Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Kristinos Domarkienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės restruktūrizuojamos viešosios įstaigos „Atlanto“ futbolo klubas apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. L. ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai viešajai įstaigai „Atlanto“ futbolo klubas dėl skolos pagal sportinės veiklos sutartį priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl priteistos sumos

12. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovo naudai priteisdamas 7 500 Eur skolą neatskaičius mokesčių, ieškovui priteisė didesnę sumą, nei jam priklauso. Šį teiginį atsakovė grindžia tuo, kad atskaičius mokesčius, ieškovui turėtų priklausyti 4 264 Eur.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta – „[p]riteisti iš atsakovo VšĮ „Atlanto“ futbolo klubo 7 500,00 Eur skolos neatskaičius mokesčių <...>“. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje taip pat nurodytos teisės normos, kurių pagrindu atitinkamas išmokas mokantis asmuo turi pareigą iš asmeniui mokamų sumų apskaičiuoti, išskaičiuoti ir į biudžetą sumokėti tam tikrus mokesčius (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalis, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 1 dalis (dėl mokesčių išskaitymo gaunantiems pajamas pagal šias teisės normas – žr. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį).

14. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė, vykdydama skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir mokėdama teismo priteistą sumą, turės teisę ir pareigą iš pagal teismo sprendimą mokėtinos sumos apskaičiuoti, išskaičiuoti ir į atitinkamą biudžetą pervesti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus privalomus mokesčius. Taip sąvoka „neatskaičius mokesčių“ (t. y. kaip suma bruto) suprantama ir teismų praktikoje (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-761-796/2018, 126 p.). Be to, darbo santykių bylose, su kuriais apmokestinimo požiūriu turi daug panašumų ir nagrinėjamoje byloje susiklostę sportinės veiklos teisiniai santykiai, yra įprasta priteisti atitinkamas sumas neatskaičius mokesčių, kuriuos, vykdant teismo sprendimą, turi apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti išmokas mokantis asmuo (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-64-945/2020). Mokesčių apskaičiavimas, išskaičiavimas ir pervedimas į biudžetą yra reguliuojamas imperatyviomis viešosios teisės normomis, ši pareiga atitinkamais atvejais tenka išmokas išmokančiam asmeniui, todėl teismas, priteisdamas atitinkamas sumas, neprivalo apskaičiuoti mokėtinus mokesčius ir jų dydžiu sumažinti priteisiamą sumą. Vadinasi, apibendrinant tai, kas paminėta, darytina išvada, kad atsakovė nagrinėjamu atveju klaidingai vertina pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui ir tas mokesčių sumas, kurias atsakovė pagal įstatymus turi (turės) apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą.

15. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteisė skolą už 9 mėnesius, nors ieškovas reikalavo skolos tik už 8 mėnesius.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas priteisė 4 700 Eur skolą už 2018 m. kovo – liepos mėnesius pagal šalių 2018 m. liepos 31 d. sudarytą susitarimą. Iš skundžiamo teismo sprendimo taip pat matyti, kad teismas priteisė 2 800 Eur skolą už 2018 m. rugsėjo – lapkričio mėnesius. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepriteisė skolos už 2018 m. rugpjūčio mėnesį, nes bendrą atsakovo skolos sumą sumažino 1 200 Eur, kuriuos ieškovui atsakovė sumokėjo 2018 m. ir kurią ieškovas laikė atlygiu už 2018 m. rugpjūčio mėnesį. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas neperžengė ieškinio ribų, nes faktiškai priteisė įsiskolinimą už 8 ieškovo ieškinyje nurodytus mėnesius (2018 m. kovo – liepos ir rugsėjo – lapkričio mėnesius).

17. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai ir jame nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad ieškovui buvo priteista per didelė skola.

Dėl procesinių palūkanų

18. Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su iš jos priteistų procesinių palūkanų dydžiu, teigia, kad turėjo būti priteistos 5, o ne 6 proc. palūkanos.

19. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, matyti, kad 6 proc. palūkanos gali būti priteistos tik tuo atveju, jei abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys.

20. Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus (CK 2.34 straipsnio 3 dalis). Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.) (CK 2.34 straipsnio 2 dalis). CK 2.4 straipsnio 2 dalis nustato, kad fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, laikomi verslininkais.

21. Atsakovės teisinė forma – viešoji įstaiga. Vadovaujantis Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, viešoji įstaiga – tai pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Vadinasi, nors viešoji įstaiga turi teisę verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais (Viešųjų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 4 dalis), viešoji įstaiga yra pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus.

22. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad teisės doktrinoje ūkinė komercinė veikla apibrėžiama kaip nuolatinė, savarankiška, t. y. savo rizika plėtojama, asmens veikla, siekiant pelno, susijusi su daiktų pirkimu-pardavimu ar paslaugų teikimu kitiems asmenims už atlyginimą (žr., Mikelėnas, V. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. Vilnius: Justitia, 2002, p. 23). Veiklos savarankiškumas, be kita ko, reiškia, kad fizinis asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus.

23. Teisėjų kolegijos manymu, sportinė veikla dėl savo ypatumų negali būti automatiškai kvalifikuojama kaip ūkinė komercinė veikla. Nagrinėjamu atveju pagal sudarytą sportinės veiklos sutartį ieškovas, be kita ko, prisiėmė įvairius įsipareigojimus atsakovei (pvz., laikytis klubo vidaus tvarkos, ruoštis varžyboms pagal trenerių ir kitų specialistų metodikas, vykdyti klubo administracijos, trenerių nurodymus ir t. t.). Tai rodo, kad tarp šalių atsirado tam tikri pavaldumo santykiai. Tačiau pavaldumo santykių egzistavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, reiškia, kad nagrinėjama sportinė veikla nėra savarankiška, o ieškovas negali būti laikomas verslininku CK 2.4 straipsnio 2 dalies prasme.

24. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, ir aplinkybę, kad CK 6.210 straipsnio 2 dalis reikalauja, kad abi sutarties šalys būtų verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 6 proc. dydžio palūkanas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sumažinant priteistų palūkanų dydį iki 5 proc.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, argumentuodama tuo, kad ieškovui turėjo būti priteisti 4 264 Eur. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo priteistą 7 500 Eur, neatskaičius mokesčių, sumą, anksčiau paminėtas atsakovės argumentas laikytinas nepagrįstu.

26. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

27. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sumažina iš atsakovo priteistinų palūkanų dydį nuo 6 iki 5 proc. Tačiau už reikalavimą dėl procesinių palūkanų žyminis mokestis šioje byloje nebuvo ir neturėjo būti mokamas. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija nutaria nekeisti pirmosios instancijos teismo atlikto žyminio mokesčio paskirstymo šalims pagal pagrindinio reikalavimo, už kurį ir buvo sumokėtas šis mokestis, patenkinimo proporciją.

28. Duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas šalys nepateikė, o už reikalavimą sumažinti procesinių palūkanų dydį žyminis mokestis neturėjo būti mokamas. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, nepasisako.

Dėl piktnaudžiavimo procesu

29. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovė piktnaudžiauja teisėmis, nes pateikė akivaizdžiai nepagrįstą apeliacinį skundą. Ieškovas prašo skirti atsakovei 5 000 Eur baudą, pusę šios baudos priteisiant ieškovui.

30. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

31. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, nes tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė, apeliaciniu skundu siekdama pirmosios instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimo, elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai ir todėl jos elgesys turi būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Juolab kad atsakovės apeliacinis skundas yra iš dalies patenkinamas, o dėl atsakovei iškeltos restruktūrizavimo bylos iki jos iškėlimo atsiradusios piniginės prievolės negali būti vykdomos (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo, galiojusio iki 2019 m. gruodžio 31 d., 8 straipsnio 1 punktas, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovo prašymas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. sprendimą pakeisti ir sumažinti teismo sprendimu priteistų metinių palūkanų dydį nuo 6 iki 5 procentų.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.