- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-28
- Bylos Nr.
- 2-1217/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- V., V. G.
- Kategorijos
- 118.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 3 d. nutarties, kuria nutarta nutraukti civilinę bylą Nr. 2-1519-104/2011 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Eurovil“ dėl darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui likviduojamai UAB „Eurovil“ ir prašė priteisti iš atsakovo 540 000 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 354 780 Lt delspinigių, 5 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad atsakovas yra likviduojama įmonė, likviduojamos įmonės statusas buvo įregistruotas 1998 m. vasario 11 d. Atsakovo akcininkų susirinkimas 1997 m. rugsėjo 7 d. priėmė nutarimą likviduoti UAB „Eurovil“ ir paskirti ieškovą likvidatoriumi, o 1997 m. spalio 1 d. nutarimu nusprendė paskirti ieškovui 5 000 Lt mėnesinį atlyginimą bei pastovų dvejų atlyginimų dydžio priedą. Jam turėjo būti mokama 15 000 Lt per mėnesį. Darbo užmokestis jam nebuvo mokamas, kadangi įmonė neturėjo lėšų, o jis nesikreipė į teismą, kad nepakenktų įmonei. Ieškovas prašė priteisti darbo užmokestį už 3 metus (DK 298 str.), kas sudaro 540 000 Lt (15 000 Lt*36 mėn.). Pagal DK 207 straipsnio 2 dalį ir Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluoto mokėjimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį jam priteistini ir 0,06 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, t.y. už 3 metus (1095 d.), kas sudaro 324 Lt už 1 dieną (354 780 Lt).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 3 d. nutartimi nutarė nutraukti civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui likviduojamai UAB „Eurovil“ dėl darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo, kaip nenagrinėtiną teisme, ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismas nutartyje nurodė, kad šioje byloje ginčo tarp šalių nėra. Ieškovas yra atsakovo likvidatorius, t.y. vadovas (CK 2.110 str., Akcinių bendrovių įstatymo 74 str.), ir kaip vadovas turi galimybę priskaičiuoti ir išmokėti sau darbo užmokestį. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad darbo užmokesčio jis negavo dėl to, kad įmonė neturi pinigų. Pasak teismo, kadangi UAB „Eurovil“ nuo 1998 m. vasario 11 d. turi likviduojamos įmonės statusą ir turi kreditorių, ieškovas turi teisę būti įtrauktas į atsakovo kreditorių sąrašą ir gauti darbo užmokestį CK 2.113 str. nustatyta tvarka (Akcinių bendrovių įstatymo 73 str. 13 d). Teismas bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Šalies argumentai
Ieškovas V. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
1. Teismo išvada, kad byla pagal apelianto ieškinį nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms bei bendriesiems teisės principams (LR Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Teigia, kad iš darbo teisinių santykių kylantys ginčai nagrinėtini būtent teisme. Kad tarp šalių kilo būtent darbo ginčas, teismas pripažino nutarties rezoliucinėje dalyje.
2. Tai, kad, pasak teismo, tarp šalių nėra ginčo ir kad apeliantas, kaip atsakovo likvidatorius, turi galimybę priskaičiuoti ir išmokėti sau darbo užmokestį, kad apeliantas turi teisę būti įtrauktas į atsakovo kreditorių sąrašą, nėra pagrįsta ir nėra pakankamas pagrindas bylai nutraukti pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą. Ginčas kilo tarp apelianto, kaip fizinio asmens, ir atsakovo, kaip juridinio asmens, taigi ieškovas ir atsakovas byloje yra skirtingi asmenys, nepaisant to, kad apeliantas yra atsakovo likvidatorius. Atsakovas neturi galimybės išmokėti apeliantui darbo užmokestį dėl lėšų arešto. AB SEB bankas 2010 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 07.04.04.07.13-12209 atsisakė išmokėti lėšas, motyvuodamas tuo, kad nors šioje sąskaitoje yra 909 325,74 Lt, šiai sąskaitai taikomi įvairūs apribojimai (bendra apribojimų suma 2 718 200 Lt). Nors bendra apribojimų suma daugiau kaip du kartus viršija atsakovo sąskaitoje esančią sumą, AB SEB bankas ne tik neišmoka apeliantui darbo užmokesčio, bet netgi neperveda lėšų VSDFV. Taigi, atsakovas savo iniciatyva negali išmokėti darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų apeliantui. Kadangi apelianto teisės pažeidžiamos, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl šių teisių gynimo, o teismas privalo tokią bylą išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl bylos esmės. Teismui išsprendus bylą, apeliantas turėtų teisę į savo reikalavimų patenkinimą pagal CK 2.113 straipsnyje nustatytą likviduojamos įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą. Priešingu atveju, t. y. jeigu pirmosios instancijos teismo nutartis liktų tokia, kokia yra, apelianto teisės liktų neapgintos.
