- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- e2YT-333-454/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06202-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Pareiškėjas
- D. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto savivaldybės
- Advokatai
- Zita Ragauskaitė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. patikslintą pareiškimą dėl termino atnaujinimo vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti ir jo išdavimui, suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja D. K. (toliau – pareiškėja) pateikė patikslintą pareiškimą, kuriuo prašo atnaujinti praleistą terminą vykdomajam dokumentui civilinėje byloje Nr. 2-5925/95-18 pateikti vykdyti bei vykdomojo rašto išdavimui.
Pareiškėja bei jos atstovė patikslintame pareiškime ir posėdžio metu nurodė, kad Kauno miesto savivaldybei priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 1992 m. sausio 24 d. – tai nustatyta Kauno miesto apylinkės teismo 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5925/95. Šis butas pareiškėjai buvo suteiktas nuomos teise, tačiau sutartis nebuvo pasirašyta, todėl 1995 metais kreipėsi į teismą dėl buto nuomos sutarties pasirašymo ir buto privatizavimo Todėl 1995 m. pareiškėja užvedė bylą teisme ir Kauno miesto apylinkės teismas sprendime Nr. 2-5925/95-18 nusprendė: įpareigoti Kauno miesto valdybą sudaryti su D. K. rašytinę buto, esančio (duomenys neskelbtini) antro ir trečio buto nuomos sutartį. Atstatyti dėl svarbių priežasčių praleistą pareiškimo padavimo buto privatizavimui terminą ir įpareigoti Kauno miesto valdybą leisti D. K. privatizuoti nuomojamas patalpas (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis. Įsiteisėjus šiam sprendimui, ji kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, pateikė sprendimą ir parašė prašymą dėl buto privatizavimo. Tuo pagrindu 1996 m. gegužės 31 d. Kauno miesto savivaldybė pasirašė su ja Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinę nuomos sutartį, bei išdavė jai kvitus buto privatizavimo mokesčiams sumokėti. Per šį laikotarpį ne kartą kreipėsi į savivaldybę dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis dokumentų pasirašymo paspartinimo, tačiau vis gaudavo pasiūlymą palaukti. Tam neprieštaravo, nes buvo tikra, kad esant teismo sprendimui nebus jokių kliūčių šią procedūrą atlikti ir vėliau. Tas vėliau užsitęsė, nes pareiškėjos gyvenimas buvo labai sunkus: pradžioje dirbo (duomenys neskelbtini), kai išėjo dukters auginimo atostogų, nebeliko vietos kur grįžti. Sūnų augino du metus ir vis ieškojo darbo, tačiau jį surado, kai sūnui buvo ketveri – dirbo už minimalų atlygį ir šeima vos sudūrė galą su galu, nes vyras dažniau nedirbo, nei dirbo. Dėl tokios finansinės būklės nebuvo laiko rūpintis buto privatizavimu, visas pastangas dėjo išgyvenimui ir sūnaus išmaitinimui, o po aštuonerių metų gimė dukra. Šiandien sūnui 29 metai, dukrai 21 m. – jie išsilavinę, savarankiški ir jai tapo lengviau. O šeimos sunkią ankstesnę laikų finansinę padėtį patvirtina pridedamos AB „Kauno energija“ pažymos, iš kurių matosi, jog nuo 1996 metų pareiškėją slėgė didžiulės skolos už komunalines paslaugas. Tai pat prideda pažymą apie pajamas, kurios niekada neviršijo minimalaus uždarbio dydžio. Pareiškėjos sutuoktinis jau seniai palikęs šeimą ir materialinės paramos neteikė ir neteikia. Pridedami dokumentai patvirtina, jog ilgus metus pareiškėja buvo ant išgyvenimo ribos ir nebuvo net pinigų privatizuoti butą vykdant teismo sprendimą. Kai šiek tiek palengvėjus gyvenimui kreipėsi į savivaldybę, 2018 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. 60-b-786, Kauno miesto savivaldybė nurodė, jog išnagrinėjus prašymą informuoja, jog galimybės privatizuoti pareiškėjos nuomojamą butą lengvatinėmis sąlygomis neturi ir pasiūlė kreiptis į teismą, kad būtų atnaujintas terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Telefoninio pokalbio metu atstovė konkretizavo, jog 1995 m. gruodžio 4 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5925/95-18, kuriuo Kauno miesto savivaldybė buvo įpareigoja sudaryti su pareiškėja nuomos sutartį bei parduoti jai nuomojamą būstą lengvatinėmis sąlygomis, ji turėjusi pateikti vykdymui per 5 metus, o faktiškai tai esą padariusi tik 2001 metais – akcentavo į 2001 m. liepos 17 d. nuomos sutarties sudarymo faktą. Jai patikslinus, kad teismo sprendimą Kauno miesto savivaldybei pateikė vykdymui tuoj po įsiteisėjimo, pateikė kartu ir prašymą dėl buto privatizavimo – ir tuo pagrindu su ja dar 1996 m. gegužės 31 d. buvo pasirašyta patalpų nuomos sutartis bei išduoti kvitai buto privatizavimo mokesčiams apmokėti, jai paaiškino, jog dėl vykdytos pertvarkos šie dokumentai nėra išlikę, todėl jie laiko, kad pareiškėja praleidusi terminą vykdomojo dokumento gavimui ir jo pateikimui vykdyti. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad teismo priimtas sprendimas yra kartu ir vykdomasis dokumentas – jį yra pateikusi savivaldybei, Kauno miesto savivaldybė teismo sprendimo pagrindu sudarė su ja ginčo buto nuomos sutartį, todėl nesikreipė į teismą dėl jo išdavimo. Teismui pateikia rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog po teismo sprendimo, suteikiančio teisę privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis, aktyviais veiksmais siekė tai įvykdyti. Pateikti dokumentai apie pareiškėjos pajamas ir skolas patvirtina, jog ilgus metus gyveno sunkų gyvenimą ir stokojo lėšų būtiniesiems šeimos poreikiams, pateikti įrodymai apie tai, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo aktyviai veikė siekdama įgyvendinti savo teises. Prašo teismą įvertinti šias aplinkybes ir atnaujinti terminą vykdomojo rašto gavimui ir jo pateikimo vykdymui.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimo netenkinti.
Suinteresuotas asmuo atsiliepime bei posėdyje nurodė, kad priešingai ne teigia pareiškėja – į Kauno miesto savivaldybę dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo buvo kreipiamasi nuo 2017 m. gruodžio 7 d., o ankstesnių kreipimųsi Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius rengiant šį atsiliepimą nepateikė. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad šis pareiškėjos argumentas yra kažkas kita kaip tik užimta gynybinė pozicija, siekiant įgyti Kauno miesto savivaldybei priklausantį turtą ne rinkos kaina, praleidusi daugiau kaip 20 metų nuo Kauno apylinkės teismo sprendimo, suteikusio jai teisę į lengvatinį privatizavimą, priėmimo dienos. Pareiškėjai teisė į buto esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo buvo pripažinta 1995 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5925/95-18. Šią aplinkybę pagrindžia tai, kad dar 1996 m. gegužės 31 d. su pareiškėja buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis, kuria jai buvo išnuomoti 20,27 kv. m. ploto butai, esantys (duomenys neskelbtini). Taigi šis teismo sprendimas yra įvykdytas. Gyvenamųjų patalpų privatizavimas, atliekamas pagal Butų privatizavimo įstatymą, yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, apimantis prašymo pateikimą, privatizuotino turto įkainojimą, pirkėjo supažindinimą su įkainojimu ir mokestinio pranešimo įteikimą, nustatytos sumos už perkamą butą sumokėjimą, buto inventorinės bylos ir pirkimo–pardavimo sutarties parengimą bei šios sutarties sudarymą, ir dėl to užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą. Kauno miesto savivaldybė neturi nei pareiškėjos prašymo privatizuoti ginčo butą lengvatine tvarka nei su juo turėjusių būti papildomų dokumentų kopijų ar originalų, todėl laikytina, kad tokie prašymai ir dokumentai anksčiau, kaip iki 2017 m. gruodžio 7 d. nebuvo pateikti Kauno miesto savivaldybei. Pagal tuometinę tvarką asmenys, pateikę buto privatizavimui dokumentus, teikdavo prašymą ir VĮ Registrų centrui, kur buvo parengiama buto, kurį ketinama privatizuoti, techninės apskaitos byla, pagal kurią vėliau buvo atliekamas privatizuojamo buto įvertinimas, tačiau Kauno miesto savivaldybė neturi duomenų, kad pareiškėja ar Kauno miesto savivaldybė būtų kreipęsi į VĮ Registrų centrą, kas kartu su aplinkybe, jog Kauno miesto savivaldybei nebuvo pateiktas nepatvirtintas kartu gyvenančių asmenų sutikimas, jokių su buto privatizavimu susijusių dokumentų pareiškėja nepateikė, nors įprastai asmenys tokio pobūdžio dokumentus saugo itin akylai. Todėl laikytina, kad dėl pačios pareiškėjos kaltės negalima buvo pabaigti buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo procedūrų. Nuosavybės teisei į gyvenamosios patalpos privatizavimą atsirasti įstatyme nustatytus veiksmus tinkamai turi atlikti ir reikalavimo teisę turintis asmuo, o pareiškėja to nepadarė. Vien tik prašymo pateikimas nelaikytinas subjektinės teisės privatizuoti butą tinkamu įgyvendinimu. Kadangi kartu gyvenusių asmenų sutikimas buvo būtina buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) sutarties sudarymo sąlyga, o suinteresuoto asmens teisės gali būti ginamos tiek, kiek jis pats aktyviai to siekia, manytina, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėja tik po daugiau nei 20 metų nusprendė kreiptis dėl buto lengvatinio privatizavimo dar nėra besąlyginis pagrindas jos pareiškimą tenkinti. Kauno miesto savivaldybė nuomos sutartį su pareiškėja sudarė 1996 m. (kuri buvo patikslinta 2001 m. liepos 17 d.), taigi laikytina, kad pirmąjį reikalavimą pareiškėjos atžvilgiu Kauno miesto savivaldybė įvykdė, o siekiant įvykdyti antrąjį reikalavimą – buvo būtini tiek pareiškėjos, tiek Kauno miesto savivaldybės aktyvūs veiksmai, todėl laikytina, kad terminas vykdomajam raštui išduoti ir pateikti vykdyti civilinėje byloje Nr. 2-5925/95-18 negali būti atnaujintas, kadangi teismo sprendimą dėl 1 punkto Kauno miesto savivaldybė įvykdė, o dėl 2 punkto vykdymo pareiškėja į Kauno miesto savivaldybę nesikreipė per įstatymo nustatytą terminą, t. y. pati nesiėmė veiksmų nustatytai teisei realizuoti labai ilgą laiko tarpą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 387 straipsnio galiojusio nuo 1964 m. iki 2003 m. sausio 1 d. nustatė trejų metų terminą, per kurį vykdomieji dokumentai gali būti pateikiami priverstinai vykdyti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento. 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusio CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2011 m. spalio 1 d., buvo nustatytas dešimties metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Tačiau minėta nuostata buvo pakeista 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 ir nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančioje CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatytas trumpesnis terminas, numatant, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Įstatymų leidėjas, minėtu įstatymu pakeitęs CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą, atskiru įstatymu nenustatė šios pakeistos normos įgyvendinimo tvarkos, vykdomojo dokumento pateikimui priverstinai vykdyti, vadovaujamasi CPK 3 straipsnio 8 dalimi ir taikomos CPK normos, kurios galioja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priverstinai vykdyti metu. CPK 3 straipsnio 8 dalis nustato, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Pareiškėja ilgą laiką elgėsi pasyviai, savo teisių neįgyvendino įstatymų nustatyta tvarka, nors turėjo tokią galimybę. Vien pasyvus pareiškėjos elgesys negali būti pripažintas svarbia priežastimi praleistiems įstatymo nustatytiems terminams atnaujinti. Pareiškėja nenurodo pakankamai svarbių priežasčių terminui vykdomajam dokumentui civilinėje byloje Nr. 2-5925/95-18 pateikti vykdyti bei vykdomojo rašto išdavimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
teisė privatizuoti butus atsiranda tik įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nurodyta, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą nėra prigimtinė ar kokia nors kita absoliutinė teisė. Ji gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-548/2009 ir kt.). Savivaldybės turto privatizavimas yra specialus privačios nuosavybės atsiradimo pagrindas. Šios nuosavybės įgijimo tvarką reglamentuoja specialūs teisės aktai. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 4 skirsnyje nustatyta viena iš apsirūpinimo būstu paramos asmenims formų – savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimas lengvatinėmis sąlygomis.
Pareiškėja, kaip savivaldybei priklausančio buto pagrindinis nuomininkas, ginčo butą turėjo teisę privatizuoti pagal iki 1998 m. liepos 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą. Pagal šį įstatymą tam, kad asmuo įgytų teisę butą privatizuoti, buvo būtinos šios įstatyme nustatytos sąlygos: a) atitinkamos patalpos yra gyvenamoji patalpa, kuri gali būti privatizavimo objektas (Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); b) asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti (Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); c) asmuo, kaip subjektas, kuris pagal įstatymą turi teisę privatizuoti, išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, t. y. tarp šio asmens ir valstybės institucijos, įgaliotos veikti valstybės vardu butų privatizavimo procese, susiklostė teisiniai santykiai dėl atitinkamo buto privatizavimo (Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 1, 5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2011). Tam, kad asmeniui būtų pripažinta teisė privatizuoti ginčo patalpas ir suinteresuotas asmuo būtų įpareigotas sudaryti ginčo patalpų pirkimo–pardavimo sutartį, būtina nustatyti visų įstatyme nustatytų sąlygų egzistavimą jo galiojimo metu.
