Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Č. ieškinį atsakovui asociacijai „Elektrėnų medžiotojų būrelis“ dėl valdybos protokolo dalies panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas D. Č., patikslinęs savo reikalavimus (b. l. 35-36), prašė panaikinti atsakovo asociacijos „Elektrėnų medžiotojų būrelis“ 2016-01-18 valdybos protokolo Nr. 2016-01/18-01 dalį, kuria ieškovas D. Č. pašalintas iš asociacijos.

Ieškovas ir ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje ir dublike nurodytas aplinkybes bei nurodė, kad ieškovas buvo asociacijos „Elektrėnų medžiotojų būrelis“ narys nuo 2012 m. Dėl iškilusių asmeninių nesutarimų su asociacijos nariu ir pirmininku A. K. buvo imtasi ieškovo atžvilgiu aktyvių veiksmų, siekiant jį pašalinti iš asociacijos. Nesutarimai tarp ieškovo ir asociacijos pirmininko A. K. kilo, kuomet ieškovas išėjo iš darbo A. K. bendrovėje, kurioje ieškovas dirbo autovežio vairuotoju, bei įkūrė savo verslą. Taigi, nuo to laiko prasidėjo įvairūs kaltinimai dėl medžioklės taisyklių pažeidimo. 2015-02-27 įvykusio visuotinio susirinkimo metu buvo svarstomas klausimas dėl ieškovo pašalinimo, inicijuotas paties asociacijos pirmininko A. K.. Šio susirinkimo metu pirmininkas nurodė ieškovo neva tai padarytus pažeidimus, t. y. kad jis neinformavo pirmininko, kur ir kada medžioja, nors jokie aktai tokio informavimo nenumato; neteisingai užpildė medžioklės lapą, t. y. neįrašė bendro nušautų žvėrių skaičius (nors pats pirmininkas išduoda ir priima medžioklės lapus, todėl apie tokį neatitikimą gali iš karto informuoti, kai medžioklės lapas yra priimamas, tačiau to nėra padaręs); ieškovas atsiuntė SMS žinutę, kad šovė, tačiau medžioklės lape nėra įrašo apie nušautą žvėrį (tai, kad šūvis atliktas, nebūtinai žvėris yra nušautas, todėl tokio įrašo medžioklės lape ir nebuvo). Visuotiniame susirinkime dalyvavę nariai priėmė sprendimą nepašalinti ieškovo iš būrelio narių. Po šio visuotinio būrelio narių susirinkimo ieškovas susidūrė su priešiška asociacijos pirmininko pozicija, pagal kurią ieškovui nebuvo išduodami medžioklės lapai, taip pat buvo draudžiama kitiems medžiotojų būrelio nariams įrašyti ieškovą į jiems išduotus medžioklės lapus ir tokie atsisakymai bei draudimai nebuvo motyvuojami. Nurodė, kad tokie asociacijos (pirmininko) veiksmai buvo skundžiami teismui, dėl ko Trakų rajono apylinkės teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-l10-983/2016 dėl medžioklės apribojimų panaikinimo. Šios bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad 2016-01-18 įvyko Elektrėnų medžiotojų būrelio valdybos posėdis, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl D. Č. pašalinimo iš būrelio. Šioje byloje paaiškėjus aplinkybėms apie ieškovo pašalinimą iš būrelio narių, 2016-02-03 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi civilinė byla Nr. e2-110-983/2016 buvo sustabdyta iki įsiteisės asociacijos „Elektrėnų medžiotojų būrelis“ valdybos posėdžio 2016-01-18 protokolo Nr. 2016/01/18-01 2 p. Elektrėnų medžiotojų būrelio valdybos posėdis įvyko 2016-01-18. Valdybos darbotvarkėje buvo svarstomas vienas iš klausimų - dėl Elektrėnų medžiotojų būrelio nario D. Č. pašalinimo iš būrelio narių. Būrelio pirmininkas A. K. nurodė, kad pirmininkas yra išsiuntęs būrelio nariui pasiūlymą pasiaiškinti dėl galimų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, t. y. dėl pažeidimų, numatytų Medžioklės taisyklių 21 ir 23 punktuose, todėl išanalizavus paaiškinime nurodytas aplinkybes, buvo nuspręsta pašalinti ieškovą iš būrelio narių, vadovaujantis Elektrėnų medžiotojų būrelio įstatų 4.6.1 ir 4.6.4. papunkčių pagrindu. Nurodė, kad 2015 m. gruodžio pabaigoje ieškovas gavo pasiūlymą pateikti paaiškinimus dėl teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, galimo pažeidimo, t. y. dėl medžioklės lapo Nr. 379133, galiojančio nuo 2014-08-12 iki 2014-09-10, dėl medžioklės lapo Nr. 379143, galiojančio nuo 2014-09-06 iki 2014-10-04, ir dėl medžioklės lapo Nr. 379162, galiojančio nuo 2014-10-06 iki 2014-11-05, pildymo pažeidimų. Medžioklės lapuose Nr. 379133 ir 379143 nebuvo užpildyta grafa „Iš viso“, nors sumedžiotų gyvūnų kiekis buvo nurodytas aukščiau, o medžioklės lapas Nr. 379162 nebuvo pildytas, kadangi nevyko medžioklė pagal šį lapą, o pastarasis buvo grąžintas asociacijai, pasibaigus medžioklės lapo išdavimo terminui. Ieškovas pažymėjo, kad gavus pasiūlymą pasiaiškinti dėl daugiau nei prieš metus galimai padarytų pažeidimų, ieškovas nebuvo informuotas, apie tai, kad valdyba spręs klausimą dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio narių, t. y. negavo jokio pranešimo apie jo pašalinimo iš būrelio narių svarstymą, jis nebuvo kviečiamas į valdybos posėdį, kad galėtų pasiaiškinti dėl svarstomo klausimo, susijusio su ieškovu, pateikti kitus dokumentus ir duomenis, susijusius su asociacijos pirmininko nurodytais pažeidimais. Asmeninis dalyvavimas valdybos posėdyje ieškovui svarbus buvo tuo aspektu, kad posėdyje buvo svarstomi išimtinai su jo asmeniu susiję klausimai, t. y. toks asmuo turi aiškiai žinoti valdybos siūlomą poveikio priemonę dėl vienokio ar kitokio galimai jo padaryto pažeidimo, kad galėtų argumentuotai atsikirsti ir pasisakyti dėl galimų pažeidimų ir siūlomų taikyti sankcijų už galimus pažeidimus. Nors nurodytos garantijos nėra nustatytos asociacijos „Elektrėnų medžiotojų būrelis“ įstatuose, tačiau vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, jos turi būti įgyvendinamos atitinkamų asociacijos organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą iki valdybos posėdžio terminą iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir t. t. Nurodė, jog Elektrėnų medžiotojų būrelio įstatų 4.6.1. ir 4.6.4 papunkčiuose nustatyta, kad būrelio valdyba gali priimti sprendimą dėl būrelio narių pašalinimo tik tuo atveju, kai būrelio nario veikla ir tikslai prieštarauja Būrelio tikslams; taip pat kai Būrelio narys nesilaiko būrelio visuotinio susirinkimo ir valdybos priimtų sprendimų, savo veiksmais ir elgesiu pažeidžia įstatymus, įstatus kitus teisės aktus, reglamentuojančius medžioklės bei viešąją tvarką. Iš protokolo turinio matyti, kad asociacijos pirmininkas nurodė, kad ieškovas yra galimai pažeidęs medžioklę reglamentuojančius teisės aktus, tačiau laikantis įstatų 8.2.10. papunktyje numatytos tvarkos, pirmininkas, nustatęs būrelio nario galimai padarytą pažeidimą, visų pirma turėjo imtis priemonių dėl prasižengusio Būrelio nario narystės stabdymo, gaudamas valdybos pritarimą. Šiuo konkrečiu atveju pirmininkui nustačius, kad 2014 m. lapuose nėra užpildyta grafa „Iš viso“ ir šį faktą laikant medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu, asociacijos vadovas turėjo visų pirma stabdyti Būrelio nario narystę dėl galimai padarytų pažeidimų, o tik po to kelti klausimą valdybos posėdyje dėl atitinkamų sankcijų taikymo būrelio nariui. Be to, valdybos posėdžio protokole nebuvo nurodyta, kokios konkrečiai ieškovo veikos prieštaravo asociacijos tikslams, bei nenurodyta, kokiu būdu ieškovas nesilaikė būrelio įstatų ar juose numatytų pareigų. Protokole nurodyta, jog ieškovas kaltinamas pažeidęs įstatų 4.6,4 ir 4.6.4 papunkčius bei kaltinamas pažeidęs Medžioklės taisyklių 21, 23 punktus. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 21 punkte nustatyta, kad prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje (šią grafą pildyti neprivaloma). Pildydamas medžioklės lapą medžioklės vadovas gali nurodyti tikslų medžioklės pradžios ir pabaigos laiką. Pabaigus medžioklę arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota. Visi šie reikalavimai buvo įgyvendinti. Tačiau ieškovo medžioklės taisyklių pažeidimu buvo laikoma tai, kad užpildžius medžioklės lapą liko neužpildyta grafa „Iš viso“, nors pagal medžioklės taisykles yra privaloma nurodyti sumedžiotus gyvūnus. Ši pareiga buvo įvykdyta, t. y. nurodant sumedžiotų gyvūnų kiekį aukščiau esančiose grafose. Pagal paskutinį išduotą medžioklės lapą medžioklė nebuvo vykdoma, todėl nėra pareigos įrašyti sumedžiotų gyvūnų kiekį (neįvykus medžioklei gyvūnai negalėjo būti sumedžioti), o šis medžioklės lapas buvo grąžintas asociacijai, pasibaigus šio lapo galiojimo terminui. Analogiškas paaiškinimas buvo pateiktas asociacijos pirmininkui, tačiau valdybos posėdyje nebuvo analizuojamas klausimas, ar du kartus per visą laikotarpį nuo 2012 m. neužpildžius grafos „iš viso“ - yra pagrįstas pagrindas taikyti pačią griežčiausią sankciją — pašalinimą iš būrelio narių. Ieškovas pažymėjo, kad nei Asociacijų įstatyme, nei pačios asociacijos „Elektrėnų medžiotojų būrelis“ įstatuose nenustatyta, per kiek laiko nuo įstatų pažeidimo gali būti sprendžiamas nario pašalinimo iš Būrelio klausimas. Tuo tarpu administracinėje teisėje įtvirtintas bendrasis šešių mėnesių terminas, per kurį administracinį pažeidimą padariusiam asmeniui gali būti skiriama administracinė nuobauda (ATPK 35 straipsnis). Taip pat pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą Darbo kodekso 241 str. 2 d., negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Kadangi ieškovas iš atsakovo narių buvo pašalintas už 2014 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesiais padarytus mažareikšmius medžioklės lapų užpildymo pažeidimus, numatytus Medžioklės taisyklių 21 ir 23 punktuose, už kuriuos ieškovas nebuvo baustas ATPK numatyta tvarka, ir neva už 2014-10-30 dalyvavimą neteisėtoje medžioklėje ir po šių pažeidimų buvo praėjęs daugiau kaip vienerių metų laiko tarpas, atsakovo pritaikyta sankcija - ieškovo pašalinimas iš atsakovo narių - negali būti laikoma proporcinga siekiamam tikslui. Nurodė, jog atsakovas atsiliepime į ieškinį nepagrįstai nurodo, kad ieškovas 2014-10-30 neteisėtai medžiojo. Tokį kaltinimą atsakovas ieškovui grindžia tuo, kad ieškovas 2014-10-30 asociacijos pirmininkui atsiuntė trumpąją SMS žinutę su tekstu: „Šoviau“, tačiau atsakovui grąžino išduotą neužpildytą medžioklės lapą. Ieškovas neturėjo ir neturi jokio tikslo medžioti neteisėtai, nes, kaip nurodo ir pats atsakovas, ieškovas turėjo teisėtą ir galiojantį medžioklės lapą, kuris jam buvo išduotas. Juolab ieškovas nebūtų išsiuntęs trumposios SMS žinutės atsakovui apie dalyvavimą neteisėtoje medžioklėje ir atliktą šūvį, jei būtų turėjęs tikslą nuslėpti šią medžioklę nuo atsakovo. Nurodė, jog ieškovas negali tiksliai atkurti prieš daugiau kaip pusantrų metų vykusių savo gyvenimo įvykių ir pateikti teismui informaciją, ką jis veikė 2014-10-30. Jei ieškovas šią dieną dalyvavo medžioklėje ir išsiuntė trumpąją SMS žinutę atsakovo pirmininkui, apie jo dalyvavimą medžioklėje atitinkamas įrašas yra padarytas medžioklės lape, kuris buvo išduotas kitiems atsakovo nariams – medžiotojams. Asociacijoje yra susiformavusi tokia medžioklės praktika, kai asociacijos narys, turintis jam išduotą medžioklės lapą, įsirašo į kito medžiotojo turimą medžioklės lapą. Gali būti, jog ieškovas tokio turinio žinutę asociacijos pirmininkui išsiuntė per klaidą, tačiau, kaip minėjo, dėl praėjusio ilgo laiko tarpo atsiminti šių aplinkybių negali. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas niekada neprašė ieškovo pasiaiškinti dėl neva dalyvavimo neteisėtoje medžioklėje ir šis kaltinimas ieškovui buvo suformuluotas tik atsakovo pateiktame atsiliepime į ieškinį. Pabrėžė, kad esant tokiai situacijai, kuomet atsakovas įtarė ieškovą dėl galimai neteisėtos medžioklės, atsakovas turėjo pareigą pranešti apie tai atsakingoms teisėsaugos institucijoms, bet to nepadarė, o praėjus daugiau nei metams priėmė sprendimą dėl ieškovo pašalinimo iš atsakovo narių dėl dalyvavimo neteisėtoje medžioklėje.

