7,9 karto brangiau, nei atsakovės B. L.. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė realizavo sąlyginai nedidelį kiekį lempų, kad lempų gamyba yra tik maža dalis atsakovės verslo, sprendė, kad ieškovės prašoma priteisti 3 800 Eur kompensacija yra adekvati atsakovės padarytam pažeidimui, atitiks siekiamą tikslą – atlyginti ieškovės nuostolius.
10. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad bylos šalys užsiima tokia pačia komercinio pobūdžio veikla – prekiauja šviestuvais, iš kurios yra gaunamos pajamos, laikė jas konkurentais. Nustačius, kad atsakovė gamina ir prekiauja šviestuvais, kurie yra neteisėtos ieškovės šviestuvų dizaino kopijos, teismas konstatavo, kad atsakovė, nukopijavusi atsakovės šviestuvų dizainą, juos gaminusi ir platinusi, atliko neteisėtus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, t. y. pažeidė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus. Todėl tenkino ieškinio reikalavimą ir įpareigojo atsakovę nutraukti B. L., T. L., B. T. šviestuvų naudojimą pagal Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
11. Tenkinęs ieškinį visiškai, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 117 Eur žyminį mokestį, 672,74 Eur vertimų į valstybinę kalbą išlaidas, 863,02 Eur išlaidos už specialistės išvadą, 800 Eur ekspertizės išlaidas. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje nebuvo keliami nauji teisiniai klausimai, byla teisiniu požiūriu nėra sudėtinga, atsižvelgęs į ieškinio sumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, ieškovės prašomą priteisti 4948 Eur atstovavimo išlaidų sumą sumažino iki 1500 Eur. Kartu iš atsakovės valstybei teismas priteisė 5,56 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Promi“ prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Nepagrįstai teismas ieškovės šviestuvus pripažino autorių teisės objektais pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą. Pažymi, kad Lietuvoje įregistruotas dizainas gali būti saugomas pagal dizaino įstatymą ir autorių teisę (Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo 4 str.3 d.). Autorių teisių apsaugai keliamus reikalavimus nustato ATGTĮ (ATGTĮ 2 str. 19, 27 d., 4 str. 2 d. 10 p.). Autorių teisių objektais yra laikomi išreikšti objektyvia forma kūrybinės veiklos (žmogaus intelektinės veiklos), susijusios su literatūra, menu ir mokslu, rezultatai, o pagrindinė sąlyga kūrinio teisinei apsaugai atsirasti – jų originalumas, kuris netapatinamas su naujumu. Apeliantės nuomone, teismas iš esmės nevertino, ar ieškovės šviestuvai turi meninę, estetinę išraišką sukuriančių specifinių savybių, tiek, kad jie būtų laikomi taikomosios dailės kūriniais pagal ATGTĮ, taip pat, kas būtent lemia ieškovės šviestuvų išskirtinumą, kurį nurodo ieškovė.
12.2. Ieškovė neįrodinėjo, o teismas nevertino, kurie ieškovės šviestuvų požymiai lemia, kad šie gaminiai būtų laikomi autorių teisių objektu pagal ATGTĮ nuostatas. Pažymi, kad vienas iš autorių teisių apsaugos principų yra teritorialumo principas, kuris lemia, kad intelektinės nuosavybės teisės saugomos tik toje teritorijoje, kurioje jos buvo pripažintos, t. y. konkrečios valstybės teritorijoje. Ieškovės šviestuvų autorių teisių apsauga teismo buvo pripažinta remiantis kitų valstybių negalutiniais dokumentais ar neįpareigojančiomis nuomonėmis, atskirai šiuose dokumentuose išdėstytų argumentų nevertinant ir nesugretinant su ATGTĮ normomis. Toks vertinimas nelaikytinas pakankamu pagrindu ieškovės šviestuvus priskirti prie ATGTĮ saugomų taikomosios dailės kūrinių. Todėl teismas nepagrįstai pripažino ieškovės šviestuvus autorių teisių objektais pagal ATGTĮ nuostatas.
12.3. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovės šviestuvai yra ieškovės šviestuvų kopijos, rėmėsi M. K. išvada, taip pat ekspertų išvada, kuriai suteikė nepagrįstą prioritetą, vertinant su kitais byloje pateiktais įrodymais. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į S. P. ir K.C. M. – O. pateiktas išvadas dėl šviestuvų skirtumų. Apeliantės nuomone, ekspertų išvada laikytina neišsamia, prieštaringa. Ekspertų išvadoje nevertinami kriterijai, kuriais ieškovė ieškinyje grindė jos ir atsakovės šviestuvų panašumą, taip pat nevertinami kriterijai, kuriais ieškovės šviestuvų autorius apibrėžia jų išskirtinumą. Todėl teismas negalėjo vadovautis šia išvada. Apeliantės nuomone, negalima sutikti su ekspertų vertinimu, kad ieškovės šviestuvai yra autorių teisių objektas ir, kad ieškovės ir atsakovės šviestuvų panašumas gali suklaidinti vartotoją. Toks vertinimas yra teisinis vertinimas, todėl išeina už ekspertų kompetencijos ribų. Apeliantės nuomone, išskirtinumą lemia būtent gaminio detalės, ką pripažino ir ieškovė, tačiau M. K. įvardijo detales nereikšmingomis.
