- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-15
- Bylos Nr.
- e2SP-17943-1070/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Pareiškėjas
- V. S.
- Kreditorius
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuotieji asmenys antstolis M. P. ir išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. S. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti skolininkei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą iš varžytynių iki bus priimtas procesinis sprendimas dėl skundo nagrinėjimo.
Pareiškėja pateikė antstoliui M. P. skundą, kuriame prašo įpareigoti antstolį perkainuoti varžytynėse parduodamą žemės sklypą, atliekant šio turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.
Skundas grindžiamas tuo, kad 2020 m. liepos mėn. pradžioje paskambinus pareiškėjos kaimynui, paaiškėjo, kad nekilnojamam turtui (duomenys neskelbtini) paskelbtos varžytynės, jų pabaiga – 2020 m. liepos 13 d. Antstolis iki šiol nėra atsiuntęs pareiškėjai jokių dokumentų apie šio žemės sklypo įvertinimą, turto areštą ir informacijos apie skelbiamas varžytynes. Pareiškėja, sužinojusi, kad sklypu kažkas domisi, kreipėsi į advokatę. Pareiškėja sužinojo, kad minėtas žemės sklypas įvertintas 1860 Eur, nekilnojamasis turtas įvertintas neaiškiu metodu ir nežinant pareiškėjai. Apie tai, kad I. S. buvo paskirta bauda, didėjanti kiekvieną dieną, pareiškėja negavo jokių procesinių dokumentų, niekuomet nebuvo informuota apie jai priklausančio turto Anykščių rajone areštą, jo įvertinimą, apie skelbiamas varžytynes. Pareiškėjos gyvenamosios vietos adresas niekuomet nesikeitė, kaip ir telefonas. Pareiškėjos teigimu, reali sklypo vertė yra 25 000 Eur, o išieškoma apie 4000 Eur baudos. Kadangi pareiškėja nebuvo informuota apie pirmiau nurodytus antstolio priverstinio vykdymo veiksmus, ji prarado galimybę juos skųsti bei teikti prašymus dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo.
2020 m. liepos 13 d. teisme gautas pareiškėjos pasirašytas skundas dėl antstolio M. P. veiksmų, kuriame papildomai prašoma sustabdyti antstolio pradėtas vykdomąsias bylas Nr. 0123/16/00871, 0123/17/01042; 0123/18/00071 iki bus priimtas procesinis sprendimas dėl skundo, įvertinti antstolio M. P. veiksmų teisėtumą, atliekant procesinius veiksmus vykdomosiose bylose, priteisti iš antstolio kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Skunde papildomai nurodoma, kad per visą laikotarpį nuo antstolio apsilankymo pareiškėjos namuose (duomenys neskelbtini), ji bandė susitarti bei aptarti jos galimybes su antstoliu, tačiau jis ignoravo pareiškėjos pastangas.
Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamas, nepranešus suinteresuotiems asmenims, kadangi tai nagrinėjamu atveju nėra būtina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmetamas.
CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme numatyta, kad viena iš galimų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.
Teismų praktikoje nurodoma, kad vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011).
Pareiškėjos skundo duomenimis antstolio M. P. kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimas, kuriuo pareiškėja įpareigota per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos vykdyti išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2011 m. spalio 18 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Nuo 2017 m. gruodžio mėn. pareiškėjai skirta 5 Eur bauda už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Antstolio M. P. kontoroje pradėti priverstinio teismo sprendimo vykdymo veiksmai.
Pareiškėja skunde dėl antstolio M. P. veiksmų nurodo, kad ji nežinojo apie antstolio ketinimus parduoti jai priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) iš varžytynių, kad antstolio nustatyta parduodamo iš varžytynių žemės sklypo vertė yra ženkliai mažesnė už tikrąją šio turto vertę, todėl prašo įpareigoti antstolį perkainuoti parduodamą iš varžytynių žemės sklypą. Pareiškėja savo teiginius dėl sklypo vertės grindžia skelbimuose nurodyta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) sav., nurodyta kaina. Pareiškėja pateikė į bylą antstolio 2020 m. liepos 13 d. priimtą patvarkymą netenkinti pareiškėjos 2020 m. liepos 10 d. skundo. Šiame patvarkyme antstolis nurodo, kad žemės sklypo vertė buvo nustatyta paskyrus 2019 m. gruodžio 19 d. ekspertizę turto vertei nustatyti, kad nustačius žemės sklypo vertę (3100 Eur) buvo paskelbtos dvejos varžytynės, kurios buvo paskelbtos neįvykusiomis, o 2020 m. birželio 11 d. – 2020 m. liepos 13 d. buvo paskelbtos pakartotinės 2-osios varžytynės. Viešais Internete esančiais duomenimis 2-osios varžytynės šiuo metu yra baigtos.
