Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams S. M., A. M. dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo tėvo, išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė S. M. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus pripažino, sutiko, kad būtų apribota motinos valdžia nepilnamečio vaiko A. M. atžvilgiu, priteistas prašomas išlaikymas ir nustatyta laikinai gyvenamoji vieta rūpintojos šeimoje. Pasirašė ieškinio pripažinimo formą, nurodė, kad supranta ir žino ieškinio pripažinimo pasekmes.

Atsakovas A. M. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuotas tinkamai, jį atstovauja atstovė advokato padėjėja M. Š. su pareikštais ieškinio reikalavimai nesutiko. Nurodė, kad po S. M. ir A. M. santuokos nutraukimo dukra A. liko gyventi kartu su motina. Su dukra A. tėvas stengėsi palaikyti ryšį, bendrauti, matytis, tačiau bendravimas mažėjo ir visiškai nutrūko dėl atsakovės S. M. priešiško nusistatymo, bandymų drausti ir riboti bet kokį bendravimą tėvui su dukra. Vaiko gerovės specialistams pranešus apie dukros problemas motinos šeimoje (privedimą prie savižudybės), atsakovas ėmėsi iniciatyvos atkurti ryšį su dukra A., tačiau praėjus tiek laiko (dešimt metų) sudėtinga. Atsakovas kreipėsi pagalbos į vaiko teisių specialistus, tačiau atkurti tarpusavio ryšį su dukra bei sudaryti galimybę dukrai augti tėvo šeimoje nebuvo padėta. Priešingai, kreiptasi į teismą dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo. Atsakovas neginčija, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių, be kita ko, sveikatos problemų (diagnozuotas erkinis encefalitas), menko išsilavinimo ir sunkios materialinės būklės prarado ryšį su dukra. Pažymėjo, kad atsakovas yra pasirengęs imtis visų priemonių atkurti ryšį, sudaryti saugias ir dukros poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas. Atsakovas žalingų įpročių neturi, nėra teistas ar baustas. Teikiamų socialinių paslaugų neatsisako, tėvystės ir socialinių įgūdžių nestokoja. Atkreipė dėmesį, kad pagal finansines galimybes atsakovas nėra pajėgus teikti prašomo išlaikymo dydžio – 100 Eur per mėnesį. Atsakovas yra iš dalies darbingas, dėl sveikatos problemų neturi galimybės dirbti sunkaus fizinio darbo. Mėnesio pajamos yra socialinė pašalpa (122 Eur), neturi nekilnojamojo turto (gyvena tėvams nuosavybes teise priklausančiame bute), tėvas yra neįgalus, motina sunkti ligone, todėl didesnio išlaikymo nei 50 Eur per mėnesį teikti negalėtų.

Nepilnametė A. M., apklausta teismo psichologės, išreiškė norą gyventi rūpintojos - tetos šeimoje, kur yra saugi ir jos poreikius atitinkanti aplinka. Laiko, kad teta tinkamai rūpinasi ir prižiūri, todėl gyvenamosios vietos keisti likus metams iki pilnametystės nenori. Nurodė, kad dėl mamos problemų (alkoholio vartojimo), rūpintojos – tetos šeimoje nuolat gyvena paskutinius dvejus metus. Pažymėjo, kad gyvenant kartu su motina paskutiniu metu nejautė emocinio ryšio, tačiau nori matytis ir bendrauti. Dabar su motina matosi 3-4 kartus per mėnesį, bendrauja telefonu. Paaiškino, kad mama visada rėmė pinigais, rūpinosi mokslo ir norimų siekti studijų reikalais bei dokumentais, svečiuojasi ir kartais lieka nakvoti mamos namuose. Atkreipė dėmesį, kad tėvas jos gyvenime atsirado prieš metus, žino, kad dėl konfliktų su mama anksčiau nebendravo, paskutinius metus matėsi apie dešimt kartų, su seneliais yra skyręs 30-50 Eur. Tėvas mokslais nesidomi, susiskambina susitarti tik dėl susitikimo. Žino, kad su tėvu yra biologinis ryšys, tačiau nesant emocinio, nelaiko savo tėvu, bendrauti ir palaikyti ryšį neturi poreikio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtinta aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose taisyklė, pagal kurią teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas gali viršyti pareikštus reikalavimus, patenkinti daugiau reikalavimų, nei buvo pareikšta, spręsti dėl nepareikštų reikalavimų, savo iniciatyva rinkti įrodymus, būtinus bylai išspręsti, ir kt.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nepilnametė A. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovų S. M. ir A. M. dukra. Atsakovų S. (ankstesnis vardas A.) M. ir A. M. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), A. M. gyvenamoji vieta nustatyta su motina S. M.. Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. DV-661 S. M. šeima įrašyta į Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų auginančių vaikų, apskaitą, 2017 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. SS-500 S. M. šeimai pradėtos teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. 2017 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. DV-727 nepilnametei A. M. nustatyta laikinoji rūpyba V. L. šeimoje.

