Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovui V. S., jo atstovui advokatui Romaldui Petrui Damušiui, atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui A. D., atsakovui K. G., trečiajam asmeniui G. D., išnagrinėjo V. S. ieškinį atsakovams UAB „(duomenys neskelbtini)“, K. G., dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iešikinyje nurodoma, kad 2013 m. vasario 22 d. Šakių rajono laikraštis „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 15 (2053) antrajame puslapyje skiltyje „Be užuolankų“ Išspausdino publikaciją – klausimą partijos „Tvarka ir teisingumas“ Šakių skyriaus pirmininkui K. G.: „Ar tiesa, kad buvęs savivaldybės tarybos narys, netgi buvęs kandidatas į Seimą V. S. bendradarbiavo su KGB ir ar dėl to jį pašalinote iš partijos?“ Ten pat laikraštis pateikė K. G. atsakymą į šį klausimą: „Informaciją apie galimą V. S. bendradarbiavimą su KGB gavau 2012 metais rugsėjo pabaigoje. Tačiau nei aš pats, nei partijos skyrius šios informacijos neanalizavome, nes V. S. buvo išbrauktas iš partijos sąrašų už partijos įstatyų 6.6.3. punkto pažeidimą (nario mokesčio nemokėjimą). Skyriaus tarybos sprendimas priimtas 2012 m. rugsėjo 6 d.“.

Tokiu būdu gausiam skaitytojų bei interneto vartotojų ratui laikraštis „(duomenys neskelbtini)“ šioje publikacijoje klausimo ir atsakymo forma viešai paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją paie ieškovą – melagingą žinią, kad „buvęs savivaldybės tarybos narys, netgi buvęs kandidatas į Seimą V. S. bendradarbiavo su KGB“. Nurodoma, kad klausimo autorius laikraštyje nenurodytas, tačiau akivaizdu, kad tokio pobūdžio klausimų konstravimas ir atsakymų į juos organizavimas yra leidinio redaktorės kompetencijoje. Savo klausimą redaktorė pateikė tokiu būdu, kad skaitytojai laikraštinę sensaciją suprastų vienareikšmiškai. Sakinys „...V. S. bendradarbiavo su KGB...“, pateiktas kaip tikra žinia, ir ji paskelbta ne apie ką nors kitą, o apie „buvusį savivaldybės tarybos narį, netgi buvusį kandidatą į Seimą“. Į klausimą viešai atsakė asmuo, sudarantis informuoto, kompetentingo ir autoritetingo žmogaus įvaizdį – dabartinis partijos „Tvarka ir teisingumas“ Šakių rajono skyriaus pirmininkas K. G.. Atsakymas specialiai ir apgalvotai suformuluotas taip, kad patvirtintų aukščiau išspausdintame klausime pateiktą sensaciją. Pateiktų žinių tikrumas skaitytojams nekelia abejonių. Šie teiginiai yra melagingi, neatitinka tikrovės, šmeižia ir žemina ieškovo garbę ir orumą. Jo nuomone, ši informacija visuomenei pateikta sąmoningai, turint tikslą pakenkti jo reputacijai ir kelti laikraščio populiarumą. Autoriai pasirinko gerai apgalvotą viso teksto struktūrą, kad visa publikacija būtų suvokiama kaip tikras ir neginčytinas teiginys. Teksto elementai susieti taip, kad niekias neabejotų, jog minimas asmuo tikrai „bendradarbiavo su KGB“. Ieškovas nurodo, kad jis yra rajono visuomenei žinomas žmogus: buvo partijos skyriaus pirmininkas, rajono tarybos nariu, kandidatavo į Seimą. Bet dėl sunkios ligos turėjo atsisakyti visų partinių ir visuomeninių pareigų, ir jau šešeri metai yra privatus asmuo. Atsakovas privalėjo žinoti, jog žinių apie privatų asmenį skleidimo ribos yra siauresnės nei žinių apie viešąjį asmenį.

