- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-12-29
- Bylos Nr.
- A2.6.-843-446/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00793-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Pažeidėjas
- A. T.
- Advokatai
- Vitalijus Metelica
- Kategorijos
- 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui Albinui Vaičiuliui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini) Kelmėje, Lietuvos Respublikos pilietės, aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusios, dirbančios Norvegijoje, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinės teisės pažeidimo bylą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. T. 2015 m. spalio 24 d. 18 val. 43 min (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tvorą, ko pasekoje apgadino vairuojamą automobilį ir R. R. priklausančią namų valdos tvorą, iš eismo įvykio vietos, nepranešusi policijai, pasišalino.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. T. kalta prisipažino dalinai ir paaiškino, kad 2015 m. spalio 24 d. vakare ji sūnaus automobiliu „Audi A4“ vežė sūnaus draugus į senąjį Kelmės miesto pliažą išgerti. Buvo susinervinusi, kad automobilis, kurį jų šeima ruošiasi parduoti, buvo prišiukšlintas, važiuodama (duomenys neskelbtini) sumaišė automobilio pedalus, netyčia paspaudusi greičio pedalą, padidino greitį, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į gyvenamojo namo tvorą. Po smūgio ją ištiko šokas, ji išlipo iš automobilio ir šaukdama parbėgo namo. Ją sutuoktinis nuvežė pas vaikystės draugę Daivą, kuri dirba ligoninėje medicinos seserim, jai buvo suleisti raminantys vaistai ir ji grįžo į įvykio vietą. Matė atvykusius pareigūnus, domėjosi, kada bus galima pasiimti automobilį, tačiau pareigūnai jos nepaklausė ir ji nepasakė, kad esanti šio įvykio kaltininkė. Sužinojusi, kad kiti važiavę jos vairuojamu automobiliu jaunuoliai yra policijoje, ji taip pat ten nuvyko ir apklausiama papasakojo apie padarytą eismo įvykį. Ji įsitikinusi, kad administracinėn atsakomybėn už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos patraukta nepagrįstai, nes ji atsakomybės nevengė, iš įvykio vietos pasišalino būdama išsigandusi, šoko būsenoje.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T. kaltė įrodyta pilnumoje.
Nukentėjusysis R. R. parodė, kad 2015 m. spalio 24 d. jis buvo išvykęs, apie automobilio apgadintą jo namų valdos tvorą jam pranešė mobiliuoju telefonu paskambinusi kaimynė L. B.. Kai jis grįžo namo, automobilis „Audi“ jau buvo keliamas į autovežį ir išgabentas iš įvykio vietos. Eismo įvykio metu sugadinta jam priklausanti tvora – išversti trys mūriniai stulpai ir dvi medinės tvoros dalys, esančios tarp tų stulpų. Jis kreipėsi į automobilio, kurį vairuojant buvo sugadinta jam priklausanti tvora, draudimo bendrovę. Ekspertas apskaičiavo 1400 Eur žalą, kuri jam bus atlyginta po to, kai bus priimtas nutarimas eismo įvykio kaltininko atžvilgiu.
Liudytojai V. A., A. L., A. M. parodė, kad 2015 m. spalio 24 d. jie važinėjosi jų draugui A. T. priklausančiu automobiliu „Audi A4“. Kartu su jais buvo ir D. T.. Jie norėjo išgerti, nusipirko gėrimų ir paprašė, kad Dovydo mama juos nuvežtų į senąjį Kelmės miesto pliažą. Važiuojant (duomenys neskelbtini), A. T. nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į tvorą. Eismo įvykio metu nei vienas iš jų nesusižalojęs, iš automobilio išlipusi A. T. ir D. kažkur išėjo, tačiau nei vienas jų nesidomėjęs, kur automobilio vairuotoja eina, pareigūnai įvykio vietoje jų nepaklausė, nei vienas jų nesakė, kad automobilį vairavęs T.
Liudytojai L. B. ir A. B. parodė, kad jie gyvena (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo R. R. kaimynystėje. Išgirdę didelį trenksmą, pamatė automobilį, įvažiavusį į R. R. namo tvorą, besiburiuojančius žmones toje vietoje, tačiau arčiau įvykio vietos nebuvo priėję, kas vairavo automobilį, nematė.
Liudytojas A. T. parodė, kad jis tą vakarą, kai įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo išversta R. R. namo tvora, matė dideliu greičiu (duomenys neskelbtini) pravažiuojantį automobilį, tačiau kas sėdėjo už šio automobilio vairo, nepastebėjo. Buvo kieme, kai išgirdo didžiulį trenksmą, pamatęs automobilį, įvažiavusį į R. R. tvorą, išgriautą tvoros dalį, paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie eismo įvykį.
Liudytojas A. B., Kelmės rajono PK pareigūnas, 2015 m. spalio 24 d. dirbęs operatyvinėje grupėje, parodė, kad gavus pranešimą apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini), nuvyko įvykio vietą. Prie automobilio, įvažiavusio į gyvenamojo namo tvorą, buvo trys jaunuoliai. Paklausus, kas vairavo automobilį, kažkuris iš jaunuolių, kuris neprisimena, pasakęs, kad vairavęs T., kuris iš įvykio vietos pabėgęs. Kadangi nebuvo sužeistų, į įvykio vietą iškvietė kelių patrulius eismo įvykio aplinkybių nustatymui, automobilio keleivius – tris jaunuolius - pristatė į Kelmės rajono policijos komisariatą ir su kitu operatyvinės grupės pareigūnu išvyko į kitą įvykį.