12.4. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į S. P. atliktą šviestuvų lyginamąją analizę, kurioje lyginami ieškovės įvardinti šviestuvų struktūros elementai (forma, medžiagiškumas, proporcijos). Analizėje identifikuoti trys pagrindiniai skirtumai: aiškiai besiskiriantis šviestuvų dydis, vizualiai aiškiai matomi šviestuvų struktūros skirtumai ir technologiniai (medžiagų apdirbimo) skirtumai. Ieškovės produktai vizualiai yra modernūs, skandinaviško stiliaus dizaino produktai, pagaminti iš aukštos kokybės medžiagų. Atsakovės produktai pasižymi paprastais, ekonomiškais estetiniais sprendimais, kurių visuma siekiama sukurti „kaimišką“ stilių, angliškai vadinamą rustic. Šviestuvų formos nėra identiškos, skiriasi gaminio pagrindinė medžiaga, gaminio apdirbimo ir formavimo technologijos (ieškovės šviestuvai gaminami rankomis, o atsakovės – apdirbant staklėmis), paviršiaus apdirbimas (ieškovės šviestuvų paviršius apdirbtas, atsakovės – ne). Atsakovė savo šviestuvų gamybai nenaudojo ieškovės šviestuvų gamybai būdingų būdų, medžiagų, todėl neatliko jokių ATGTĮ nuostatas pažeidžiančių veiksmų.
12.5. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į 2017 m. spalio 8 d. K. C. M. – O. pranešimą apie šviestuvų gaubtų palyginimą formos požiūriu, kuriame nurodoma, kad šviestuvai yra skirtingi. Apeliantė pažymi, kad atsakovės šviestuvai yra pagaminti standartinių šviestuvų gaminimo būdu, iš standartinių medžiagų, nepretenduoja į išskirtinį dizainą.
12.6. Teismas nepagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė kompensaciją, kadangi atsakovė nepažeidė ATGTĮ normų ir ieškovės autoriaus teisių. Pažymi, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų – neatgamino, neplatino ir viešai neskelbė ieškovės šviestuvų kopijų. Ieškovės dalyvavimas pasaulinėse parodose nėra pakankamas įrodymas jos autorių teisių egzistavimui pagrįsti, t. y. kad ieškovės gaminamas gaminys yra ATGTĮ saugomas autorių teisių objektas.
12.7. Nepagrįstai teismas atsakovės veiksmuose įžvelgė nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Ieškovė nepagrindė ir teismas nenustatė aplinkybių, kad atsakovė siekia pasinaudoti ieškovės vardu, turi tikslą, kad jos gaminiai būtų laikomės ieškovės gaminiais. Atsakovė, prekiaudama savo gaminiais, niekada neslėpė, kad nėra ieškovės atstovė ar gamintoja. Atsakovė su savo gaminiais, kaip savarankiškas gamintojas yra dalyvavusi parodose. Todėl atsakovė veikia kaip savarankiškas gamintojas ir pardavėjas, nesiekia imituoti ieškovės gaminių, jo veiklos, neveikia slėpdama savo tapatybę ar prisidengdama ieškovės vardu.
12.8. Nepagrįsta teismo išvada, kad paprastam vartotojui ne dizaino specialistui gali būti sunku atskirti, kuris šviestuvas yra pagamintas ieškovės, kuris – atsakovės, todėl vartotojai gali būti suklaidinti dėl šviestuvų tapatybės ir kilmės. Pažymi, kad ši išvada iš esmės yra grindžiama ekspertų išvada, kuri vertintina kritiškai. Atsakovės ir ieškovės šviestuvų skirtumai leidžia daryti prielaidą, kad paprastas vartotojas gebėtų atskirti šviestuvus. Todėl nėra pagrindo atsakovės nesąžiningos konkurencijos veiksmams konstatuoti.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo teismo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai ieškovės šviestuvus pripažino autorių teisės objektais pagal ATGTĮ nuostatas. Ieškovė pažymi, kad teismas, darydamas tokią išvadą, rėmėsi tiek Suomijos autorių teisės tarybos nuomone, tiek Norvegijos teismo sprendimu. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 3 str. 3 d. numato, kad ATGTĮ nuostatos taip pat taikomos autoriams, gretutinių teisių subjektams ir duomenų bazių gamintojams, kurių teisės Lietuvos Respublikoje ginamos pagal Lietuvos Respublikos ratifikuotas tarptautines sutartis bei kitus teisės aktus, privalomus Lietuvos Respublikai pagal jos tarptautinius įsipareigojimus. Suomija ir Norvegija yra Berno konvencijos narės, Suomija yra ES narė, o Norvegija priklauso Europos ekonominei erdvei, todėl akivaizdu, jog pagal Suomijos ir Norvegijos teisę pripažinti autorių teisių objektai privalo būti saugomi ir Lietuvoje. Ieškovės šviestuvų originalumą tiek Autorių teisių tarnyba, tiek Oslo apygardos teismas nustatinėjo pagal tuos pačius principus, kurie yra įtvirtinti ir Lietuvos teisėje, todėl šių užsienio institucijų padarytos išvados yra reikšmingos šioje byloje. Pažymi, kad apie ieškovės gaminių atpažįstamumą ir išskirtinumą pasisakė Šveicarijos dizaino ir architektūros svetainės www.architonic.com steigėjas ir generalinis direktorius N. B., Mineapolio meno institutas. Ieškovės šviestuvai yra saugomi meno ir dizaino muziejų kolekcijose (S. Š. šalių paveldo muziejuje, Mineapolio meno institute). Tai, kad ieškovės šviestuvai yra autorių teisių saugomi kūriniai patvirtino ir ekspertų grupė, susidedanti iš J. B., D. Č. ir G. L., atlikusi teismo paskirtą dizaino tapatumo ekspertizę.
