Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Indrei Stonytei, dalyvaujant ieškovės BUAB „Dovirma“ atstovui advokatui S. B., atsakovės UAB „Telšių gelžbetonis“ atstovams direktoriui G. Š. ir advokatui Rimantui Žilevičiui, tretiesiems asmenims D. K., I. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Dovirma“ ieškinį atsakovei UAB „Telšių gelžbetonis“, tretiesiems asmenims D. K., I. K. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaityti su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis. Kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Toks aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-485/2010Nr. 3K-3-511/2012Nr. 3K-7-130/2013).

Dėl kreditorių reikalavimų

Byloje esančiais duomenimis, UAB „Dovirma“ ginčijamų mokėjimų atlikimo metu buvo faktiškai nemoki ir be atsakovės turėjo daug kitų kreditorių, kurių reikalavimo teisės buvo neabejotinos ir galiojančios, vėliau patvirtintos bankroto byloje.

Bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais (LR ĮBĮ 11 str. 5 d. 8 p.). Bankroto administratorius pateikdamas ieškinį dėl sandorių nuginčijimo atstovauja visų kreditorių, kurių reikalavimai patvirtinti bankroto byloje, interesus. Taigi pirmoji actio Pauliana taikymo sąlyga - neabejotina ir galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė yra neginčytinai nustatyta.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo

Dėl ginčijamų sandorių neprivalomumo

Ginčijami mokėjimai nėra savarankiški vienašaliai sandoriai, visiškai priklausantys nuo juos atlikusio asmens UAB „Dovirma“ valios. Mokėjimai atlikti dvišalės 2011-03-23 produkcijos pirkimo pardavimo sutarties ir pagal ją išrašytų 48 PVM sąskaitų-faktūrų pagrindu, todėl turi būti vertinami pagal prievolių ir sutarčių teisės principus.

Tarp UAB „Dovirma“ ir atsakovės UAB „Telšių gelžbetonis“ produkcijos pirkimo pardavimo sutarties pagrindu buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai (LR CK 6.2 str., 6.305 str. 1 d., 6.716 str. 1 d.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (LR CK 6.38 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (LR CK 6.59 str.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (LR CK 6.189 str. l d.). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (LR CK 6.200 str. l d.).

Teigiant, kad sutarties šalis, praleidusi prievolės įvykdymo terminą, susidūrusi su finansiniais sunkumais ar nemokumo problema, atleidžiama ir nebeprivalo vykdyti iš sutarčių kylančių prievolių, būtų paneigti esminiai prievolių ir sutarčių teisės principai. Netektų prasmės ir įmonių mokumo atkūrimą reglamentuojantis LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymas, taip pat ir LR Įmonių bankroto įstatymas.

Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad UAB „Dovirma“, nors kaip vėliau paaiškėjo ir buvo nemoki, vykdė ūkinę komercinę veiklą, atsiskaitinėjo su kreditoriais – daugumos kreditorių reikalavimus visiškai patenkino.

Taigi UAB „Dovirma“ turėjo teisinę prievolę apmokėti atsakovei UAB „Telšių gelžbetonis“ už patiektą produkciją. Juo labiau siekdama toliau tęsti ūkinę veiklą, siekdama restruktūrizavimo bylos iškėlimo (LR ĮRĮ 4 str. 2 p.), gauti lėšų iš užsakovų už įvykdytus įsipareigojimus ir taip padidinti galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais. Atlikti ginčijami mokėjimai atitiko įprastą verslo praktiką. Ieškovės argumentas, kad UAB „Dovirma“ ginčijamų mokėjimų atlikti neprivalėjo, nepagrįstas ir atmestinas.

Dėl UAB „Dovirma“ ir atsakovės nesąžiningumo

Ieškinys grindžiamas tuo, kad UAB „Dovirma“ veikė nesąžiningai ir žinojo, kad atliekamais šioje byloje ginčijamais mokėjimais, suteikdama prioritetą atsakovei pažeidžia kitų kreditorių teises. LR CK 6.67 str. nustatytų sąlygų nesąžiningumo prezumpcijai nėra. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija - asmuo yra laikomas sąžiningu, kol neįrodyta priešingai. Sąžiningumo prezumpcijos ieškovė nepaneigė.

