Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. M. M. C. de B. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys antstolis Valdas Zubinas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. M. M. C. de B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Valdas Zubinas 2017 m. vasario 9 d. patvarkymu pareiškėjo G. M. M. C. de B. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino ir perdavė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Antstolis nurodo, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal VMI prie LR Finansų ministerijos 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. (23.31-08)467-90964 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės R. M. M. C. de B., gim. (duomenys neskelbtini), išieškotojai Valstybei. Nustačius, kad skolininko vardu nėra turto ar pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 666 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje, 2016 m. rugpjūčio 31 d., 2016 m. gruodžio 7 d. pakartotinai ir 2017 m. sausio 11 d. skolininkei R. M. M. C. de B. ir jos sutuoktiniui G. M. M. C. de B. buvo siunčiami antstolio patvarkymai dėl duomenų apie bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise turimą turtą pateikimo. 2017 m. vasario 2 d. antstolio Valdo Zubino kontoroje gautas skolininkės sutuoktinio G. M. M. C. de B. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti 2017 m. sausio 11 d. patvarkymą Nr. S-201700138 dėl duomenų apie bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise turimą turtą pateikimo. Antstolis pažymi, kad nors skunde pareiškėjas nurodo, kad teismui yra pateiktas pareiškimas dėl jo ir skolininkės santuokos nutraukimo, o 2017 m. sausio 9 d. yra priimtas sprendimas tenkinti prašymą, tačiau kartu su skundu dėl antstolio veiksmų nei pareiškimo dėl santuokos nutraukimo, nei teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo antstoliui nepateikia, nors objektyvių priežasčių tai padaryti nenurodo. Šio skundo nagrinėjimo dieną (2017 m. vasario 9 d.) Lietuvos Respublikos Gyventojų registre duomenys apie R. M. M. C. de B. ir G. M. M. C. de B. santuokos nutraukimą nėra įregistruoti, o VĮ „Registrų centras“ Vedybų sutarčių registre duomenų apie vedybų, sugyventinių ar turto padalijimo faktą taip pat nėra, todėl antstoliui nėra ir negali būti žinoma apie pareiškėjo ir skolininkės santuokos nutraukimą.

Suinteresuotas asmuo R. M. M. C. de B. atsiliepimo nepateikė.

Pareiškėjas bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis, b. l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas – kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (ar kitas vykdomasis dokumentas) būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.

CPK 18 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas; nesant tokio dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama. Taigi, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. Jeigu skolininkas teismo sprendimo neįvykdo, antstolis pradeda jį vykdyti priverstinai (CPK 624 straipsnis).

Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis).

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal VMI prie LR Finansų ministerijos 2016-05-09 sprendimą Nr. (23.31-08)467-90964 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės R. M. M. C. de B., gim. (duomenys neskelbtini), išieškotojai Valstybei. 2016 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenimis skolininkė R. M. M. C. de B. yra ištekėjusi (vykd. b. 4 b. l.). Vedybų sutarčių registre įrašų nėra (vykd. b. 19 b. l.). Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą ir nustatęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių šį vykdomąjį dokumentą priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, patvarkymu priėmė aukščiau nurodytą vykdomąjį dokumentą ir pradėjo jį vykdyti. Vykdymo procese nustatęs, kad skolininkės R. M. M. C. de B. vardu nėra turto ar pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, priėmė patvarkymą siekdamas išieškojimą nukreipti į skolininkės turtą esantį bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d. ir CPK 667 str.). 2016 m. rugpjūčio 31 d. patvarkymas dėl duomenų apie bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise turimą turtą pateikimo pareiškėjui nebuvo įteiktas. 2017 m. sausio 11 d. priimtas skundžiamas patvarkymas dėl duomenų apie bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise turimą turtą pateikimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.87 str. 1 d. įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo sąvoka. Šio režimo esmė, kad turtas, sutuoktinių įgytas sudarius santuoką, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi, bendru laikomas tik toks sutuoktinių turtas, kurį jie įgyja sudarę santuoką. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). Santuoka tarp skolininkės R. M. M. C. de B. ir jos sutuoktinio G. M. M. C. de B. sudaryta 2015 m. rugsėjo 11 d. Antstolio skundžiamo patvarkymo priėmimo dieną, t. y. 2017 m. sausio 11 d. ji dar nebuvo nutraukta. Liteko duomenimis santuoka tarp R. M. M. C. de B. ir jos sutuoktinio G. M. M. C. de B. nutraukta Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2017 m. vasario 9 d. 2017 m. vasario 9 d. Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenimis skolininkė R. M. M. C. de B. yra ištekėjusi (vykd. b. 47 b. l.). Vedybų sutarčių registre įrašų nėra (vykd. b. 48 b. l.).

Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise gali priklausyti bet koks turtas, galintis būti civilinių teisių objektu, išskyrus tą, kuris išimtas iš civilinės apyvartos ar kurio civilinė apyvarta yra ribota (CK 1.97 str.). Turtas, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išvardytas CK 3.88 str. 1 d., o CK 3.88 str. 2 d. yra įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nėra duomenų, kad antstolio skundžiamo patvarkymo priėmimo metu 2017 m. sausio 11 d. skolininkei R. M. M. C. de B. ir jos sutuoktiniui pareiškėjui bendra nuosavybės teise priklausantis turtas būtų buvęs pripažintas asmenine sutuoktinių nuosavybe ir šio turto bendrumo prezumpcija būtų paneigta. Santuoka nutraukta įsiteisėjusiu teismo sprendimu tik 2017 m. vasario 9 d., todėl šis faktas nepaneigė skolininkės R. M. M. C. de B. ir jos sutuoktinio turto teisinio režimo esmės, kad turtas, jų įgytas sudarius santuoką, skundžiamo antstolio patvarkymo priėmimo dieną 2017 m. sausio 11 d. jau nebūtų buvęs laikytinas sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Santuoka buvo nutraukta po antstolio skundžiamo patvarkymo priėmimo (CPK 541 str. 3 d., CK 3.100 str. 4 p.).

Pareiškėjas nurodo, jog antstolis priimtu skundžiamu patvarkymu savo nuožiūra nusprendė išieškoti asmeninę skolininkės R. M. M. C. de B. skolą iš jos sutuoktiniu buvusio pareiškėjo darbo užmokesčio veikiant ultra vires, nors tai galima daryti tik leidus teismui įstatymų nustatyta tvarka.

Šis pareiškėjo argumentas atmestinas, kadangi CPK 666 str., reglamentuojančiame išieškojimą iš fizinių asmenų turto, 1 d. yra numatyta, kad „Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipimas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje“, tuo tarpu CPK 667 str. 1 d. nustatyta, kad „Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir apsiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo“, o šio straipsnio 3 d. įtvirtinta, jog „Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį“. Taigi, CPK 667 str. 1 d. nustatytas eiliškumas veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, kad būtų galima išieškoti iš skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis. Pirmiausiai turi būti nustatomas skolininko turtas, esantis bendrojoje nuosavybėje su kitais asmenimis, paskui jis aprašomas ir areštuojamas, o tik po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Ir tik nustačius skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, gali būti pradėtas vykdyti išieškojimas. Pareiškėjas teigia, kad antstolio priimtu skundžiamu patvarkymu nuspręsta išieškoti asmeninę skolininkės R. M. M. C. de B. skolą iš sutuoktiniu buvusio pareiškėjo darbo užmokesčio, tačiau antstolis, nustatęs, kad viešame registre nėra duomenų apie sutuoktinių turto padalinimą, santuokos tarp jų nutraukimą, taip pat jog skolininkės R. M. M. C. de B. vardu nėra turto ar pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas, skundžiamu patvarkymu tik pareikalavo iš skolininkės sutuoktinio pareiškėjo pateikti informaciją apie bendrosios nuosavybės teise turimą turtą, siekdamas, kad būtų galima imtis tolimesnių veiksmų ir nustatyti skolininkės R. M. M. C. de B. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir būtent iš skolininkei priklausančios dalies išieškoti skolą. Pažymėtina, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra jokių duomenų, kad antstolis vykdytų išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto, nes skundžiamame patvarkyme Nr. S-201700138 aiškiai nurodyta pateikti prašomą informaciją išaiškinant jos nepateikimo teisines pasekmes. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog antstolio skundžiamu 2017 m. sausio 11 d. priimtu patvarkymu Nr. S-201700138 šioje vykdymo stadijoje išieškojimas į pareiškėjo turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nebuvo realiai nukreiptas. Išieškojimas buvo tik inicijuotas, nes išieškojimas iš skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, galimas tik tuomet, kada yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo nustatyta skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendroji nuosavybė su kitais asmenimis, dalis. Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, jog antstolis savo nuožiūra nusprendė išieškoti asmeninę skolininkės R. M. M. C. de B. skolą iš jos sutuoktinio darbo užmokesčio, kuris yra laikytinas bendrąją jungtine nuosavybe nesant priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo, yra nepagrįsta jokiais leistinais rašytiniais įrodymais.

Įvertinus nustatytas aplinkybes ir išsakytus motyvus konstatuotina, kad vykdymo proceso metu antstolio padarytų CPK pažeidimų nenustatyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, straipsniais, 442 straipsnio 6 punktu, 443, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

Atmesti pareiškėjo G. M. M. C. de B. 2017 m. sausio 30 d. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.