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsakovo atsiliepime į ieškinį bei triplike išdėstytas aplinkybes ir nurodė, kad asociacijos „Elektrėnų medžiotojų būrelis“ įstatų 4.6. punkte numatyta, jog sprendimą dėl būrelio narių pašalinimo būrelio (Asociacijos) valdyba priima šiais atvejais: 4.6.1. Jeigu Būrelio nario veikla ir tikslai prieštarauja Būrelio tikslams; 4.6.2. Jeigu Būrelio narys nevykdo prisiimtų įsipareigojimų; 4.6.3. Jeigu Būrelio narys iki nustatytos datos be svarbių priežasčių nesumoka kasmetinio nario mokesčio; 4.6.4. Jeigu nesilaiko Būrelio visuotinio susirinkimo, valdybos priimtų įsipareigojimų, savo veiksmais ir elgesiu pažeidžia įstatymus, įstatus, kitus teisės aktus, reglamentuojančius medžioklės bei viešąją tvarką. Įstatų 7.9. punktas nustato, kad valdybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė valdybos narių, o priimti sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja ne mažiau kaip pusė dalyvaujančių posėdyje valdybos narių, o Įstatų 7.10.6. punktas įtvirtina, kad Asociacijos (Būrelio) valdyba nustatyta tvarka rengia ir (ar priima) jos kompetencijai priskirtus sprendimus, teikia sprendimą visuotiniam narių susirinkimui dėl naujų narių priėmimo į Būrelio narius, jų išstojimo ir (ar) pašalinimo. Taigi, asociacijos įstatai nenustato, kad asociacijos valdybai svarstant klausimą dėl asociacijos nario pašalinimo iš asociacijos, jis turi dalyvauti valdybos posėdyje, nenustato, kad prieš pašalinant narį iš asociacijos, privalo stabdyti šio nario narystę, bei nenustato, kad asociacijos valdyba turi informuoti narį, kad posėdyje bus svarstomas jo pašalinimo iš asociacijos klausimas. Nepaisant to, ieškovas, atsakovo pirmininko 2015-12-23 pasiūlymu pateikti paaiškinimus, buvo informuotas apie nustatytus pažeidimus ir paprašytas dėl šių pažeidimų pateikti paaiškinimus raštu. Kaip matyti iš kartu su ieškiniu pateikto ieškovo 2016-01-07 ieškovo atsakymo, ieškovas žinojo dėl kokių jo pažeidimų yra sprendžiamas klausimas ir jam buvo sudaryta galimybė, ginant savo interesus, išdėstyti savo poziciją. Atsakovo valdybai nusprendus, kad ieškovo 2016-01-07 atsakyme nurodytos aplinkybės nepaaiškina ir nepateisina jo padarytų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, asociacijos valdyba vienbalsiai nutarė ieškovą iš asociacijos narių pašalinti. Atsakovas nurodė, kad šiuo atveju 2016-01-18 valdybos protokolas Nr. 2016/01/18-01 yra teisėtas, nepažeidžiantis nei imperatyvių įstatymo nuostatų, nei asociacijos įstatų. Protingumo ir sąžiningumo principai šiuo atveju taip pat nebuvo pažeisti - ieškovas iš asociacijos narių pašalintas už šiurkščius medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, ieškovui prieš pašalinant iš asociacijos narių buvo suteikta galimybė apsiginti ir raštu išdėstyti savo poziciją.