13.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai rėmėsi ekspertų išvada, jei suteikiant nepagrįstą pranašumą prieš kitus byloje pateiktus įrodymus. Ieškovė pažymi, kad teismo paskirta ekspertų grupė detaliai pagrindė savo išvadas dėl lyginamų šviestuvų tapatumo ir klaidinimo tikimybės. Ekspertizės išvados yra objektyvios ir patikinamos. Todėl nėra pagrindo nesivadovauti teismo paskirtų ekspertų išvadomis, nors K. C. M. – O. (kuris neturi reikiamo išsilavinimo, kvalifikacijos ir patirties) ir S. P. savo išvadose išsakė ir kitokią nuomonę.
13.3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė nepažeidė sąžiningos konkurencijos sąlygų. Pažymi, kad atsakovė gamina ir prekiauja šviestuvais, kurie yra ieškovės šviestuvų dizaino kopijos. Šviestuvų dizainų panašumas pagal ieškovės nurodytus požymius yra daugiau, nei pakankamas, kad būtų galima konstatuoti, kad atsakovės šviestuvų dizainas bent jau imituoja ieškovės šviestuvų dizainą, dėl ko visuomenė gali būti klaidinama. Atsakovės nurodyti šviestuvų atskirų detalių skirtumai yra neesminiai. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė pažeidė Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Todėl teismas pagrįstai tenkino ieškinį Konkurencijos įstatymo pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
15. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).
Dėl autorių teisių objekto
16. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės šviestuvus pripažino autorių teisės objektais pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą (toliau ir ATGTĮ). Apeliantės nuomone, teismas šviestuvus pripažino autorių teisių objektais remdamasis ieškovo pateikta Norvegijos teismo Byfogdembete 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi byloje Nr. 15-193607TV1-0BYF/2 (1 t., b. l. 55-82), kuri nėra galutinis teismo sprendimas, be to, joje minimas tik vienas ieškovės šviestuvo modelis, taip pat nurodyta, kad šviestuvas turi elementų, kuriems nesuteikiama autorių teisių apsauga. Taip pat teismas rėmėsi neprivalomo pobūdžio Suomijos autorių teisių tarnybos nuomone (1 t., b. l. 16-54), kurioje pasisakoma ne tik dėl ieškovės šviestuvų. Kadangi meno kūriniu gali būti laikoma tik šveistuvų visuma, saugoma ne objekto idėja ar gamybos metodas, o kūriniu perteikta asmens idėja, todėl atsakovė daro išvadą, kad jai nebuvo užkirsta galimybė pasinaudoti kito asmens idėja ir gamybos metodu. Be to, apeliantės nuomone, vienas iš autorių teisių apsaugos principų yra teritorialumo principas, todėl šie įrodymai nepagrindžia ATGTĮ nurodytų reikalavimų kūrinio teisinei apsaugai atsirasti. Apeliantė mano, kad teismas iš esmės nevertino, ar ieškovės šviestuvai turi meninę, estetinę išraišką sukuriančių specifinių savybių tiek, kad jie būtų laikomi taikomosios dailės kūriniais pagal ATGTĮ, taip pat, kas būtent lemia ieškovės šviestuvų išskirtinumą, kurį nurodo ieškovė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su tokiais argumentais sutikti.
