- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-07
- Bylos Nr.
- 1A-511-654/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24104-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alenas Piesliakas, Vitalija Norkūnaitė, Aušra Bielskė
- Kaltinamasis
- D. K.
- Advokatai
- Snaiguolė Mažeik
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Aušros Bielskės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vitalijos Norkūnaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl 2018 m. liepos 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo D. K. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 170 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. D. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis viešai tyčiojosi, niekino žmonių grupę dėl tautybės, kilmės, o būtent:
1.1. jis 2017 m. vasario 9 d., 16.46 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kompiuterio, turinčio IP adresą (duomenys neskelbtini), viešai interneto tinklalapyje www.lrytas.lt komentuodamas straipsnį „Įspėja: Rusija ruošiasi didžiausioms puolimo pratyboms prie Lietuvos sienų“, parašė: „Rusija yra Lietuvos PRIEŠAS ir viso Vakaru pasaulio jungtinemis pajegomis Rusija bus sunaikinta, kaip buvo sunaikinta SSSR 1991 metais. Rusija yra skurdo, bado, nevykėliu, luzeriu salis ir neužilgo rusai klupes ant keliu ir maldaus vakaru duoti maisto. Mirtis Rusijai. Rusija yra Lietuvos priešas nuo pat Lietuvos karalystes susikurimo 11 amziuje iki pat šių dienu, tai amzinas Lietuvos priesas, visa Lietuvos ir veliau bendros Lenkijos-Lietuvos faderacinės valstybės istorija yra nesibaigiantis karas su Rusija“; tokiu būdu pasisakė apie rusų tautinę grupę žeminančiai, bet negrubiai (2017 m. liepos 24 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1450 (17)); skleidė niekinamą nuomonę apie rusus kaip tautos atstovus ar kaip Rusijos piliečius, iš jų tyčiojosi (2017 m. gegužės 3 d. Žurnalistų etikos tarnybos eksperto išvada Nr. EAN-8).
1.2. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, 2017 m. vasario 9 d., apie 17.09 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kompiuterio, turinčio IP adresą (duomenys neskelbtini), viešai interneto tinklalapyje www.lrytas.lt komentuodamas straipsnį „Ukrainoje sudarė nužudytų separatistų dešimtuką – žudė net savi“ parašė: „Aciu Dievui, kad buvo nuzudytas kacapai, kurie nuzude tukstancius zmoniu. Kacapu kunais nukloti Ukrainos laukai, kacapu kunai nesurenkami ir puna musiu laukose, bent vienas privalumas is kacapu, kad issigimusios Rusijos kareiviu lavonai tresia Ukrainos zeme. Is kacapo kitos naudos negali būti. MIRTIS RUSIJAI, mirtis okupantui. Rusija yra issigimusi lavonienos tiekėja į Ukraina, o pagrindinis kacapu lavonu užsakovas yra nusikaltelis fiureris Putinas“; tokiu būdu išskyrė asmenų grupę tautybės pagrindu – rusus, šią grupę žemino įvardijamu „kacapai“, pūvančių lavonų aprašymu, asmenų grupės nužmoginimu teigiant, kad jų kūnai tręšia žemę, taip pat teigiant, kad „ iš kacapo kitos naudos negali būti“ (2017 m. liepos 24 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1450 (17)); skleidė niekinamą nuomonę apie rusus, Rusijos piliečius ar iš Rusijos kilusius asmenis, iš jų tyčiojosi (2017 m. gegužės 3 d. Žurnalistų etikos tarnybos eksperto išvada Nr. EAN-8).
1.3. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2017 m. vasario 9 d., apie 18.08 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), iš kompiuterio, turinčio IP adresą (duomenys neskelbtini), viešai interneto tinklalapyje www.lrytas.lt komentuodamas straipsnį „Ukrainoje sudarė nužudytų separatistų dešimtuką – žudė net savi“ parašė: „rusai yra fašistai, o išsigimusi Rusija yra dvokianti fasistinė šalis, kurią valdo oligarchas fiureris Putinas“, tokiu būdu išskyrė asmenų grupę tautybės pagrindu – rusai, ir šią grupę žemino įvardijamu „fašistai“ (2017 m. liepos 24 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1450 (17)); skleidė niekinamą nuomonę apie rusus kaip tautos atstovus ar kaip Rusijos piliečius (2017 m. gegužės 3 d. Žurnalistų etikos tarnybos eksperto išvada Nr. EAN-8).
1.4. Visuose komentaruose, kaip rodo jų leksinė raiška, smerkiama ir niekinama Rusijos valstybė kaip Lietuvai ir kitoms šalims priešiška šalis, taip pat jos gyventojai. Rusija vadinama Lietuvos priešu, amžinu priešu – skurdo, bado, nevykėlių, lūzerių (tai žargoniškas nevykėlio pavadinimas) šalimi; Lietuvos ir viso pasaulio priešu; išsigimusi Rusija yra dvokianti fašistinė šalis; išsigimusi Rusija; išsigimusi lavonienos tiekėja į Ukrainą. Rusai yra fašistai; kacapai nužudė tūkstančius žmonių; Rusijos kareivių lavonai tręšia Ukrainos žemę (2017 m. liepos 21 d. Lietuvių kalbos instituto paaiškinimas Nr. E-17-13).
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo 2018 m. liepos 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, pripažinti D. K. kaltu pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. BK 68² straipsnio nustatyta tvarka paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 5 metus dirbti valstybės tarnyboje.
2.1. Skunde nurodė, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.
2.2. BK 170 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų. Pasisakantis asmuo nedviprasmiškai ir visiems suprantamai nurodo vieną iš įstatyme apibrėžtų žmonių grupių ir išreiškia jos atžvilgiu savo neigiamą, niekinantį ar žeminantį požiūrį, kurstydamas ar skatindamas kitų visuomenės narių (jo viešų pareiškimų respondentų) neigiamus jausmus ar neapykantą nurodytai žmonių grupei (jos nariui), ar tokių asmenų diskriminaciją. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo jo padarymo momento, t. y. šios nusikaltimo sudėtis formalioji. Nusikaltimas baigtas nuo viešo pareiškimų ar raginimų paskelbimo, nepriklausomai nuo padarinių. Neturi reikšmės, kiek žmonių buvo kurstoma, kokį poveikį tai turėjo kurstomiesiems. Veikos padarymo būdas – būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis – veika turi būti padaroma viešai, tam tikru viešu pareiškimu. Kvalifikuojant veiką nebūtina nustatyti konkretaus asmens, prieš kurį buvo padaryta veika, pakanka nustatyti ar šia nusikalstama veika buvo siekiama pasityčioti ar paniekinti, skatinti neapykantą, diskriminaciją prieš konkrečių asmenų grupę. Kaltininko vieši pareiškimai skiriami adresatui – neapibrėžtam žmonių ratui, kad šie būtų atitinkamai nuteikiami ir skatinami perimti tokį nusistatymą. Veikos padarymo motyvai atsakomybei reikšmės neturi. Subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius sudaro kaltė – tiesioginė konkretizuota tyčia, turint tikslą pasityčioti, paniekinti asmenį dėl BK 170 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių.
