Panevėžio apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės Viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės (toliau ir VšĮ Panevėžio ligoninė, Ligoninė) ieškinį atsakovei R. S., tretiesiems asmenims P. M., AAS „BTA Insurance Company“ dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. 56-83 panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovai nurodė, kad Ligoninės gydytojai ėmėsi visų galimų veiksmų bei tiesiogiai įtakojo tolesnį atsakovės gydymą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Kraujagyslių chirurgijos skyriaus stacionare, atliekant venografinius tyrimus, taikant kompreso terapiją ir kt., kas žymiai pagerino R. S. sveikatos būklę. Be to, nurodė, kad kompensaciją mažinančiu veiksniu laikytinas pacientės darbingumo išsaugojimas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019-06-17 sprendimu Nr. 56-83 konstatuota, kad, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas R. S. VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje buvo padaryta žala pacientės sveikatai ir Ligoninė įpareigota R. S. atlyginti 1 042,20 Eur turtinę ir 25 000 Eur neturtinę žalą. VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninėje nesutinka su Komisijos sprendimu ir prašo jį panaikinti.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2018-04-13, Ligoninės kraujagyslių chirurgijos skyriuje R. S. atliekant venų operaciją, buvo pažeista gilioji vena. Skundžiamu 2019-06-17 sprendimu Nr. 56-83 Komisija konstatavo, kad kraujagyslių chirurgas, echoskopinio tyrimo metu neįvertino saphenofemoralinės jungties, nors tai turėjo aprašyti atlikdamas echoskopinį tyrimą, operacijos metu pirmiausia turėjo atsargiai išdalinti ir perrišti saphenofemoralinės jungtį, o to nepadarius, įvyko masyvus kraujavimas. Iš bylos duomenų matyti, kad, priimant skundžiamą sprendimą, Komisija vadovavosi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Akreditavimo tarnyba) atliktos R. S. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo 2019-01-29 ataskaita Nr. D17-15-(1.37), kurioje konstatuota, kad prasidėjus masyviam kraujavimui ir įtariant, jog pažeista gilioji vena, konsultanto, kraujagyslių specialisto nuomone, iš karto reikėjo išdalinti giliąją veną ir atlikti jos rekonstrukciją bei VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojo kraujagyslių chirurgo dr. R. V. atsakymais į Komisijos klausimus. Be to, Akreditavimo tarnybą nustatė ieškovės padarytus medicininės dokumentacijos pildymo ir valdymo pažeidimus ir konstatavo, kad ultragarsinius tyrimus 2018-03-13, 2018-04-13 gydytojas P. M. aprašė netinkamai, nenurodė ar echoskopijos tyrimus atliko abiejų kojų ar tik dešinės: asmens sveikatos istorijoje nepažymėjo buvusio safenofemoralinės jungties refliukso recidyvo, nenurodė planuotos operacijos apimties, nesudarė gydymo plano, skyriaus vedėjas nepatvirtino diagnozės ir gydymo plano; pacientei paskyrė kojų varikozės recidyvo operacinį gydymą (medicinos dokumentuose nepažymėjo) ir pats nesprendė dėl galimų radikalaus operacinio gydymo alternatyvų, mažiau invazinių varikozės recidyvo gydymo metodų ir kt..

Ieškovė, trečiasis asmuo nurodė, kad Komisijos teiginiai, jog konsultuodamas ir pasiruošimo operacijai metu gydytojas neįvertino saphenofemoralinės jungties echoskopinio tyrimo metu, yra nepagrįsti. Nurodė, kad ši atsakovės organizmo konkreti patologija yra pažymėta ir tinkamai išsamiai aprašyta ligos istorijoje prieš atliekant operaciją ir operacijos sutikimo formoje. Tvirtino, kad operacijos metu, dėl atsakovės organizmo anatominių ypatumų, plyšus kraujagyslei įvyko erozyvinis masyvus kraujavimas gautas preparuojant surandėjusius audinius kirkšnyje ir siekiant likviduoti pagrindinį ligos šaltinį - t. y. perrišti S-F jungtį, o Komisijos konsultanto išvados dalyje dėl galimų giliųjų venų rekonstrukcijų tikslingumo esant hemoraginiam šokui yra nepagrįstos. Nurodė, kad gelbstint R. S. gyvybę nuspręsta nedelsiant persiūti surandėjusius audinius, o sustabdžius kraujavimą, priimtas sprendimas apsiriboti varikozinių mazgų pašalinimu, nepratęsiant atsakovės didelės apimties venų operacijos. Tvirtino, kad atsakovei atlikti echoskopijos tyrimai buvo aprašyti tinkamai, nes 2018-03-13 tyrime aprašyta tyrimo pagrindinė esmė - paviršinių venų varikozės atsinaujinimas, o 2018-04-13 atlikto detalaus pakartotino venų echoskopijos tyrimo metu diagnozuota papildoma ir pagrindinė venų recidyvo priežastis - safenofemorinio vožtuvo, esančio kirkšnyje, recidyvas, kurio šakos ir maitino varikozines venas. Nurodė, kad papildomi echoskopijos radiniai buvo paaiškinti pacientei ir įrašyti į sutikimo operacijai formą, kurioje viskas parašyta aiškiai ir įskaitomai, numatoma operacijos taktika patvirtinta R. S. parašu. Teigė, kad Komisijai išvadas teikę specialistai taip pat konstatavo buvusį atsakovės S-F recidyvą kirkšnyje, nurodydami chirurginį tokios patologijos priimtiniausią gydymo būdą.

Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau ir Įstatymas) 24-25 straipsnių nuostatos, Sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reglamentuojantys teisės aktai įtvirtina šių įstaigų pareigą atlyginti teikiant paslaugas paciento sveikatai padarytą žalą (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnis, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis). Dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientams atsiradusios žalos kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai), kurią galima taikyti tik nustačius visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249, 6.250 straipsniai), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl nukentėjusiajam nekyla pareiga jos įrodinėti (CK 6.248 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015). Deliktinėje civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus, kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų – gydytojų atsakomybė yra specifinė ir pasižymi tam tikrais ypatumais. Pirma, tai yra viena iš profesinės atsakomybės rūšių. Profesinė atsakomybė pasižymi tuo, kad asmeniui, atliekančiam savo pareigas, keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo, kvalifikacijos reikalavimai nei įprastos civilinės atsakomybės atveju. Gydytojo profesijai būdinga tai, kad profesinė veikla susijusi su didesne rizika padaryti žalą kitiems asmenims. Dėl šios priežasties gydytojo civilinę atsakomybę gali lemti bet kuri kaltės forma, net pati lengviausia, bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010 ir kt.). Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro ne pareiga pasiekti tam tikrą rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad pacientui sveikatos priežiūros paslaugos bus teikiamos dedant maksimalias pastangas, t.y., užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-603-701/2015, Nr. 3K-3-560-686/2016). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus teismas turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y., ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Asmens veiksmų neteisėtumą gali lemti bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-603-701/2015; Nr. 3K-3-560-686/2016).

Byloje nustatyta, kad 2018-03-13 konsultacijos metu, atlikęs ultragarsinį tyrimą, gydytojas P. M. nustatė R. S. abiejų kojų varikozės diagnozę, C3 venų nepakankamumą (pagal Tarptautinę lėtinio venų nepakankamumo klinikinę kvalifikaciją - edema be odos pakitimų) bei nustatė operacinį gydymą ir operaciją paskyrė 2018-04-13. Operacijos metu, bedalinant poodį, 0,5-1,0 cm gylyje įvyko masyvus kraujavimas, buvo pažeista gilioji vena, R. S. neteko apie 1,3 ltr. kraujo, ko pasėkoje sutriko veninio kraujo tekėjimas iš kojos, kuris sukelia kojos tinimą, skausmus, dėl ko atsakovei yra sunkiau ilgesni laiką sėdėti ir stovėti. Minėtų simptomų sumažinimui ir kraujotakos pagerinimui R. S. privalo nešioti gydomąją kompresinę kojinę, vartoti kraujo krešėjimą mažinančius vaistus, reguliariai kartoti limfinio drenažo bei intermituojančios pniaumatinės kompresijos procedūras. Iš trečiojo asmens P. M. paaiškinimų matyti, kad operacijos metu įvyko masyvus kraujavimas ir giliųjų venų trombozė po operacijos. Nurodė, kad per surandėjus audinius kirkšnyje dalinant dešinės šlaunies venos bigę, iš kurios išėjo recidyvo šakos, prasidėjo masyvus kraujavimas, kurį sustabdžius, apsiribota tik varikozinių mazgų pašalinimu.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t.y., gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-59/2011; Nr. 3K-3-337/2013; Nr. 3K-3-560-686/2016). Esant minėtoms nuostatoms, nustatant byloje, ar ieškovės darbuotojai, teikdami pacientei R. S. medicinos paslaugas, elgėsi maksimaliai atidžiai, kvalifikuotai, rūpestingai ir kokias pasekmes suteiktos paslaugos galėjo sukelti, vertinimo prioritetas teiktinas atitinkamos srities specialistų padarytoms išvadoms, nebent kiti byloje surinkti įrodymai paneigtų šių išvadų teisingumą arba leistų suabejoti jų pagrįstumu.