Ieškovas, nustatęs, kad teigiamų pokyčių nevyksta, kreipėsi į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Ieškinį grindžia tuo, kad atsakovai neįgyvendina tėvų valdžios savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, t. y. nekeičia savo elgesio, vengia teikti išlaikymą, nesusigrąžina vaiko į savo šeimą, nesiekia sudaryti saugių ir nepilnamečio vaiko poreikius atitinkančių gyvenimo sąlygas, be kita ko, pagrindo tikėtis, kad ateityje situacija pasikeistų, nėra.

Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma, nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.155. 3.159 straipsniai). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais pagrindais, kai tėvai tėvų valdžią įgyvendina priešingai vaiko interesams ir šie yra pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). CK 3 knygos XI skyriaus V skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios ribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2007; 2008 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008).

Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams (CK 3.159 straipsnio 3 dalis). Vaiko interesais laikomas sudarymas tokių sąlygų, kurios užtikrintų vaiko sveikatą, fizinę ir psichinę raidą, parengtų savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.180 straipsnio 1 dalis išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas.

Atsakovė S. M. sutiko su reiškiamu ieškinio reikalavimu dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui iš jos priteisimo ir nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo.

Pagal dispozityvumo principą šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Dėl to šalių procesines teises ir pareigas reglamentuojančiame CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta atsakovo teisė pripažinti ieškinį. Prielaidos įgyvendinti tokią atsakovo procesinę teisę ir teisinis pagrindas teismui pagal CPK 268 straipsnio 5 dalį surašyti sutrumpintus teismo sprendimo šioje dalyje motyvus, kai atsakovo ieškinio pripažinimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Taigi, ieškinio reikalavimų pripažinimas (sutikimas) nėra besąlygiškas teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1217/2011).

Įvertinus bylos nagrinėjimo metu nepilnametės A. M. išsakytą nuomonę (emocinius ryšius, teikiamą išlaikymą, bendravimą), yra pagrindas nepriimti atsakovės sutikimo su ieškinio reikalavimu dėl jos neterminuotos motinos valdžios apribojimo (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl ieškinio reikalavimus šioje dalyje nagrinėtini iš esmės.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad po 2017 m. gegužės 7 d. įvykių, kai A. M. apsinuodijo medikamentais ir alkoholiu galimai savižudybės tikslu, gydėsi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, 2017 m. gegužės 25 d. atsakovės S. M. šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, nuo 2017 m. birželio 1 d. pradėtos neterminuotai teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos (informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo, kasdienių įgūdžių ugdymo ir palaikymo). 2017 m. birželio 13 d. A. M. nustatyta laikina rūpyba. 2017 m. liepos 10 d. sudarytas Vaiko laikinosios rūpybos planas, numatytos priemonės-įpareigojimai motinai S. M. tęsti lankymąsi anoniminių alkoholikų grupėse, tęsti psichiatro konsultacijas, lankytis pas psichoterapeutą, bendrauti su vaiko rūpintoja, teikti išlaikymą. 2017 m. birželio-spalio mėn. Socialinio darbo su šeima išvados duomenimis S. M. lankėsi „Medica“ klinikoje pas gydytoją psichiatrę (laiko nereikalinga tęsti); skirtų medikamentų nevartoja; rekomenduotų psichoterapeuto konsultacijų nelankė (galvoja apie apsilankymą); anoniminių alkoholikų grupių susitikimuose dalyvavo; su A. M. bendravo minimaliai. 2017 m. spalio mėn.-2018 m. vasario mėn. Socialinio darbo su šeima išvados duomenimis S. M. atsisakė gydymo pas gydytoją psichiatrę ir skirtų medikamentų; specialistų (psichologo, psichiatro, ir psichoterapeuto) konsultacijų nelankė (nereikalingos); su S. M. lankėsi mediatoriaus konsultacijoje (tęsti neketina); lankė anoniminių alkoholikų susitikimus (neneigė vartojanti kartais alkoholį); prie dukros išlaikymo prisidėjo minimaliai. Atsakovė galiojančių administracinių nuobaudų neturi (paskutinį kartą bausta 2017 m. gegužės 26 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimų paskirtas įspėjimas).