2.3. Byloje nustatyta, kad D. K. lietuvių kalba komentuodamas straipsnius viešame Lietuvos interneto tinklalapyje www.lrytas.lt ne tik komentavo straipsniuose pateiktus faktus, išreiškęs savo nuomonę apie Rusijos valdžios Ukrainoje vykdomą agresyvią politiką, vertindamas istorinius Rusijos - Lietuvos santykius, bet tuo pačiu tyčiojosi, niekino rusus ar iš Rusijos kilusius asmenis, nebūtinai rusų tautybės, dėl jų kilmės šalies – Rusijos. D. K. parašęs „Rusija yra skurdo, bado, nevykėlių, lūzerių šalis ir neužilgo rusai klūpės ant kelių ir maldaus vakarų duoti maisto“ (2017 m. vasario 9 d., 16.46 val. komentaras), niekina ir tyčiojasi iš rusų tautinės grupės. Tai patvirtino 2017 m. liepos 24 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistės G. G. specialisto išvada Nr.1-1450(17). Specialistė šioje išvadoje nurodė, kad D. K. viešai parašytuose komentaruose, pradėtuose žodžiais: „Rusija yra Lietuvos PRIEŠAS ir viso Vakaru pasaulio <.....>“ (2017 m. vasario 9 d., 16.46 val. komentaras) nėra akcentuojamas žmonių grupės išskyrimas tautiniu pagrindu, pasisakymas apie rusų tautinę grupę nėra grubiai žeminantis. Komentare „Aciu Dievui, kad buvo nužudytas kacapai <...>“ (2017 m. vasario 9 d., 17.09 val. komentaras) yra išskiriama asmenų grupė tautybės pagrindu – rusai, ši grupė yra žeminama įvardijimu „kacapai“, pūvančių lavonų aprašymu, asmenų grupės nužmoginimu, teigiant, kad jų kūnai tręšia žemę, taip pat teiginiu, kad „iš kacapo kitos naudos negali būti“; „rusai yra fašistai, o išsigimusi Rusija <....>“ (2017 m. vasario 9 d., 18.08 val. komentaras) yra išskiriama asmenų grupė tautybės pagrindu – rusai, ši grupė yra žeminama įvardijamu „fašistai“. Specialistė išvadoje nurodė, kad tiriamieji komentarai yra viešojo elektroninio diskurso žanro tekstai, parašyti buitine kalba.
2.4. Prokurorė skunde nurodė ir kitų specialistų išvadų teiginius, kuriuose teigiama, kad komentaro autorius skleidžia niekinamą nuomonę apie rusus kaip tautos atstovus ar kaip Rusijos piliečius, ypač apie tuos iš jų, kurie laikosi dydžiavalstybinių pažiūrų, remia dabartinę Rusijos politiką ir prezidentą; komentaro autorius skleidžia niekinamą nuomonę apie rusus, Rusijos piliečius ir iš Rusijos kilusius asmenis, iš jų tyčiojasi (2017 m. gegužės 3 d. Žurnalistų etikos tarnybos ekspertas L. L. išvadoje Nr. EAN – 8), komentaruose smerkiama ir niekinama Rusijos valstybė, smerkiami ir niekinami Rusijos gyventojai, ypač tie, kurie tiesiogiai atlieka okupacinius veiksmus (t. y. kareiviai); D. K. komentaruose žodis „rusai“ tapatinamas ne su tautybe, o su Rusijos gyventojais, tapatinama ne su visais gyventojais, o su kareiviais, kurie tiesiog vykdo agresyvios valstybės politiką. Žodis „kacapai“ tapatinamas su Rusijos gyventojų kategorija – agresyvios kariuomenės kareivius. Žodis „kacapas“ tiesiogiai su tautybe D. K. komentaruose negalėtų būti siejamas. Komentaruose išreiškiamas niekinimas, smerkimas, neigiamas pobūdis, bet ne tautybės atžvilgiu, o agresyvios kariuomenės, užėmusios dalį svetimos valstybės žemės, adresu. Komentaruose žodis „fašistas“ pavartotas 2 kartus, pats žodis neturi jokios žymos, kad yra niekinamas, menkinamasis pavadinimas. Frazė „rusai fašistai“ reikštu tam tikrą neigiamą vertinimą, bet ne kaip tautybės, o kaip agresyvios šalies, kuri vadovaujasi tam tikra ideologija (Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja R. M. 2017 m. liepos 21 d. Nr. E-17-13).
2.5. Prokurorės vertinimu, teismas nenurodė motyvų ar argumentų, kodėl nesirėmė ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kuriais grindžiamas kaltinimas, bet juos atmetė. Teismas neanalizavo nei vienos specialisto išvados, specialistų pasisakymų teisminio nagrinėjimo metu. Neatsižvelgė į ankstesnius D. K. pasisakymus viešoje internetinėje erdvėje, kurie įrodo jo kaltę ir atskleidžia jo neapykantą rusams ir iš Rusijos kilusiems asmenims. Teismas neanalizavo byloje esančių specialistų išvadų, kurias buvo būtina analizuoti, o esant abejonių skirti teismo ekspertizę. Teismas atsisakė skirti kompleksinę ekspertizę ir dėl šių priežasčių nuosprendyje netinkamai įvertinti, nemotyvuoti ir prieštaringi ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
2.6. Nepagrįsta teismo išvadą, kad specialistai komentarus ištyrė ne straipsnių kontekste, o D. K. yra neišprusęs. Priešingai, pastarasis turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, baigęs teisės ir istorijos mokslų fakultetus, logiškai, nuosekliai ir argumentuotai reiškė savo mintis žodžiu ir raštu ne tik viešoje internetinėje erdvėje, bet ir ikiteisminio, teisminio nagrinėjimo metu. Rašant komentarus internete dažniausiai vartojamas nelietuviškas raidynas, dėl to D. K. komentarai internetinėje erdvėje jo menko išprusimo ir intelekto lygio neparodo. Joks medicininis dokumentas nepatvirtina, kad D. K. negebėtų suprasti savo veiksmų ir juos valdyti. Tokiu atveju buvo tikslinga skirti ekspertizę ir spręsti dėl kaltinamojo pakaltinamumo.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Prokuratūros apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Prokuratūros apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė motyvų, kodėl jis nesirėmė ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas bei juos atmetė. Teismas nuosprendyje neanalizavo nei vienos specialisto išvados, specialistų pasisakymų teisminio nagrinėjimo metu, valstybės kaltintojos argumentų dėl D. K. kaltės. Neaišku, kokie duomenys, be paties kaltinamojo parodymų, įrodo jo nekaltumą. Nežiūrint to, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, kolegija konstatuoja, kad priimtas nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimų, kuriuose nurodyta, kad išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymų vertinimo motyvai ir teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo. Teismo nuosprendžio dalyje, pavadintoje „įrodymų vertinimas“, nėra byloje ištirtų įrodymų vertinimo – nėra pasisakyta dėl išteisintojo parodymų patikimumo, specialistų išvadų patikimumo ir įtakos teismo sprendimui. Joje pateikiami pamąstymai, tačiau ne teisiniai motyvai. Taisydama šiuos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija išanalizavo byloje esančius įrodymus ir pateikia jų analizę bei baudžiamojo įstatymo taikymo motyvus.