Anksčiau išdėstytais motyvais ieškinio argumentai dėl prioriteto atsakovei ir kitų kreditorių teisių pažeidimo atmesti. Byloje nustatyta, kad UAB „Dovirma“, nors kaip vėliau paaiškėjo ir buvo nemoki, iki nutarties iškelti bankroto bylą vykdė ūkinę komercinę veiklą, atsiskaitinėjo su kreditoriais ir sąžiningai stengėsi vykdyti pagal rangos sutartis prisiimtus įsipareigojimus. Buvę įmonės akcininkai ir vadovai tretieji asmenys D. K. ir I. K. asmeninėmis lėšomis finansavo įmonės veiklą, siekė restruktūrizuoti įmonę – t.y. iškilusius finansinius sunkumus išspręsti nenutraukiant įmonės ūkinės komercinės veiklos, ją išsaugant ir plėtojant, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones. Konstatuoti UAB „Dovirma“ ir jos vadovų nesąžiningumą nėra pagrindo.

Ieškinyje nurodyta, kad ginčijant vienašalius sandorius atsakovės veiksmai ir sąžiningumas ar nesąžiningumas nereikšmingi, tačiau atsakovė taip pat buvo nesąžininga, nes žinojo (negalėjo nežinoti) apie sudėtingą UAB „Dovirma“ finansinę padėtį. Pažymėtina, kad UAB „Dovirma“ ir atsakovę UAB „Telšių gelžbetonis“ siejo ilgalaikiai verslo santykiai. Atsakovo atstovo G. Š. ir trečiojo asmens D. K. paaiškinimais, atsiskaitymai už į minėtus objektus Stadioną ir Amfiteatrą tiekiamą betoną ir jo gaminius priklausė nuo užsakovo Telšių rajono savivaldybės mokėjimų, kurie vėluodavo ir būdavo atliekami po 3-4 mėnesių nuo atliktų darbų aktų sudarymo, įmonių vadovai nuolat bendravo dėl atsikaitymo. Atsižvelgiant į statybų verslo specifiką, finansavimo iš tarptautinių lėšų ypatumus ir biurokratines procedūras, netikėti šiais paaiškinimais nėra pagrindo. Tai, kad dėl ilgalaikių gerų verslo santykių, atsakovė UAB „Telšių gelžbetonis“ nesikreipė į teismą dėl pradelstų mokėjimų priteisimo ir leido didesnį įsiskolinimą, nei nustatyta produkcijos pirkimo pardavimo sutartyje, neprieštarauja įprastinei verslo praktikai ir nepažeidžia esminių sutartinių prievolių principų.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas ypatingai akcentavo atsakovės nesąžiningumą, tačiau nenurodė, koks turėtų būti kreditoriaus, gavusio pavėluotą prievolės įvykdymą, sąžiningas elgesys. Pagal ieškinio argumentų logiką, reikėtų suprasti, kad UAB „Telšių gelžbetonis“ turėjo pradelstas skolas prisiteisti arba pavėluotai gavusi prievolės įvykdymą, prieš jį priimdama, teismine tvarka patikrinti, ar nėra pagrindų su finansiniais sunkumais susidūrusiam ir dėl to atsiskaityti vėluojančiam skolininkui kelti bankroto bylą. Tai būtų nelogiškas ir ydingas prievolių teisės aiškinimas, paneigiantis esminius prievolių teisės principus.

Tai, kad atsakovė neskaičiavo ir nereikalavo sutartyje numatytų netesybų – 0,02 procentų delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, bei palūkanų pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą ir atliktų ginčijamų mokėjimų sąskaita jų nedengė, nors tokią teisę turėjo, rodo atsakovės geranoriškumą ir sąžiningumą bei bendradarbiavimą prievolėje. Vien dėl to, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovė negali atsidurti blogesnėje padėtyje nei kreditoriai, kurie dėl pradelstų mokėjimų kreipėsi į teismą ir skolos buvo priteistos ar patvirtintos teismo procesiniais sprendimais.