Nesutikdamas su ieškovo reikalavimo argumentais dėl materialiųjų ieškovo pašalinimo iš asociacijos pagrindų atsakovas nurodė, kad medžioklę Lietuvos Respublikos teritorijoje, be kitų teisės aktų, reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės“ (toliau - Medžioklės taisyklės). Ieškovas iš asociacijos narių buvo pašalintas už šių taisyklių pažeidimus, susijusius su netinkamu medžioklės lapų pildymu. Medžioklės taisyklių 2.4. punkte nustatyta, kad medžioklės lapas - dokumentas, kuriuo medžioklės plotų naudotojas leidžia jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu. Medžioklės taisyklių 21 punkte nurodoma, kad prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje, tuo patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje. Pildydamas medžioklės lapą, medžioklės vadovas gali nurodyti tikslų medžioklės pradžios ir pabaigos laiką. Prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota. Išnaudojus medžioklės lapą, medžioklės vadovas pasirašo medžioklės lapo apačioje. 23 punkte sakoma, kad už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas. Medžioklė pradedama tinkamai užpildžius medžioklės lapą (Medžioklės taisyklių 24.1. punktas), o turinčiam teisę medžioti asmeniui yra draudžiama būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape (Medžioklės taisyklių 58.2.1. punktas). Pagal Medžioklės taisyklių 60 punktą, medžioklinis ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir tik tada, kai yra užpildomi medžioklei reikalingi dokumentai (medžioklės lapas). Medžioklės taisyklių 74.1 punkte nurodoma, kad šiurkščiu medžioklės taisyklių pažeidimu laikomi atvejai, kai yra pažeidžiami Medžioklės taisyklių 58.1-58.5 ir 58-35 papunkčiuose nurodyti draudimai. Atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimą yra numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 85 straipsnyje. Nurodė, kad ieškovas iš asociacijos narių buvo pašalintas dėl Medžioklės taisyklėse numatytų medžioklės lapų pildymo pažeidimų, numatytų Medžioklės taisyklių 21 ir 23 punktuose. Iš ieškovui išduotų medžioklės lapų Nr. 379133 (galiojusio nuo 2014-08-12 iki 2014-09-10), Nr. 379143 (galiojusio nuo 2014-09-06 iki 2014-10-04) ir Nr. 379162 (galiojusio nuo 2014-10-06 iki 2014-11-05) matyti, kad ieškovas šiuos medžioklės lapus kaip medžioklės vadovas pildė neteisingai: medžioklės lapuose Nr. 379133 ir Nr. 379143 nėra įrašytas iš viso sumedžiotų žvėrių skaičius, o medžioklės lapas Nr. 379162 išvis neužpildytas. Nors ieškovo įsitikinimu medžioklės lapo grafos „Iš viso“ neužpildymas nelaikytinas medžioklės taisyklių pažeidimu, kadangi sumedžiotų žvėrių skaičius nurodomas medžioklės lape atskirai, vis dėlto tai nėra menkavertis teisės aktų pažeidimas. Medžioklės lapo forma yra patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. D1-81 „Dėl medžioklės dokumentų formų patvirtinimo“. Tokia medžioklės lapo forma yra privaloma (įsakymo 1.1. punktas), tuo pačiu privalomas yra ir tokio medžioklės lapo tinkamas užpildymas. Ieškovas kaip medžioklės vadovas, neužpildydamas medžioklės lapų grafos „Iš viso“, medžioklės lapus užpildė netinkamai, vadinasi, pažeidė Medžioklės taisyklių 22 ir 23 punktus. Reikalavimas užpildyti medžioklės lapo grafą „Iš viso“ svarbus dėl to, kad būtų išvengta medžioklės lapo netikslumų bei užkirstas kelias neteisingų duomenų įrašymui į medžioklės lapą, siekiant, pavyzdžiui, į medžioklės lapą įtraukti neteisėtai sumedžiotus žvėris.

Atsakovas nurodė, kad pagal asociacijos viduje nusistovėjusią tvarką, kiekvienas medžiotojas, pradėjęs medžioti, sumedžiojęs žvėrį ar atlikęs šūvį, apie tai privalo informuoti asociacijos pirmininką trumpąja SMS žinute. Ieškovas 2014-10-30 20.15 val. iš mobilaus telefono, abonento Nr. +37067032855, asociacijos pirmininkui atsiuntė trumpąją SMS žinutę su tekstu: „Šoviau“. Vadinasi tą dieną ieškovas atliko šūvį, t. y. medžiojo. Atsižvelgiant į tai, ieškovas privalėjo medžioklės lape Nr. 379162 padaryti įrašą apie 2014-10-30 vykdytą medžioklę, tačiau minimame medžioklės lape nėra jokių įrašų apie medžioklės lapo galiojimo laikotarpiu vykdytas medžiokles. Tokiais savo veiksmais ieškovas pažeidė Medžioklės taisyklių 21, 22, 23, 58.2.1., 60 punktus, o pagal 74.1. punktą, tokie veiksmai yra laikomi šiurkščiu teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę Lietuvos Respublikos teritorijoje pažeidimu, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 85 str. 5 d. Ieškovas, vykdydamas medžioklę be įrašo medžioklės lape apie tą dieną vykdomą medžioklę, medžiojo neteisėtai, kitaip tariant, brakonieriavo.

Atsakovo nuomone, ieškovo nurodoma aplinkybė, kad jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti asociacijos valdybos posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas ieškovo pažeidimų vertinimo klausimas, nesudaro jokio pagrindo pripažinti, kad buvo pažeisti procedūriniai reikalavimai, sudarantys pagrindą panaikinti 2016-01-18 valdybos protokolo Nr. 2016/01/18-01 dalį dėl ieškovo pašalinimo. Kaip minėta, Įstatai nenustato, kad valdybai svarstant klausimą dėl asociacijos nario pašalinimo iš asociacijos, jis turi dalyvauti valdybos posėdyje. Šiuo atveju teisė būti išklausytam ir pateikti savo nuomonę ar atsikirtimus buvo įgyvendinta pasiūlius savo poziciją pateikti raštu. Įvertinus ieškovo padarytus pažeidimus, jų pobūdį bei sunkumą ir tai, kad 2016-01-07 paaiškinimuose ieškovas nenurodė jokių konkrečių jo elgesį pateisinančių aplinkybių ar duomenų, vienbalsiai buvo nuspręsta ieškovui taikyti griežčiausią sankciją - pašalinimą iš asociacijos narių. Asociacijos valdyba veikė teisėtai, pagal jai suteiktą kompetenciją. Taigi, ieškovas žinojo, už kokius konkrečius neteisėtus veiksmus bus svarstomas nuobaudos klausimas, o šiuo atveju nepadaryta tokių procedūrinio pobūdžio pažeidimų, kurie galėjo sukliudyti ieškovui pasinaudoti savo teisėmis - pateikti sprendimą priimančiam valdymo organui susijusią informaciją, atsikirtimus ir pan. Minėta, kad asmens teisė būti asociacijos nariu ir asociacijos teisė kontroliuoti narystės klausimus yra lygiavertės. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pašalinus ieškovą iš atsakovo narių, buvo pažeista šių teisių pusiausvyra. 2014-11-10 asociacijos valdybos posėdžio protokolas Nr. 2014/11 patvirtina, kad už susitarimo apie tai, jog pradėjus medžioti, sumedžiojus žvėrį ar atlikus šūvį asociacijos pirmininkas A. K. privalo būti informuojamas SMS žinute, pažeidimą, už SMS žinučių su tekstu „Šoviau“, „Lapė“ ir pan. siuntimą tuo metu, kai medžioklė yra pasibaigusi, bei už klaidingą medžioklės lapų pildymą buvo nutarta suspenduoti ieškovo dalyvavimą asociacijos veikloje ir asociacijos visuotiniam narių susirinkimui siūlyti šalinti iš būrelio narių. Nurodė, kad įvertinus ieškovo argumentus, visuotinis narių susirinkimas nusprendė ieškovo nepašalinti. Vis dėlto, vėliau tikrinant medžiotojų medžioklės lapus buvo nustatyta, kad juose nebuvo įrašo apie ieškovo medžioklę ta data, kuria ieškovas informuodavo pirmininką apie atliktus šūvius. Tai sudarė ne tik pakartotinį pagrindą pradėti ieškovo pažeidimų tyrimo procedūrą, bet ir klausimą dėl ieškovo veiksmų vertinimo spręsti nebe visuotinio narių susirinkimo, bet valdybos posėdžio metu, kadangi buvo nustatyti aiškūs įstatymų pažeidimai. Dėl to negalima teigti, kad ieškovas, kaip jis nurodė, buvo nubaustas praėjus daug laiko, kadangi ieškovo padaryti pažeidimai buvo nustatyti daug vėliau negu jie buvo padaryti. Todėl, atsakovo nuomone, 2016-01-18 valdybos protokolas Nr. 2016/01/18-01 yra teisėtas ir pagrįstas: sprendimas pašalinti ieškovą priimtas nepažeidžiant imperatyvių įstatymo nuostatų bei asociacijos įstatuose nustatytos tvarkos ir pagrindų. Ieškovui buvo suteikta galimybė motyvuotai pasiaiškinti dėl svarstomo klausimo esmės ir pateikti visus su tuo susijusius dokumentus ar kitą informaciją, dėl to nebuvo pažeistos ir teismų praktikoje suformuotos, ir ieškovo dublike nurodomos asociacijos nario garantijos.

Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas R. S. parodė, kad ieškovas D. Č. yra jo draugas nuo vaikystės. Jis (R. S.) apie 2,5 metų yra Elektrėnų medžiotojų būrelio narys. Per tą laikotarpį viskas buvo gerai, bet vieną dieną iš medžiotojų M. V., A. B. ir paties D. Č. jis sužinojo, kad asociacijos pirmininkas visiems medžiotojams uždraudė D. Č. įrašyti į savo medžioklės lapus, nes jo narystė sustabdyta. Tai buvo 2014 m. D. Č. pasakė, kad jam neleidžia medžioti dėl to, kad jis nerašė SMS žinučių pirmininkui, bet tokia tvarka ir nebuvo nustatyta. Jis (R. S.) mano, jog D. Č. uždraudė medžioti gal dėl to, kad jis dirbo pas būrelio pirmininką A. K. jo bendrovėje, o vėliau atidarė savo įmonę ir išėjo iš A. K. įmonės, todėl A. K. pradėjo kerštauti D. Č., bet tiksliai jis (R. S.) nežino. Apie tokią tvarką, kad medžioklės metu atlikus šūvį, SMS žinute turi būti informuotas asociacijos pirmininkas, jis (R. S.) sužinojo apie 2014 metus. Tai jis sužinojo iš kitų medžiotojų, bet su tokia tvarka pačiame Būrelyje jie supažindinti nebuvo. Apie priimtus asociacijos valdymo organų sprendimus medžiotojai informuojami nebūdavo. Nors asociacijai yra žinomi medžiotojų elektroniniai pašto adresai, tačiau jokios informacijos jie negaudavo. Apie būsimus Būrelio susirinkimus informuodavo grupės vyresnysis. Šiuo metu jis (R. S.), M. V. ir A. B. taip pat yra pašalinti iš šio medžiotojų būrelio, pareiškus jiems nepasitikėjimą. Jo (R. S.) nuomone, juos pašalino už tai, kad jie liudijo kitoje D. Č. byloje. Kiek atsimena, jis dalyvavo visuotiniame susirinkime 2015 m. vasario mėnesį, kuomet buvo svarstomas D. Č. elgesys, bet kokį konkrečiai D. Č. elgesį, svarstė neatsimena, gal svarstė dėl to, kad jis nesiuntė SMS žinučių asociacijos pirmininkui. Apie tai, ar 2014-10-30 D. Č. medžiojo, pasakyti negali, nes neprisimena.

Teismo posėdžio metu apklaustas klaip liudytojas M. V. parodė, kad ieškovą D. Č. pažįsta seniai, jie yra draugai. Nuo 2010 m. rudens jis (M. V.) yra Elektrėnų medžiotojų būrelio narys. Žino, kad ieškovas buvo pašalintas iš būrelio už tai, kad po atlikto šūvio nerašė SMS žinučių asociacijos pirmininkui. Pats asmeniškai apie tokią tvarką, jog reikia SMS žinute apie šūvį pranešti primininkui, jis (M. V.) sužinojo iš pirmininko maždaug prieš pora metų. Buvo pasakyta, kad pranešti SMS žinute apie šūvį primininkui nebūtina, bet pageidautina. Oficialiai su tokia tvarka jis (M. V.) supažindintas nebuvo. Jis pats ne visada po atlikto šūvio siųsdavo pirmininkui SMS žinutę, bet niekada jokių priekaištų nesulaukdavo, ir jo elgesys dėl to nebuvo svarstomas. Dėl pranešimų pirmininkui SMS žinutėmis išsiuntimo ar neišsiuntimo pirmininkas priekaištų niekam nereikšdavo, išskyrus D. Č.. Pirmininkas A. K. buvo akivaizdžiai piktas ant D. Č., kai šis išėjo iš darbo A. K. bendrovėje. Jis (M. V.) neatsimena, ar dalyvavo 2015 m. vasario mėnesį asociacijos narių visuotiniame susirinkime, kurio metu buvo svarstytas ieškovo elgesys. Ar ieškovas 2014-10-30 medžiojo, nežino. Jo (M. V.) nuomone, medžiotojas neturi jokio motyvo neužpildyti medžioklės lapo, jį turėdamas. Apie asociacijos valdybos organų priimamus sprendimus sužino iš kitų medžiotojų, grupės vyresniojo. Nuolatinės susirinkimo vietos, skelbimų lentos būrelyje nėra ir jokios informacijos asmeniškai negauna. Jis (M. V.), valdybai pareiškus nepasitikėjimą, iš asociacijos narių buvo pašalintas 2016-03-04, kartu buvo pašalinti ir kiti medžiotojai - R. S., A. B., G. S. ir J. B., bet jo (M. V.) nuomone, nepasitikėjimas jais buvo pareikštas dėl to, kad jes liudijo kitoje D. Č. byloje, bet juos jau grąžins į būrelį, nes atsakovas pripažino jų reikalavimą.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

CK 1.138 str. nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos. Vienas iš civilinių teisių gynimo būdų yra teisinio santykio nutraukimas arba pakeitimas (CK 1.138 str. 1 d. 5 p.). Tam, kad teisė būtų apginta asmuo turi šią teisę turėti ir ši teisė turi būti pažeista ar jai iškilusi reali grėsmė. Taigi, asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 str. 1 d.). Jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (CPK 178 str.), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovo pašalinimo iš asociacijos „Elektrėnų medžiotojų būrelis“ (toliau – Būrelis), todėl, apibrėžiant bylos nagrinėjimo ribas, konstatuotina, jog šios bylos dalykas – ieškovo pašalinimo iš atsakovo narių procedūriniu aspektu ir materialiojo pagrindo patikrinimas.

Iš Elektrėnų medžiotojų būrelio įstatų (1.3 punktas) (b. l. 11-16) matyti, kad būrelio teisinė forma yra asociacija, tai yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus (Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 str. 1 d.). Asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Asociacijų bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia savo įstatais (Asociacijų įstatymo 3 str. 1 d.).

Juridinių asmenų, kurių teisinė forma asociacija, steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymo, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ypatumus reglamentuoja Asociacijų įstatymo nuostatos, tačiau šis įstatymas nenustato asociacijos narių priėmimo ir pašalinimo tvarkos. Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalis, asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Pagal Asociacijų įstatymo 12 str. 2 d. 5 p., 7 p., asociacijų steigimo dokumente – įstatuose – turi būti, be kita ko, nurodyta: asociacijos narių teisės ir pareigos; naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos. Taigi, teisė nustatyti asociacijos naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarką bei sąlygas deleguota pačiai asociacijai, įpareigojant ją nustatyti tai įstatuose.

Asociacijos „Elektrėnų medžiotojų būrelis“ įstatų (toliau – Įstatai), atsakovo parengtų ir pasirašytų 2013-04-03 (b. l. 11-16), Juridinių asmenų registre įregistruotų 2013-04-05 (b. l. 38-41), 4.6 punkte numatyta, jog sprendimą dėl Būrelio narių pašalinimo Būrelio valdyba priima šiais atvejais: 4.6.1. Jeigu Būrelio nario veikla ir tikslai prieštarauja Būrelio tikslams; 4.6.2. Jeigu Būrelio narys nevykdo prisiimtų įsipareigojimų; 4.6.3. Jeigu Būrelio narys iki nustatytos datos be svarbių priežasčių nesumoka kasmetinio nario mokesčio; 4.6.4. Jeigu nesilaiko Būrelio visuotinio susirinkimo, valdybos priimtų įsipareigojimų, savo veiksmais ir elgesiu pažeidžia įstatymus, įstatus, kitus teisės aktus, reglamentuojančius medžioklės bei viešąją tvarką.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Būrelio pirmininkas išdavė ieškovui medžioklės lapus Nr. 379133, 379143, 379162. Ieškovas užpildė prie medžioklės lapų Nr. 379133, 379143 esančias ataskaitas, kurių forma patvirtinta LR Aplinkos ministro 2014 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. D1-81 „Dėl medžioklės dokumentų formų patvirtinimo“. Tačiau, kaip matyti iš užpildytų ataskaitų, jose nebuvo užpildyta grafa „Iš viso“. Prie medžioklės lapo Nr. 379162 esanti medžioklės ataskaita užpildyta nebuvo (b. l. 21-26).

2016-01-08 Elektrėnų medžiotojų būrelio valdybos posėdžio protokolas Nr. 2016/01/18-01 (b. l. 9-10) patvirtina, jog 2016-01-08 Būrelio valdybos posėdyje, kuriame dalyvavo valdybos nariai V. P., S. V., V. L., V. P., grupės vyresnysis R. B., pirmininkaujant A. K. bei sekretoriaujant G. L., be kitų klausimų, buvo svarstytas D. Č. pašalinimas iš Būrelio narių. Būrelio valdyba, vadovaujantis Įstatų 4.6 punktu ir 4.6.1, 4.6.4 papunkčiais, vienbalsiai priėmė sprendimą D. Č. pašalinti iš Elektrėnų medžiotojų būrelio narių. Protokole nurodytos aplinkybės, jog D. Č. 2014-08-12 buvo išduotas medžioklės lapas Nr. 379133, kuris galiojo nuo 2014-08-12 iki 2014-09-10. Šiuo laikotarpiu D. Č. buvo organizuojamų medžioklių vadovu arba medžiojo individualiai: 2014-08-18 D. Č. sumedžiojo šerną, 2014-08-19 – lapę, 2014-08-20 – lapę. Neužpildė medžioklės lapo grafos „Iš viso“, joje neįrašė visų medžioklių metu sumedžiotų žvėrių bendros sumos. Be to, D. Č. 2014-09-06 buvo išduotas medžioklės lapas Nr. 379143, kuris galiojo nuo 2014-09-06 iki 2014-10-04. Šiuo laikotarpiu D. Č. buvo organizuojamų medžioklių vadovu, arba medžiojo individuliai. 2014-09-18 R. S. sumedžiojo šerną, 2014-09-24 R. S. sumedžiojo šerną, 2014-09-24 D. Č. sumedžiojo lapę. D. Č. neužpildė medžioklės lapo grafos „Iš viso“, joje neįrašė visų medžioklių metu sumedžiotų žvėrių bendros sumos. Taip pat D. Č. 2014-10-06 buvo išduotas medžioklės lapas Nr. 379162, kuris galiojo nuo 2014-10-06 iki 2014-11-05. D. Č. neužpildė medžioklės lapo antroje pusėje esančios grafos „Medžioklės vadovas“, joje nėra D. Č. parašo. Tokiais veiksmais (neveikimu) D. Č. pažeidė LR Aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 21 ir 23 punktų nuostatas.