5.1. Apeliacinis skundas nėra labiau motyvuotas nei pirmosios instancijos teismo nuosprendis. Jame prokurorė išdėstė BK 170 straipsnio 2 dalies požymių aiškinimą, specialistų išvadų turinį, specialistės R. M. paaiškinimus teisme, BPK 20 straipsnio nuostatas ir pagrįstai sukritikavo pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tačiau prokurorė skunde nepateikė savo įrodymų vertinimo argumentų. Ji skunde nurodė specialistės R. M. išvadas ir lyg ir joms prieštaraujančius jos paaiškinimus teisme („tačiau teisminio nagrinėjimo metu minėta specialistė jau nurodė ...“), tačiau kuo prokurorė siūlo remtis – išvadomis ar paaiškinimais, kaip ji vertina tokį specialistės pozicijos pasikeitimą, kokie kiti įrodymai patvirtina ar paneigia specialistės vienokią ar kitokią išvadą ir kokią reikšmę tai turi pripažįstant D. K. kaltu, nėra aišku. Nurodžiusi BK 170 straipsnio 2 dalies požymių aiškinimą prokurorė nepateikė jokių argumentų dėl jų nustatymo šioje byloje, kokiais įrodymais jie yra pagrįsti, kaip išteisintojo veiksmai išpildo šiuos požymius.
6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Ši teisė nėra absoliuti, ją riboja Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalis, kurioje nurodyta, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Atsakomybė už šios Konstitucijos nuostatos pažeidimą numatyta BK 170 straipsnio 2 dalyje, kuri numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-86-648/2016) yra išaiškinęs, kad aiškinant ir taikant BK 170 straipsnio 2 dalį konkrečios bylos kontekste aktuali Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika dėl saviraiškos laisvės ribojimo atsižvelgiant į tai, kad ją įgyvendinant buvo tariamai kurstomi ar pateisinami smurtas, neapykanta ar netolerancija (t. y. buvo išsakyta vadinamoji „neapykantos kalba“, angl. hate speech). Vertindamas, ar konkrečiu atveju saviraiškos laisvės įgyvendinimo ribojimas šiame kontekste buvo būtinas demokratinėje visuomenėje, EŽTT atsižvelgia į kelis veiksnius (pvz., Didžiosios kolegijos 2015 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Perinek prieš Šveicariją, peticijos Nr. 27510/08, § 204–212, su tolesnėmis nuorodomis):
7.1. tai, ar svarstomi teiginiai buvo išsakyti (arba saviraiškos laisvė įgyvendinama kita forma) įtemptame politiniame ar socialiniame kontekste, kuriam esant, bendriausia prasme paprastai pripažįstamas tam tikro saviraiškos laisvės įgyvendinimo ribojimo būtinumas;
7.2. tai, ar teiginiai, aiškinant juos sąžiningai ir vertinant tiesioginiame ar platesniame kontekste, gali būti vertinami kaip tiesioginis ar netiesioginis raginimas naudoti smurtą ar smurto, neapykantos ar netolerancijos pateisinimas. Vertindamas šį aspektą EŽTT yra itin „jautrus“ pernelyg bendro pobūdžio teiginiams, kuriais puolama arba negatyviai pateikiama visa etninė, religinė ar kita grupė. EŽTT sprendimuose, be kita ko, konstatuota, kad neapykantos kurstymas nebūtinai reikalauja raginimo daryti tam tikrą smurtinę ar kitokią nusikalstamą veiką. Kėsinimosi į asmenis, padaryto įžeidžiant, išjuokiant ar šmeižiant tam tikras gyventojų dalis ir grupes pakanka, kad valstybės institucijos suteiktų kovai su rasistiniais pasisakymais prioritetą neatsakingos saviraiškos laisvės, kuri pažeidžia gyventojų dalių ar grupių orumą, net saugumą, požiūriu (2012 m. vasario 9 d. sprendimas byloje Vejdeland ir kiti prieš Švediją, peticijos Nr. 1813/07, § 54). EŽTT yra pabrėžęs, kad diskriminacija, grindžiama seksualine orientacija, yra tokia pat rimta (sunki, pavojinga), kaip ir diskriminacija, grindžiama rase, kilme ar odos spalva (Vejdeland ir kiti prieš Švediją, § 55);
7.3. tai, kokiu būdu išsakyti teiginiai, ir tai, ar jie gali tiesiogiai ar netiesiogiai paskatinti žalingų padarinių atsiradimą. Be kita ko, EŽTT yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į interneto prieinamumą ir galimybes saugoti bei perduoti (skleisti) didžiulius informacijos kiekius, jis vaidina svarbų vaidmenį stiprinant visuomenės prieigą prie žinių (informacijos) ir palengvinant informacijos skleidimą apskritai. Interneto vartotojų anonimiškumas gali paskatinti laisvą idėjų ir informacijos srautą. Kartu informacijos skleidimo internetu paprastumas, apimtis ir greitis bei kartą atskleistos informacijos išlikimas (nuolatinis pobūdis) gali labai pasunkinti neteisėtų kalbų internete poveikį palyginus su tradicine žiniasklaida (Didžiosios kolegijos 2015 m. birželio 16 d. sprendimas byloje „Delfi AS“ prieš Estiją, peticijos Nr. 64569/09, § 133, 147, su tolesnėmis nuorodomis).