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovų civilinei atsakomybei kilti pagal CK 2.24 str. 1 d. yra visi būtinieji faktai: 1) žinios tikrai paskleistos 2013 m. vasario 22 d. Šakių rajono laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 15 (2053) antrajame puslapyje skiltyje „Be užuolankų“ bei interneto svetainėje; 2) žinios tikrai paskleistos būtent apie ieškovą; 3) žinios tikrai neatitinka tikrovės; 4) paskleisto žinios tikrai itin žemina jo garbę, nes Lietuvos visuomenė bendradarbiavimą su KGB laiko itin negarbingu reiškiniu, kolaboravimu ir Tėvynės išdavimu. „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoji informacija skaudžiai žeidžia ieškovo orumą, nes jis kilęs iš garbingos ir patriotiškos giminės, neįsivaizduoja didesnio pažeminimo ir paniekinimo, kaip paskelbimas KGB bendrininku. Publikacija „(duomenys neskelbtini)“ laikraštyje sukėlė jam sunkių moralinių padarinių – atsakovai pažemino jį ir jo šeimą visuomenės, draugų, kaimynų, pažįstamų ir giminių akyse, įžeidė ir įskaudino, sukėlė jam, jo sutuoktinei ir dukrai daug neigiamų emocijų. Nuo sovietinės savivalės nukentėję žmonės gavo dingstį spėlioti, kad galbūt ir jis galėjo prisidėti kenkiant jų gyvenimui, gerovei ir karjerai. Jis ir jo sutuoktinė verčiami teisintis kaimynams ir giminėms, kad ši „(duomenys neskelbtini)“ antis visiškai neatitinka tikrovės. Tenka girdėti labai piktų atsiliepimų, užgaulių replikų ir užuominų apie galimą kerštą. Įvertinus jį išugdžiusią aplinką, jo ir jo artimųjų giminių gyvenimiškas nuostatas bei patirtas sovietines represijas, jo apšaukimas KGB bendrininku yra jam ypatingai skaudus smūgis, pakertantis jo garbę ir niekinantis jo orumą, keliantis jam didelę, pinigais neįkainuojamą neturtinę žalą.

Dėl paūmėjusios sunkios onkologinės ligos jau keletą metų negali vadovauti partijos skyriui ir neužsiima politika bei visuomenine veikla, nėra viešas asmuo. Todėl perdėtas domėjimasis jo asmeniu bei skleidimas nepatikrintų melagingų žinių apie jį yra neleistinas. Tokių gandų platinimas nei skaitytojams, nei laikraščio prestižui naudos neduos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Įvertinęs bylos medžiagą, ginčo šalių paaiškinimus, liudytojo parodymus teismas nustatė šias faktines bylos aplinkybes:

2013-02-22 laikra6tyje „(duomenys neskelbtini)“ skiltyje „Be užuolankų“ buvo išspausdintas K. G. atsakymas į laikraščio redakcijos užduotą klausimą apie galimą V. S. bendradarbiavimą su KGB (b.l.9).

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras nurodė, kad centro duomenų bazėse duomenų, kad V. S. bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis nerasta. (b.l. 10).

Lietuvos ypatingasis archyvas pateikė duomenis, kad duomenų, jog S. domisi karinėmis ar valstybės paslaptimis, nesurinkta. (b.l. 131).

Dėl CK 2.24 straipsnio 2 ir 4 dalių, įtvirtinančių išankstinę ginčo sprendimo ne teisme tvarką garbės ir orumo gynimo bylose, aiškinimo ir taikymo

Procesinę pažeistos teisės gynimo tvarką lemia tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo ir pasirinkti asmens teisių gynybos būdai. Tuo atveju, kai duomenys paskleisti per visuomenės informavimo priemones, CK 2.24 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta replikos teisė – asmuo turi teisę reikalauti, kad visuomenės informavimo priemonė paneigtų tokius duomenis. Toks pažeistos teisės gynimo būdas reiškia, kad įstatymų leidėjas nustatė, jog tuo atveju, kai visuomenės informavimo priemonė pripažįsta pagrįstu asmens reikalavimą dėl paskleistų duomenų neatitikties tikrovei, ji gali viešai, tokiu pat būdu kaip duomenys buvo paskleisti, juos paneigti, t. y. visuomenės informavimo priemonė gali pašalinti asmens teisės pažeidimą ne teismo tvarka. Taigi, procesine prasme CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatyta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. I. S. – Ž., UAB „Lietuvos žinios“, kt., bylos Nr. 3K-3-94/2006). Pagal teismų praktiką tokia ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka taikoma ir tuo atveju, kai asmuo reiškia reikalavimą dėl paskleistų žinių paneigimo ir žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Z. O., V. O. v. UAB „Didelis pliusas“, bylos Nr. 3K-3-390/2008; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. UAB „Šiaulių naujienos“, bylos Nr. 3K-3-488/2007; kt.).