Atsižvelgiant į šias ir anksčiau aptartas faktines aplinkybes, konstatuoti atsakovės nesąžiningumą nėra pagrindo.

Nesant būtinų minėtų sąlygų – nenustačius kreditorių teisių pažeidimo, nustačius, kad mokėjimai buvo privalomi ir atitiko įprastą verslo praktiką, nenustačius ieškovės ir atsakovės nesąžiningumo, nėra pagrindo taikyti LR CK 6.66 str. ir pripažinti ginčijamus mokėjimus negaliojančiais actio Pauliana pagrindu.

Dėl alternatyvių ieškinio pagrindų

Ieškinys be actio Pauliana grindžiamas dar dviem alternatyviais pagrindais: mokėjimai prieštarauja imperatyviems įstatymo reikalavimams (LR CK 1.80 str. 1 d.) ir mokėjimai prieštarauja viešajai tvarkai (LR CK 1.81 str.). Abu šie pagrindai iš esmės motyvuojami tuo, kad ginčijamais mokėjimais buvo esmingai pažeisti kitų bendroves kreditorių interesai, pirmuoju atveju pažeidžiant LR ĮBĮ 8 str. 1 d. ir 10 str. 7 d. 3 p. nuostatas.

Jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriais ir šie nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (LR ĮBĮ 8 str. 1 d., 4 str. 4 p.). Pagal šį teisinį reguliavimą, įmonės vadovas, esant nurodytoms sąlygoms, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, o tokios pareigos nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė. Taigi šių nuostatų nesilaikymas sukelia teisines pasekmes būtent tam asmeniui, kuris privalėjo laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (pvz. pareiškiant ieškinį dėl žalos įmonei atlyginimo). UAB „Dovirma“ vadovų elgesys įvertintas analizuojant sąžiningumą. Duomenų, kad UAB „Dovirma“ būtų viešai pareiškusi, kad negali ir neketina vykdytis įsipareigojimų, byloje nėra. Priešingai, byloje esantys anksčiau nurodyti ir išanalizuoti įrodymai patvirtina, kad UAB „Dovirma“ pagal galimybes vykdė įsipareigojimus ir ėmėsi įvairių priemonių, kad juos galėtų vykdyti. Remiantis jau išdėstytais motyvais, įmonės vadovai veikė sąžiningai, leistinomis ir jiems prieinamomis priemonėmis siekė įveikti finansinius sunkumus ir atkurti mokumą. Pagrindo išvadai, kad būtų buvusios pažeistos ieškovės nurodytos imperatyvios įstatymo nuostatos, nėra.

Draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas (LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.). Ši nuostata, remiantis lingvistiniu bei sisteminiu aiškinimu ir teisine logika, taikoma tik iškėlus bankroto bylą. Šiaulių apygardos teismo 2012-11-22 ir 2012-12-27 nutartimis civilinėje byloje Nr. B2-520-267/2013 UAB „Dovirma“ iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą arba atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo dienos leista atlikinėti visus įmonės ūkinei-komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas. Šiaulių apygardos teismo 2013-02-18 nutartimi UAB „Dovirma“ iškelti restruktūrizavimo bylą atsisakyta, nutartis įsiteisėjo 2013-04-11. 2013-04-26 Šiaulių apygardos teismui pateiktas prašymas dėl bankroto bylos UAB „Dovirma“ iškėlimo, bankroto byla iškelta 2013-05-21 nutartimi, nutartis įsiteisėjo 2013-07-18.

Konstatuotina, kad ieškovės nurodytos LR ĮBĮ nuostatos nebuvo pažeistos.