17. Dėl apeliantės argumentų, kad ieškovo šviestuvų apsauga galioja tik konkrečioje teritorijoje, kurioje jie buvo pripažinti autorių teisių objektu, pažymėtina, kad 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino, 96 straipsnio „Santykis su kitomis nacionaliniuose įstatymuose numatytomis apsaugos formomis“ 2 dalyje nustatyta, kad dizainas, kurį saugo Bendrijos dizainas, nuo to dizaino sukūrimo arba bet kokio jo pavidalo užfiksavimo dienos taip pat saugomas pagal valstybių narių autorių teisę. 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/71/EB 17 straipsnyje „Ryšys su autorine teise“ nustatyta, kad teisės į dizainą saugomas dizainas, registruotas kurioje nors valstybėje narėje ar jos atžvilgiu pagal šią direktyvą, taip pat turi teisę į apsaugą pagal tos valstybės autorinės teisės įstatymą nuo tos dienos, kai tas dizainas buvo sukurtas ar išreikštas kokia nors forma. Lietuvos Respublikos Dizaino įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal šį įstatymą įregistruotas dizainas taip pat gali būti saugomas pagal autorių teisę, jeigu jis išreikštas kokia nors objektyvia forma. Kasacinis teismas išaiškino, kad jeigu tam tikras gaminys (jo dalis) nėra įregistruotas kaip dizainas, jam dizaino teisinę apsaugą reglamentuojantys teisės aktai netaikomi; tokiu atveju jis gali būti saugomas kaip autorių teisių objektas (taikomosios dailės kūrinys), tačiau jeigu atitinka autorių teisės keliamus reikalavimus (ATGTĮ 2 straipsnio 19, 27 dalys; 4 straipsnio 2 dalies 10 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2013).
18. Autorių teisių objektai yra ir taikomosios dailės kūriniai (ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 10 punktas) – bet kokie rankų darbo ar pramoniniu būdu sukurti dailės kūriniai, skirti praktiniam naudojimui. Tam, kad kūrinys būtų laikomas autorių teisių objektu ir jam būtų taikoma autorių teisių apsauga, jis turi atitikti tris kriterijus: originalumo, kūrybinės veiklos rezultato ir objektyvios išraiškos formos. Originalumo samprata yra teismų praktikos aiškinimo ir doktrinos dalykas, kiekvienu konkrečiu atveju teismas nustato kriterijus, leidžiančius vieną darbo rezultatą laikyti originaliu, o kito – ne. Ieškovė turėjo įrodyti, kad šviestuvai yra savarankiškos kūrybinės veiklos rezultatas, turintis savitumo. Tai yra, turėjo įrodyti, kad kuriant šviestuvus buvo panaudoti tokie šviestuvų dizainų elementai, sudarantys tokių dizainų vaizdą, kurie objektyviai nėra būdingi atitinkamos rūšies šviestuvams ir turi kokio nors savitumo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šviestuvų autorius Suomijos dizaineris S. K. (https://www.sectodesighn.fi/about-us/our-story ). Ieškovė su šviestuvais nuo 2006 m. dalyvauja parodose, jie yra saugomi meno ir dizaino muziejų kolekcijose (S. Š. šalių paveldo muziejuje, Mineapolio meno institute). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sutinka su teismo išvada, kad šviestuvai yra intelektinės kūrybos rezultatas, pasižymintys originalumu. Taip pat atmetami apeliantės argumentai, kad ieškovė neįrodinėjo, o teismas nevertino, kurie ieškovės šviestuvų požymiai lemia, kad šie gaminiai būtų laikomi autorių teisių objektu pagal ATGTĮ nuostatas.
19. Apeliantė nurodė, kad H. D. muziejaus direktoriaus J. S. 2015-08-16 rašte nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad ieškovės šviestuvai yra taikomosios dailės kūriniai. Pažymėtina, kad šiame rašte akcentuojama, jog apšvietimo įrenginiuose novatoriškas natūralių medžiagų naudojimas derinamas su išskirtinėmis dizaino charakteristikomis, sukuriant vizualinę kalbą, kuri yra labai unikali ir suteikia įrenginiams išskirtinumo, lyginant juos su kitais įrenginiais Europoje arba kitose pasaulio vietose. Nors panašios medžiagos arba formos buvo naudojamos ir anksčiau, tačiau medžiagų, vizualinės išvaizdos ir techninės naujovės (presuotos beržo medienos) derinys užtikrina šių įrenginių išskirtinumą ir unikalumą. Šis asmuo nurodo, kad gaminiai jau įsitvirtino tarptautinio dizaino istorijoje kaip novatoriški ir išskirtiniai gaminiai, turintys istorinę vertę (2 t., b. l. 12). Taigi, apeliantės argumentai, kad šiame rašte nėra duomenų, kurie šviestuvus leistų laikyti autorių teisių objektu, yra neteisingi.