Asmeniui pasirinkus savo teisių gynimo būdu reikalavimą teismo sprendimu pripažinti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, žemina asmens garbę ir orumą, arba atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, arba abu juos, teismas pagal suformuluotą ieškinio dalyką sprendžia, ar duomenų pripažinimas neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę ir orumą yra kaip ieškinio reikalavimo dėl žalos priteisimo faktinės aplinkybės, ar materialinis teisinis reikalavimas. Toks pasirinktas gynybos būdas, kai asmuo reikalauja teismo sprendimu pripažinti, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, rodo, jog asmuo nepageidauja pažeistos teisės ginti kitais būdais ir tokio fakto konstatavimas yra pakankamas atlyginimas už padarytą žalą (pakankama satisfakcija). Kartu su šiuo reikalavimu asmuo gali reikšti reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Tokiu atveju pirmojo reikalavimo – teismo sprendimu nustatyti, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina garbę ir orumą – patenkinimas sudarys faktinį ir teisinį reikalavimo atlyginti žalą pagrindą. Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad netgi kai duomenų pripažinimas neatitinančiais tikrovės ir žeminančiais garbę ir orumą nesuformuluotas kaip ieškinio dalykas (savarankiškas reikalavimas), šios aplinkybės gali būti teisiškai reikšmingos, t. y. yra kaip ieškinio reikalavimo dėl žalos priteisimo faktinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. UAB „Šiaulių naujienos”, bylos Nr. 3K-3-488/2007; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje N. K. v. UAB „TV progrupė“, bylos Nr. 3K-3-569/2006). Šių asmens garbės ir orumo gynybos būdų pasirinkimas nesiejamas su kokiais nors konkrečiais asmens, paskleidusio duomenis, veiksmais – reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą teismas nagrinėja, nepaisydamas to, ar tokius duomenis paskleidęs asmuo juos paneigė, ar ne (CK 2.24 straipsnio 3 dalis).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tuo atveju, kai asmuo, gindamas pažeistas teises CK 2.24 straipsnyje nustatytais pagrindais, reiškia reikalavimą teismo sprendimu pripažinti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, ir prašo priteisti žalos, netaikytina CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatyta ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka. Toks aiškinimas atitinka CPK 7 straipsnyje nustatytus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2010).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas garbės ir orumo teises, padavė teismui ieškinį, prašydamas pripažinti straipsnyje nurodytus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti neturtinės žalos atlyginimo, t. y. kaip ieškiniu dalyką ieškovas nurodė du asmens teisių gynimo būdus – duomenų pripažinimą neatitinkančiais tikrovės ir neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog esant suformuluotiems reikalavimams ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka netaikytina.

Be to, būtina atkreipti dėmesį, jog ieškovas pagal įstatymų reikalavimus net neturėdamas pareigos atlikti ikiteisminę ginčo sprendimo procedūrą, teismo nutartimi buvo įpareigotas kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ su reikalavimu paneigti paskelbtą informaciją, tačiau iš atsakovo buvo gautas atsakymas, jog jie nepadarė pažeidimo ir neturi pagrindo skelbti paneigimą. (b.l. 39-40), kas laikytina, jog ieškovas atlikto ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, tačiau šia procedūra nebuvo pasiekta rezultato.

Dėl paskleistų duomenų neatitikimo tikrovės ir jų žeminančio pobūdžio

Byloje nustatyta, kad 2013 m. vasario 22 d. dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 15 (2053) išspausdinta publikacija skiltyje “Be užuolankų”, kur buvo paskelbta: “Ar tiesa, kad buvęs savivaldybės tarybos narys, netgi buvęs kandidatas į Seimą V. S. bendradarbiavo su KGB ir dėl to jį pašalinote iš partijos?” ir atsakymas: “Informaciją apie galimą V. S. bendradarbiavimą su KGB gavau 2012 metais rugsėjo pabaigoje. Tačiau nei aš pats, nei partijos skyrius šios informacijos neanalizavome, nes V. S. buvo išbrauktas iš partijos sąrašų įstatų 6.6.3. punkto pažeidimą (nario mokesčio nemokėjimą). Skyriaus tarybos sprendimas priimtas 2012 m. rugsėjo 6 d. “, neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą ir jos paskleidimu ieškovui padaryta neturtinė žala, tačiau ji yra mažesnio dydžio nei prašo priteisti ieškovas.

Ginčo, kad šioje byloje nagrinėjamame straipsnyje buvo paskleistos žinios apie ieškovą nėra, pačiame straipsnyje tiesiogiai įvardijama ieškovo pavardė, todėl teismui būtina nustatyti tik tai ar paskleistos žinios apie ieškovą atitinka tikrovę ar ne, o jeigu neatitinka tikrovės, ar jos žemina ieškovo garbę ir orumą. Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Šioje teisės normoje pareiga įrodyti duomenų tikrumą tenka duomenis paskleidusiam asmeniui, bet ne tam asmeniui, apie kurį tie duomenys paskleisti.

