- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-29
- Bylos Nr.
- ATP-96-354/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00793-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
- Pažeidėjas
- A. T.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos A. T. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutarimo, kuriuo A. T. pripažinta kalta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d., ir nubausta 50 Eur bauda, pripažinta kalta padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., ir nubausta 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. A. T. paskirta galutinė nuobauda – 950 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. T. nubausta už tai, kad 2015 m. spalio 24 d. 18 val. 43 min (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodama transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tvorą, ko pasėkoje apgadino vairuojamą automobilį ir R. R. priklausančią namų valdos tvorą, iš eismo įvykio vietos, nepranešusi policijai, pasišalino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. T. prašo 2015 m. gruodžio 29 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimą kaip nepagrįstą panaikinti ir priimti naują sprendimą – A. T. pagal ATPK 130 str. 1 d. išteisinti, o administracinę bylą toje dalyje nutraukti.
Apeliantė skunde nurodo, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad ji tyčia, norėdama išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Apeliantė pažymi, kad padariusi įvykį, būdama stipriai susijaudinusi ir ištikta šoko, ieškojo būtent pažįstamos gydytojos, nes nėra drausta, kadangi dirba užsienyje. A. T. teigimu, med. sesuo D. V. suleido vaistų, ir po 10 minučių ji grįžo į įvykio vietą, tačiau policijos pareigūnai sėdėjo mašinoje ir net nepasiteiravo, kas vairavo automobilį „Audi A4“. Po to, sužinojusi, kad kiti autoįvykio dalyviai yra nugabenti į policijos komisariatą, nuvyko į policijos komisariatą ir pranešė, kad ji esanti automobilio „Audi A4“ vairuotoja. Apeliantės įsitikinimu, tai rodo, kad ji neturėjo tikslo pasišalinti iš įvykio vietos, o tai padarė tik sutrikus sveikatai. Taip pat, apeliantės nuomone, reikalingas įrodymų tyrimo atnaujinimas, papildomai apklausiant liudytoją D. V., nes pastaroji yra med. sesuo, dirbanti ilgą laiką ligoninėje ir turinti specialių žinių, todėl gali pakomentuoti jos (A. T.) sveikatos būseną.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrius prašo A. T. skundo netenkinti, jai paskirtos administracinės nuobaudos nekeisti, nes A. T. kaltė yra įrodyta nesuinteresuotų policijos pareigūnų parodymais, įvykio liudytojų parodymais bei kitais byloje surinktais faktiniais duomenimis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš A. T. skundo, pastaroji nemano esant pakankamam pagrindui traukti ją administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., tačiau apygardos teismas, konkrečiu atveju, su apeliantės teiginiais nesutinka.
Pagal ATPK 284 str., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1872/2007).
Jau minėta, kad A. T. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta pagal du ATPK straipsnius, tarp jų ir pagal ATPK 127 str. 2 d., kurioje numatyta atsakomybę vairuotojui, kuris padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Šioje byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad įvykio dieną A. T., vairuodama automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį – atsitrenkė į gyvenamojo namo tvorą ir apgadino vairuojamą automobilį bei R. R. priklausančią namų valdos tvorą. Šių aplinkybių apeliantė neneigė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (48 b. l.), neginčija ir pateiktame skunde. Nėra pagrindo abejoti paminėtomis aplinkybėmis, nes jas akivaizdžiai patvirtina ir byloje esantys objektyvūs įrodymai – pažyma apie transporto priemonės sugadinimą, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos (6–11, 16 b. l.), darytos eismo įvykio vietos apžiūros metu po eismo įvykio, todėl nėra pagrindo šias aplinkybes analizuoti pakartotinai.
Savo skunde apeliantė akcentuoja tai, kad byloje nėra įrodymų, jog ji pasišalino iš įvykio vietos tyčia. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kai vairuojantieji transporto priemones ir kliudę kitus objektus, nesuvokia sukėlę eismo įvykį (padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimą), nes nepajutę kontakto, o susidūrimas ir dėl jo atsiradę padariniai nežymūs ir pan., asmens veikoje nėra ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties. Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės (automobilio susidūrimo su tvora mechanizmas, kilusios pasekmės – stipriai apgadinta tvora, automobilis) to konstatuoti neleidžia ir neabejotinai patvirtina tyčią A. T. veiksmuose. Bylos duomenys rodo, kad A. T. suprato, jog sukėlė eismo įvykį, tačiau po įvykio nei Bendrajam pagalbos centrui, nei policijai neskambino ir apie įvykį nepranešė, tikslingai rinkosi elgesio variantą – skubiai pasišalino iš įvykio vietos. Tokį savo elgesį apeliantė teisina sutrikusia sveikata, patirtu šoku. Teismo nuomone, ne sveikatos būklė nulėmė A. T. elgesį. Posėdžio metu A. T. nurodė, kad medikų pagalbos jai nereikėjo, o jos draugė D., kaip pažymėjo pati A. T., jai tik suleido raminamųjų vaistų, ir ji vėl galėjo grįžti į įvykio vietą (48 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu jau buvo apklausta liudytoja D. V., tiek A. T., tiek jos atstovui buvo suteikta teisė liudytojai užduoti klausimus, todėl sprendžiama, kad pakartotinai apklausti D. V., kaip prašoma apeliacinius skundu, nėra pagrindo. Minėta liudytoja teismo posėdžio metu patvirtino, kad A. T. suleido raminamųjų vaistų, ir pažymėjo, kad į ligoninę A. T. vykti atsisakė, teigdama, jog ten važiuos tik tada, jei bus blogai (68 b. l.). Taigi, nėra pagrindo teigti, kad A. T. iš įvykio vietos buvo priversta pasitraukti dėl blogos savo sveikatos būklės. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog net ir tuomet, kai A. T., jos teigimu, nusiraminusi grįžo į eismo įvykio vietą ir joje pamatė policijos pareigūnus, pastariesiems nepasakė, kad ji vairavo automobilį (48 b. l.). Šią aplinkybę patvirtino liudytojai A. B. bei L. J. (49 b. l.). Pati A. T. pripažino, kad tik vėliau, ją apklausiant, prisipažino vairavusi (69 b. l.). Visa tai suponuoja išvadą, kad apeliantė siekė nuslėpti savo dalyvavimą eismo įvykyje, ieškojo būdų išvengti gresiančios atsakomybės, ir, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, tik priversta aplinkybių kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo pripažino. Taigi, A. T. kaltė dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo yra visiškai įrodyta. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad nuobauda A. T. pagal ATPK 130 str. 1 d. yra paskirta nepagrįstai.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Kelmės rajono apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. gruodžio 29 d. nutarimą A. T. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl apeliantės kaltės, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
palikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutarimą nepakeistą ir A. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.