20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantės apeliaciniame skunde nenurodyta jokių argumentų ir samprotavimų dėl 2018 m. sausio 25 d. ekspertų išvadoje, kuri buvo gauta Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi paskyrus teismo ekspertizę dizaino tapatumui nustatyti, nurodytų aplinkybių apie ieškovės šviestuvų išskirtinius požymius. Jie taip pat leido teismui spręsti apie šviestuvus, kaip apie taikomosios dailės kūrinius, kuriems taikoma autorių teisių apsauga. Ekspertai, vertindami ieškovės šviestuvus, nurodė, kad jų dizainas pasižymi detalių išbaigtumu, dizaino sprendimų vientisumu ir pagrįstumu, kas daro šviestuvus savarankiškais originaliais autorių teisių objektais, jie yra gero dizaino pavyzdys (ekspertų išvada 4 klausimu). Ekspertai darė išvadą, kad ieškovės šviestuvų forma – jeigu žiūrėti visumą, kas tą formą formuoja – turi išskirtinumo (ekspertų išvada 5 klausimu). Ekspertizės akte nurodyta, kad ieškovės šviestuvų rutulio forma ir jų pagaminimas iš medžio yra objektyviai būdingos savybės atitinkamos rūšies šviestuvams, tačiau ekspertai pažymėjo, kad kuriant tokio pobūdžio šviestuvus būtina atsižvelgti į dizainerių laisvės mastą, o kuriant šviestuvų formą – dizainerio laisvės mastas yra gana platus, suvaržymai susiję tik su jų tvirtinimu, elektros sauga, šviesos šaltinių standartais, kas neįtakoja šviestuvų bendro vaizdo.
21. Teisėjų kolegijos pažymi, kad Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedros doc. M. K. išvadoje (rašytiniame įrodyme) yra aiškiai išskirti elementai, kurie ieškovės šviestuvus daro originalius. Tai gaubto tūriai, formuojami iš atskirų unifikuotų medinių detalių (juostelių), sujungtų ties apatine briauna atskira detale bei viršutinėje dalyje paslėptomis jungiamosiomis detalėmis. Nors teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad Norvegijos teismo Byfogdembete 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi byloje Nr. 15-193607TV1-0BYF/2 (1 t., b. l. 55-82) buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinų draudimų „B. A. AS“ (BA) OCTO šviestuvų atžvilgiu, nagrinėjamoje byloje ieškovei pareiškus, kad pažeistos jos intelektinės nuosavybės teisės, tačiau ir šioje nutartyje teismas nurodė, kad neturi abejonių, jog Octo šviestuvas atitinka originalumo reikalavimus. Teismas nurodė, kad neabejotinai šviestuvas turi keletą dizaino elementų, kurie neturi konkrečios funkcinės reikšmės ir todėl šviestuvas yra išskirtinės išvaizdos, kurią sukuria žemyn nuo uždaro viršaus į apvalios formos apačią einančios briaunos. Teisėjų kolegijos vertinimu tai visiškai atitinka požymius, kuriuos išskyrė dizaino specialistė pirmiau paminėtoje išvadoje, nurodydama dėl gaubto tūrių formavimo, ir būtent šių požymių pagrindu palygino gaminius.
22. Apeliantė teisingai nurodo, kad Norvegijos teismo Byfogdembete 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi buvo sprendžiama tik dėl šviestuvo Octo. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad elementai, kurie suteikia šviestuvams originalumo, ir kurie neturi konkrečios funkcinės reikšmės, yra ir kituose ieškovės šviestuvuose. Apeliantė nurodė, kad šioje 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje yra nurodyta, jog šviestuvas Octo turi keletą elementų, kuriems, teismo nuomone, negali būti suteikiama jokia autorių teisių apsauga. Sutiktina su atsakove, kad buvo nurodyta, jog tokios apsaugos neturi elektros lemputės tvirtinimo įtaisas ir pakabinimo įrenginys, tačiau tai elementai, kurie pagal 20 nutarties punkte nurodytas ekspertų išvadas, neįtakoja šviestuvų bendro vaizdo. Nutartyje dėl to buvo konstatuota, kad tai netrukdo laikyti šviestuvo intelektine produkcija.