LR Aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ buvo patvirtintos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės (toliau – Medžioklės taisyklės). Kaip matyti iš Elektrėnų medžiotojų būrelio 2016-01-18 valdybos posėdžio protokolo, buvo svarstyti ieškovo galimai padaryti Medžioklės taisyklių pažeidimai laikotarpiais nuo 2014-08-12 iki 2014-09-10, nuo 2014-09-06 iki 2014-10-04 bei nuo 2014-10-06 iki 2014-11-05. Buvo nustatyta, jog ieškovas pažeidė Medžioklės taisyklių 21 ir 23 punktus. Nurodytais laikotarpiais galiojo Medžioklės taisyklių 21 punkto redakcija, patvirtinta LR Aplinkos ministro 2014-04-09 įsakymu Nr. D1-340 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo, o nuo 2014-10-25 įsigaliojo Medžioklės taisyklių 21 punkto redakcija, patvirtinta LR Aplinkos ministro 2014-10-24 įsakymu Nr. D1-857 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo. Tuo metu galiojusi Medžioklės taisyklių 21 punkto redakcija nustatė: „Prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje (šią grafą pildyti neprivaloma). Pildydamas medžioklės lapą, medžioklės vadovas gali nurodyti tikslų medžioklės pradžios ir pabaigos laiką. Pabaigus medžioklę arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota. Jei buvo medžiojama varant, pasibaigus medžioklei kitoje medžioklės lapo pusėje nurodoma detali informacija (medžioklės data, miško pavadinimas, miško kvartalai ar kita papildoma informacija) apie tai, kurioje medžioklės plotų vieneto dalyje buvo medžiojama. Išnaudojus medžioklės lapą, medžioklės vadovas pasirašo medžioklės lapo apačioje“. Minėtais laikotarpiais galiojo Medžioklės taisyklių 23 punkto redakcija, patvirtinta LR Aplinkos ministro 2014-04-09 įsakymu Nr. D1-340 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo. Tuo metu galiojusi Medžioklės taisyklių 23 punkto redakcija nustatė: „Už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas. Už teisingą sumedžiotų licencijuojamų gyvūnų pažymėjimą pagal Medžioklės taisyklių 22 punkto reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas ir gyvūną sumedžiojęs medžiotojas. Medžiotojas privalo informuoti medžioklės vadovą apie sumedžiotą ar sužeistą medžiojamąjį gyvūną.“

Taigi, kaip pagrįstai nurodė atsiliepime ir triplike bei teismo posėdyje atsakovas, už teisingą medžioklės lapo užpildymą atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas, nagrinėjamu atveju – ieškovas, tai teismo posėdyje pripažino ir ieškovas, nurodęs, jog dublike jis nepagrįstai nurodė, kad medžioklės lapo grafos „Iš viso“ užpildymą po jo perdavimo atsakovo valdymo organams gali atlikti tik atsakovo valdymo organai, o ne ieškovas. Iš to darytina išvada, kad ieškovas, neužpildęs iki galo medžioklės lapų Nr. 379133 ir Nr. 379143 ataskaitų, t. y. neužpildęs jose grafos „Iš viso“, pažeidė Medžioklės taisyklių 21 ir 23 punktų reikalavimus, tačiau šie pažeidimai, teismo vertinimu, nelaikytini šiurkščiais, kadangi ieškovas minetų medžioklės lapų ataskaitose nurodė sumedžiotų gyvūnų kiekį aukščiau esančiose grafose bei nurodė visus kitus duomenis, kuriuos būtina nurodyti pagal Medžioklės taisyklių 21 punkto reikalavimus.

Ieškovui buvo pateiktas 2015-12-23 pasiūlymas pateikti paaiškinimus dėl galimo medžioklės taisyklių pažeidimo (b. l. 17-20). Ieškovas 2016-01-07 pateiktame atsakyme į pasiūlymą nurodė, jog klausimas dėl nurodytų jo padarytų pažeidimų buvo keliamas ir jis buvo prašomas pasiaiškinti 2015 m. vasario mėnesį vykusiame visuotiniame susirinkime. Atsakyme ieškovas nurodė, jog jam nėra aiškus tokio pasiūlymo pateikti paaiškinimus pateikimo tikslas (b. l. 27-28).

Ieškovas nurodė, kad gavus pasiūlymą pasiaiškinti dėl daugiau nei prieš metus galimai padarytų pažeidimų, ieškovas nebuvo informuotas, apie tai, kad valdyba spręs klausimą dėl ieškovo pašalinimo iš būrelio narių, t. y. negavo jokio pranešimo apie jo pašalinimo iš būrelio narių svarstymą, jis nebuvo kviečiamas į valdybos posėdį, kad galėtų pasiaiškinti dėl svarstomo klausimo, susijusio su ieškovu, pateikti kitus dokumentus ir duomenis, susijusius su asociacijos pirmininko nurodytais pažeidimais. Asmeninis dalyvavimas valdybos posėdyje ieškovui svarbus buvo tuo aspektu, kad posėdyje buvo svarstomi išimtinai su jo asmeniu susiję klausimai, t. y. toks asmuo turi aiškiai žinoti valdybos siūlomą poveikio priemonę dėl vienokio ar kitokio galimai jo padaryto pažeidimo, kad galėtų argumentuotai atsikirsti ir pasisakyti dėl galimų pažeidimų ir siūlomų taikyti sankcijų už galimus pažeidimus.

Atsakovas, atsikirsdamas į šiuos ieškovo argumentus, nurodė, kad asociacijos įstatai nenustato, kad asociacijos valdybai svarstant klausimą dėl asociacijos nario pašalinimo iš asociacijos, jis turi dalyvauti valdybos posėdyje, bei nenustato, kad asociacijos valdyba turi informuoti narį, kad posėdyje bus svarstomas jo pašalinimo iš asociacijos klausimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, išaiškino, jog (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009) „ < ...> atsižvelgdama į tai, kad teisė laisvai vienytis į asociacijas yra konstitucinė ir konvencinė žmogaus teisė, taip pat pažymėdama klausimo dėl nario pašalinimo iš asociacijos svarbą bei individualią (asmeniui, kurio pašalinimo iš asociacijos narių klausimas nagrinėjamas) ir kolektyvią (visiems asociacijos nariams) reikšmę, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, pažymėtina, kad nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą iki visuotinio narių susirinkimo ar valdybos posėdžio terminą iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (CPK 178 straipsnis).“.

Taigi, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, visiškai sutiktina su ieškovo anksčiau nurodytais argumentais ir sutiktina su tuo, kad, nors nurodytos garantijos nėra nustatytos asociacijos „Elektrėnų medžiotojų būrelis“ įstatuose, tačiau vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, jos turi būti įgyvendinamos atitinkamų asociacijos organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą iki valdybos posėdžio terminą iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir t. t.; teismo vertinimu, rašytinis pasiūlymas pateikti paaiškinimus, nenurodant tikros priežasties, kokiu tikslu prašoma paaiškinimų, teismo nelaikytinas ieškovui tinkamai suteikta teise būti išklausytam.

Kaip nurodė ieškovas, jo Medžioklės taisyklių minėti pažeidimai buvo svarstomi 2015-02-27 Būrelio visuotiniame narių susirinkime. Susirinkimo metu ieškovas pateikė paaiškinimus. Buvo priimtas sprendimas iš Būrelio narių jo nepašalinti. Atsakovas šių ieškovo nurodomų aplinkybių nepaneigė. Tuomet praėjus beveik metams laiko ieškovas gavo rašytinį pasiūlymą pateikti paaiškinimus dėl tų pačių Medžioklės taisyklių pažeidimų. Pažymėtina, kad pateiktame pasiūlyme pateikti paaiškinimus nurodoma, jog ieškovui siūloma pateikti paaiškinimus dėl to, kad Būrelis tikrina aplinkybes dėl ieškovo galimai padarytų medžioklės tvarką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Ieškovas šiuo atveju nebuvo informuotas, jog Būrelio 2016-01-18 valdybos posėdyje planuojama svarstyti jo pašalinimo iš Būrelio narių klausimą. Ieškovui net ir pateikus atsakymą bei jame nurodžius, jog jam yra nesuprantama prašymo pateikti paaiškinimus priežastis, jis nebuvo informuotas apie planuojamą jo pašalinimo iš Būrelio narių svarstymą ir jis nebuvo kviečiamas į Būrelio valdybos posėdį, suteikiant jam galimybę pasiaiškinti ir taip galimai apginti savo teises.

