Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovei Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiasis suinteresuotas asmuo R. M., dėl raštu pateikto nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

11. Atsižvelgiant į tai, kad tarnybinę nuobaudą R. M. ketinama skirti konstatavus teisės aktų pažeidimus, o tarnybinė nuobauda yra susijusi išimtinai su pareigūno netinkamu pareigų atlikimu, o ne dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje, mano, kad Sąjunga atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš Muitinės departamentą, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeisdama viešąjį interesą.

12. Sąjunga nesutinka su Muitinės departamento prašymu ir prašo teismo jį atmesti.

13. Nepagrįstu laiko Muitinės departamento teiginį, kad Sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nepagrįstai vertino Išvadą. Teigia, kad reikšdama savo nuomonę, dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, vadovavosi ne tik Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir Profesinių sąjungų įstatymas) nuostatomis, bet ir 2022 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos Muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr.PV3-555 (toliau – ir Kolektyvinė sutartis) 35.5 punktu, kuriame numatyta, jog prieš skiriant tarnybinę nuobaudą ar įspėjimą dėl darbo pareigų pažeidimo darbuotojui, profesinės sąjungos nariui, turi būti gautas šios profesinės sąjungos sutikimas ir išvada dėl atlikto patikrinimo pagrįstumo. Taip pat nurodo, jog vadovavosi ir Lietuvos Respublikos vidaus reiklų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintų „Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatomis. Nurodo, jog Tvarkos aprašo 25 punkte numatyta, kad tarnybinio patikrinimo medžiaga ir išvada dėl padaryto nusižengimo teikiama vadovui, kuris, įvertinęs gautą medžiagą priima sprendimą, t. y. komisijos išvada nėra privaloma įstaigos vadovui, kuriam suteikta teisė skirti tarnybinę nuobaudą. Atsižvelgiant į tai, jog Tvarkos apraše nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis gali būti priimtas toks sprendimas, daro išvadą, kad dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo sprendžia įstaigos vadovas vadovaudamasis ne tik savo vidiniais įsitikinimais, tarnybinio patikrinimo medžiaga, bet ir kita turima informacija, Rašte pateikto atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus TM posto pamainos viršininkui R. M. motyvais.

14. Nesutinka su Muitinės departamento pozicija, kad Sąjunga savo atsisakyme skirti tarnybinę nuobaudą to nemotyvavo ir nepagrindė. Priešingai, Sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovaujasi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų bei įvertinusi darbdavio dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės taikomus profesinės sąjungos nariams palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai. Pažymi, jog nesutikdama su tarnybinės nuobaudos skyrimu, Rašte būtent ir motyvavo savo nesutikimą dvigubų standartų taikymu, t. y. per tarnybinės atsakomybės taikymo pricipus darbdavys siekia paveikti profesinės sąjungos narius.

15. Mano, kad Išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos į tarnybinę atsakomybę patraukto pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės. Dėl to pareigūnui nepagrįstai pasiūlyta skirti neadekvačią tarnybinę nuobaudą. Tarnybinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra.

16. Pažymi, jog tarnybinio patikrinimo byloje nėra pateikta jokių duomenų ir nesurinkta įrodymų, kad pareigūnas savo veiksmais piktnaudžiavo ar siekė sau naudos. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad šioje situacijoje negali būti keliamas klausimas dėl veiksmų neteisėtumo. Dėl šių priežasčių ir vadovaujantis LVAT praktika analogiškose bylose, teigia, kad jeigu pareigūno veiksmai ar neveikimas nesukėlė jokios žalos ar nepažeidė viešojo intereso, tai yra esminis pagrindas sprendžiant dėl tarnybinės, drausminės nuobaudos neskyrimo ir drausminės bylos nutraukimo.

17. Šiuo atveju nurodo, jog vadovaujantis faktiniais duomenimis, pareigūnas savo pareigas iš esmės atliko tinkamai, veikė savo kompetencijos ribose.

18. Teigia, kad išnagrinėjus tarnybinio tyrimo medžiagą nematyti jokių aplinkybių, kurios vienareikšmiškai pagrįstų tarnybinį nusižengimą, todėl daro išvadą, kad galimą tarnybinį nusižengimą tyrusi komisija aplinkybes vertino šališkai, tendencingai, turint išankstinį įsitikinimą, nurodymą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, galimai dėl to, jog pareigūnas yra Sąjungos narys ir priklauso Sąjungos valdymo organui. Tačiau pažymi, kad negali būti taikoma atsakomybė už priimant sprendimus ar padarytas pavienes klaidas ar teisės aktų pažeidimus, nebent tokios klaidos ar pažeidimai būtų itin šiurkštūs, pažeidžiantys pagrindines žmogaus teises, sukėlę kitokią didelę žalą ar itin neigiamas pasekmes. Tokių duomenų nagrinėjamu atveju nėra nustatyta.

