Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas D. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Vilniaus AVPK) 2023 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 10-S-21805(11.10E-10) „Dėl prašymo priimti į policijos rėmėjus“ (toliau – ir Vilniaus AVPK sprendimas); 2) Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Policijos departamentas) Viešosios tvarkos biuro 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 5-S-28211 „Dėl atmesto prašymo tapti policijos rėmėju“ (toliau – ir Policijos departamento sprendimas) (toliau kartu – ir skundžiami sprendimai); 3) grąžinti pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 7 d. prašymą priimti į policijos rėmėjus svarstyti iš naujo; 4) įpareigoti Vilniaus AVPK vertinant prašymą nesivadovauti kelių eismo pažeidimais ir tuo, kad 2013 m. birželio 7d. pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatyme (toliau – ir Policijos rėmėjų įstatymas, Įstatymas) nėra jokių nuostatų, kad jis (pareiškėjas) galėtų neatitikti reikalavimų tapti policijos rėmėju. Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje yra aiškiai apibrėžta, kas negali tapti policijos rėmėju, t. y. asmuo policijos rėmėju negali tapti už tyčinį nusikaltimą nuteistas asmuo, kol nepraėjo 5 metai nuo teistumo išnykimo ar panaikinimo, už neatsargų nusikaltimą nuteistas asmuo, kol teistumas neišnyko arba nebuvo panaikintas, už baudžiamąjį nusižengimą nuteistas asmuo, jeigu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai, taip pat asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai. Pareiškėjo teistumas, kuris nurodomas kaip argumentas, yra daugiau kaip 10 metų senumo. Pareiškėjas daugiau nenusikalto, todėl šis Įstatymo punktas jam neužkerta kelio tapti policijos rėmėju. Pareiškėjas niekada nėra dirbęs statutiniu valstybės tarnautoju ar kitose Įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 2 punkte išvardytose pareigose / specialybėse, taip pat nėra ir niekada nebuvo jokios organizacijos, kuri įstatymų nustatyta tvarka yra uždrausta, narys. Todėl, remiantis Įstatymu, nėra kliūčių, kurios užkerta pareiškėjui kelią tapti policijos rėmėju.

2.2. Nuo 2013 m. birželio 7 d., kai pareiškėjas buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, praėjo daugiau kaip 10 metų ir jokių panašių ar pasikartojančių nusikaltimų jis nėra padaręs, sukūrė šeimą, verslą, yra atsakingas žmogus, besistengiantis dėl gražesnės šalies, todėl ir nori prisidėti prie policijos rėmėjų, pirmiausiai savo pavyzdžiu rodydamas, kad geresni dalykai prasideda nuo pačių elgesio. Prie skundo pridėtoje 2022 m. gegužės 5 d. pažymoje nurodoma, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2022 m. gegužės 5 d. duomenimis jis (pareiškėjas) yra neteistas. Taigi tiek Įstatymo nuostatos, tiek įrašas pareiškėjo istorijoje niekaip neužkerta kelio jam tapti policijos rėmėju.

2.3. Visi kelių eismo pažeidimai, kuriais Vilniaus AVPK remiasi pateiktame atsakyme, yra senesni nei vieneri metai ir tarpusavyje nesusiję, todėl nėra pakartotinumo. Pareiškėjas niekada nėra padaręs jokių su morale susijusių pažeidimų, viešosios tvarkos pažeidimų, pažeidimų, kurie žeistų ar žemintų žmones ir panašiai. Pareiškėjas padarė išvadas ir nusižengimų nekartoja, tačiau moralė ir pagarba jam yra labai svarbūs dalykai. Moralė yra subjektyvus vertinimo kriterijus, tačiau niekur teismų praktikoje nepasisakoma, kad moralė yra žema todėl, kad asmuo turi 2 metų senumo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) pažeidimų. Kadangi darbo reikalais pareiškėjas daug važinėja, pats policijai dažnai pateikia Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidėjų filmuotą medžiagą, nes jam, kaip piliečiui, tėvui ir žmogui, yra svarbu, kad visuomenė paisytų taisyklių, o jas pažeidusi už tai atsakytų.