2019-10-21 nutartimi byloje paskyrus deontologinę ekspertizę, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertai 2020-02-27 ekspertizės išvada konstatavo, kad iš esmės (didžiąja dalimi) angiochirurgas P. M. tinkamai ištyrė R. S. iki operacijos, tačiau 2018-04-13 operacijai buvo pasiruošta nepakankama apimtimi dėl priešoperacinio ultragarsinio tyrimo neišsamaus aprašymo (neaprašytas šlaunies dešiniosios poodinės venos bigutės ilgis, nepatiklinti refliukso keliai). Minėta išvada konstatuota, kad atsižvelgiant tik į kojų venų dvigubo skenavimo tyrime aprašytą patologiją (3-a klinikinė lėtinio veninės kraujotakos nepakankamumo stadija pagal CEAP kvalifikaciją, dėl refliukso perforuojančio Dodd venoje po anksčiau atliktos operacijos didžiajame poodiniame kamiene) – buvo indikacijos kojų venų chirurginei operacijai atlikti. Tačiau ekspertai darė išvadą, kad R. S. atveju, buvus safenofemoralinės jungties refliuksui, randiniams pakitimams po ankstesnės operacijos, įvertinus venų trapumą, operacijos mastas turėjo būti mažesnės apimties – operacijos apimtis galėjo apsiriboti Dodd’o perforanto perrišimu ir išsiplėtusių bigutės šakų perrišimu poodyje, nesidalijant šlaunies didžiosios poodinės venos bigės, dėl randinių pokyčių ir didelės kraujavimo rizikos, nes bigutės šakų pakartotinis operacinis gydymas reikalauja ypatingo atsargumo ir chirurgo patirties, operacijos indikacija VTE (venų tromboembolijos) profilaktikos sumetimais yra abejotina. Nurodė, kad skleroterapijos procedūra putomis šioje zonoje irgi yra rizikinga. Ekspertai nurodė, kad operacijos metu įvykęs kraujavimas buvo stabdomas tinkamai, esant pacientės gausiam kraujavimui, tačiau dėl operacijos protokolo neišsamaus aprašymo nėra aišku, kokios venos buvo perrištos.

Kaip minėta, gydytojų veiksmai turi būti vertinami ne jų rezultato, o proceso aspektu, todėl ir nagrinėjamu atveju, visų pirma, nustatytina tai, ar gydytojas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, vertindamas atsakovės būklę, ar ėmėsi visų galimų ir šioje situacijoje reikalingų priemonių nustatyti diagnozę ir imtis tolimesnių veiksmų. Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis bylos duomenimis, ekspertizės išvada, sprendžia, kad trečiasis asmuo P. M., ištyręs R. S. būklę ir paskyręs chirurginį gydymą, neįvertino galimų grėsmių atsiradimo rizikos dėl anksčiau R. S. atliktų operacijų, nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas, ko pasėkoje pacientei operacijos metu buvo sužalota šlauninė vena klubo ir šlaunies lygyje bei kilo komplikacijos (šlaunies venos flebitas ir tromboflebitas). Dėl paminėto konstatuotina, kad pagal byloje pateiktus įrodymus yra pagrindas daryti išvadą, kad buvo pažeista pareiga tinkamai gydyti R. S., dėl ko pablogėjo jos sveikatos būklė, kilo papildomų sveikatos komplikacijų, todėl trečiojo asmens veiksmai laikytini neteisėtais ir yra tiesiogiai susiję su kilusiais neigiamais padariniais. Kad operacijos metu atsakovei buvo sužalota sveikata, bylos nagrinėjimo metu nepaneigė nei ieškovė, nei trečiasis asmuo (CPK 178 straipsnis). Sutiktina su byloje dalyvaujančių asmenų teiginiais, kad nenustatyta, jog gydytojas P. M. atliko tyčinius veiksmus, tačiau nepaneigta, kad jis, kaip gydytojas, kuriam keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo reikalavimai, nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas, nes turėdamas specialių žinių, patirties privalėjo būti itin atsargus, nes galėjo numatyti galimas neigiamas pasekmes ir neatmestina, jų išvengti. Esant minėtiems duomenims konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019-06-07 sprendimo Nr. 56-83 išvada, kad, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje R. S. buvo padaryta žala, yra pagrįsta.

