Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau ir – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. birželio 28 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-571-1132/2024,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresnysis tyrėjas 2024 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-14538-2023 dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalyje, padarymo paskyrė G. L. administracinę nuobaudą – 1 000,00 Eur baudą ir administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 48 mėnesiams bei transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą. G. L. nubaustas už tai, kad jis 2024 m. vasario 24 d. 20.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 0,55 promilių neblaivumas. G. L. jau buvo paskirta administracinė nuobauda už vairavimą esant neblaiviam ir nepraėjo vieneri metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo dienos. Tokiais veiksmais G. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą.

5. 4.1. Apelianto manymu, konfiskuoti transporto priemonę būtų netikslinga. Proporcingiausia ir teisingiausia, atsižvelgiant į šeimos narių interesus, būtų konfiskuoti transporto priemonės „Volkswagen Tiguan“ vertę atitinkančią pinigų sumą. Nurodo, kad yra pasirengęs sumokėti ne tik automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, bet ir paskirtą baudą, kas valstybei būtų finansiškai palankesnis sprendimas.

4.2. Skundo autorius nurodo, kad apylinkės teismas savo sprendime pasisakė, kad kyla pagrįstų abejonių, ar nekonfiskuojant transporto priemonės, apeliantas laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir nepažeidinės KET, tačiau taip teigdamas, teismas neįsigilino į jo asmenybę. Iš pateiktų dokumentų, akivaizdžiai matyti, kad per laikotarpį kuomet apeliantui buvo taikytas teisės vairuoti atėmimas, tai yra nuo 2022 m., jis nepadarė jokio KET pažeidimo, automobilio nevairavo visą nustatytą laikotarpį, todėl aukščiau paminėti teismo teiginiai yra tik nepagrįsti hipotetiniai spėjimai. Atsižvelgiant į tai, kad iš apelianto specialioji teisė vairuoti buvo atimta ir neturėjo teisės vairuoti savo turimo automobilio, jį panaudos sutarties pagrindu buvo perdavęs naudotis mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorė, yra jo mama. Taigi, minėtu laikotarpiu automobilį vairavo ir juo teisėtai naudojosi motina, kartu su kitais šeimos nariais. Transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo vienintelė transporto priemonė, kuria naudojosi šeimos nariai įmonės reikmėms. Tuo tarpu aplinkybė, kad atgavęs teisę vairuoti jis ja vėl ėmė naudotis, natūralus procesas.

4.3. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas tik formaliai pažiūrėjo į jo situaciją ir priėmė jam nepalankų sprendimą, kadangi šeimos nariai neturėtų nukentėti dėl jo neatsargaus elgesio, todėl automobilio vertės konfiskavimas būtų bausmė būtent jam, o ne jo šeimai bei jų valdomai mažajai bendrijai. Apylinkės teismas motyvuodamas sprendimą atsižvelgė tik į jo turimas nuobaudas ir neatsižvelgė į jį kaip asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis.

Motyvuojamoji dalis

G. L. apeliacinis skundas atmestinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, G. L. skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės klausimas dėl padaryto nusižengimo neginčijamas, tačiau prašoma G. L. netaikyti konfiskuotino turto (transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“ konfiskacijos, vietoje to, išieškoti šio konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti pažeidėjo kalte padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą pagrindo taip pat neturi, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

7. Administracinė atsakomybė pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį kyla už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 4, 5 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę. Pagal ANK 427 straipsnio 2 dalį privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo ketverių iki septynerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki šešerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų, o ANK 427 straipsnio 3 dalyje numatyta, už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Taigi, už pastarojo nusižengimo padarymą yra nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

8. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, tai yra paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

9. Įstatymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje padarymą, to paties straipsnio 2 ir 3 dalyse numatęs itin griežtas administracinio poveikio priemones, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Pažymėtina, kad kartu su nuobauda skiriamos administracinio poveikio priemonės turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

10. Nagrinėjamu atveju G. L. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,55 promilės neblaivumas ir tai jis padarė nepraėjus vieniems metams po to, kai taip pat už vairavimą esant neblaiviam jam buvo paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Institucijos nutarimu apeliantui už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, paskirta 1 000,00 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 48 mėnesių terminui bei išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Kaip matyti, administracinėn atsakomybėn patrauktajam paskirta tiek minimali bauda, tiek minimalus administracinio poveikio priemonės terminas.

11. Vertindamas apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą, apygardos teismas visų pirma pažymi, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaip teisingai savo atsiliepime išdėstė Institucija, minėtas turtas, priklausantis pažeidėjui asmenine nuosavybe, įvykdžius ANK 271 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, konfiskuojamas privalomai, nebent šis turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga.