Ieškovės teigimu, UAB „Dovirma“ atlikdama ginčijamus mokėjimus pažeidė bendrą kreditorių lygiateisiškumo principą, suteikdama pirmumą tik vienam kreditoriui, o ne atsiskaitė su visais kreditoriais proporcingai. Tokiu būdu buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis pagal LR CK 1.5 str. įtvirtintus principus teisingai, protingai ir sąžiningai bei pažeista viešoji tvarka. Dėl šių ieškovės nurodytų argumentų iš esmės pasisakyta atmetant ieškinį actio Pauliana pagrindu. Tais pačiais anksčiau išdėstytais motyvais, ginčijami mokėjimai atitiko bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei prievolių teisės principus ir imperatyvus, atitiko įprastinę verslo praktiką, nesuteikė pirmumo atsakovei kitų kreditorių atžvilgiu ir kitų kreditorių interesų nepažeidė.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažinti ginčijamus mokėjimus niekiniais LR CK 1.80 str. ir LR CK 1.81 str. pagrindais nėra pagrindo.

Dėl restitucijos taikymo

Nenustačius sąlygų pripažinti sandorių negaliojančiais actio Pauliana pagrindu ir niekiniais kitais ieškinyje nurodytais alternatyviais pagrindais, restitucijos klausimas nespręstinas.

Dėl senaties termino

Atsakovė prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu turi būti pareikštas per vienų metų ieškinio senaties terminą, pradedamą skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (LR CK 6.66 str. 3 d.). Ieškovė yra bankrutavusi įmonė. LR ĮBĮ nustato 6 mėnesių terminą, per kurį bankroto administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme, ir kurį administratoriaus prašymu teismas gali pratęsti ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui; administratorius apie sandorius sužino nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos (LR ĮBĮ 11 str. 5 d. 8 p.). Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Dovirma“ įsiteisėjo 2013-07-18, ieškinys pareikštas 2014-06-05, todėl akivaizdu, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas nepraleistas.

LR ĮBĮ 11 str. 5 d. 8 p. numatytas 6 mėnesių terminas nėra ieškinio senaties terminas, kaip teigia atsakovė, bet procesinis terminas, per kurį bankroto administratorius turį įvykdyti pareigą patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius ir pareikšti ieškinius teisme. Šis procesinis terminas nekeičia ieškinio senaties termino, bet nukreiptas į tai, kad užtikrintų operatyvią ir sklandžią įmonės bankroto proceso eigą. Nagrinėjamu atveju ĮBĮ 11 str. 5 d. 8 p. nustatytas 6 mėnesių terminas Šiaulių apygardos teismo teisėjo rezoliucija pratęstas iki 2014-06-01, kadangi ši diena sekmadienis, tai iki 2014-06-02 (1 t., b.l. 132-133). Nustatytu terminu ieškinys per klaidą buvo pateiktas Šiaulių apygardos teismui, 2014-06-04 nutartimi jį atsisakius priimti kaip neteismingą (1 t., b.l. 110, 128-130), ieškinys 2014-06-05 pateiktas Telšių rajono apylinkės teismui. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat nėra pagrindo išvadai, kad bankroto administratorius būtų praleidęs LR ĮBĮ nustatytą procesinį terminą ieškiniui pareikšti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Atmetus ieškinį, jo įvykdymo užtikrinimui Telšių rajono apylinkės teismo 2014-06-10 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - UAB „Telšių gelžbetonis“ turto areštas (1 t., b.l. 137-138, 142, 147-178), panaikintinos (LR CPK 150 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė yra bankrutuojanti bendrovė, todėl nuo žyminio mokesčio ir, vadovaujantis teisine logika, kitų bylinėjimosi išlaidų, kurios dengiamos iš valstybės biudžeto, atleista (LR CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos. Atsakovė patyrė 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų (bylos medžiagos 4 t., b. l. 57). Teisinės pagalbos išlaidos neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti išlaidų dydžio. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruošto procesinio dokumento turinį, apimtį bei kokybę, teismo posėdžių skaičių, nėra per didelės. Atmetus ieškinį, šios išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovės. Priteistinos bylinėjimosi išlaidos pagal teisinę prigimtį ir paskirtį atitinka administravimo išlaidų sampratą, todėl priteistinos iš ieškovės administravimui skirtų lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str.,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės BUAB „Dovirma“ atsakovei UAB „Telšių gelžbetonis“ 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų, jas atlyginant iš BUAB „Dovirma“ bankroto administravimo išlaidų.

Panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2014-06-10 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės - UAB „Telšių gelžbetonis“ turto areštą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.