Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. V. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydama panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Kauno skyriaus 2022 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. (8.2Mr)TP-22-NT-10-492 ir įpareigoti atsakovę iš naujo atlikti veiksmus.

Pareiškėja skunde (b. l. 1–9) ir patikslintame skunde (b. l. 27–39) nurodė, jog 2022 m. sausio 4 d. kreipėsi į Tarnybos Kauno skyrių su prašymu skirti antrinę teisinę pagalbą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A-182-662/2021 proceso atnaujinimo. Tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-22-NT-10-492 pareiškėjos prašymas netenkintas ir antrinė teisinė pagalba nesuteikta. Pareiškėja ginčijamą sprendimą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui, kuris 2022 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 21R1-61 (AG1-15/08/2022) pareiškėjos skundą atmetė.

Pareiškėja patikslintame skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Tarnybos Kauno skyrius neįvertino visų pareiškėjos nurodytų aplinkybių, nevertino aplinkybės, kad pareiškėja neturi kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, pajų ir kt. Tarnybos Kauno skyrius įvertino tik tai, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – žemės sklypai Širvintų rajone. Pareiškėja pažymėjo, jog jai priklausantys žemės sklypai yra atkurta nuosavybė į tėvo turėtą nacionalizuotą ir neparduotą žemę. Pareiškėja mėgino parduoti jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, tačiau jiems reikalingi geodeziniai planai, turto vertinimas, už kuriuos pareiškėja neturi lėšų sumokėti. Žemės sklypai būtų parduoti, jeigu nereikėtų mokėti žemės mokesčio valstybei. Anot pareiškėjos, jos turtas neviršija nustatyto normatyvo, o Tarnybos Kauno skyrius turėjo teisę išimtiniu atveju, įvertinus individualią pareiškėjos situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Pareiškėja taip pat pažymėjo, jog 2022 m. sausio 27 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu skirti jai antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-01-1-36906-2020-1, tačiau teisinė pagalba nebuvo suteikta. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba su skundu nesutiko, atsiliepime į skundą (b. l. 62–66) nurodė, kad Tarnybos Kauno skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, pateiktus dokumentus, Tarnybos Kauno skyriuje gautus dokumentus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2022 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-22-NT-10-492 atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, kadangi pareiškėjos turimas turtas viršija nustatytus I ir II turto lygius. Nurodė, kad pareiškėja kartu su prašymu pateikė 2021 m. gruodžio 30 d. metinę asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 30 d. iki 2021 m. gruodžio 30 d., kurioje kaip turimą turtą nurodė automobilį „Renault Clio“, kurio vertė 100 Eur. Jokio kito turimo turto ar gautų pajamų už ataskaitinį laikotarpį pareiškėja nedeklaravo.

Tarnyba sutikrino pareiškėjos gautas pajamas ir turimą turtą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir VĮ Registrų centro duomenų bazėse ir nustatė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: žemės sklypai (ūkio ir namų valdos) ir gyvenamasis namas. Tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. (8.2Mr)TP-22-NT-10-492 priėmimo metu pareiškėjos turimo turto vertė buvo 153 304,73 Eur. Tarnybos turimais duomenimis, pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis turtas nėra areštuotas. Pažymėjo, jog teisės aktuose nėra nurodyta jokių išimčių, kad skaičiuojant pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą būtų neįskaitomos tam tikru būdu įgytos nuosavybės teisės, pavyzdžiui, dovanojimo ar paveldėjimo būdu.

Tarnybos Kauno skyrius nustatė, kad pareiškėjai turto vertės normatyvas, nustatytas pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsnį, viršija I (pirmąjį) ir II (antrąjį) turto lygius, kadangi pareiškėjos turimo turto vertė yra 153 304,73 Eur, o pareiškėjai nustatytas I turto lygis yra 34 803 Eur, II turto lygis yra 52 204,50 Eur.

Vadovaujantis VGTPĮ 11 straipsnio 10 dalimi pareiškėjas turi teisę pakartotinai kreiptis į Tarnybą su motyvuotu prašymu papildomai įvertinti jo individualią situaciją. Gavusi tokį prašymą, išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į pareiškėjo prašymą ir įvertinusi pareiškėjo individualią situaciją, Tarnyba turi teisę suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra nustatyti VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose numatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai. Nors pareiškėja skunde teigia, kad Tarnybai buvo pateikta pagrindžiančių dokumentų ir (ar) informacijos, kad būtų įvertinta jos individuali situacija, tačiau iki šios dienos pareiškėja Tarnybai nėra pateikusi prašymo dėl savo papildomos individualios situacijos įvertinimo ir nei VGTPĮ, nei kitų teisės aktų nuostatos nenumato galimybės pačiai Tarnybai savo iniciatyva vertinti pareiškėjos individualią situaciją be pareiškėjos prašymo dėl jos individualios situacijos įvertinimo.

Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos turimas turtas viršija I ir II turto lygius, atsakovė, vadovaudamasi VGTPĮ 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2022 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-22-NT-10-492 atsisakė suteikti jai antrinę teisinę pagalbą dėl administracinės bylos proceso atnaujinimo. Prašė patikslintą skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kelia ginčą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. (8.2Mr)TP-22-NT-10-492, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Tarnybos Kauno skyriuje 2022 m. sausio 4 d. gautas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl administracinės bylos Nr. A-182-662/2021 proceso atnaujinimo.

Tarnybos Kauno skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, pateiktus dokumentus, Tarnybos Kauno skyriuje gautus dokumentus, vadovaudamasis VGTPĮ 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2022 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-22-NT-10-492 atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą.

Pareiškėja sprendimą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui, kuris 2022 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 21R1-61 (AG1-15/08/2022) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 15–20, prijungta Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus byla Nr. AG1-15/08-2022).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis laiduoja asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Tokia asmens teisė gali būti realizuota, pasinaudojant valstybės garantuojama teisine pagalba, kurios teikimą nustato Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Įstatyme yra nustatytos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo sąlygos ir tvarka, kurias įvykdžius fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, būtų teikiama teisinė pagalba.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai ginčas buvo išnagrinėtas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, teisme yra sprendžiamas ginčas ne dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, bet dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso. Pirmosios instancijos teismas neatlieka kvaziapeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o sprendžia ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-622-442/2020).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 15 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 9 straipsnio 2 dalis nustatė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra valstybės institucija, kurios uždavinys – užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal šį įstatymą. Pažymėtina, jog teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nėra absoliuti. Ji gali būti teikiama tik Įstatymo numatytu pagrindu ir tvarka. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra numatyta, kad antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų ES valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose ES valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas) nustatė turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti. Dokumentas, įrodantis asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, yra pasirašyta deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti (VGTPĮ 13 str. 1 d.).

Nutarimo 1 punkte numatyta, kad pirmasis lygis – kai asmens turto vertė neviršija turto vertės normatyvo, nustatyto bendrai gyvenantiems asmenims (vieniems gyvenantiems asmenims) pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsnį, dydžio ir jo metinės pajamos neviršija 7,76 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimalių mėnesinių algų (toliau – ir MMA), pridedant po 2,91 MMA kiekvienam jo išlaikytiniui, dydžio; antrasis lygis – kai asmens turto vertė neviršija 1,5 turto vertės normatyvo, nustatyto bendrai gyvenantiems asmenims (vieniems gyvenantiems asmenims) pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsnį, dydžio ir metinės pajamos neviršija 11,64 MMA, pridedant po 4,27 MMA kiekvienam jo išlaikytiniui, dydžio.

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d.) 16 straipsnis reglamentuoja turto vertės normatyvo apskaičiavimą. Kiekvieno tipo (būsto ir žemės ploto) nekilnojamojo turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui nustatomas atitinkamo tipo nekilnojamojo turto ploto normatyvą dauginant iš prašymą – paraišką pateikusio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos ar vietos, kurioje nuomojamas būstas, nekilnojamojo to tipo turto ploto vieneto normatyvinės vertės, o kai neturi gyvenamosios vietos, – savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, nekilnojamojo to tipo turto ploto vieneto žemiausios normatyvinės vertės. Kiekvieno tipo nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinę vertę nustato ir VĮ Registrų centro interneto svetainėje skelbia VĮ Registrų centras pagal kiekvienų metų sausio 1 dieną vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei kitose savivaldybių teritorijose. Nuo 2020 m. sausio 1 d. taikomos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės, patvirtintos VĮ Registrų centro generalinio direktoriaus 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. VE-647(1.3 E).

Pareiškėja kartu su prašymu pateikė Tarnybai 2021 m. gruodžio 30 d. Metinę asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Kaip turimą turtą nurodė automobilį „Renault Clio“, kurio vertė 100 Eur. Kito turto ar pajamų pareiškėja nedeklaravo.

Pažymėtina, jog Metinėje pajamų ir turto deklaracijoje antrinei teisinei pagalbai gauti pareiškėjai informuojami apie tai, kad Tarnyba turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų valstybės ir savivaldybių informacinių sistemų, fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar pareiškėjų metinėse turto ir pajamų deklaracijose antrinei teisinei pagalbai gauti ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi.