12. Nagrinėjamu atveju apeliantas kaip išimtinę aplinkybę, kodėl teismas turėtų netaikyti automobilio konfiskacijos pagal galiojančius įstatymus įvardijo tai, kad transporto priemonė yra būtina šeimos poreikiams tenkinti. Šiuo atveju pažymėtina, kad skiriant nuobaudą ir kartu su ja administracinio poveikio priemones, įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma sankcija, ir jo aplinkos interesus. Asmuo, žinodamas, kad jo šeimos poreikių tenkinimui yra būtinas automobilis, prieš sėsdamas už vairo būdamas neblaivus pats turėjo būti suinteresuotas nedaryti tokio teisės pažeidimo, kuris galėtų lemti automobilio netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo šeimai, artimai aplinkai, kitiems eismo dalyviams. Todėl šio apelianto argumentų nėra pagrindo laikyti išskirtine aplinkybe, leisiančia panaikinti G. L. administracinio poveikio priemonės dėl reikalingumo patenkinti pažeidėjo ir jo artimos aplinkos kasdieninius poreikius. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra išaiškinęs, jog tai, kad nuobauda (šiuo atveju – administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (LAT nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019).

13. Skunde apeliantas taip pat teigia, jog pakartotinis pažeidimas konkrečiu atveju yra atsitiktinio, neapgalvoto pobūdžio, be to, prieš tai paskyrus teisės vairuoti atėmimą laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 2 d. iki 2023 m. sausio 1 d. jis naujų nusižengimų nevykdė ir automobilio nevairavo, kas, anot pašnekovo jo asmenybę charakterizuoja teigiamai ir apibūdina jį kaip įstatymų besilaikantį pilietį, tačiau aukštesnysis teismas šiuos apelianto argumentus vertina, kaip deklaratyvius. Pagal vidutiniškai racionalaus ir protingo asmens standartus akivaizdu, kad G. L. negalėjo daryti naujų administracinių nusižengimų dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, kol nebuvo susigrąžinęs teisės vairuoti transporto priemonę, tačiau neilgai trukus po šios teisės atgavimo, tai yra 2023 m. gegužės 17 d. jis viršijo leistiną greitį, tuomet, sistemingai, tai yra 2023 m. liepos 4 d., liepos 17 d., spalio 1 d., darė naujus teisės pažeidimus, viršydamas leistiną greitį. Galiausiai, tai yra nepraėjus nei metams nuo 2022 m. liepos 2 d., kuomet pareiškėjui buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, jis ir vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad G. L. pažeidimas buvo atsitiktinio pobūdžio, o jis yra įstatymų besilaikantis pilietis, vertintinas tiesiog kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti transporto priemonės konfiskacijos. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad net ir vien teigiamai charakterizuojama kaltininko asmenybė nesudaro pagrindo daryti išimčių dėl jam priklausančio turto konfiskavimo.

14. taip pat šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad pačios transporto priemonės konfiskavimas siejasi su G. L. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybėmis, o taip pat atitinka kitos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymo tikslingumą. Transporto priemonės nepalikimas apelianto dispozicijoje šiuo atveju yra susijęs ir su galimybės jam padaryti analogišką nusikalstamą veiką atėmimu, kadangi, kaip teisingai pažymėjo Institucija savo atsiliepime, asmens nubaudimo tikslas nėra papildyti valstybės biudžetą, ar kaip kitaip gauti naudos iš administracinius nusižengimus padariusių asmenų, o atgrasyti asmenis nuo neteisėtų veikų darymo ir paveikti juos, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Taigi, pačio automobilio priverstinis neatlygintinas paėmimas valstybės nuosavybėn, o ne jo vertės išieškojimas, šiuo konkrečiu atveju leis efektyviau pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, iš kurių vienas – atimti ar apriboti administracine tvarka nubaustam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

15. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, aukštesnysis konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas daryti išvadą, jog G. L. turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams ir dėl to iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmenio turi būti išieškota šio turto vertė. Ši administracinio poveikio priemonė apeliantui buvo paskirta pagrįstai, ji yra teisinga ir proporcinga bei būtina, įgyvendinant ANK 22 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Todėl tenkinti G. L. skundą ir pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-571-1132/2024 bei 2024 m. kovo 19 d. Institucijos nutarimą Nr. 20-ANR_N-5608-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24232446393, dalyje dėl administracinio poveikio priemonės taikymo, nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. L. skundą atmesti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2024 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-14538-2023 bei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistus.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.