Iš šalių argumentų matyti, kad ginčijamą straipsnio pastraipą jos vertina skirtingai, naudodamos skirtingus paskleistos informacijos traktavimo ir aiškinimo būdus. Ieškovas visą prašomą paneigti straipsnio pastraipą vertina kaip vientisą žinią, daugiau atsižvelgdamas į viso straipsnio bendrą kontekstą ir į įspūdį, kurį paskleistos žinios sudaro bet kuriam laikraščio skaitytojui, tuo tarpu atsakovai tuos pačius teiginius vertina daugiau lingvistine prasme ir akcentuoja, jog nėra pasakyti nieko šmeižikiško. Teismas pripažįsta, kad toks atsakovų pasirinktas paskleistų duomenų aiškinimo būdas yra nesąžiningas ir neteisingas, nes neatspindi to, ką paskleista informacija buvo norėta pasakyti iš tiesų.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismas turi analizuoti visą straipsnio ar kalbos kontekstą, o ne atskiras pastraipas, sakinius ar jų dalis. Gali turėti reikšmės ir pasisakymo aplinkybės ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 3K-3-667/2006, 3K-3-51/2009). Kiekvieno sakinio analizavimas tik lingvistiniu požiūriu, atskirai nuo kitų sakinių ir nuo viso teksto konteksto bei neatsižvelgiant ir nevertinant šių duomenų paskleidimo tikslo ir aplinkybių neatspindi tikrosios paskleistų duomenų prasmės.

Teismas pripažįsta, kad atsakovai neįrodė, kad teiginiai, kuriuos ieškovas prašo pripažinti neatitinkančiais tikrovės, yra teisingi ir atitinka tikrovėje įvykusius faktus. Visų pirma teismas, laikydamasis šios kategorijos bylose suformuotos teismų praktikos, ieškovo prašomus paneigti teiginius vertina ne tik kiekvieną atskirai, bet ir siedamas juos tiek tarpusavyje, tiek su kitais, tame pačiame straipsnyje nurodytais teiginiais, kurių neanalizavo atsakovai, taip pat atsižvelgdamas į straipsnio išspausdinimo aplinkybes ir tikslus, kurių žurnalistė ir leidėjas siekė šiuo straipsniu.

LR CPK 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl pareiga įrodyti, kad paskleistos žinios yra žeminančios, tenka ieškovui. Teismas daro išvadą, jog byloje nenuginčyti ieškovo argumentai, jog apie jį paskleistos žinios, ir jos yra žeminančio pobūdžio. Byloje yra pateikta išspausdintos publikacijos kopija (b.l. 9). Dėl šios publikacijos ginčas nekilo, tad teismas laiko faktu, jog ši publikacija buvo išspausdinta nurodytame laikraštyje. Analizuojant ginčo publikacijos turinį, formą, teismas konstatuoja, kad šia publikacija buvo paskleista žinia. Kaip matyti, tiek pateikiant klausimą, tiek formuluojant atsakymą buvo kalbama apie V. S. bendradarbiavimą su KGB, tai yra pateikiamas faktas, jog V. S. galimai bendradarbiavo. Tai nėra pateikiama, kaip atsakovų nuomonė, nes pats atsakovas K. G. savo atsakyme nurodo, jog tokią informaciją gavo, kas leidžia skaitytojui suprasti, jog tokia informacija tikrai egzistuoja. Pirmiausia buvo pateiktas klausimas, kurio teksto formuluote tendencingai akcentuojama į tai, kad V. S. (nurodant, jog jis buvo savivaldybės tarybos narys, kandidatas į Seimą) bendradarbiavo su KGB ir dėl to buvo pašalintas iš partijos. Kaip matyti klausimo formuluote yra akcentuojamas bendradarbiavimo su KGB faktas, kurio pasekmė nurodomo pašalinimas iš partijos. Atitinkamai ir atsakovo K. G. pateiktas atsakymas nepaneigia klausime išsakytos informacijos. Pačiu pirmu sakiniu jis nurodo, kad informaciją apie galimą V. S. bendradarbiavimą su KGB gavo 2012 m. rugsėjo mėnesį. Tai yra pateiktas atsakymas kaip tik patvirtina klausime išsakytą žinią, jog informacijos apie galimą bendradarbiavimą su KGB buvo gauta. Taigi tokia publikacijos formuluotė akivaizdžiai parodo, jog buvo paskelbta žinia apie galimą V. S. bendradarbiavimą su KGB. Nors savo atsiliepimuose atsakovai nurodo, jog jie netvirtino ginčo fakto, tačiau teismas laiko, jog tiek klausimo formuluotė, tiek atsakymas akivaizdžiai skleidžia žinią apie ieškovo bendradarbiavimą su KGB, tuo tarpu toliau išsakyta pašalinimo iš partijos priežastis nėra aktuali.

Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnyje suformuluotas vienas iš pagrindinių visuomenės informavimo principų, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad visuomenei pateikiama informacija apie tam tikrus įvykius turi būti teisinga, pagrįsta faktais. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus; o pagal įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1, 4 punktus viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių; neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 3K-3-394/2008). Tuo tarpu teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Dimstis“ atstovas nurodė, jog formuluodami klausimą jie rėmėsi keliais anoniminiais skambučiais. Taip pat atsakovo atstovas pats posėdžio metu nurodė, jog ar asmuo bendradarbiavo, ar ne sprendžia kitos institucijos. Tačiau formuluojant klausimą buvo būtent akcentuojamas bendradarbiavimas su KGB. Akivaizdu, jog jeigu būtų norima išsiaiškinti tik pašalinimo iš partijos priežastis, klausimas būtų formuluojamas tik dėl pašalinimo priežasčių, tačiau taip pat suprantama, jog toks klausimas ir atsakymas nesulauktų skaitytojų susidomėjimo. Atitinkamai žurnalistei formuluojant klausimą, kuriame vienprasmiškai teigiama apie V. S. bendradarbiavimą, teismas mano, jog nebuvo imtasi visų atidumo ir rūpestingumo priemonių, nes ši informacija viešai buvo paskelbta remiantis tik keliais anoniminiais skambučiais. Teismas laiko, jog žurnalistė prieš skelbdama informaciją, kuri gali turėti rezonansinį atgarsį visuomenėje, privalėjo patikrinti tokios informacijos patikimumą, o ne siekti išsiaiškinti jos teisingumą užduodant klausimą viešai. Atitinkamai laikraštis spausdindamas nurodomą informaciją privalėjo įsitikinti ne tik šios informacijos patikimumu, tačiau pakankamai rūpestingai įvertinti ir K. G. atsakymą. Jam nurodžius, jog informaciją apie galimą bendradarbiavimą yra gavęs, prieš apie tai rašydami viešai, privalėjo įsitikinti kokia informacija asmens buvo gauta, kiek ji patikima. Be to, akivaizdu, jog jau prieš spausdinant ginčijamą rubriką, laikraščio redakcijai buvo žinoma, jog ieškovo pašalinimo iš partijos priežastys nebuvo susijusius su bendradarbiavimu su KGB, tačiau tai neatrodė jiems pakankama priežastis neskelbti abejotino patikimumo žinių apie V. S. galimą bendradarbiavimą su KGB. Taigi nagrinėjamoje byloje žurnalistė suformuluodama konkretų klausimą neturėjo tikslios objektyvios informacijos, o atsakovas K. G. leido sau kalbėti apie informaciją, kurios nei šaltinio, nei patikimumo negalėjo besąlygiškai patvirtinti, bei paskelbė, kad yra tokios informacijos, kad V. S. galimai bendradarbiavo su KGB. Ši informacija neatitinka tikrovės, kadangi byloje nebuvo pateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių tokios informacijos egzistavimą.

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog turi būti paneigtas teiginys, jog jis buvo pašalintas iš partijos, tačiau pačioje ieškinio rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad prašoma paneigti informaciją apie ieškovo galimą bendradarbiavimą su KGB. Teismas suprasdamas, jog šiuo atveju reikalavimas yra pateiktas dėl informacijos apie galimą bendradarbiavimą su KGB, todėl nagrinėjama tik informacija, kuri yra susijusių su šiais duomenimis. Be to teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo paneigti informaciją apie ieškovo pašalinimo iš partijos priežasčių, nes pats ieškovas turėdamas galimybę ginčyti jo pašalinimą iš partijos, tokių veiksmų neatliko. Tuo tarpu byloje buvo pateikti duomenys, jog V. S. buvo pašalintas iš partijos dėl nario mokesčio nesumokėjimo, tai yra faktas, todėl nelaikytinas tikrovės neatitinkančia informacija. Tuo tarpu ieškovo pašalinimo iš partijos procedūros teisėtumo ir teisingumo, teismas nenagrinėja, nes tai neatitinka šio ieškinio reikalavimo ribų.