8. Analizuojant bendrą komentarų parašymo kontekstą svarbu, kad jie yra parašyti politinėmis temomis, kurios visuomenei yra labai aktualios ir kuriomis visuomenė gali diskutuoti pakankamai plačiai. Šiuo atveju politinė tematika susijusi su labai svarbiu – Lietuvos valstybės ir jos gyventojų saugumo – klausimu, kas leidžia visuomenei dar aštriau pasisakyti, nes tai valstybės ir jos žmonių išgyvenimo, jos saugios ateities, vaikų ir anūkų likimo klausimas. Ilgametėje Lietuvos istorijoje būta daug karų ir konfliktų, ir daug jų buvo su Rusijos valstybe. Lietuva XVIII amžiaus pabaigoje buvo įtraukta į Rusijos imperijos sudėtį, kurioje išbuvo iki 1918 metų, o 1939 metais ir nuo 1944 metų iki 1990 metų buvo Rusijos okupuota. Po 2008 metų Rusijos – Gruzijos karo ir ypač po 2014 metų Krymo aneksijos ir karo rytų Ukrainoje pradžios, Rusijos agresijos ir Lietuvos saugumo klausimas yra ypač aktualus. Tai rodo nuolatiniai straipsniai žiniasklaidoje, televiziniai reportažai, kasmetinės VSD ataskaitos apie grėsmes, politikų, ypač aukščiausių Lietuvos vadovų, ir visuomenės veikėjų pasisakymai. Nuolatiniai straipsniai žiniasklaidoje, pastangos apie tai nuolat priminti skaitytojams, įtemptas ir saugumo klausimus keliantis straipsnių turinys skatina visuomenę apie tai diskutuoti, reikšti savo nuomonę, kuri daugiausiai ir remiasi žiniasklaidoje perskaitytais straipsniais. Internetinei žiniasklaidai suteikus skaitytojams galimybę parašyti komentarus po perskaitytu straipsniu, dėl konkretaus ir ankstesnių straipsnių palikto įspūdžio, pasisakant apie labai svarbų saugumo klausimą, komentarai apie galimą agresorių gali būti kategoriškesni, aštresni nei paprastai diskusijose reiškiama nuomonė ir tai suprantama. Lietuvos gyventojų patirtis gyvenant Rusijos imperijos ir TSRS sudėtyje irgi leidžia aštriau pasisakyti apie Rusiją ir jos vykdomą politiką ir tai neturėtų būti vienareikšmiškai suprantama kaip viešas tyčiojimasis, niekinimas, neapykantos skatinimas ar kurstymas prieš Rusijoje gyvenančius žmones. Tokiame kontekste išsakyta neigiama nuomonė apie žmonių grupę, net jei ji yra labai aštri ar išsakyta vartojant šokiruojančius žodžius, demokratinėje visuomenėje turi būti priimama. Demokratinėje visuomenėje ne visada viskas turi būti vertinama pozityviai ar neutraliai, vengiant bet kokios aštresnės pozicijos. Svarbu, kaip tai yra padaroma.
9. Jei pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė daugiausiai išteisintojo parodymais, tai apeliaciniame skunde prokurorė apie juos iš viso nekalba, jų neanalizuoja ir nepasako savo pozicijos dėl jų. Abiem atvejais tokie požiūriai nėra teisingi. Išteisintojo parodymai yra vienas iš įrodymų šaltinių, jie turi būti išanalizuoti ir įvertinti. Komentarus rašė išteisintasis ir jis geriausiai gali paaiškinti, kaip jis suprato komentuojamų straipsnių turinį, ką jis turėjo omenyje rašydamas komentarus, koks buvo jo tikslas. Tai, kad išteisintojo parodymai neatitinka kaltinimo pozicijos nereiškia, jog jis meluoja. Galbūt kaltinime neteisingai vertinama situaciją. Be to, nekaltumo prezumpcija reikalauja, kad prokuratūra pateiktų neabejotinus D. K. kaltės įrodymus. Byloje reikia įrodyti kaltininko tiesioginę tyčia, o ją nustatant jo parodymai turi labai didelę reikšmę.
9.1. Tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, tiek savo pasisakymuose apeliacinės instancijos teisme D. K. nuolat teigė, kad savo komentaruose jis rašė apie Rusijos valstybę ir jos veiklą, bet ne apie rusų tautą ir įtikinamai pagrindė tokią savo poziciją. Jis nėra nusiteikęs nei prieš rusų tautą, nei prieš jokią kitą tautą. D. K. vykdydamas savo pilietinę veiklą, yra rašęs pareiškimus prokuratūrai dėl veiksmų, kuriais buvo niekinami rusų ir žydų tautų žmonės. Savo komentaruose išreiškė savo nuomonę, kuri susiformavo perskaičius straipsniuose buvusią informaciją. Tokie kaltinamojo parodymai visiškai įtikina teismą ir nėra paneigti kitais įrodymais.
10. D. K. komentarai yra parašyti komentuojant straipsnius „Įspėja: Rusija ruošiasi didžiausioms puolimo pratyboms prie Lietuvos sienų“ ir „Ukrainoje sudarė nužudytų separatistų dešimtuką – žudė net savi“.
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Straipsnyje „Įspėja: Rusija ruošiasi didžiausioms puolimo pratyboms prie Lietuvos sienų“ Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, pasiremdamas Valstybės saugumo departamento informacija, sako, kad puolamojo pobūdžio pratybomis, kuriose dalyvaus didžiausias karių ir ginkluotės skaičius, Rusija modeliuoja įsiveržimą į Baltijos šalis. Straipsnyje cituojama Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri sako, kad pratybomis Rusija ruošiasi karui su Vakarais.
10.2. Straipsnyje „Ukrainoje sudarė nužudytų separatistų dešimtuką – žudė net savi“ aprašomos dešimties rytų Ukrainoje prieš Ukrainos karius kovojusių separatistinių respublikų vadų, kurių dalis yra rusai, mirties aplinkybės.
10.3. Šios aplinkybės patvirtina išteisintojo parodymus, kad jo pasisakymai yra išsakyti tokiame politiniame kontekste, kuriam esant saviraiškos laisvė neturi būti griežtai ribojama. Jo pasisakymai yra reakcija į komentuojamus straipsnius, jie susiję su komentuojamų straipsnių turiniu, yra aktualūs Lietuvos saugumo ir pasaulio politikos kontekste.
11. Kaltinime nurodyta, kad inkriminuoto nusikaltimo turinį sudaro tai, jog visuose komentaruose, kaip rodo jų leksinė raiška, smerkiama ir niekinama Rusijos valstybė kaip Lietuvai ir kitoms šalims priešiška šalis, taip pat jos gyventojai. Rusija vadinama Lietuvos priešu, amžinu priešu – skurdo, bado, nevykėlių, lūzerių (tai žargoniškas nevykėlio pavadinimas) šalimi; Lietuvos ir viso pasaulio priešu; išsigimusi Rusija yra dvokianti fašistinė šalis; išsigimusi Rusija; išsigimusi lavonienos tiekėja į Ukrainą. Rusai yra fašistai; kacapai nužudė tūkstančius žmonių; Rusijos kareivių lavonai tręšia Ukrainos žemę (2017 m. liepos 21 d. Lietuvių kalbos instituto paaiškinimas Nr. E-17-13).