3. Aplinkybė, kad atsakovas pripažįsta ieškinį, nereiškia, kad dėl to byla turi būti nutraukta. CPK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra šio kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės, t. y. tokiu atveju teismas priima procesinį sprendimą dėl bylos esmės, o ne nutraukia bylą, kaip nenagrinėtiną teisme.
4. Teismas, kaip tai numato CPK 294 straipsnio 1 dalis, nutartyje nenurodė, į kurią instituciją turėtų kreiptis apeliantas. CK 2.113 straipsnyje nustatyta likviduojamo juridinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė, o jokių apribojimų likvidatoriui kreiptis į teismą dėl darbo užmokesčio priteisimo ir pan. nenustatyta. Jokių apribojimų nenustato ir ABĮ 73 str. 13 d.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo UAB „Eurovil“ likvidatorius V. G. sutinka su atskiruoju skundu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Šioje byloje kilo klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui likviduojamai UAB „Eurovil“ dėl darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo.
Atskirajame skunde apeliantas V. G. teigia, kad iš darbo teisinių santykių kylantys ginčai nagrinėtini teisme, kad atsakovas savo iniciatyva negali išmokėti ieškovui darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių sumų, kad ieškinio pripažinimas nesudaro pagrindo bylą nutraukti. Su tokiais apelianto argumentais nesutikti nėra pagrindo.
Kaip matyti iš pareikšto ieškinio dalyko (b.l. 1-3), ieškovas prašo iš atsakovo priteisti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias sumas. Nors teismas skundžiamoje nutartyje ir nurodė, kad tarp šalių ginčo nėra, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas teigia turįs reikalavimo teisę į jam priklausančių sumų išmokėjimą, jam šių sumų iš atsakovo negaunant, akivaizdu, kad tarp šalių yra ginčas, kilęs iš darbo teisinių santykių. Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalies nuostatą, ginčai, kylantys iš darbo teisinių santykių, priskirti nagrinėti teismams. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byla nenagrinėtina teisme ir bylą nutraukė nepagrįstai. Vien aplinkybė, kad atsakovas ieškinį pripažįsta, nesudaro pagrindo bylą nutraukti. Ši aplinkybė suteikia teismui teisę nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės, jei nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių (CPK 140 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pagal CPK 42 straipsnio 2 dalies nuostatą, teismas nepriima atsakovo pripažinimo ieškinio, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Taigi, teismo nesaisto aplinkybė, kad atsakovas pripažįsta ieškinį ir nagrinėdamas bylą iš esmės bei spręsdamas pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą, teismas, ypač atsižvelgdamas į tai, kad atsakovą, kaip juridinį asmenį, atstovaujantis asmuo ir ieškovas yra vienas ir tas pats asmuo, turėtų spręsti, ar tokio ieškinio pripažinimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, ar pareikšti reikalavimai dėl tokių sumų priteisimo yra pagrįsti faktiniais bylos duomenimis bei įstatymu.
Remdamasi šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas civilinę bylą nutraukė, tinkamai neįvertinęs svarbių faktinių šios bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikęs proceso teisės normas, todėl klausimą išsprendė neteisingai, o tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš esmės.