19. Priduria, jog iš Išvados akivaizdu, kad nustatinėjant pareigūno kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jo padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti pareigūno paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūno galėjimui veikti pagal savo valią – tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus. Patikrinimą atlikusi komisija, balsų dauguma, pasirėmė tik savo matymu bei supratimu ir nesiėmė jokių priemonių dėl objektyvių aplinkybių nustatymo. Priešingai, savaip aiškino ir aplinkybes ir paaiškinimus, siekiant pareigūno apkaltinimo.

20. Atsižvelgiant į tai, mano, kad Išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos į tarnybinę atsakomybę patraukto pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės. Dėl to pareigūnui nepagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą - papeikimą. Tarnybinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra.

21. Sąjunga, įvertinusi visas aplinkybes, mano, kad darbdavys tendencingai ketina skirti Vilniaus TM posto pamainos viršininkui R. M., Sąjungos nariui, tarnybinę nuobaudą – papeikimą, dėl jo narystės profesinėje sąjungoje už tai, kad pareigūnas aktyviai dalyvauja profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, nebijo pareikšti kritiką darbdavio atžvilgiu, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų teises, sprendimą skirti jam tarnybinę nuobaudą vertina kaip poveikio priemonę ir persekiojimą už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje. Sąjunga pažymi, kad atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovavosi savo veiklos principais, įstatymų ir Kolektyvinės sutarties jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų.

Teismas konstatuoja:

22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2023 m. kovo 28 d. rašto Nr. 1P-9191 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriame Sąjunga pateikė atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės pamainos viršininkui R. M., teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad Muitinės departamento generalinis direktorius 2022 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1B-961 „Dėl komisijos tarnybiniam patikrinimui atlikti sudarymo“ sudarytai komisijai pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus TM pamainos viršininko R. M. veiksmų.

24. Komisija atlikusi tarnybinį patikrinimą, 2023 m. kovo 8 d. surašė išvadą Nr. 10TTE-118 „Dėl pamainos viršininko R. M. veiksmų“. Išvadoje buvo konstatuota, kad Vilniaus TM pamainos viršininkas R. M. nuo 2022 m. gegužės 21 d. 07.45 val. iki 2022 m. gegužės 22 d. 08.00 val., be kitų Vilniaus TM Kenos geležinkelio posto darbo vietų, dirbdamas ir darbo vietoje Nr. 3, ir vadovaudamas pamainai bei privalėdamas užtikrinti, kad pareigūnai tinkamai vykdytų pamainos kompetencijai priskirtas muitinės priežiūros priemones Kenos geležinkelio poste, neužtikrino, kad muitiniam tikrinimui vadovaujantis pareigūnas (dirbantis darbo vietoje Nr. 5, vyr. inspektorius I. R.) RIKS skirtų pavedimą atlikti dokumentų tikrinimo užduotį konkrečiam tikrinimą atliekančiam pareigūnui pagal RIKS sukurtas patikrinimų užduotis Nr. 22LTVG1000IV3051449, Nr. 22LTVG1000IV3051430, Nr. 22LTVG1000IV3051453, Nr. 22LTVG1000IV3051454, Nr. 22LTVG1000IV3051433, dėl to nebuvo įvykdytas dokumentų tikrinimas pagal minėtuose patikrinimų užduotyse sukurtą patikrinimo būdą „965 – Patikrinti deklaruotos muitinės procedūros įforminimui ir vykdymui privalomas sąlygas“ ir patikrinimo instrukciją. Taip pat buvo konstatuota, kad pamainos viršininkas R. M. kartu su vyr. inspektoriumi I. R. atlikęs vagonų su konteineriais Nr. Nr. 94497625 (BCDU2172223), Nr. 94503810 (BCDU2172183), Nr. 94504065 (BCDU2170581), Nr. 94251816 (BCDU2170771), Nr. 94256336 (BCDU2172964) muitinį tikrinimą, nesukontroliavo, kad muitiniam tikrinimui vadovaujantis pareigūnas (dirbantis darbo vietoje Nr. 5, vyr. inspektorius I. R.) užpildytų ir į Lietuvos muitinės paskirties įstaigą išsiųstų pranešimą apie rizikingą krovinį, dėl to iš Vilniaus TM Kenos geležinkelio posto vagonai su konteineriais Nr. 94503810 (BCDU2172183), Nr. 94504065 (BCDU2170581), Nr. 94251816 (BCDU2170771), Nr. 94256336 (BCDU2172964) bei vagonas su konteineriu Nr. 94497625 (BCDU2172223), kuriame buvo nedeklaruotų 760000 vienetų cigarečių (vertė apie 139 080 Eur), pažymėtomis Baltarusijos Respublikos banderolėmis, buvo įleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją neatlikus muitinio tikrinimo pagal tikrinimo būdą „744“ ir instrukcijas. Be viso to taip pat buvo nustatyta, kad pamainos viršininkas R. M. 2022 m. gegužės 29 d. sužinojęs, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai be muitinės leidimo iš Kenos geležinkelio posto pagal įvežimo bendrąsias deklaracijas ENS MRN 22LTVG1000IV0ADAD3, ENS MRN 22LTVG1000IV0ADA17, ENS MRN 22LTVG1000IV0ADB40, ENS MRN 22LTVG1000IV0ADB15, ENS MRN 22LTVG1000IV0ADA41 išgabeno vagonus su konteineriais Nr. 94497625 (BCDU2172223), Nr. 94503810 (BCDU2172183), Nr. 94504065 (BCDU2170581), Nr. 94251816 (BCDU2170771), Nr. 94256336 (BCDU2172964), privalėdamas vykdyti muitų taisyklių pažeidimų prevenciją, gavęs žinių apie padarytą teisės pažeidimą, imtis neatidėliotinų priemonių rengiamam ar daromam teisės aktų pažeidimui užkardyti, nedelsdamas pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, nesiėmė jokių priemonių ir veiksmų atskleisti ir ištirti AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, nors turėjo visas sąlygas ir galimybes tai padaryti.