Įvertinus nustatytas aplinkybes pripažinti, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo savo nepilnamečio vaiko auklėjimo ir priežiūros, neteikia išlaikymo, vaiku nesidomi ir nelanko, nėra pagrindo. Atsakovė iš dalies teiktas socialines paslaugas-priemones vykdė, atitinkamai lankė įgūdžių ugdymo ir palaikymo grupes, stengėsi nenutraukti ryšių su nepilnamete dukra A. Vien tai, kad netęsia ir/ar nedalyvauja toliau socialinių paslaugų teikime, nesiekia susigrąžinti į šeimą nepilnametes A. M. nuo laikinos rūpybos nustatymo dienos ir/ar galimai vartoja alkoholį (duomenų apie administracines nuobaudas ar kitus teisės pažeidimus esant neblaiviai nėra), negali būti pakankama konstatuoti, kad atsakovės gyvenimo būdas, vangus bendravimas ir domėjimasis nepilnamečio vaiko kasdiene buitimi, ugdymu, sveikata daro ar gali daryti ypatingą žalą nepilnamečio vaiko raidai. Atsakovės, kaip motinos, nepakankamas pareigų vykdymas savo nepilnamečiam vaikui galimai yra veikimas priešingas vaiko interesams, tačiau ar pakankamas apriboti motinos valdžią neterminuotai, atitinkamai nepilnamečio vaiko teisės į šeimos ryšius ir gyvenimo biologinėje šeimoje suvaržymą. Teismo vertinimu, be kita ko, esant bent kokiam emociniam ryšiam tarp atsakovės ir nepilnametės dukros, neterminuotas motinos valdžios apribojimas nėra adekvati ir proporcinga priemonė užtikrinti ir ginti nepilnamečio vaiko interesus. Įvertinus tai, kad A. M. šiuo metu yra 17 metų 3 mėnesių amžiaus, 2020 m. birželio 3 d. sulauks pilnametystės ir baigsis tėvų valdžia jos atžvilgiu (CK 3.160 straipsnio 1 dalis), ji įgis visišką civilinį teisnumą ir veiksnumą (CK 2.1, 2.2, 2.5 straipsniai), pripažintina, kad esamojoje situacijoje proporcinga ir adekvati priemonė nepilnamečio vaiko interesams užtikrinti yra laikinas motinos valdžios apribojimas (CK 3.3 straipsnis, 3.180 straipsnio 3 dalis).

Apribojus motinos valdžią laikinai, tėvams sustabdomos asmeninės ar turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvai, kurių valdžia apribota laikinai, gali kreiptis į teismą dėl ribojimo panaikinimo, įrodžius, kad pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaikus (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.182 straipsnio 1 dalis), o CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys gali prašyti arba pratęsti laikiną, arba nustatyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikai neįvaikinti (CK 3.181 straipsnio 6 dalis).

Nustatyta, kad atsakovų S. (ankstesnis vardas A.) M. ir A. M. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), A. M. gyvenamoji vieta nustatyta su motina S. M.. Bylos duomenimis atsakovui A. M. socialinės paslaugos nebuvo skirtos, atvejo vadyba nebuvo taikoma. Nepilnametės A. M. laikinosios rūpybos plano sudaryme ir peržiūrėjime iki 2018 m. vasario 27 d. atsakovas A. M. nedalyvavo. Atsakovas A. M. yra biologinis tėvas, tačiau neaugino ir iki 2018 m. vasario 27 d., kai kreipėsi į vaiko teisių apsaugos specialistus, nepilnamečio vaiko gyvenime nedalyvavo. Vien tai, kad atsakovė iki 2017 m. gegužės mėn. nepilnametės apsinuodijimo medikamentais ir laikinos rūpybos nustatymo galimai draudė ir ribojo teisę matytis su nepilnamečiu vaiku, dalyvauti jo auklėjime ir priežiūroje, t. y. įgyvendinti tėvo valdžią pagal CK 3.155 straipsnį, nepateisina atsakovo pasyvaus elgesio ir priemonių galimam tėvo valdžios įgyvendinimui užtikrinti nesiėmimo. Nepilnametė A. M., apklausta teismo psichologės, nurodė, kad su tėvu nėra susiformavęs emocinis ryšys, juolab, nelaiko savo tėvu, tai yra svetimas žmogus, bendrauti ir palaikyti ryšio neturi poreikio. Akivaizdu, kad tarp atsakovo, kaip biologinio tėvo, ir nepilnamečio vaiko nėra susiformavę emociniai ryšiai, bet tai nėra pagrindas neterminuotai riboti tėvo valdžią. Duomenų apie tai, kad atsakovo elgesys tiek veikimas, tiek neveikimas esant susiklosčiusioms aplinkybėms padarė ypatingą žalą vaiko vystymuisi, nėra. Nagrinėjamu atveju, įvertinus atsakovo sveikatos būklę (pagal esamus byloje duomenis nustatytos diagnozės G0.9 - centrinės nervų sistemos uždegiminių ligų pasekmės; G80.3 - cerebrinis paralyžius; R26.0- eisenos ir judėjimo sutrikimas; F07.9 - nepatikslintas organinis asmenybės ir elgesio sutrikimas dėl galvos smegenų ligos, pažeidimo ar disfunkcijos, organinis psichosindromas) teismas sprendžia, kad ne kaltas atsakovo veikimas/neveikimas, bet labiau objektyvios aplinkybės (ligos ir jų pasekmės, gydymas) galėjo lemti atsakovo negalėjimą savalaikiai ir tinkamai įgyvendinti tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Tokiu būdu pripažintina, kad esamojoje situacijoje proporcinga ir adekvati priemonė nepilnamečio vaiko interesams užtikrinti, yra atskyrimas nuo tėvo (CK 3.3 straipsnis, 3.179 straipsnio 1 dalis).

Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis).

Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas buvo nuo tėvų atskirtas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis). Jei atskirti tėvai (tėvai ar motina) nuo vaikų savo tėvų valdžią naudoja priešingai vaiko interesams, jiems gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti išlaikymą nepilnametei A. M. kas mėnesį periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki pilnametystės atitinkamai iš atsakovės S. M. po 200,00 Eur, atsakovo A. M. po 100 Eur.

CK 3.129 straipsnis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovas poreikių paskaičiavimo ir jų detalizavimo ieškinio reikalavimams pagrįsti nepateikė, atsakovai jų neginčijo, klausimo dėl pagrįstumo nekėlė. Neabejotina, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., o nepilnamečiams vaikams augant, lankant ugdymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai auga. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs konkretaus būtino išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui, pagal susiformavusią teismų praktiką orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (aktualiu laikotarpiu MMA nuo 2019 m. sausio 1 d. 555 Eur). Atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į amžių, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui, laikytina, kad po 300 Eur dydžio suma per mėnesį reikalinga kiekvieno vaiko poreikiams patenkinti, yra reali, būtina ir neviršija vaikų poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė S. M., pripažindama ieškinio reikalavimus, sutiko mokėti prašomą priteisi išlaikymą po 200,00 Eur nepilnametei A. M.. Įvertinus tai, kad atsakovė S. M. dirba buhalterės pareigose, gauna nuolatines pajamas (mėnesio draudžiamos pajamos apie 650-750 Eur) (darbovietės (duomenys neskelbtini), R. L. IĮ, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“) (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nesant duomenų apie patiriamas išlaidas, kitus išlaikomus asmenis, turtą ar įsipareigojimus, pripažintina, kad prašoma priteisti iš atsakovės nepilnametei dukrai išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur suma, atitinka turtinę padėtį, todėl priteistina iki vaiko pilnametystės,

Atsakovas A. M. nesutiko su prašoma priteisi išlaikymą po 100,00 Eur nepilnametei A. M. dėl sunkios materialinės padėties. Bylos duomenimis atsakovui iki 2033 m. kovo 19 d. nustatytas nedarbingumas (50 proc.), fizinio darbo galimybės ribotos dėl sveikatos būklės, gaunamos pajamos – 122 Eur/mėn. socialinė parama iš savivaldybės, SODROS duomenimis kitų apmokestinamų pajamų negauna (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Įvertinus atsakovo iš esmės sunkią materialinę padėtį, teisingumo ir protingumo principus, tai, kad atsakovas sutinka mokėti išlaikymą po 50,00 Eur, prašoma priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui po 50,00 eurų kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, suma proporcinga turtinei padėčiai, labiau mažinti priteisiamo išlaikymo dydį nėra pagrindo.

Išlaikymas nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis indeksuotinas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018 m. gruodžio 19 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteistas išlaikymui pinigines lėšas tvarko uzufrukto teise paskirtas rūpintojas. Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 406 straipsnio 2 dalį priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaikų gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaikų globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Ieškovas ieškinyje prašė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaikų globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatyti pas rūpintoją V. L., Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad laikinasis rūpintojas paskirtas Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, atsižvelgiant Vaiko teisių skyriaus teikimą ir rekomendacijas, darytina išvada kad pas laikinąjį globėją yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir vystytis nepilnamečiam vaikui, todėl ieškovo prašymas yra tenkinamas.

Šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Sprendimas vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 496 , 496¹ straipsniai,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Atskirti nepilnametę A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo tėvo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei – paskirtai rūpintojai.

Nustatyti nepilnametės A. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo pas rūpintoją V. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus, tačiau skundo padavimas jo vykdymo nesustabdo.