Dėl K. G. atsakomybės

CK 2.24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad visuomenės informavimo priemonė atlygina turtinę ir neturtinę žalą, kai asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis paskelbė jos darbuotojai. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad aptariamuoju atveju įstatyme nustatyta netiesioginė visuomenės informavimo priemonės civilinė atsakomybė – pareiga atlyginti jos darbuotojo padarytą žalą, todėl taikant nurodytą CK 2.24 straipsnio 5 dalies nuostatą atsižvelgtina į CK 6.264 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą darbuotojo sampratą. Pagal CK 6.264 straipsnio 2 dalį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą ne tiktai darbo sutarties, bet ir civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Vadinasi, jeigu visuomenės informavimo priemonė turi teisę pagal autorinę sutartį dirbančiam asmeniui duoti tam tikrus nurodymus ir tam tikra apimtimi kontroliuoti jo veiklą, toks asmuo taikant CK 2.24 straipsnio 5 dalį gali būti laikomas darbuotoju (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartis 3K-3-205/2005). Trečiasis asmuo paaiškino, kad atsakovas turi teisę spręsti ar straipsnį spausdinti ar ne, todėl pagal šią įstatymo nuostatą ir suformuotą teismų praktiką visa atsakomybė dėl tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo apie ieškovą tenka atsakovui, kuris turi paskelbti tikrovės neatitinkančių ir ieškovo garbę bei orumą žeminančių žinių paneigimą bei atlyginti neturtinę žalą.

CK 2.24 str. 5 dalis reglamentuoja atvejus, kuomet visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi tikrovės neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Vadovaujantis CK 2.24 str. 5 d., visuomenės informavimo priemonės atsakomybė kyla, kai visuomenės informavimo priemonė, paskleisdama duomenis apie asmenį, žinojo arba turėjo žinoti, kad jie neatitinka tikrovės, t.y. kai visuomenės informavimo priemonė buvo nesąžininga. Šiuo atveju nesvarbu, kas tuos duomenis paskelbė – visuomenės informavimo priemonės darbuotojas ar ne, anonimas ar save įvardijęs asmuo. Visuomenės informavimo priemonė laikytina sąžininga, jeigu ji padarė viską, ką konkrečioje situacijoje buvo įmanoma padaryti, siekiant nustatyti skelbiamos informacijos tikrumą. Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis viešosios informacijos rengėjus įpareigoja viešąją informaciją visuomenės informavimo priemonėse pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai. Šio įstatymo 19 str. 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą; įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų; įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta žurnalisto pareiga teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias; pagal Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 4 punktą žurnalistas turi vadovaujantis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų. Nustatyta, kad laikraštyje „Valsčius“ išspausdinta publikacija buvo parengta ir išspausdinta laikraščio darbuotojų, todėl teismas daro išvadą, kad viešosios informacijos rengėjas turėjo galimybę ir pareigą patikrinti duomenų, susijusių su pateikiama informacija apie V. S., tikrumą dar prieš jų paskleidimą, tačiau to nepadarė, paskleidė žinias, kurios nebuvo objektyvios, nes buvo paremtos anoniminiais skambučiais ir K. G. pateikta iš neaiškaus šaltinio gauta neobjektyvia informacija, bei neturėjo pakankamo faktinio pagrindimo, todėl atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atsakingas už laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ neatitinkančių tikrovės duomenų, žeminančių ieškovo garbę ir orumą, paskleidimu per visuomenės informavimo priemonę padarytą žalą ieškovui. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovo atsakomybės nepašalina ir šiuo atveju netaikytinos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos - 54 str. 1 d. 3 p., 54 str. 2 d., nes nustatyta, kad publikacijoje nebuvo nuorodų į kitose visuomenės informavimo priemonėse jau paskelbtą informaciją apie ieškovą, priešingai, publikacijoje buvo remiamasi ne kitose visuomenės informavimo priemonėse paskelbta informacija kaip informacijos šaltiniu, bet informacija publikacijoje buvo teikiama kalbinto K. G. pateiktos neobjektyvios ir nepatikrintos informacijos pagrindu.

Atsižvelgiant į nurodytą teismas konstatuoja, jog byloje nepagrįstai atsakovu patrauktas K. G., nes įstatymų numatyta atsakomybė kyla tik laikraščiui, išplatinusiam garbę ir orumą žeminančią informaciją, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl teisų gynimo būdo