23. Byloje taip pat yra pateikta Suomijos autorių teisių tarnybos nuomonė (1 t., b. l. 27-54), kuri vertintina kaip rašytinis įrodymas, kuriame yra duomenų, turinčių reikšmės bylai išspręsti (CPK 197 straipsnio 1 dalis). Sutiktina su apeliante, kad joje nurodyta, kad nuomonė nėra privalomo pobūdžio ir Autorių teisių tarnyba nesprendžia klausimų, susijusių su dizaino apsauga. Tačiau šioje nuomonėje kūrinio vertinimui buvo naudojami tie patys kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama dėl autorių teisių objekto – originalaus autoriaus savarankiško kūrybinio darbo rezultato. Teisėjų kolegija sutinka su tarnybos vertinimu, kad tai, jog objektas turi praktišką paskirtį nieko nepasako apie objektą kaip kūrinį. Visgi, jeigu kūrinio paskirtis yra svarbesnė už kūrėjo įnašą, kuris lemia galutinį rezultatą, atitinkamas kūrinys nėra pakankamai nepriklausomas ir originalus autorių teisių prasme. Ir kad vienas iš esminių veiksnių, vertinant kūrinio nepriklausomumą ir originalumą yra, ar bet kuris kitas asmuo pasiektų tokį patį rezultatą, jei pradėtų veikti tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Būtent šių kriterijų pagrindu Autorių teisių tarnybos nuomone, jos vertinta medžiaga apie Secto, Octo, Victo ir Atto šviestuvus leido padaryti išvadą, kad šviestuvų dizainai ir formos pasirinkti ne dėl praktiškumo ir neatlieka įprastos švietimo funkcijos. Tarnybos nuomone, autoriaus originalų ir nepriklausomą indėlį akivaizdžiai parodo šviestuvų visuma, įskaitant panaudotas medžiagas ir jų panaudojimo būdą, bendrą šviestuvų formą ir struktūrą, todėl jie turėtų būti laikomi kūriniais. Apeliantė nurodė, kad tarnyba su ginčo šviestuvais vertino ir dar du šviestuvus – Victo ir Atto, todėl, jos nuomone, vertinant ginčo šviestuvus atskirai, išvada būtų kitokia. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka, juolab, kad vertinant bendrą šviestuvų visumą, buvo vertinami ir abu ieškovės šviestuvai– Secto ir Octo, įskaitant panaudotas medžiagas ir jų panaudojimo būdą, bendrą šviestuvų formą ir struktūrą. Apie tai, kad šie abu šviestuvai turi bendrų dizaino elementų, kurie leidžia juos vertinti kaip autorių teisių objektus, jau minėta nutarties 21 punkte.
24. Apibendrindama byloje surinkus įrodymus ir nustatytas aplinkybes aptariamu aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė byloje įrodė, jog jos šviestuvai laikytini autorių teisių objektais, kuriems taikoma autorių teisių apsauga (ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 10 punktas), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo nuspręsti kitaip.
Dėl ieškovės ir atsakovės šviestuvų tapatumo
25. Ieškovės šviestuvai, būdami autorių teisių apsaugos objektais, yra įgiję ir teisinę apsaugą nuo kopijavimo (ATGTĮ 2 straipsnio 24 dalis; 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliantė nurodė, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad atsakovės šviestuvai yra būtent ieškovės šviestuvų kopijos. Teisėjų kolegija sprendžia priešingai, kad byloje pakanka duomenų padaryti išvadą, kad ieškovė įrodė, jog atsakovės šviestuvai yra būtent jos šviestuvų kopija (CPK 12, 178 straipsnis).
26. Jau minėta šioje nutartyje, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi buvo paskirta teismo ekspertizė dizaino tapatumui nustatyti, ją pavedant atlikti G. L., D. Č. bei J. B.. Apeliantė nurodo, kad jai nebuvo atskleisti duomenys apie tai, kad ieškovės atstovo advokato kontora yra Lietuvos grafinio dizaino asociacijos partnerė (http://www.lgda.lt//), todėl ji abejoja ekspertų nešališkumu. Teisėjų kolegija šiuo aspektu atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė 2017 m. lapkričio 20 d. prašyme (2 t., b. l. 150) dėl ekspertų paskyrimo nurodė duomenis apie tai, kad ekspertu skiriamas asmuo dizaineris G. L. dalyvauja Lietuvos grafinio dizaino asociacijos, Lietuvos dizainerių sąjungos ir Tarptautinės dizaino tarybos audito komiteto veikloje. Teismo nutartyje taip pat buvo nurodyta šių asmenų kvalifikacija ir darbinė patirtis. Taigi, atsakovė iš viešosios erdvės sužinojusi apie ieškovės dalyvavimą Lietuvos grafinio dizaino asociacijos veikloje, tokius duomenis galėjo ir turėjo gauti iki paskiriant ekspertizę, o ne jų ieškoti tuomet, kai gauta ekspertų išvada jos netenkina. Įvertinus tai, kad ekspertais buvo paskirti trys asmenys, o apie dviejų – D. Č. bei J. B. dalyvavimą Lietuvos grafinio dizaino asociacijoje nėra byloje duomenų, atsakovės nurodytą aplinkybę teisėjų kolegija nevertina kaip galinčią kelti abejones dėl 2018 m. sausio 25 d. ekspertų išvados šališkumo. Teisėjų kolegija nori pažymėti, kad ekspertų komisiją sudarė labai kvalifikuoti ir didelę patirtį dizaino srityje turintys specialistai. Tai patvirtina byloje esantys duomenys apie J. B. kvalifikaciją, jo darbinę patirtį, apdovanojimus, straipsnius, pranešimus konferencijose (2 t., b. l. 151-155), Lietuvos grafinio dizaino asociacijos atliktų ekspertizių sąrašas (2 t., b. l. 156).