12. Pagal EŽTT praktiką tokios kategorijos bylose reikia įvertinti, ar teiginiai, aiškinant juos sąžiningai ir vertinant tiesioginiame ar platesniame kontekste, gali būti vertinami kaip tiesioginis ar netiesioginis raginimas naudoti smurtą ar smurto, neapykantos ar netolerancijos pateisinimas. Šis EŽTT reikalavimas yra susijęs su BK 170 straipsnio 2 dalies veikos požymiais – viešu tyčiojimusi, niekinimu, neapykantos skatinimu ar diskriminacijos kurstymu, kuriuos turi įrodyti kaltinimas. Be to, nusikaltimo sudėtis reikalauja, kad veiksmai būtų atlikti prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
13. BK 170 straipsnio 2 dalies veikos požymiai – viešas tyčiojimasis, niekinimas, neapykantos skatinimas ar diskriminacijos kurstymas – yra išaiškinti teismų praktikos. Tyčiojimasis – tai garbės ir orumo žeminimas, žmogaus ar žmonių grupės vaizdavimas kaip pajuokos objekto. Niekinimas – tai labai neigiamas, nepagarbus atsiliepimas apie žmogų ar žmonių grupę, džiūgavimas dėl juos ištikusios nelaimės arba prieš juos padarytų nusikaltimų ir pan. Neapykantos skatinimas – tai primetimas žmogui ar jų grupei nebūtų dalykų, kurie juos neigiamai apibūdina visuomenės akyse, sukelia priešiškumą ar provokuoja nepakantumą žmogui ar jų grupei. Kurstymas diskriminuoti – tai tiesioginis kvietimas arba netiesioginis skatinimas riboti žmogaus ar jų grupės teises ir laisves, lyginant su kitais žmonėmis ar jų grupėmis. Visos veikos pasižymi kraštutinumu, jų diskriminacinis pobūdis turi būti akivaizdus.
14. Kaltinimo dalį, kad D. K. savo komentarais viešai tyčiojosi, niekino žmonių grupę dėl tautybės ir kilmės bei kurstė prieš juos, prokurorė parėmė specialistų išvadomis. Trys specialistų išvados yra vieninteliai prokuratūros įrodymai, kuriais įrodinėjama D. K. kaltė, todėl jos turi būti itin aiškios ir motyvuotos, o jų turinys yra prieštaraujantis viena kitai. Kolegijos nuomone, specialistų išvados neįrodo šių požymių, yra prieštaringos, dviprasmiškos ir neįtikinamos.
15. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos specialisto atlikto tyrimo išvadoje EAN-8, analizuojant parašytą frazę “Rusija yra Lietuvos priešas …” nurodyta, kad komunikacijos aktas vertintinas tik straipsnio, kuriame Rusija aiškiai įvardyta kaip grėsmė Lietuvai kontekste. Komunikacijos aktu išreikštas raginimas smurtauti, fiziškai susidoroti su Rusija kaip valstybe (mirtis Rusijai). Komunikacijos akto sėkmingo laikyti negalima, nes adresatas nepajėgus įvykdyti propozicijos, taip pat tik iš dalies tenkinama daugelis kitų sėkmingo komunikacijos akto sąlygų. Nors rusai, komentare paminėti kaip tautos atstovai ar kaip Rusijos piliečiai, ir Rusija kaip valstybė nėra tapatūs dalykai, vis dėlto bet kuri valstybė yra ne tik teritorija, bet ir instituciškai ją valdantį bendruomenė, taigi komentaru bent iš dalies raginama smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe, skiriama tautiniu, kilmės, iš dalies ir įsitikinimų bei pažiūrų pagrindu. Komentaro autorius taip pat skleidžia niekinamą nuomonę apie rusus kaip tautos atstovus ar kaip Rusijos piliečius, iš jų tyčiojasi. Analizuojant frazę „mirtis Rusijai, Lietuvos ir viso pasaulio priešui“, nurodyta, kad komunikacijos aktu išreikštas raginimas smurtauti, fiziškai susidoroti su Rusija kaip valstybe (mirtis Rusijai). Komunikacijos aktu laikyti sėkmingu negalima, nes adresatas nepajėgus įvykdyti propozicijos, taip pat tik iš dalies tenkinama daugelis kitų sėkmingo komunikacijos akto sąlygų. Nors rusai kaip tautos atstovai ar kaip Rusijos piliečiai ir Rusija kaip valstybė nėra tapatūs dalykai, vis dėl to bet kuri valstybė yra ne tik teritorija, bet ir instituciškai ją valdanti bendruomenė, taigi komentaru bent iš dalies raginama smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe, skiriama tautiniu, kilmės, iš dalies ir įsitikinimų bei pažiūrų pagrindu. Išanalizavus frazę „rusai yra fašistai, o išsigimusi Rusija yra dvokianti fašistinė šalis, kuria valdo oligarchas fiureris Putinas“ specialistas padarė išvadą, kad komunikacijos aktu nėra raginama diskriminuoti rusus kaip tam tikros tautybės asmenis, neskatinama prieš juos smurtauti. Todėl šis komunikacinis aktas nelaikytinas skatinamuoju ir negali būti sėkmingas ar nesėkmingas. Šiuo komunikacijos aktu išsakoma asmeninė nuomonė. Komentaro autorius skleidžia niekinamą nuomonę apie rusus kaip tautos atstovus ar kaip Rusijos piliečius, ypač apie tuos iš jų, kurie laikosi didžiavalstybinių pažiūrų, remia dabartinę Rusijos politiką ir prezidentą. Išanalizavęs frazę „ačiū dievui, kad buvo nužudyti kacapai ...“ specialistas padarė išvadą, kad komunikacijos aktas vertintinas tik straipsnio, kuriame Rusija parodoma kaip Ukrainos agresorius, kontekste. Komunikacijos aktu išreikštas raginimas smurtauti, fiziškai susidoroti su Rusija kaip valstybe (mirtis Rusijai, mirtis agresoriui). Komunikacijos aktu sėkmingu laikyti negalima, nes adresatas nepajėgus įvykdyti propozicijos, taip pat tik iš dalies tenkinama daugelis kitų sėkmingo komunikacijos akto sąlygų. Nors rusai, Rusijos piliečiai ar iš Rusijos kilę asmenys, komentare vadinami kacapais, ir Rusija kaip valstybė nėra tapatūs dalykai, vis dėlto bet kuri valstybė yra ne tik teritorija, bet ir instituciškai ją valdanti bendruomenė, taigi komentaru bent iš dalies raginama smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe, skiriama tautiniu, kilmės, iš dalies ir įsitikinimų bei pažiūrų pagrindu. Komentaro autorius skleidžia niekinamą nuomonę apie rusus, Rusijos piliečius ar iš Rusijos kilusius asmenis, iš jų tyčiojasi.