Liudytoju apklaustas Kelmės rajono PK patrulių būrio patrulis L. J. parodė, kad jis 2015 m. spalio 24 d. atvykus į eismo įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rado automobilį „Audi“ įvažiavusį į gyvenamojo namo tvorą. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Audi“ ir namo tvora. Operatyvinės grupės pareigūnai paaiškino, kad automobilį vairavo T., kuris iš įvykio vietos pasišalinęs, kartu važiavę asmenys pristatyti į Kelmės rajono PK. Eismo įvykio vietoje jis braižė eismo įvykio vietos schemą, apžiūrėjo įvykį sukėlusį automobilį, įvykio vietą ir sugadintą turtą nufotografavo. Atliekant šiuos veiksmus į įvykio vietą atvykę vyras ir moteris prisistatė T., jie paaiškinę, kad automobilis priklauso jų sūnui, T. jam nesakiusi, kad ji vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį.
Liudytojas A. T. parodė, kad eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas jam priklausantis automobilis „Audi A4“, dieną jis buvo Šiauliuose, įvykio vietoje nebuvo, automobiliu nevažiavo.
Liudytoja D. V. parodė, kad 2015 m. spalio 24 d. vakare į jos namus buvo atvykusi A. T., kuri buvo išsigandusi, sutrikusi, jos paprašyta ji suleidusi jai raminamųjų vaistų. Jos namuose A. T. užtrukusi 10-15 min.
Eismo įvykio schemoje (6 b. l.) 2015 m. spalio 24 d. 19 val. 50 min užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo kryptis, išvažiavimas iš kelio ir susidūrimas su gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), valdos tvora.
Automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai ir išversta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tvora užfiksuota foto nuotraukose (7-11 b. l.).
Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šių taisyklių 127 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 d. nurodyta, kad eismo įvykis tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą).
Aptartų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad A. T., vairuodama automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio dangą, buvo neatidi aplinkai ir vairavimo sąlygoms, ko pasekoje nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į tvorą, ją apgadino, padarydama tvoros savininkui R. R. turtinę žalą. Tokiu būdu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. T. padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino svetimą turtą, buvusį įvykio vietoje, todėl jos veikoje yra pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtis.
Pagal KET 220 punkto nuostatas - jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Kelių eismo taisyklių 222 numatyta - jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Automobilio, kurį vairavo A. T., apgadinimai eismo įvykio metu akivaizdūs, įvykio metu sugadintas didelių gabaritų, gerai matomas turtas – tvoros mūriniai stulpai ir medinės dalys, tvoros stulpų nugriovimo, medinių dalių sulūžimo po atsitrenkimo į tvorą nepastebėti buvo neįmanoma. Vairuotoja A. T. nebuvo sužeista, į medicinos įstaigą ji nesikreipė, jos pasišalinimas iš eismo įvykio vietos nebuvo susijęs su eismo įvykio metu patirtu sveikatos sužalojimu. Vykimas pas draugę susileisti raminamųjų vaistų nėra ta aplinkybė, kuri patvirtintų, kad jai buvo reikalinga medicininė pagalba po įvykio. Padariusi eismo įvykį vairuotoja A. T. neieškojo sugadinto turto savininko, nesirūpino, kad jam būtų pranešta apie padarytą žalą ir nuostolius. Iš eismo įvykio vietos parbėgusi į namus, kaip ji teigia, nepasirūpino, kad jos šeimos nariai apie eismo įvykį praneštų policijai, ji pati to nepadarė. Taigi, A. T., padariusi eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, pažeidė kelių eismo taisyklių 220 ir 222 punktų reikalavimus.
Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas L. J. teisme patvirtino, kad atliekant eismo įvykio įforminimo veiksmus, į įvykio vietą buvo atvykę automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko tėvai – T. A. T. pripažino, kad ji po apsilankymo pas draugę, dirbančią medicinos seserimi, jai suleidus raminamųjų vaistų, kartu su savo sutuoktiniu E. T. atvyko į įvykio vietą, matė policijos pareigūnus, tačiau jiems kaip šio eismo įvykio kaltininkė neprisistatė, tik po kurio laiko nuvykusi į Kelmės rajono PK prisipažino padariusi eismo įvykį. Tokie eismo įvykį sukėlusio asmens A. T. veiksmai suteikia pagrindo manyti, kad ji ieškojo būdų, siekė išvengti atsakomybės, tik priversta aplinkybių kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo pripažino. A. T. turi didelį vairavimo stažą – nuo 1996 m. (31 b. l.), todėl jos paaiškinimai, kad ji nežinojusi, kaip elgtis padarius eismo įvykį, yra akivaizdžiai išgalvoti, prieštaraujantys sveikai nuovokai ir logikai, siekiant sušvelninti savo padėtį. Esant tokioms aplinkybėms, A. T. pasitraukimas iš įvykio vietos laikytinas tyčiniu, jos veikoje yra pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, požymių.
A. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ji nusižengė ir baudžiama pirmą kartą, tačiau kaltės dėl jai inkriminuotos veikos neprisipažino, todėl jam skirtinos griežtesnės nei minimalios nuobaudos, numatytos už jos padarytus teisės pažeidimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi galutinė nuobauda skiriama negriežtesnė nei numatyta sankcijoje už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, t. y., ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
- pripažinti kalta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 50 Eur (penkiasdešimties eurų) bauda;
- pripažinti kalta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 900 Eur (devynių šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi A. T. galutinę nuobaudą paskirti 950 Eur (devynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.