Ieškovas taip pat nurodė, jog atsakovas padarė dar vieną procedūrinį pažeidimą, šalindamas ieškovą iš Būrelio narių, o būtent: iš protokolo turinio matyti, kad asociacijos pirmininkas nurodė, kad ieškovas yra galimai pažeidęs medžioklę reglamentuojančius teisės aktus, tačiau, ieškovo nuomone, laikantis įstatų 8.2.10. papunktyje numatytos tvarkos, pirmininkas, nustatęs būrelio nario galimai padarytą pažeidimą, visų pirma turėjo imtis priemonių dėl prasižengusio Būrelio nario narystės stabdymo, gaudamas valdybos pritarimą; šiuo konkrečiu atveju pirmininkui nustačius, kad 2014 m. lapuose nėra užpildyta grafa „Iš viso“ ir šį faktą laikant medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu, asociacijos vadovas turėjo visų pirma stabdyti Būrelio nario narystę dėl galimai padarytų pažeidimų, o tik po to kelti klausimą valdybos posėdyje dėl atitinkamų sankcijų taikymo būrelio nariui.

Atsakovas nesutiko su šiuo ieškovo argumentu ir nurodė, jog asociacijos įstatai nenustato, kad prieš pašalinant narį iš asociacijos, privalo stabdyti šio nario narystę.

Teismas sutinka su šiuo atsakovo argumentu. Įstatų 8.2. punktas nustato Būrelio pirmininko kompetenciją, ir, pagal Įstatų 8.2.10. papunktį, Būrelio pirmininkas kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytos medžioklės tvarkos, Būrelio visuotinio narių susirinkimo ir valdybos sprendimų, o nustatęs pažeidimą, valdybai pritarus, sustabdo prasižengusio Būrelio nario narystę Būrelyje jam pranešant raštu (registruotu laišku). Kokia procedūra seka toliau po prasižengusio Būrelio nario narystės Būrelyje sustabdymo, nei Įstatų 8.2. punkte, nei Įstatų 8.2.10. papunktyje nėra numatyta, todėl, teismo vertinimu, atsakovo Įstatai suteikia Būrelio pirmininkui teisę, bet ne pareigą, sustabdyti, valdybai pritarus, prasižengusio Būrelio nario narystę Būrelyje prieš priimant sprendimą dėl jo pašalinimo iš Būrelio. Todėl darytina išvada, kad nesustabdžius ieškovo narystės Būrelyje prieš jį pašalinant iš Būrelio narių nebuvo pažeisti procedūriniai reikalavimai ir šis ieškovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovas, be to, nurodė, kad nei Asociacijų įstatyme, nei pačios asociacijos „Elektrėnų medžiotojų būrelis“ įstatuose nenustatyta, per kiek laiko nuo įstatų pažeidimo gali būti sprendžiamas nario pašalinimo iš Būrelio klausimas. Tuo tarpu administracinėje teisėje įtvirtintas bendrasis šešių mėnesių terminas, per kurį administracinį pažeidimą padariusiam asmeniui gali būti skiriama administracinė nuobauda (ATPK 35 str.). Taip pat pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą Darbo kodekso 241 str. 2 d., negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas. Kadangi ieškovas iš atsakovo narių buvo pašalintas už 2014 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesiais padarytus mažareikšmius medžioklės lapų užpildymo pažeidimus, numatytus Medžioklės taisyklių 21 ir 23 punktuose, už kuriuos ieškovas nebuvo baustas ATPK numatyta tvarka, ir neva už 2014-10-30 dalyvavimą neteisėtoje medžioklėje ir po šių pažeidimų buvo praėjęs daugiau kaip vienerių metų laiko tarpas, ieškovo nuomone, atsakovo pritaikyta sankcija - ieškovo pašalinimas iš atsakovo narių - negali būti laikoma proporcinga siekiamam tikslui.

Atsikirsdamas į šį ieškovo argumentą atsakovas nurodė, jog 2014-11-10 asociacijos valdybos posėdžio protokolas Nr. 2014/11 patvirtina, kad už susitarimo apie tai, jog pradėjus medžioti, sumedžiojus žvėrį ar atlikus šūvį asociacijos pirmininkas A. K. privalo būti informuojamas SMS žinute, pažeidimą, už SMS žinučių su tekstu „Šoviau“, „Lapė“ ir pan. siuntimą tuo metu, kai medžioklė yra pasibaigusi, bei už klaidingą medžioklės lapų pildymą buvo nutarta suspenduoti ieškovo dalyvavimą asociacijos veikloje ir asociacijos visuotiniam narių susirinkimui siūlyti šalinti iš būrelio narių. Nurodė, kad įvertinus ieškovo argumentus, visuotinis narių susirinkimas nusprendė ieškovo nepašalinti. Vis dėlto, vėliau tikrinant medžiotojų medžioklės lapus buvo nustatyta, kad juose nebuvo įrašo apie ieškovo medžioklę ta data, kuria ieškovas informuodavo pirmininką apie atliktus šūvius. Tai sudarė ne tik pakartotinį pagrindą pradėti ieškovo pažeidimų tyrimo procedūrą, bet ir klausimą dėl ieškovo veiksmų vertinimo spręsti nebe visuotinio narių susirinkimo, bet valdybos posėdžio metu, kadangi buvo nustatyti aiškūs įstatymų pažeidimai. Dėl to, atsakovo nuomone, negalima teigti, kad ieškovas, kaip jis nurodė, buvo nubaustas praėjus daug laiko, kadangi ieškovo padaryti pažeidimai buvo nustatyti daug vėliau negu jie buvo padaryti.

Iš byloje esančio Būrelio 2014-11-10 valdybos posėdžio protokolo Nr. 2014/11 (b. l. 80-81) matyti, kad šiame valdybos posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl D. Č. medžioklės Elektrėnų MB (medžiotojų būrelyje), kuomet A. K. informavo, kad medžiotojas D. Č. nesilaiko susitarimo apie tai, jog pradėjus medžioti, sumedžiojus žvėrį ar atlikus šūvį A. K. privalo būti informuojamas SMS žinute; pareiškus D. Č. pastabą, medžiotojas SMS žinutes siunčia prieš rytą su tekstu: „Šoviau“, „Lapė“ ir pan., nors tuo metu medžioklė yra pasibaigusi; D. Č. klaidingai pildo medžioklės lapus. Buvo nutarta: D. Č. už nepagarbą kitiems Elektrėnų MB nariams suspenduoti medžioklę Elektrėnų MB gretose iki visuotinio susirinkimo, o visuotiniam susirinkimui siūlyti D. Č. įalinti iš būrelio narių.

Iš byloje esančio Būrelio 2015-10-15 valdybos posėdžio protokolo Nr. 2015/10/15/02 (b. l. 82) matyti, kad šiame valdybos posėdyje buvo svarstyta: Būrelio valdybos 2015-10-15 protokolo Nr. 2015/10/15/01 9 punkte buvo nutarta: „Medžiotojams M. V., A. B., D. Č., R. S. įpareigoti pašalinti pažeidimus iki 2015 m. spalio 17 d. ir sustabdyti jų medžioklę iki visuotinio narių susirinkimo.“; atsižvelgiant į tai, kad M. V., A. B., D. Č., R. S. dėl galimų teisės aktų pažeidimų nebuvo pasiūlyta pasiaiškinti ir tokiu būdu galimai buvo pažeistos jų teisės, nutarta: 1.1. Panaikinti 2015-10-15 protokolo Nr. 2015/10/15/01 9 punktą; 1.2. Būrelio pirmininkui pavesti pasiūlyti medžiotojams M. V., A. B., D. Č., R. S. pateikti paaiškinimus raštu dėl teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę (laukinių žvėrių šėrimo tvarką) galimų pažeidimų.

Ieškovas, kaip minėta,buvo pašalintas Būrelio 2016-01-18 valdybos sprendimu už medžioklės lapo Nr. 379133, kuris galiojo nuo 2014-08-12 iki 2014-09-10, ir medžioklės lapo Nr. 379143, kuris galiojo nuo 2014-09-06 iki 2014-10-04, netinkamą užpildymą bei medžioklės lapo Nr. 379162, kuris galiojo nuo 2014-10-06 iki 2014-11-05, neužpildymą, tuo pažeidžiant Medioklės taisyklių 21 ir 23 punktų nuostatas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014, pažymėjo, kad „ <...> nei Asociacijų įstatyme, nei Būrelio įstatuose nenustatyta, per kiek laiko nuo Būrelio įstatų pažeidimo gali būti sprendžiamas nario pašalinimo iš Būrelio klausimas. Tuo tarpu administracinėje teisėje įtvirtintas bendrasis šešių mėnesių terminas, per kurį administracinį pažeidimą padariusiam asmeniui gali būti skiriama administracinė nuobauda (ATPK 35 straipsnis). ATPK 36 straipsnyje numatyta, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. <...> Pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą Darbo kodekso 241 straipsnio 2 dalyje, negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas.“

Tačiau aplinkybė, koks laiko tarpas praėjo nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo priėmimo, yra teisiškai reikšminga. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.), teismų praktika teismas konstatuoja, jog nežiūrint į tai, kad D. Č. galimai padaryti pažeidimai buvo svarstomi Būrelio 2014-11-10 valdybos posėdyje bei 2015-10-15 valdybos posėdyje, visgi, teismo vertinimu, sprendimas dėl D. Č. pašalinimo iš Būrelio narių buvo priimtas praėjus nepateisinamai daug laiko nuo aptariamų pažeidimų padarymo ir teismas sutinka su ieškovo nuomone, kad atsakovo pritaikyta sankcija - ieškovo pašalinimas iš atsakovo narių - negali būti laikoma proporcinga siekiamam tikslui.