25. Išvadoje, atsižvelgiant į tai, kad pamainos viršininkui R. M., kaip vadovaujančiam pareigūnui yra keliami aukštesni reikalavimai, į kaltės formą, kilusias pasekmes, padarytų tarnybinių nusižengimų daugetą, jo tarnybos eigą iki tarnybinių nusižengimų padarymo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, siekiant prevencinių tarnybinės nuobaudos paskyrimo tikslų, pasiūlė Vilniaus TM pamainos viršininkui R. M. griežtesnę tarnybinę nuobaudą už pačią švelniausią – papeikimą.

26. Muitinės departamento generalinis direktorius D. Ž. 2023 m. kovo 14 d. rezoliucija siūlymui R. M. skirti papeikimą, pritarė.

27. Atsižvelgiant į tai, kad R. M. yra Sąjungos narys, Muitinės departamentas 2023 m. kovo 14 d. raštu (6.31Mr) 3BE-2004 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kreipėsi į Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti R. M. tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

28. Sąjunga Raštu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, motyvuodama tuo, kad priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra priimtas nevertinant pakankamai svarbių aplinkybių, kurios turi lemiamą reikšmę susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui ir galimo tarnybinio nusižengimo analizei, ignoruojant tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno paaiškinime nurodytas aplinkybes. Sąjunga Rašte pažymėjo, kad išnagrinėjus tarnybinio patikrinimo medžiagą nematyti jokių aplinkybių, kurios vienareikšmiškai pagrįstų tarnybinį nusižengimą, todėl daro išvadą, kad galimą tarnybinį nusižengimą tyrusi komisija aplinkybes vertino šališkai, tendencingai, turėdama išankstinį įsitikinimą, nurodymą, skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui galimai dėl to, jog pareigūnas yra muitinės profesinės sąjungos narys ir priklauso profesinės sąjungos valdymo organui. Paaiškino, kad nesutinka su tarnybinės nuobaudos skyrimu ir sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą vertina kaip poveikio priemonę pareigūnams – profesinės sąjungos nariams ir jų persekiojimą.

29. Muitinės departamentas nesutikdamas su tokiu Raštu, kreipėsi į teismą.

30. Profesinių sąjungų įstatyme yra nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja savo nariams (taip pat gali būti darbuotojų kolektyvo atstovais), sudarydamos su darbdaviu kolektyvinę ir kitokias sutartis (11 straipsnis). Darbdavys privalo užtikrinti profesinių sąjungų veiklos sąlygas, nustatytas kolektyvinėse ir kitose jų tarpusavio sutartyse (13 straipsnio 2 dalis). Darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo (21 straipsnio 1 dalis). Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas (21 straipsnio 2 dalis).

31. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo statutinių įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose; skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

32. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau – ir Aprašas), 28 punkte nustatyta, kad vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų nuo šio kreipimosi dienos privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Jeigu per šį laikotarpį gaunamas profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinė nuobauda neskiriama, o profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą gali būti skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

33. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus, bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.

34. LVAT praktikoje taip pat pripažįstama ir tai, kad reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamųjų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamojo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginti su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-3849-968/2020).

35. Sąjunga skundžiamame Rašte teigia, kad Muitinės departamentas, nuspręsdamas traukti tarnybinėn atsakomybėn R. M., taiko ne tik dvigubus tarnybinės atsakomybės standartus, bet ir toleruoja muitinės pareigūnų profesinės sąjungos narių persekiojimą; taip pat teigia, kad priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą yra priimtas nevertinant pakankamai svarbių aplinkybių, kurios turi lemiamą reikšmę susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui ir galimo tarnybinio nusižengimo analizei, ignoruojant tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno paaiškinime nurodytas aplinkybes. Sąjunga Rašte pažymėjo, kad, išnagrinėjus tarnybinio patikrinimo medžiagą, nematyti jokių aplinkybių, kurios vienareikšmiškai pagrįstų tarnybinį nusižengimą, todėl daro išvadą, kad galimą tarnybinį nusižengimą tyrusi komisija aplinkybes vertino šališkai, tendencingai, turėdama išankstinį įsitikinimą, nurodymą, skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui galimai dėl to, jog pareigūnas yra muitinės profesinės sąjungos narys ir priklauso profesinės sąjungos valdymo organui. Paaiškino, kad nesutinka su tarnybinės nuobaudos skyrimu ir sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą vertina kaip poveikio priemonę pareigūnams – profesinės sąjungos nariams ir jų persekiojimą.

36. Pažymėtina, kad Sąjungos Rašte nurodyti teiginiai, jog R. M. patraukimas tarnybinėn atsakomybėn, tarnybinės nuobaudos jam skyrimas yra jo kaip profesinės sąjungos nario persekiojimas, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, faktiniais duomenimis. Skundžiamame Rašte nenurodyta nė viena aplinkybė, kuria remiantis būtų galima daryti išvadą, kad R. M. yra persekiojamas dėl buvimo profesinės sąjungos nariu.

37. Sąjunga skundžiamame Rašte taip pat nurodo, jog yra akivaizdžiai ignoruojamos į tarnybinę atsakomybę patraukto pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės. Teismas pažymi, kad iš byloje pateiktos Išvados matyti, kad buvo atliktas išsamus aplinkybių tyrimas, pateiktas padaryto pažeidimo teisinis vertinimas, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. M. buvo sudarytos sąlygos pateikti paaiškinimus, jis juos pateikė. Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje nėra nagrinėjama, ar trečiasis suinteresuotas asmuo padarė tarnybinį nusižengimą ar jo nepadarė.

38. Sąjunga skundžiamame Rašte nurodo, kad nagrinėjamu atveju priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą – nepagrįstas įrodymais, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų.

39. Pažymėtina, kad Sąjunga nepateikė argumentų, kaip R. M. numatyta skirti tarnybinė nuobauda yra susijusi su jo naryste Sąjungoje. Sąjunga, manydama, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos Sąjungoje, turėjo pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su Sąjungos veikla buvimo. Tokių faktų Sąjunga nepateikė. Pabrėžtina, kad Sąjunga tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrįstumą turėjo vertinti tuo aspektu, ar ji nėra skiriama trečiajam suinteresuotam asmeniui R. M. dėl jo narystės Sąjungoje.

40. Be to, kaip nurodoma ir teismų praktikoje, asmens priklausymas profesinei sąjungai ir asmeniui taikomos garantijos negali būti supriešintos su institucijos, kurioje tarnauja pareigūnas, teise taikyti tarnautojui drausminio pobūdžio priemones. Sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nenurodant tokiame atsisakyme jokių aplinkybių, įrodymų, pats savaime neįrodo, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnui ketinama skirti už jo narystę Sąjungoje.

41. Atsižvelgiantį į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Sąjungos 2023 m. kovo 28 d. Raštas, kuriuo ji nesutiko, kad Vilniaus TM pamainos viršininkui R. M. būtų skiriama tarnybinė nuobauda, naikintinas kaip nepagrįstas, o Muitinės departamento prašymas tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą patenkinti.

Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2023 m. kovo 28 d. raštą Nr. 1P-9191 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės pamainos viršininkui R. M..

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.