15.1. Apklaustas teisme specialistas L. L. daugiausiai aiškino apie raginimą smurtauti ar kitaip fiziškai susidoroti. Teisme jis paaiškino, kad žodžiuose „lūzeriai“, „kacapai“, „išsigimę lavonai“ jis mato niekinimą. Pasakymuose „rusai yra fašistai“, „išsigimusi dvokianti šalis“ nėra raginimas diskriminuoti ir neskatina prieš juos smurtauti, išsakoma asmeninė nuomonė. Žodis „išsigimėliai“ reiškia panieką iš prigimties, menkinimą. Žodžiuose „mirtis Rusijai“ jis mato įžeidžiančią prasmę.
16. Lietuvių kalbos instituto paaiškinime Nr. E-17-13, specialistė, išanalizavusi žodžių „Rusija“, „rusai“ ir „kacapai“ vartojimą, padarė išvadą, kad visų komentarų turinys yra nukreiptas prieš Rusijos valstybę, dalies komentarų – ir prieš jos prezidentą bei Rusijos gyventojus rusus (daugiausia Rusijos kareivius, okupavusius dalį Ukrainos). Išanalizavusi šių objektų apibūdinimus komentaruose specialistė nurodė, kad komentarų autorius komentarų objektus (iš esmės vieną sudėtinį objektą, t. y. Rusijos valstybę, jos prezidentą ir gyventojus) vertina pabrėžtinai neigiamai, nurodydamas politinį kontekstą (Ukrainos įvykius) ir istoriškai susiklosčiusius Rusijos santykius su Lietuvos valstybę. Neigiamą ir kai kuriais atvejais niekinamą, smerkiamą požiūrį rodo kalbinė raiška: vartojama daug neigiamą semantinį krūvį turinčių žodžių (pvz. fašistas, lavoniena, išsigimęs, priešas, dvokiantis, nusikaltėlis, lūzeris, kacapas ir kiti) ir vaizdingų, neigiamą vertinimą sustiprinančių posakių (bent vienas privalumas iš kacapų, kad išsigimusios Rusijos kareivių lavonai tręšia Ukrainos žemę; lavonienos tiekėja). Specialistė taip pat padarė išvadą, kad atviro, tiesioginio gramatiškai išreikšto kurstymo smurtauti ar fiziškai susidoroti su objektu nėra (t. 1, b. l. 35-36).
16.1. Apklausta pirmosios instancijos teisme specialistė R. M. paaiškino, kad aiškinant žodžio „rusas“ reikšmę jis reiškia tam tikrą tautybę. Tačiau straipsnių kontekste rusai tapatinami ne su tautybe, o su Rusija, su Rusijos gyventojais. Dažniausiai tam tikros šalies vyraujančios tautybės pavadinimu vadinami ir tos šalies gyventojai, tačiau taip yra ne visur ir ne visada. 2008 metais valstybinė lietuvių kalbos komisija yra patvirtinusi rekomendacijas dėl valstybės gyventojų pavadinimų ir ten nurodyta, kad Rusijos Federacijos gyventojai yra rusai, kurie pagal tautybę gali būti labai įvairūs. Sutapatinti žodį „rusas“ su tautybe negalima, nes Rusijos gyventojų tautybė gali būti įvairi. Komentarų tekste žodis „rusai“ yra tapatinamas ne su tautybe, o su Rusijos gyventojais ir aiškiai matyti, kad tapatinama ne su visais gyventojais, o su kareiviais, kurie vykdo agresyvios valstybės politiką. Apie žodį „kacapas“ specialistė paaiškino, kad šis žodis iš esmės lygiavertis žodžiui „rusas“, tik turi niekinamą reikšmę. Komentaruose jis tapatinamas ne su rusais kaip tautybės atstovais, o su dalimi Rusijos gyventojų, t. y. Rusijos agresyviąja kariuomene, Rusijos kariais. Komentaruose naudoti neigiamą semantinę reikšmę turintys, niekinami, smerkiami, turintys neigiamą pobūdį, žodžiai (lavoniena, išsigimęs, priešas, dvokiantis, nusikaltėlis, lūzeris ir kiti) yra pasakyti ne tautybės atžvilgiu, o agresyvios kariuomenės, užėmusios dalį svetimos valstybės, atžvilgiu. Žodis „fašistas“ neturi jokios žymos, kad tai niekinamas ar menkinamas pavadinimas. Jis reiškia ideologijos palaikytoją ar fašizmo ideologijos šalininką. Tam tikruose kontekstuose, kai žinoma, kokia ta ideologija yra tikrovėje, apie šį žodį sukuriamas neigiamas rusų vertinimas. Pasakyti „rusai fašistai“ reikštų tam tikrą neigiamą vertinimą, tačiau ne tautybės, o agresyvios šalies, kuri vadovaujasi tam tikra ideologija. Šiuo atveju kadangi Rusija vadovaujasi tam tikra priešiška ir agresyvia ideologija, tai jie pavadinta fašistais. Komentare, kuriame Rusija vadinama Lietuvos priešu, skurdo, bado, nevykėlių, lūzerių šalimi, rusai tapatinami su Rusija kaip jos gyventojai. Rusija parodoma kaip agresorius, vykdantis agresyvią politiką. Apie kareivius šiame komentare nėra kalbama, tačiau aiškus kontekstas.
17. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistės išvadoje nurodyta, kad komentare, prasidedančiame žodžiais „Rusija yra Lietuvos priešas“ nėra akcentuojamas žmonių grupės išskyrimas tautiniu pagrindu, pasisakymas apie rusų tautinę grupę nėra grubiai žeminantis. Komentare, prasidedančiame žodžiais „mirtis Rusijai“, nėra skiriama žmonių grupė tautiniu pagrindu. Komentare, prasidedančiame žodžiais „rusai yra fašistai“ yra išskiriama grupė tautybės pagrindu – rusai, ši grupė yra žeminama įvardijimu „fašistai“. Komentare, prasidedančiame žodžiais „Ačiū dievui, kad buvo nužudyti kacapai“ yra išskiriama asmenų grupė tautybės pagrindu – rusai, ši grupė yra žeminama įvardijimu „kacapai“, pūvančių lavonų aprašymu, asmenų grupės nužmoginimu teigiant, kad jų kūnai tręšia žemę, taip pat teigimu, kad „iš kacapo kitos naudos negali būti“ (t. 1, b. l. 43-45).
17.1. Apklausta teisme specialistė paaiškino, kad savo išvadoje ji pabrėžė žodį „fašizmas“, kuris turi ilgą priešistorinę reikšmę, jo reikšmė visuomenėje tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu yra neigiama. Fašistu vadinamas asmuo yra įvardijamas neigiamai, nes tai yra visuomenėje neigiamai vertinama santvarka. Kompleksiškai įvertinus pasakymus apie fašistus, išsigimusią, dvokiančią šalį, matyti, kad žodis „fašistas“ vartojamas kaip niekinamasis, žeidžiantis, niekinantis žmones. Čia kalbama ne apie Ukrainos rytus, o apie Rusiją. Žodis „kacapas“ yra žargonas, žodyne prie jo yra parašyta „niek.“, kas reiškia, kad jis yra niekinantis, turintis tokią pat reikšmę, kaip žodžiai „ruskis“, „ruskelis“, rusų pravardė. Nekyla abejonių, kad šiuo žodžiu įvardinti rusų tautybės žmonės. Šis žodis niekina tautybę, rodo, kad autorius norėjo paniekinti.