Ieškovė nesutinka su neturtinės žalos dydžiu, teigia, kad Komisijos nustatyta suma yra nepagrįstai didelė ir nemotyvuota. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-419/2013), tuo labiau, kai sveikata sužalojama dėl subjekto, kuriam keliami griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai, veiksmų ir kaltės. Pagrindinės neturtinės žalos dydžio kriterijų nuostatos reglamentuojamos CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis).

Iš ginčijamo 2019-06-07 sprendimo Nr. 56-83 matyti, kad nustatydama neturtinės žalos dydį, Komisija atsižvelgė į tai, kad po pacientei R. S. Ligoninėje suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis bei tai, kad liekamieji reiškiniai R. S. sveikatai turės įtakos kokybiškam jos gyvenimui, todėl ieškovės teiginiai, kad Komisija neturtinės žalos dydžio nemotyvavo, nėra pagrįsti. Iš bylos duomenų matyti, kad įvykus giliųjų venų trombozei, vystosi potrombozinis sindromas, dėl kurio sutrinka veninė kraujotaka ir tai pasireiškia kojos tinimu, skausmu, ilgainiui gali atsirasti blauzdos audinių trofikos sutrikimai ir trofinės opos. Be to, sergantys potromboziniu sindromu, turi didesnę riziką susirgti retromboze. Esant minėtiems duomenims, teismas sutinka su Komisijos išvada, nes esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Be to, įvertintina, kad nustatant neturtinės žalos dydį, didinančiais veiksniais laikytina ir tai, kad šiuo metu medicina dar negali ištaisyti padaryto sveikatos sužalojimo ir atsakovės sveikata yra sutrikdyta neapibrėžta trukme, R. S. patirti ir patiriami psichiniai bei dvasiniai išgyvenimai, nuolatinis skausmas, medikamentų naudojimas, baimė dėl ateities, darbingumo sumažėjimas (50 proc. darbingumo lygis nustatytas 2018-09-21 ir pratęstas iki 2021-03-27), neatmestinas sveikatos pablogėjimas, būtinumas nešioti kompresinę kojinę, reguliariai kartoti limfinio drenažo ir kitas procedūras. Įvertintina, kad operacijos pasėkoje yra kilę ir neigiami padariniai, kuriems atsirasti turėjo įtakos netinkamos kokybės sveikatos priežiūros paslaugos suteikimas, t.y., neatlikta suplanuota būtina ginekologinė operacija. Teismas daro išvadą, kad Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, įpareigodama ieškovę atlyginti neturtinę žalą, šios žalos dydį R. S. nustatė įvertinus esamas ir būsimas pasekmes, todėl teismas neturi pagrindo mažinti nustatytą neturtinės žalos dydį. Ieškovės atstovai nurodo, kad neturtinė žala turi būti mažinama įvertinus, jog atsakovė yra darbinga bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus neišvengiamos žalos kriterijus, nustatant neturtinę žalą, į paciento mirties atveju priteisiamos neturtinės žalos dydį. Tačiau minėti teiginiai nesudaro pagrindo mažinti nustatytos neturtinės žalos dydį, nes žala sveikatai padaryta 2018-04-13, dar iki Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-01-08 nutarimu Nr. 3 turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo, kuriuo nustatyti kriterijai ir balai, apskaičiuojant neturtinę žalą, todėl negali būti taikomas. Ta aplinkybė, kad R. S. dirba, nes darbo sąlygas yra sudaręs darbdavys, nepaneigia, kad dėl operacijos metu patirto sužalojimo atsakovė yra netekusi 50 proc. darbingumo ir nėra žinoma kaip ateityje keisis jos darbingumo lygis, o neturtinė žala mirties atveju yra priteisiama mirusiojo artimiesiems, bet ne pačiam nukentėjusiam asmeniui, kuris ir ateityje patirs nepatogumus ir išgyvenimus dėl galimų komplikacijų. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė patyrė ir turtinę žalą, kurios dydžio ieškovė neginčija, pripažįsta, kad R. S. jas patyrė, todėl šioje dalyje Komisijos sprendimą keisti taip pat nėra pagrindo.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas ir jį tenkinti nėra pagrindo.

Byloje nustatyta, kad atsakovė R. S. patyrė 1 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurių dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylos priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą rekomenduojamų dydžių, todėl priteistinos iš ieškovės. Be to, byloje yra patirtos ir 27,41 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, kurios atmetus ieškinį, taip pat priteistinos iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės Viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės (įstaigos kodas 191340120) atsakovei R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 150 Eur (vieną tūkstantį šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ir 27,41 Eur (dvidešimt septynis eurus 41 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.