27. 2018 m. sausio 25 d. ekspertų išvadą teisėjų kolegija jau vertino, kuomet sprendė dėl ieškovės šviestuvų, kaip autorių teisių objekto. Todėl dėl apeliantės argumentų aptariamu aspektu (dėl šviestuvų tapatumo), kuriuos ji grindė savo nuomone, kad ieškovės šviestuvai nėra autorių teisių apsaugos objektu, todėl jie neturi apsaugos nuo kopijavimo, teisėjų kolegija plačiau nepasisakys.
28. Apeliantės argumentai apie tai, kad jos šviestuvai skiriasi nuo ieškovės šviestuvų lemputės matomumu, laidų tvirtinimo su gaubtu jungčių matomumu, nesudaro pagrindo spręsti apie gaminių tapatumą, nes šie elementai, atsižvelgiant į argumentus, kurie buvo išdėstyti nutarties 20, 22 ir 23 punktuose, neįtakoja ar mažai įtakoja šviestuvų bendrą vaizdą ir negali paneigti kūrinio originalumą. Kas daro ieškovės šviestuvus originaliais, buvo nurodyta nutarties 20 punkte – tai gaubto tūriai, formuojami iš atskirų unifikuotų medinių detalių (juostelių), sujungtų ties apatine briauna atskira detale bei viršutinėje dalyje paslėptomis jungiamosiomis detalėmis. Ieškovės šviestuvų išskirtinę išvaizdą sukuria žemyn nuo uždaro viršaus į apvalios formos apačią einančios briaunos. Teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertai būtent šių elementų pagrindu (formos (tūriai, sudarantys gaminio formą), struktūros (faneros detalės, formuojančios gaminio formą), proporcijų dizaino elementus vertindami priėjo išvadą, kad atsakovės šviestuvai yra labai panašūs. Panašius juos taip pat daro šviestuvų dydžiai ir medžiagiškumas. 2018 m. sausio 25 d. ekspertų išvadoje nurodyta, kad atsakovės šviestuvų dizainas pagal bendrą sukuriamą įspūdį imituoja ieškovės šviestuvų dizainą (atsakymas į 1-3 klausimus). Ekspertai darė išvadą, kad neturintis specialių žinių vartotojas gali neatskiri ieškovės ir atsakovės šviestuvų ir taip per klaidą įsigyti atsakovės šviestuvus (atsakymas į 8 klausimą).
29. Atsakovė savo atsikirtimą į aplinkybes dėl ieškovės šviestuvų dizaino kopijavimo grindė S. P. atlikta ginčo objektų lyginamąja analize (2 t., b. l. 98). Teisėjų kolegija pažymi, kad ši lyginamosios analizės autorė padarė daug ir įvairių išvadų: pvz., forma nelaikoma tapati, struktūrą šviestuvų galima apibūdinti kaip panašią, bet ne kaip tapačią (kopiją); proporcijos panašios; medžiaga bendrąja prasme neturėtų būti laikoma visiškai tapačiu lyginamų produktų dizaino požymiu; lyginamųjų produktų spalvingumas neturėtų būti laikomas tapačiu vizualinio dizaino požymiu. Autorė identifikavo šviestuvų dydžio, šviestuvų struktūros ir technologinius (medžiagų apdirbimo) skirtumus. Tačiau autorė nepadarė išvados apie tai, kaip jos rasti skirtumai įtakoja bendrą šviestuvų visumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertai taip pat rado ieškovės ir atsakovės šviestuvų skirtumus, kuriuos nurodė ekspertizės akto lentelėse, tačiau, skirtingai nei lyginamosios analizės autorė, ekspertai vertindami panašumus ir skirtumus padarė išvadą, kad atsakovės šviestuvai turi akivaizdžių dizaino imitavimo požymių ir vartotojai gali būti klaidinami dėl gaminio kokybės. Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedros doc. M. K. taip pat nurodė, kad šviestuvų dizainas skiriasi nežymiais formos pakeitimais bei formos neįtakojančiomis konstrukcinėmis detalėmis ir jų kiekiu, tačiau vertindama dizaino elementų visumą davė išvadą, kad atsakovės gaminių dizainas yra tapatus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien remiantis S. P. atlikta ginčo objektų lyginamojoje analizėje nurodytais duomenimis nėra pagrindo paneigti pirmiau nurodytų specialistų išvadas apie gaminių tapatumą.
30. Apeliantė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į K. C. M. – O. pranešimą apie šviestuvų gaubtų palyginimą formos požiūriu (2 t., b. l. 110-115). Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą yra pateiktas šio asmens diplomas apie pirmąjį valstybinį egzaminą pradinių ir pagrindinių mokyklų mokytojo profesijai įgyti. Taip pat pateiktas jo gyvenimo aprašymas, pagal kurį galima spręsti, kad šis asmuo dirbo kvepalų konsultanto, aromatinių produktų konsultanto, kvepalų padalinio vadybininko, prekybos atstovo, vykdančiojo partnerio pareigose. Tokiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad šis asmuo nepagrindė savo kvalifikacijos dizaino srityje, todėl jo pranešimo argumentai apie ginčo šviestuvų nepanašumus negalėtų paneigti Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedros doc. M. K. ir ekspertų išvadų dėl atsakovės šviestuvų tapatumo su ieškovės šviestuvais.
31. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 100 MGL kompensaciją (ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Apeliantė nurodo, kad atsakovė nepažeidė ATGTĮ normų ir autoriaus teisių, todėl nebuvo pagrindo priteisti iš jos kompensacijos. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir įvertinusi joje surinktus įrodymus, remdamasi nurodytais teisiniai argumentai, sprendžia priešingai – atsakovė padarė autorių teisių pažeidimą, todėl konstatuoja, kad šiais apeliantės argumentais neturi pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos už autorių teisių pažeidimą priteisimo laikyti neteisėta, nepagrįsta ir ja pakeisti ar panaikinti.
Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų
32. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovę nutraukti B. L., T. L., B. T. lempų naudojimą, įskaitant, bet neapsiribojant jų atgaminimą, viešą skelbimą ir platinimą bei uždrausti jų naudojimą ateityje. Ieškovė, atsiliepdama į atsakovės apeliacinį skundą nurodė, kad jeigu ir nebūtų pripažinta, kad atsakovės šviestuvų dizainas yra ieškovės šviestuvų dizaino kopija, tai tokiu atveju reikėtų vertinti, kad atsakovės šviestuvų dizainas bent jau imituoja ieškovės šviestuvų dizainą, todėl ji pažeidė Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą.
33. Teisėjų kolegijos pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime konstatavo, kad atsakovė naudoja (atgamina, platina, viešai skelbia) ieškovės šviestuvų kopijas, neturėdamas šių kūrinių autorių turtinių teisių subjekto – ieškovės – leidimo, todėl tokiais neteisėtais veiksmais atsakovė pažeidė ieškovės autorių turtines teises (ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 , 8 punktai, 2 dalis, 73 straipsnis). Teismas taip pat tenkino ieškovės reikalavimą dėl 100 MGL kompensacijos pagal ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktą, t. y. pripažino ieškovę ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalyje nurodytu asmeniu, turinčiu teisę reikalauti priteisti kompensaciją iš autorių teises pažeidusio asmens. Apeliacinės instancijos teismas tokioms teismo išvadoms turėjo pagrindo pritarti. Ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę nutraukti B. L., T. L., B. T. lempų naudojimą, įskaitant, bet neapsiribojant jų atgaminimą, t. y. pirmiausia prašė taikyti autorių teisių gynimo būdus, numatytus ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose (įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus ir uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala).
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, kad ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės ir teisiniai argumentai Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu dėl nesąžiningos konkurencijos, iš esmės reiškia alternatyvų teisinį pagrindą tuo atveju, jeigu ieškovės šviestuvai nebūtų pripažinti autorių teisių objektu, tai bent jau dėl atsakovės imitavimo ieškovės šviestuvų dizaino būtų pagrindas taikyti atsakovės atžvilgiu 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas teisines pasekmes. Būtina pažymėti, kad byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų konstatuoti, kad atsakovės gaminami šviestuvai imituoja ieškovės šviestuvų dizainą. Šias išvadas pagrindžia pirmiau nurodytos aplinkybės ir įrodymai dėl ieškovės ir atsakovės gaminamų šviestuvų palyginimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2018 m. balandžio 3 d. teismo posėdyje ekspertas G. L. išsamiai paaiškino (garso įrašas nuo 05:44 iki 29:35) ir nurodė, kad bendra šviestuvų visuma sudaro bendros kolekcijos įspūdį, todėl gali klaidinti pirkėją, nepatyrusį dizaino srityje.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį dėl įpareigojimo atsakovę nutraukti B. L., T. L., B. T. lempų naudojimą, įskaitant, bet neapsiribojant jų atgaminimą, viešą skelbimą ir platinimą bei uždrausti jų naudojimą ateityje tenkino, nurodęs Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, galutiniam teisiniam ginčo sprendimui neturi jokios įtakos, nes toks pats autorių teisių gynimo būdas yra numatytas ir ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose. Tokiu atveju apeliantės apeliaciniame skunde Konkurencijos įstatymo nuostatų dėl nesąžiningos konkurencijos nurodymas, teisminės praktikos dėl imitavimo ir ūkinės veiklos laisvės sampratos aiškinimas, nedaro teismo sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu, nes nepaneigia pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų aplinkybių dėl autorių teisių pažeidimo ir pagrindo taikyti ATGTĮ nustatytus autorių teisių gynimo būdus.
Dėl procesinės bylos baigties
36. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir teisminę praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
37. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą suformulavo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos jų dydį pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl nėra pagrindo jų priteisti (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.