18. Išnagrinėjusi specialistų išvadas ir jų paaiškinimus teisėjų kolegija nemano, kad D. K. teiginiai, aiškinant juos sąžiningai ir vertinant tiesioginiame ar platesniame kontekste, kaip to reikalauja EŽTT praktika, gali būti vertinami kaip tiesioginis ar netiesioginis neapykantos ar netolerancijos pateisinimas. Specialistų išvados nepatvirtina kaltinimo. Nei vienoje išvadoje nepateikti įtikinami argumentai, kad D. K. viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį.
19. Savo rašytuose komentaruose kaip objektą D. K. įvardija Rusiją, rusus arba kacapus. Pirmame komentare D. K. 6 kartus mini Rusiją, vieną kartą rusus; antrame – 6 kartus mini kacapus, tris kartus mini Rusiją, vieną kartą mini Putiną; trečiame komentare – vieną kartą mini Rusiją, vieną kartą rusus, vieną kartą Putiną. Taigi, didžiąją dalį atvejų (viso dešimt) kaip savo komentaro objektą jis įvardija Rusiją, šešis kartus – kacapus, du kartus rusus ir du kartus Rusijos Federacijos prezidentą V. Putiną. Tai rodo, kad savo komentaruose jis kalba apie valstybę – Rusijos Federaciją, jos politiką ir įgyvendinant valstybės politiką vykdomus veiksmus. Tai rodo ir komentuojamų straipsnių turinys, nuo kurių atsietai komentarai negali būti vertinami. Komentarų turinys yra aiškiai politinis, kalbantis apie agresyvią ir militaristinę Rusijos politiką, kurią vykdo ne valstybėje dominuojanti tautybė, o valstybės valdžia. Komentaruose nėra kalbama apie rusų tautybės žmones, neišskiriami jų bruožai ir jie nėra pašiepiami ar užgauliojami dėl jų tautybės kaip tokios, o dėl valstybės vykdomos politikos. Tai yra nurodyta ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 44), kurioje parašyta, kad vyraujanti komentarų tema yra politiniai ir istoriniai įvykiai, o ne asmenų grupės, skiriamos tautybės pagrindu, išskirtinumas. Skaitant straipsnius ir komentarus susidaro įspūdis, kad komentaruose tautybė labiau yra naudojama kaip dominuojančios tautybės sutapatinimas su valstybe siekiant pakeisti ir taip dažnai kartojamą valstybės pavadinimą. Buitinėje kalboje toks veiksmas yra naudojamas. Kolegija mano, kad netgi ir tais atvejais, kuomet D. K. mini rusus arba kacapus, jis šiais žodžiais daugiau apibūdina valstybę ir jos politiką, nei tautybę. Tokią išvadą patvirtina ir specialistės R. M. išvada bei paaiškinimas teisme. Savo išvadoje specialistė R. M. nurodė, kad visų komentarų turinys nukreiptas prieš Rusijos valstybę, dalies komentarų – ir prieš jos prezidentą bei jos gyventojus rusus (daugiausiai Rusijos kareivius, okupavusius dalį Ukrainos). Apklausta pirmosios instancijos teisme specialistė paaiškino, kad žodis „rusas“ reiškia tam tikrą tautybę, tačiau straipsnių kontekste rusai tapatinami ne su tautybe, o su Rusija, su Rusijos gyventojais. Dažniausiai tam tikros šalies vyraujančios tautybės pavadinimu vadinami ir tos šalies gyventojai, tačiau taip yra ne visur ir ne visada. 2008 metais valstybinė lietuvių kalbos komisija yra patvirtinusi rekomendacijas dėl valstybės gyventojų pavadinimų ir ten nurodyta, kad Rusijos Federacijos gyventojai yra rusai, kurie pagal tautybę gali būti labai įvairūs. Sutapatinti žodį „rusas“ su tautybe negalima, nes Rusijos gyventojų tautybė gali būti įvairi. Komentarų tekste žodis „rusai“ yra tapatinamas ne su tautybe, o su Rusijos gyventojais ir aiškiai matyti, kad tapatinama ne su visais gyventojais, o su kareiviais, kurie vykdo agresyvios valstybės politiką. Kitą vertus, D. K. komentaruose naudojami kreipiniai atitinka bendrą straipsnių ir komentarų turinį ir jiems esant neigiamiems sunku tikėtis, kad kreipinys bus labai malonus.
19.1. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos specialisto L. L. išvadose nurodyta, kad nors rusai, komentare paminėti kaip tautos atstovai ar kaip Rusijos piliečiai, ir Rusija kaip valstybė nėra tapatūs dalykai, vis dėlto bet kuri valstybė yra ne tik teritorija, bet ir instituciškai ją valdantį bendruomenė, taigi komentaru bent iš dalies raginama smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe, skiriama tautiniu, kilmės, iš dalies ir įsitikinimų bei pažiūrų pagrindu, skleidžia niekinamą nuomonę apie rusus kaip tautos atstovus ar piliečius, iš jų tyčiojasi. Tokia išvada yra vienpusė ir neapima visų svarbių argumentų. Šios bylos kontekste specialisto nurodytas ryšys tarp valstybės ir ją instituciškai valdančios bendruomenės nelemia teismo vertinimo, kad D. K. savo komentaruose rašė ne apie Rusijos valstybę, o apie ją valdančią žmonų grupę. Visų pirma tokia žmonių grupė nėra jungiama vienu iš BK 170 straipsnyje numatytu požymiu – amžiumi, lytimi, seksualine orientacija, neįgalumu, rase, tautybe, kalba, kilme, socialine padėtimi, tikėjimu, įsitikinimais ar pažiūromis. Ji yra jungiama gyvenamąja teritorija, kurioje gyvena skirtingi savo amžiumi, lytimi, seksualine orientacija, neįgalumu, rase, tautybe, kalba, kilme, socialine padėtimi, tikėjimu, įsitikinimais ar pažiūromis žmonės. Antra, šioje byloje komentuojami straipsniai apie įvykius, kuriuose dalyvauja Rusija, Rusijos valdžia. Rusijos valdžios iniciatyva vykdomi kariniai mokymai ir iš Rusijos kilę žmonės dalyvauja kariniuose veiksmuose rytų Ukrainoje, o iš žiniasklaidoje buvusių straipsnių tikėtina, kad prie karo rytų Ukrainoje prisideda ir Rusijos valdžia. Kariniai veiksmai rytų Ukrainoje prasidėjo 2014 metais, o kariniai mokymai vyko 2017 metais. Rusijoje valdžia yra renkama visuotiniuose rinkimuose ir išsirinkdami valdžią rinkėjai parodo, ar jie pritaria valdančiosios ideologijos nuostatoms ir ankstesniems valdžios veiksmams. Rusijos valstybės Dūmos rinkimai vyko 2016 metais, t. y. jau po to, kai buvo prasidėję karinai veiksmai rytų Ukrainoje, o prezidento rinkimai Rusijoje vyko 2018 metais, t. y. jau ir po karinių mokymų, ir jeigu Rusijos rinkėjai išsirinko tą pačią valdžią, reiškia jie pritaria vykdomai politikai, tame tarpe ir valdžios veiksmams rytų Ukrainoje bei prieš vakarus nukreiptiems puolamojo pobūdžio kariniams mokymams. Tokiu atveju negalima tikėtis, kad tokiai tarptautinei politikai ir agresyviems veiksmams nepritariantys žmonės neatsilieps neigiamai apie tokią valdžią ir ją renkančius rinkėjus.