Asociacijos įstatymo 12 str. 2 d. 7 p. nurodyta, jog asociacijos įstatuose turi būti nurodoma jos narių pašalinimo sąlygos. Atsakovo Įstatų 4.6 punkte numatyta, kokias atvejais (t.y. kokioms sąlygoms esant) asociacijos narys (medžiotojas) gali būti pašalintas iš atsakovo būrelio narių, o būtent, jeigu Būrelio nario veikla ir tikslai prieštarauja Būrelio tikslams; jeigu Būrelio narys nevykdo prisiimtų įsipareigojimų; jeigu iki nustatytos datos be svarbių priežasčių nesumoka kasmetinio nario mokesčio; jeigu nesilaiko Būrelio visuotinio susirinkimo ir valdybos priimtų sprendimų, savo veiksmais ir elgesiu pažeidžia įstatymus, įstatus, kitus teisės aktus, reglamentuojančius medžioklės viešąją tvarką.

Ieškovo padaryti Medžioklės taisyklių 21 ir 23 punktų nuostatų pažeidimai Būrelio valdybos buvo pripažinti pakankamu pagrindu pašalinti ieškovą iš Būrelio narių vadovaujantis 4.6 punkto 4.6. 1 ir 4.6.4 papunkčiais. Teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad Būrelio 2016-01-18 valdybos posėdžio protokole nėra nurodyti duomenys, kurie patvirtintų ieškovo veiklos ir tikslų, prieštaraujančių Būrelio tikslams, faktus; taip pat nėra nurodyta, kokiu būdu ieškovas nesilaikė Būrelio įstatų ar juose numatytų pareigų. Teismas pažymi, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovas savo veiksmais pažeidė Medžioklės taisyklių ne tik 21 ir 23 punktų reikalavimus, bet ir 22 punkto, kuris nustato, kad <...> „Jei duomenys apie sumedžiotus gyvūnus nustatyta tvarka neįrašyti medžioklės lape arba sumedžioti gyvūnai nepažymėti specialios paskirties plombomis, ant kurių informacinių plokštelių priklijuotos licencijos, tokie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai, išskyrus atvejus, kurie numatyti Medžioklės taisyklių 15.3, 28 ir 51 punktuose“, reikalavimus; 24.1 punkto, nustatančio, kad medžioklės vadovas privalo turėti jam išduotą galiojantį medžioklės lapą, reikiamas licencijas medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti ir Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka užpildyti medžioklės lapą ir pažymėti sumedžiotus licencijuojamus gyvūnus, reikalavimus; 58.2.1 punkto, nustatančio, kad turinčiam teisę medžioti asmeniui yra draudžiama būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu nesant įrašo apie medžiotoją tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape arba medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės, reikalavimus, bei 60 punkto, nustatančio, kad medžioklinis ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir tik tada, kai yra užpildomi medžioklei reikalingi dokumentai (medžioklės lapas), reikalavimus, o pagal 74.1 punktą, šiurkščiu medžioklės taisyklių pažeidimu laikomi atvejai, kai yra pažeidžiami Medžioklės taisyklių 58.1-58.5 ir 58.35 papunkčiuose nurodyti draudimai, ir atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę Lietuvos Respublikos teritorijoje, pažeidimą yra numatyta LR ATPK 85 str. 5 d.

Atsakovas aplinkybę, kad ieškovas padarė Medžioklės taisyklių 22, 24.1, 58.2.1. ir 60 punktų nuostatų pažeidimus, įrodinėja tuo, jog ieškovas Būrelio pirmininkui 2014-10-30 atsiuntė trumpąją SMS žinutę su tekstu: „Šoviau“, vadinasi, jis tą dieną atliko šūvį, t. y. medžiojo, tačiau medžioklės lapą Nr. 379162 atsakovui grąžino neužpildytą, vadinasi, medžiojo neteisėtai, kitaip tariant, brakonieriavo.

Ieškovas, nesutikdamas su šiais atsakovo atsikirtimų argumentais, nurodė, kad jis (ieškovas) neturėjo ir neturi jokio tikslo medžioti neteisėtai, nes, kaip nurodo ir pats atsakovas, ieškovas turėjo teisėtą ir galiojantį medžioklės lapą, kuris jam buvo išduotas. Juolab, ieškovas nebūtų išsiuntęs trumposios SMS žinutės atsakovui apie dalyvavimą neteisėtoje medžioklėje ir atliktą šūvį, jei būtų turėjęs tikslą nuslėpti šią medžioklę nuo atsakovo. Nurodė, jog ieškovas negali tiksliai atkurti prieš daugiau kaip pusantrų metų vykusių savo gyvenimo įvykių ir pateikti teismui informaciją, ką jis veikė 2014-10-30. Jei ieškovas šią dieną dalyvavo medžioklėje ir išsiuntė trumpąją SMS žinutę atsakovo pirmininkui, apie jo dalyvavimą medžioklėje atitinkamas įrašas yra padarytas medžioklės lape, kuris buvo išduotas kitiems atsakovo nariams – medžiotojams. Asociacijoje yra susiformavusi tokia medžioklės praktika, kai asociacijos narys, turintis jam išduotą medžioklės lapą, įsirašo į kito medžiotojo turimą medžioklės lapą. Gali būti, jog ieškovas tokio turinio žinutę asociacijos pirmininkui išsiuntė per klaidą, tačiau, kaip minėjo, dėl praėjusio ilgo laiko tarpo atsiminti šių aplinkybių negali. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas niekada neprašė ieškovo pasiaiškinti dėl neva dalyvavimo neteisėtoje medžioklėje ir šis kaltinimas ieškovui buvo suformuluotas tik atsakovo pateiktame atsiliepime į ieškinį.

Teismas visiškai sutinka su šiais ieškovo argumentais. Kaip matyti iš Būrelio 2016-01-18 valdybos posėdžio protokolo, ieškovas iš Būrelio narių pašalintas už Medžioklės taisyklių 21 ir 23 punktų nuostatų pažeidimus. Atsakovo ieškovui pateiktame pasiūlyme pateikti paaiškinimus taip pat nėra nurodyta, jog jis yra kaltinamas galimai padaręs dar ir Medžioklės taisyklių 22, 24.1, 58.2.1 ir 60 punktų pažeidimus. Visiškai tikėtina, kad praėjus tokiam ilgam laiko tarpui (nuo 2014-10-30) ieškovas neatsimena, ar dalyvavo ir su kuo jis medžioklėje tą dieną, neatsimena ir minėtos SMS žinutės Būrelio pirmininkui išsiuntimo aplinkybių. Kaip pagrįstai nurodė ieškovas, atsakovas ilgą laiką nereiškė jokių pretenzijų ieškovui dėl netinkamai užpildytų medžioklės lapų, dėl netinkamo Būrelio pirmininko informavimo SMS žinutėmis apie ieškovo atliekamus šūvius medžioklių metu, juo labiau – dėl dalyvavimo neva neteisėtoje medžioklėje, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad ir pats atsakovas nelaikė ieškovo padarytų pažeidimų šiurkščiais ir sudarančiais pagrindą pašalinti ieškovą iš Būrelio narių. Ieškovas pagrįstai pabrėžė, kad esant tokiai situacijai, kuomet atsakovas įtarė ieškovą dėl galimai neteisėtos medžioklės, atsakovas turėjo pareigą pranešti apie tai atsakingoms teisėsaugos institucijoms, bet to nepadarė, o praėjus daugiau nei metams priėmė sprendimą dėl ieškovo pašalinimo iš atsakovo narių dėl dalyvavimo neteisėtoje medžioklėje. Kaip nurodė ieškovas, jis per visą medžioklės laikotarpį nėra medžiojęs neleistinais būdais ar padaręs kitus medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, už kuriuos jam būtų buvus taikyta administracinė atsakomybė. Atsakovas šių ieškovo nurodomų aplinkybių nepaneigė, byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovas būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 85 str. 5 d. (asmens, turinčio teisę medžioti (medžiotojo), buvimas medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją ir gyvūnas nesumedžiotas, arba medžiojimas teritorijose, kuriose šis asmuo (medžiotojas) neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas).

Įvertinus byloje esančius įrodymus ir atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovo atsakovui grąžintas neužpildytas medžioklės lapas Nr. 379162 ir ieškovo Būrelio pirmininkui tą dieną nusiųsta SMS žinutė su tekstu: „Šoviau“ (b. l. 119), nesant kitiems neginčytiniems įrodymams, neįrodo, kad ieškovas padarė Medžioklės taisyklių 21 ir 23 punktų pažeidimą, juo labiau neįrodo, kad ieškovas neteisėtai medžiojo ir tuo padarė šiurkštų Medžioklės taisyklių 58.2.1 punkte numatytą pažeidimą ar 60 punkto pažeidimą. Be to, kaip jau minėta, ieškovas pašalintas tik už Medžioklės taisyklių 21 ir 23 punktų reikalavimų pažeidimą.