Preliminariai įvertinus pareiškėjos pateiktus į bylą dokumentus, darytina išvada, kad ji nepateikė įrodymų, paneigiančių antstolio paskirtos ekspertizės metu nustatytą konkretaus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vertę. Pažymėtina, kad sklypo kaina priklauso ne tik nuo jo dislokacijos, bet ir nuo kitų aplinkybių (žemės sklypo naudojimo paskirties, ploto, formos, ir kt.). Pareiškėja nepateikė į bylą įrodymų, kad antstolio ketinamas priverstinai realizuoti per varžytynes žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra didesnės vertės, nei nurodė antstolis. Todėl darytina išvada, kad pareiškėja nepateikė duomenų kitokiai, nei nustatė antstolis, parduodamo turto kainai pagrįsti.
Teismas, preliminariai įvertinęs pareiškėjos skundo teiginius, kad ji nežinojo apie antstolio ketinimą parduoti iš varžytynių jos žemės sklypą, esantį Anykščių r. sav., konstatuoja, jog nurodytos aplinkybės negali būti pagrindu tenkinti pareiškėjos skundą. Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų nustatyta, kad antstolis M. P., realizuodamas kitą pareiškėjai priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) siekė informuoti pareiškėją apie vykdomus procesinius veiksmus, siųsdamas jai dokumentus pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu, bet pareiškėja jų nepriimdavo, pati pareiškėja nesidomėjo vykdomųjų bylų eiga, nebendradarbiavo nei su išieškotoja, nei su antstoliu, nevykdė geranoriškai teismo sprendimo; antstolis tinkamai vykdė pareigą informuoti proceso šalis apie atliekamus veiksmus (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-22989-615/2019, 8 punktas). Kitoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti preliminarią išvadą, kad pati pareiškėja vengė priimti antstolio siunčiamus procesinius dokumentus ir bendradarbiauti su antstoliu. Įvertinus tai, kas pasakyta pirmiau, laikytina, kad pareiškėja preliminariai nepagrindė skundo reikalavimo įpareigoti antstolį perkainuoti žemės sklypą.
Pareiškėja, būdama atstovaujama advokatės, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei stabdyti varžytynes, nenurodė teismui jokių įrodymų ir motyvų, patvirtinančių, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių palankaus jai sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomu. Todėl nėra pagrindo stabdyti varžytynes, kurios šios dienos viešoje Internetinėje erdvėje esančiais duomenimis yra baigtos.
2020 m. liepos 13 d. skundu pareiškėja taip prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti antstolio M. P. pradėtas vykdomąsias bylas Nr. 0123/16/00871, 0123/17/01042; 0123/18/00071. Pareiškėja, reikšdama tokį prašymą, neprašo skundu naikinti konkrečius antstolio M. P. patvarkymus, kitus jo priimtus procesinius sprendimus, ar įpareigoti jį atlikti konkrečius veiksmus (išskyrus žemės sklypo perkainojimą). Pareiškėja, prašydama taikyti laikinąją apsaugos priemonę – vykdomųjų bylų sustabdymą, tokio savo prašymo apskritai nemotyvuoja, t. y. nenurodo CPK 144 straipsnyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų. Pareiškėjos abstraktus prašymas skunde įvertinti antstolio M. P. veiksmų teisėtumą, atliekant procesinius veiksmus nurodytose vykdomosiose bylose, sudaro pagrindą teigti, kad pati pareiškėja nežino, ar jos teisės buvo pažeistos, grindžia savo skundą abejonėmis, dėl to ir prašo įvertinti antstolio veiksmų vykdomosiose bylose teisėtumą. Tačiau CPK 510 straipsnyje įtvirtinta procedūra, kurios metu tikrinamas antstolių konkrečių veiksmų konkrečiose vykdomosiose bylose teisėtumas, pareiškėjui manant, kad antstolis atliko neteisėtus veiksmus ar neteisėtai atsisakė atlikti tam tikrus veiksmus. Pareiškėjai nenurodžius prašymo stabdyti vykdomąsias bylas motyvų, nepareiškus prašymų dėl konkrečių antstolio M. P. veiksmų panaikinimo ar įpareigojimo atlikti konkrečius veiksmus, teismas netenkina pareiškėjos prašymo stabdyti vykdomąsias bylas Nr. 0123/16/00871, 0123/17/01042; 0123/18/00071.
Apibendrinus tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad pareiškėjos skundas yra preliminariai nepagrįstas, prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nemotyvuoti. Pritaikius pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeistas vykdymo proceso šalių teisių ir jų teisėtų interesų proporcingumas. Todėl nėra pagrindo taikyti išimtinės proceso priemonės – vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0123/16/00871, 0123/17/01042; 0123/18/00071 (tarp jų – varžytynių) stabdymo (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 147 straipsnis).
Teismas, atsisakęs tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išaiškina pareiškėjai, jog ši nutartis neužkerta kelio kreiptis į teismą su nauju prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pasikeitus aplinkybėms ir pateikus naujus jas patvirtinančius įrodymus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 144 straipsniu, 510 straipsnio 2 dalimi, 290 straipsniu, 291 straipsniu,
nutaria:
atmesti pareiškėjos V. S. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.