20. BK 170 straipsnio 2 dalis nuo viešo tyčiojimosi, niekinimo, neapykantos skatinimo ar diskriminacijos kurstymo negina valstybės ir jos vykdomos politikos, o gina žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį. Kolegijai nustačius, kad D. K. komentarai buvo apie Rusijos Federacijos vykdomą politiką, daroma išvada, kad jo komentarai nesudaro BK 170 straipsnio 2 dalies sudėties.
21. EŽTT praktikoje yra nurodyta, kad vertinant, ar konkrečiu atveju saviraiškos laisvės įgyvendinimo ribojimas buvo būtinas demokratinėje visuomenėje, reikia atsižvelgti į tai, kokiu būdu išsakyti teiginiai, ir tai, ar jie gali tiesiogiai ar netiesiogiai paskatinti žalingų padarinių atsiradimą. Lietuvos teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymą už nusikalstamų veikų, numatytų BK 170 straipsnio 2 dalyje, padarymą taip pat svarbu nustatyti, kiek pavojingos veikos, dėl kurių padarymo kaltininkas traukiamas atsakomybėn. Remiantis BK 11 straipsnio 1 dalies ir 12 straipsnio nuostatomis, nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu laikoma ne bet kokia, o tik pavojinga, priešinga teisei veika. Nusikalstamos veikos pavojingumas reiškia, kad tokia veika kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Formalių nusikaltimų sudėčių atveju reali žala saugomoms vertybėms gali būti ir nepadaryta, o tik sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Pripažįstant ar nepripažįstant tam tikrus viešus pareiškimus kurstymu prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę, būtina nustatyti dėl jų kilsiančios (galinčios kilti) grėsmės baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms realumą. Tai suponuoja išvadą, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 170 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien įžeidžiančio, niekinančio pobūdžio viešo pareiškimo, jeigu jame nėra konkretaus tiesioginio ar netiesioginio neapykantos, diskriminacijos skatinimo, kurstymo panaudoti smurtą ar fiziškai susidoroti su tam tikra žmonių grupe, dėl kurio galėtų kilti reali grėsmė šio baudžiamojo įstatymo saugomam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-86-648/2016). Bylos įrodymai neleidžia daryti išvados, kad byloje šios aplinkybės yra nustatytos, taip pat nėra pagrindo išvadai, kad D. K., pateikęs viešus komentarus, veikė suvokdamas savo veikos pavojingumą ir norėdamas paskatinti neigiamą visuomenės reakciją į rusų tautybės asmenis, viešai iš jų tyčiotis, niekinti bei kurstė diskriminuoti dėl tautybės ir kilmės.
21.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-262/2011, 2K-677/2012). Rusijos agresyvios politikos tema Lietuvoje yra aktuali, ją supa tam tikra įtampa, tačiau bendras politinis kontekstas ir konkrečių byloje svarstomų komentarų kontekstas nėra toks įtemptas, kad savaime pateisintų griežtesnius su jais susijusio saviraiškos laisvės įgyvendinimo ribojimus ir baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio taikymą. Nors komentaro turinys rodo, jog autorius įgyvendino savo saviraiškos laisvę netinkamai, tačiau tokiais pasisakymais D. K. negalėjo sukelti realią grėsmę baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t. y. pažeisti rusų tautybės žmonių grupės lygiateisiškumą, jos, kaip bendruomenės, orumą.
21.2. Susipažinusi su D. K. parašytų komentarų turiniu ir juos aiškinančiomis specialistų išvadomis kolegija mano, kad jie yra įžeidūs, nekultūringi, parašyti naudojant žodžius, kurių patriotiškai nusiteikęs, du aukštuosius išsilavinimus turintis, auginantis vaiką ir savivaldos institucijoje dirbantis žmogus neturėtų vartoti viešoje diskusijoje, tačiau jie nėra tiek pavojingi, kad už jų naudojimą šiame konkrečiame kontekste reikėtų taikyti baudžiamąją atsakomybę ir paskirti kriminalinę bausmę. Šiuo atveju viešumas ir baudžiamasis procesas išteisintajam bus gera pamoka ateityje nesielgti taip, kaip jis pasielgė šiuo atveju.
22. Ne mažiau svarbus, nei kiti šioje nutartyje išdėstyti, yra išteisintojo argumentas dėl prokuratūros veiksmų atsisakant pradėti ikiteisminius tyrimus pagal jo skundus dėl kitų komentarų. Komentarai, dėl kurių išteisintasis kreipėsi į prokuratūrą su prašymais pradėti ikiteisminį tyrimą, savo turiniu buvo panašūs į paties išteisintojo komentarus. Nežiūrint to, absoliučioje daugumoje atvejų prokuratūra net nepradėjo ikiteisminio tyrimo, visais atvejais motyvuodama tokius sprendimus labai panašiais formaliais argumentais. Nepaisant to, D. K. komentarų atveju prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, atliko veiksmus, perdavė bylą į teismą, o pirmosios instancijos teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį, jį apskundė. Nėra aiškių motyvų, kodėl D. K. atvejį prokuratūra vertino griežčiau nei daugelį kitų atvejų, tame tarpe ir atvejus, dėl kurių kreipėsi pats išteisintasis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis sako, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, todėl visi tokie pat atvejai turi būti vertinami vienodai. D. K. pareiškimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo rašė iki savo komentarų parašymo ir rašydamas komentarus žinojo, kad dėl tokio pobūdžio komentarų prokuratūra nepradeda ikiteisminio tyrimo, taip elgtis nėra uždrausta.
23. Kadangi D. K. veiksmuose nėra BK 170 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikalstamo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas D. K. išteisinti pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, yra teisingas, byloje baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis BK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.