Teismas nustatydamas pažeistų teisių būdą privalo įvertinti ir tai, jog ieškovas yra žinomas miestelio asmuo, nes buvo savivaldybės tarybos narys, kandidatas į Seimą, partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas, tai yra viešas asmuo. Nors pats ieškovas teigė, jog jis šiuo metu yra pensininkas ir veiklos nevykdo, tačiau teismas konstatuoja, jog atsižvelgiant į tai, kad asmuo kelią pagrįstą visuomenės interesą juo domėtis. Ieškinyje nurodoma, kad ieškoas 6 metus nevykdo veiklos, tačiau posėdžio metu paaiškėjo, kad jo kaip savivaldybės tarybos nario kadencija baigėsi 2012 m. Taip pat ir pats ieškovas ieškinyje nurodo, jog yra rajono visuomenei gerai žinomas žmogus. Viešuoju asmeniu paprastai laikomi asmens dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys. Nors šiuo metu ieškovas teigia, jog jis jokios veiklos nevykdo, tačiau ir šioje vietoje ieškovas pats sau prieštarauja. Proceso metu ieškovas prašė paneigti žinias apie tai, jog jis buvo pašalintas iš partijos, kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovas visą laiką save laikė partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariu, tai yra buvo politinis veikėjas. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog būtent dėl V. S. veiklos (savivaldybės tarybos narys, kandidatas į Seimo narius) jis yra žinomas nedideliame miestelyje ir juo yra domimasi. Netgi ir ginčijama publikacija domina tiek miestelio gyventojus, tiek buvo poreikis ją spausdinti, tik dėl V. S. vykdytos veiklos. Nors šiuo metu ieškovas jos ir nebevykdo (paskutinė tarybos nario kadencija baigėsi 2012 m.), tačiau pats ieškovas save ir toliau laikė partijos nariu, o miestelio gyventojai juo domisi dėl jo vykdytos veiklos. Lietuvos enciklopedijoje „Vikipedija“ V. S. yra įvardijamas kaip Lietuvos ir Šakių rajono politinis bei visuomenės veikėjas, kas leidžia daryti išvadą, jog V. S. pripažįstamas ne tik miestelio, tačiau ir Lietuvos ir Šakių rajono politiniu veikėju. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog V. S. laikytinas viešuoju asmeniu.

Taigi atsakovė paskleidė informaciją apie viešąjį asmenį, bet teismas pripažino, kad ši informacija neatitinka tikrovės. CK 2.24 straipsnio 6 dalyje nustatytas pagrindas atleisti tikrovės neatitinkančius duomenis paskleidusius asmenis nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešąjį asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su viešo asmens veikla. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl apima neturtinės žalos kompensavimą pinigais. Civilinei atsakomybei nepriskiriami kiti asmens pažeistų teisių gynimo būdai, kaip antai pripažinimas paskleistų žinių neatitinkančiomis tikrovės ar jų paneigimas. CK 2.24 straipsnio 6 dalies nuostata taikoma tada, jeigu nustatomi visi civilinės atsakomybės pagrindai, bet, derinant teisę skleisti informaciją su teise į garbės ir orumo gynimą, konkrečiu atveju gali būti netaikomos civilinės atsakomybės priemonės. Jos gali būti netaikomos, kai: 1) informacija paskleista apie viešojo asmens veiklą; 2) informacijos paskelbimu sąžiningai siekiama informuoti visuomenę apie to asmens veiklą. Jau buvo minėta, kad ieškovas laikytinas viešuoju asmeniu. Viešieji asmenys pagal įtvirtintą įstatymo nuostatą ir Lietuvos teismų praktiką nesinaudoja vienoda teisine pažeistų teisių gynyba. Tai pripažinta daugelyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2000). Nevienoda pažeistų teisių gynyba teismo taikoma įvairiais būdais derinant ar parenkant teisinius gynimo instrumentus. Nurodytose bylose teismai pripažino, kad viešojo asmens pažeistų teisių pagrindinis gynybos būdas yra paskleistų žinių paneigimas, o priteisiama neturtinė žala gali būti minimali ar artima minimaliai, net ir tuo atveju, kai pažeidimai gana skaudūs (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2005 A. S. v. savaitraštis „Laisvas laikraštis“ ir kt., kategorija 26.6). Kitas subalansuotos pažeistų teisių gynybos parinkimo būdas yra teisingumo sumetimais netaikyti civilinės atsakomybės, nors nustatyti visi pagrindai jai atsirasti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-747/2001 K. D. v. B. M., kategorija 20.6). Derinant parenkamų asmens pažeistų teisių gynimo būdus, t. y. ir svarstant, ar taikyti CK 2.24 straipsnio 6 dalies nuostatą, turi būti atsižvelgiama į pažeidimo apimtį, pobūdį ir pasekmes, apie būtinumą taikyti atsakovams neturtinės žalos priteisimą kaip turtinę sankciją, o ieškovams kaip reikalingą dar vieną jų pažeistų teisių gynimo būdą greta kitų – žinių pripažinimo neatitinkančiomis tikrovės, jų paneigimo.