Kaip paaiškino ieškovas, ir tai patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai R. S. ir M. V., visos pretenzijos ieškovui atsirado tik pašlijus asmeniniams santykiams tarp ieškovo ir Būrelio pirmininko A. K., kuomet ieškovas išėjo iš darbo A. K. bendrovėje ir pradėjo savo verslą. Liudytojai R. S. ir M. V. teismo posėdyje parodė, kad jiems nėra žinoma apie oficialiai patvirtintą Būrelyje nustatytą tvarką apie Būrelio pirmininko informavimą trumposiomis SMS žinutėmis apie medžiotojų atliktus šūvius, tačiau jie apie tai sužinojo iš kitų medžiotojų, iš paties pirmininko. Liudytojas M. V. parodė, kad apie minėtą tvarką jis sužinojo iš pirmininko maždaug prieš pora metų; buvo pasakyta, kad pranešti SMS žinute apie šūvį primininkui nebūtina, bet pageidautina; oficialiai su tokia tvarka jis (M. V.) supažindintas nebuvo; jis pats ne visada po atlikto šūvio siųsdavo pirmininkui SMS žinutę, bet niekada jokių priekaištų nesulaukdavo, ir jo elgesys dėl to nebuvo svarstomas; dėl pranešimų pirmininkui SMS žinutėmis išsiuntimo ar neišsiuntimo pirmininkas priekaištų niekam nereikšdavo, išskyrus D. Č..

Atsakovas pateikė 2014-02-24 Būrelio valdybos posėdžio protokolą (b. l. 106), kurio 5-tu punktu nutarta, kad bendru sutarimu (duomenys neskelbtini) miškų medžioklės koordinatoriumi skiriamas būrelio pirmininkas A. K., Pagrendos miško – G. L. ir V. P.; kiekvienas medžiotojas privalo informuoti koordinatorių apie medžioklės pradžią, medžioklės vietą, paleistą šūvį arba išgirdus šūvį, bei baigus medžioklę; pranešimai turi būti atliekami skambučiu arba SMS žinute <...> . Ieškovas suabejojo šio protokolo autentiškumu ir teismo posėdyje nurodė, kad jis nedalyvavo 2014-02-24 Būrelio valdybos posėdyje, o protokole nurodyta, kad posėdyje, be kitų protokole nurodytų asmenų – valdybos narių, dalyvauja vyresnieji E. J., D. Č. (ieškovas), R. P.. Atsikirsdamas į tai atsakovo atstovas paaiškino, kad protokole per klaidą nurodyta, kad dalyvavo D. Č., turėjo būti nurodyta, kad dalyvauja M. Č.. Ieškovas su tuo taip pat nesutiko ir nurodė, kad, kaip matyti ir iš protokolo, minėtame valdybos posėdyje tik buvo nutarta teikti susirinkimui priimti M. Č. į būrelio narius, todėl jis negalėjo būti nurodytas, kaip dalyvavęs valdybos posėdyje, juo labiau, jis nebuvo vyresniuoju. Teismas sutinka su šiais ieškovo argumentais ir kritiškai vertina 2014-02-24 Būrelio valdybos posėdžio protokolą bei nelaiko jo tinkamu įrodymu, patvirtinančiu kad Būrelyje buvo valdybos sprendimu patvirtinta medžioklės koordinatorių, taip pat - ir Būrelio vadovo, apie medžioklės eigą informavimo telefono skambučiais ar SMS žinutėmis tvarka, nors iš ieškovo paaiškinimų, teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad žodinis toks susitarimas Būrelyje buvo ir medžiotojai pagal galimybes jį vykdė.

Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių paaiškinimai ir argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimdamas sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina.

CK 2.82 str. 4 d. normoje nurodoma, jog juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009, pažymėjo, kad „ <...> Konstitucijos 35 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas bendrijų, politinių partijų, asociacijų steigimo ir veiklos įstatyminio reglamentavimo principas. Asmens teisė laisvai jungtis į asociacijas yra įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 11 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į taikių susirinkimų laisvę, taip pat laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę steigti profesines sąjungas ir stoti į jas, kad būtų ginami savi interesai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad naudojimuisi šiomis teisėmis netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos nustato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje dėl valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves <...> Šis Konvencijos straipsnis įtvirtina dvi lygiavertes teises – asmens teisę netrukdomam jungtis (nesijungti) ar stoti (nestoti) į asociaciją ir asociacijos galimybę nusistatyti veiklos taisykles, tvarkyti savo vidaus reikalus, įskaitant teisę laisvai pasirinkti savo narius steigimo dokumentuose nurodytiems tikslams įgyvendinti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, savo jurisprudencijoje pasisakydamas dėl Konvencijos 11 straipsnio, yra pažymėjęs, kad šis straipsnis negali būti aiškinamas kaip uždedantis asociacijoms ar organizacijoms pareigą priimti į savo gretas bet kurį asmenį, kuris to pageidauja. Ten, kur asociacijos yra suformuotos iš žmonių, kurie palaikydami konkrečias vertybes ar idealus, ketina siekti bendrų tikslų, neturėjimas jokios galimybės kontroliuoti asociacijų narystės klausimų prieštarautų šios laisvės efektyvumui (Associated Society of Locomotive Enginers & Fireman (ASLEF) v. United Kingdom, no. 11002/05, judgment of 27 February 2007). Susidūrus dviem konkuruojantiems – asociacijos ir jos nario – konvenciniams interesams, kiekvienu atveju nustatytina teisinga ir tinkama pusiausvyra. Teismas, vertindamas bet kokį valstybės įvykdytą konvencinių teisių suvaržymą, remiasi savo jurisprudencijoje išplėtotomis skundžiamo ribojimo „pateisinimo“ sąlygomis – teisėtumo, būtinumo demokratinėje visuomenėje (siekiant teisėto tikslo) ir proporcingumo. Šiame kontekste Teismo praktikoje pažymėta, kad, nors pliuralizmas, tolerancija ir plačios pažiūros yra demokratinės visuomenės požymis ir kartais individo interesai turi būti subordinuoti grupės interesams, demokratija nereiškia, kad daugumos nuomonė visada turi pirmenybę: kiekvienu atveju nustatytina pusiausvyra, garantuojanti teisingą ir tinkamą mažumų traktavimą ir vengiant bet kokio piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi (Associated Society of Locomotive Enginers & Fireman (ASLEF) v. United Kingdom, no. 11002/05, judgment of 27 February 2007). Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje, reglamentuojančiame asociacijos veiklos garantijas, nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir į jos vidaus reikalus. Ši teisės norma skirta įtvirtinti asociacijų veikimo laisvei, jų autonomiškumui. <...> Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintos asociacijų veiklos garantijos neturi įtakos konstitucinės teisės į teisminę gynybą turiniui ir apimčiai, neeliminuoja šių bendro pobūdžio procesinių taisyklių veikimo bei taikymo. <...> Asociacijų savanoriškumo, narių savitarpio supratimo ir interesų bendrumo principai neteikia teisinio pagrindo kitaip aiškinti Asociacijų įstatymo 14 straipsnį, nes tai reikštų nepagrįstą ir nepateisinamą jų suabsoliutinimą bei neteisėtą teisės į teisminę gynybą apribojimą. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Asociacijų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintos asociacijų veiklos garantijos galėtų būti suprantamos ir aiškinamos kaip garantijos, suteikiančios asociacijoms tam tikrą autonomiškumą viešosios valdžios administracinio kišimosi aspektais, tačiau negali būti vertinamos kaip ribojančios pagal įstatymus veikiančios teisminės valdžios kontrolės. <...> Pažymėtina ir tai, kad kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija jo pašalinimo iš asociacijos teisėtumą ir pagrįstumą bei šiuo aspektu susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto jos nario interesai, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi, be kita ko, atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui, jį pašalinus iš narių, sukeliamus nepatogumus bei jų ir paties pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą to asmens padarytam pažeidimui <...>.“.

Teismo vertinimu, ieškovui už jo padarytus Medžioklės taisyklių 21 ir 23 punktų pažeidimus, jam neužpildžius medžioklės lapų Nr. 379133 ir Nr. 379143 grafų „Iš viso“, kurie, teismo nuomone, nesudarė pagrindo išvadai, kad ieškovas pažeidė Įstatų 4.6.1 ir 4,6,4 punktus, pritaikyta pati griežčiausia ir neproporcinga ieškovo padarytiems pažeidimams sankcija – pašalinimas iš Būrelio narių.

Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad atsakovas neįvykdė savo įrodinėjimo pareigos ir nepateikė įrodymais pagrįstų argumentų, kad buvo pagrindas Būrelio 2016-01-18 valdybos sprendimu pašalinti ieškovą iš Būrelio narių (CPK 178 str., 185 str.).

Esant ankščiau nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog ieškovas iš atsakovo narių pašalintas nepagrįstai ir neteisėtai, todėl ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovui priteistinos 1620,43 Eur jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 31,00 Eur ieškovo sumokėtas žyminis mokestis valstybei (b. l. 8) ir, vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77, patvirtinto Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015-03-16 raštu Nr. 141, redakcija) patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, 1589,43 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 67, 71; 69, 70, 68; 101, 102; 111, 112, 113, 118) (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290, 2,20 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 83, 93, 96, 177-178, 259, 260, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Panaikinti asociacijos „Elektrėnų medžiotojų būrelis“ valdybos 2016 m. sausio 18 d. sprendimą dėl D. Č. pašalinimo iš asociacijos „Elektrėnų medžiotojų būrelis“ narių.

Priteisti D. Č. iš asociacijos „Elektrėnų medžiotojų būrelis“ 1620,43 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.