Pareiškėja 1995 metais kreipėsi į teismą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pasirašymo ir šio buto privatizavimo. Dėl šių reikalavimų civilinėje byloje Nr. 2-5925/95-18 Kauno miesto apylinkės teismas nusprendė įpareigoti Kauno miesto valdybą sudaryti su D. K. rašytinę buto, esančio (duomenys neskelbtini) antro ir trečio buto nuomos sutartį; atstatyti dėl svarbių priežasčių praleistą pareiškimo padavimo buto privatizavimui terminą ir įpareigoti Kauno miesto valdybą leisti D. K. privatizuoti nuomojamas patalpas (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis. Suinteresuotas asmuo neneigia, kad pareiškėjai teisė į buto esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimą buvo pripažinta 1995 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5925/95-18. Šią aplinkybę pagrindžia tai, kad dar 1996 m. gegužės 31 d. su pareiškėja buvo sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis, kuria jai buvo išnuomoti 20,27 kv. m. ploto butai esantys (duomenys neskelbtini). Laikytina, kad šioje dalyje teismo sprendimas jau įvykdytas.
Pagal galiojusią tvarką asmenys, pateikę buto privatizavimui dokumentus, teikdavo prašymą ir VĮ Registrų centrui, kur buvo parengiama buto, kurį ketinama privatizuoti, techninės apskaitos byla, pagal kurią vėliau buvo atliekamas privatizuojamo buto įvertinimas. Tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėja ar suinteresuotas asmuo būtų kreipęsi į VĮ Registrų centrą, kas kartu su aplinkybe, jog Kauno miesto savivaldybei nebuvo pateiktas nepatvirtintas kartu gyvenančių asmenų sutikimas, jokių su buto privatizavimu susijusių dokumentų pareiškėja nepateikė. Pareiškėja nurodė, jog 1996 m. gegužės 31 d. Kauno miesto savivaldybė pasirašė su ja Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinę nuomos sutartį, bei išdavė jai kvitus buto privatizavimo mokesčiams sumokėti. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad mokėjo privatizavimo mokesčius. Todėl laikytina, kad dėl pačios pareiškėjos kaltės negalima buvo pabaigti buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo procedūrų.
Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-5925/95-18 nusprendė: atstatyti dėl svarbių priežasčių praleistą pareiškimo padavimo buto privatizavimui terminą ir įpareigoti Kauno miesto valdybą leisti D. K. privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis.
Šiuo sprendimu pareiškėjai buvo atstatytas terminas leisti pateikti pareiškimą dėl privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis. Byloje nėra duomenų, jog toks pareiškimas buvo teikiamas.
Paprastai vykdomieji raštai išduodami sprendimui įsiteisėjus. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje normoje įtvirtintas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo privalomas vykdymas. Jį reikia skirti nuo priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas atliekamas CPK nustatyta priverstinio vykdymo tvarka ir vadovaujantis joje nustatytais dokumentais. Pagal CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktą vykdomuoju dokumentu yra teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Jis išduodamas vykdytinam teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata suprantama, kad tai turi būti priverstine tvarka vykdytinas teismo sprendimas. Tai nėra bet kuris teismo sprendimas, kuris pagal CPK 18 straipsnį privalomas vykdyti. Ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas, sprendžiama pagal teismo sprendimu taikytą teisės gynimo būdą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai), dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai), dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Iš jų vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1046/2000; 2007 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2009; kt.). Todėl 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškėjai kilo teisiniai padariniai be jų vykdymo, tai yra, pripažinta teisė leisti privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis. Dėl pasyvių savo veiksmų pareiškėja šia teise nepasinaudojo.
Pareiškėjos nurodytos svarbios priežastys dėl termino praleidimo, esant sunkiai materialinei padėčiai, kuri užtruko apie dvidešimt metų, nėra svarbi priežastis terminui atnaujinti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos patikslintas pareiškimas atmestinas (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patikslintą pareiškimą atmetus, antrinės teisinės pagalbos išlaidos už teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai, nepriteistinos.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,
nutaria:
patikslintą pareiškimą atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.