Pagal ginčo laikotarpiu galiojusių Metinės asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaracijos antrinei valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti pildymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 8 punktą, nekilnojamajam turtui priskirtini pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys: statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai (butas daugiabučiame name (jo dalis); gyvenamasis namas (jo dalis, kotedžas); sodo namelis; kita); žemė (sodo sklypo; žemės ūkio paskirties; užimta miško; užimta vandens telkinio; namų valda; kita). Nekilnojamojo turto vertę Tarnyba nustato pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą vidutinę rinkos vertę (Taisyklių 10 p.).

Tarnyba, patikrinusi VĮ Registrų centro duomenis, nustatė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: žemės sklypai (ūkio ir namų valdos) ir gyvenamasis namas (b. l. 67–115). Ginčijamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjos turimo turto vertė buvo 153 304,73 Eur (turtas nėra areštuotas) (b. l. 116–143).

Pareiškėjos turto vertė skaičiuojama atsižvelgiant į deklaruotą gyvenamąją vietą (namą, esantį (duomenys neskelbtini)) ir nekilnojamojo turto zoną, kurioje pareiškėja yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą (šiuo atveju – 1.1 zona). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja neturi išlaikytinių, pareiškėjai būsto vertės normatyvas yra 16 020 Eur (60 (pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos, t. y. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ploto normatyvas) x 267 (to paties gyvenamojo ploto vieneto normatyvinė vertė) = 16 020). Žemės (namų valdos) ploto normatyvas yra 14 268 Eur (6 (žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ploto normatyvas) x 2 378 (to paties žemės sklypo ploto vieneto normatyvinė vertė) = 14 268 Eur). Kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas yra 2 580 Eur (129 (valstybės remiamos pajamos) x 20 = 2 580). Piniginių lėšų normatyvas yra 1 935 Eur (129 (valstybės remiamos pajamos) x 15 = 1 935). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai I turto lygio normatyvas pagrįstai buvo nustatytas 34 803,00 Eur (16 020 + 14 268 + 2 580 + 1 935 = 34 803,00 Eur), II lygio turto normatyvas – 52 204,50 Eur (34 803 x 1,5 = 52 204,50 Eur) (Nutarimo 1.1, 1.2 punktai).

Taigi, akivaizdu, jog pareiškėjai turto vertės normatyvas, nustatytas pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsnį, viršija I ir II turto lygius, kadangi jos turimo turto vertė yra 153 304,73 Eur, o nustatytas I turto lygis yra 34 803,00 Eur, II turto lygis yra 52 204,50 Eur. Atsižvelgdama į tai, kad turimas turtas viršija I ir II turto lygius, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Tarnyba pagrįstai 2022 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-22-NT-10-492 atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl administracinės bylos Nr. A-182-662/2021 proceso atnaujinimo.

Skundo motyvai, kad pareiškėja pati nėra įgijusi nekilnojamojo turto, kad į kai kuriuos žemės sklypus yra atkurtos nuosavybės teisės, kiti yra dovanoti, kad kai kurių žemės sklypų parduoti negali, nes reikia mokėti žemės mokestį valstybei, neatlikti žemės sklypų geodeziniai matavimai, yra nepagrįsti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnyje numatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama: pagal sandorius; paveldėjimu; konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą); įgyjamąja senatimi; kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Šis sąrašas nėra baigtinis. Vienas iš kitų įstatymuose numatytų atvejų, kai nuosavybės teisės įgyjamos pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Teisės aktuose nėra nurodyta jokių išimčių, kad, skaičiuojant pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą, nebūtų įskaitomas tam tikru būdu įgytas turtas.

VGTPĮ 11 straipsnio 11 punkte reglamentuota, kad kai asmens (šeimos) turtas viršija Vyriausybės nustatytus asmens (šeimos) turto lygius arba kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 ir 16 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Pareiškėja nepasinaudojo teise papildomai kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, jog ginčijamu sprendimu pareiškėjos teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą buvo pažeista. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2019 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4638-438/2019).

Ginčijamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai atsisakyta pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą, nes pareiškėjos turtas viršijo Vyriausybės nustatytus asmens (šeimos) I ir II turto lygius (VGTPĮ 11 str. 2 d. 1 p.). Ginčijamas sprendimas neprieštarauja pirmiau minėtų teisės aktų reikalavimams ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. sausio 28 d.) reikalavimus individualiam administraciniam aktui.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti atsakovės skundžiamą sprendimą ir patenkinti pareiškėjos skundo reikalavimą įpareigoti atsakovę iš naujo atlikti veiksmus. Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius 2022 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 21R1-61 (AG1-15/08/2022) pagrįstai ir teisėtai atsisakė patenkinti pareiškėjos skundą.

Pareiškėjos likusieji argumentai (dėl nesuteiktos antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje Nr. 1-01-1-36906-2020-1, Alytaus miesto savivaldybės Teisės skyriaus darbuotojų neteisėtų veiksmų) laikytini pertekliniais, neturinčiais teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.