Šiuo atveju ieškovo garbė ir orumas buvo sumenkinti dėl jo galimai neteisėtos veiklos, kurią asmuo galimai slėpė. Atsižvelgtina į tai, kad ir asmuo yra miestelyje žinomas asmuo, kad jo veiklos prioritetas yra Lietuvoje nusistovėjusių vertybių gynimas, todėl ypač aktualus ir vienas svarbiausių yra jo moralinių vertybių atkūrimas ir apsaugojimas, todėl pagrindiniu pažeistų teisių apgynimo būdu laikytina ne turtinė, o moralinė kompensacija. Pirmiausia yra reikšmingas teismo pripažinimas, kad turi būti ginama ieškovo garbė ir orumas nuo kaltinimų bendradarbiavus su KGB. Teismas daro išvadą, kad moralinės žalos dydis labiau svarstytinas asmeninėmis pasekmėmis. Netekimai pakankamai kompensuojami teismo pripažinimu, jog žinios apie bendradarbiavimą su KGB yra neteisingos, kad jos teismo sprendimu viešai paneigiamos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. gegužės mėn. 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529). Atsižvelgiant į nurodytą teismas konstatuoja, jog ieškovui dėl jo statuso visuomenėje, jo teisių pažeidimui apginti svarbus yra tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimas. Asmeninius išgyvenimus jis grindė savo pasitikėjimo savimi sumažėjimu, jo artimųjų emocijomis sveikatos pablogėjimu. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas laikomas viešu asmuo, kaip jau buvo nurodyta, todėl neturtinė žala nepriteistina.

Žinių paneigimo būdas turi atitikti jų paskleidimo būdą, todėl atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigotinas toje pačioje vietoje, tokio pat dydžio šriftu kaip paskelbti tikrovės neatitinkantys teiginiai, išspausdinti atitinkamo turinio paneigimą, tačiau ieškovo reikalaujamo ir ieškinyje suformuluoto paneigimo tyrinys taisytinas iš jo pašalinant teiginius apie išbraukimo iš partijos teiginius.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

CPK 93 str. reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šio straipsnio 4 d. nurodoma, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pripažinta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ išspausdinta publikacija buvo pažemintas V. S. garbė ir orumas, tai yra ieškovo ieškinys buvo pagrįstas, bei atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui nepriteistina neturtinė žala, konstatuoja, jog V. S. bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl neatsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidas priteistina visiškai atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai yra V. S. patirtas išlaidas – 624 Lt žyminio mokesčio, išlaidos, patirtos advokato pagalbai apmokėti – 1200 Lt. Taip pat valstybei iš atsakovo priteistinos dokumentų įteikimo išlaidos – 30,30 Lt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 str., 96 str., 270 str., CK 6.246 -6.249, 6.251 str., 6.281 teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad 2013 m. vasario 22 d. laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ Nr. 15 (2053), skiltyje „Be užuolankų“, atsakovų paskelbtas klausimas - „Ar tiesa, kad buvęs savivaldybės tarybos narys, netgi buvęs kandidatas į Seimą V. S. bendradarbiavo su KGB ir ar dėl to jį pašalinote iš partijos?“, ir pateiktas partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko K. G. atsakymas - „Informaciją apie galimą V. S. bendradarbiavimą su KGB gavau 2012 metais rugsėjo pabaigoje. Tačiau nei aš pats, nei partijos skyrius šios informacijos neanalizavome“, - neatitinka tikrovės bei žeminą V. S. garbę ir orumą.

Įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo lėšomis per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tokio paties dydžio šriftu, toje pačioje vietoje, kaip buvo išspausdinta publikacija „Be užuolankų“ paskelbti tokio turinio paneigimą: „Laikraščio „(duomenys neskelbtini)s“ redakcija, vykdydama teismo sprendimą, informuoja, kad laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ redakcijos 2013 m. vasario 22 d. numeryje Nr. 15(2053), antrame puslapyje, skiltyje „Be užuolankų“, paskelbtas klausimas - „Ar tiesa, kad buvęs savivaldybės tarybos narys, netgi buvęs kandidatas į Seimą V. S. bendradarbiavo su KGB ir ar dėl to jį pašalinote iš partijos?“, ir ten pateiktas partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko K. G. atsakymas - „Informaciją apie galimą V. S. bendradarbiavimą su KGB gavau 2012 metais rugsėjo pabaigoje. Tačiau nei aš pats, nei partijos skyrius šios informacijos neanalizavome.“, - paskelbė tikrovės neatitinkančius ir V. S. garbę ir orumą žeminančius duomenis apie nebūta galimą V. S. bendradarbiavimą su KGB. Šie duomenys yra melagingi ir neatitinkantys tikrovės.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovo V. S. naudai 1200 Lt (tūkstantį du šimtus Lt) atstovavimo išlaidų, 624 Lt (šešis šimtus dvidešimt keturis Lt) sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 30,30 Lt (trisdešimt litų 30ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.