- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-09
- Bylos Nr.
- I1-1844-644/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02738-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Audrius Grauželis (pirm.), Asta Urbonienė, Janina Vitunskienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- E. Č.
- Atsakovas
- Marijampolės pataisos namams, Marijampolės pataisos namai
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Č. skundą atsakovui Marijampolės pataisos namams, su trečiuoju suinteresuotu asmeniu Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl administracinių aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. Č. teismo posėdžio metu skundą (b. l. 17-19) palaikė ir prašė: 1) panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019-05-29 nutarimą Nr. 82/04K-199, 2019-06-13 nutarimą Nr. 82/04K-232, 2019-06-28 nutarimą Nr. 82/04K-263 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019-09-27 sprendimą Nr. 2S-4087.
Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019-05-29, 2019-06-13 ir 2019-06-28 nutarimais už atsisakymą gyventi paskirtuose būriuose jam nepagrįstai buvo skirtos pačios sunkiausios drausminės nuobaudos – perkėlimas į kamerų tipo patalpas. Pareiškėjas atsisakė persikelti į paskirtus būrius, nes šiuose būriuose laikomi asmenys reketuoja, smurtauja, konfliktuoja, žaloja save, vartoja narkotikus, o pataisos namų darbuotojai daro spaudimą, dėl to kyla pavojus pareiškėjui. Pažymėjo, kad drausminės nuobaudos jam buvo skiriamos nepertraukiamai, o kiekvieną kartą paskyrus drausminę nuobaudą jis patirdavo suvaržymus, nes jam buvo draudžiama apsipirkti parduotuvėje, siųsti laiškus, eiti į pasimatymus ir pan. Pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai netaiko pareiškėjui Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nurodytos izoliacijos ir nuolatinėmis kankinančiomis bausmėmis pareiškėją terorizuoja. Neteisėtais atsakovo veiksmai buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio, Europos kalinimo taisyklių, Konstitucijos 21 straipsnio, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatos.
Atsiliepimas
Marijampolės pataisos namai atsiliepimu (b. l. 35-37) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjas sistemingai įvykdo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus - atsisako atlikti bausmę jam paskirtame būryje. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidžia BVK 12 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Pareiškėjas taip pat pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame numatyta, jog nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. BVK 12 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuteistųjų pareigos. Pagal šio straipsnio 1 dalį, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, vadovaujantis BVK 142 straipsniu, nuteistiesiems gali būti skiriamos šiame straipsnyje nurodytos nuobaudos. Pareiškėjas Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2012-05-10 ir iki šios dienos pastoviai atsisako atlikti bausmę pataisos namų gyvenamojoje zonoje su kitais nuteistaisiais. Pataisos namai neturi duomenų, kad kiti nuteistieji planuotų ar norėtų fiziškai susidoroti su pareiškėju. Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmai teisėti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 71), prašė skundą atmesti kaip nepagristą. Pažymėjo, kad surinko ir išsamiai išnagrinėjo visą dokumentinę medžiagą susijusią su E. Č. skundžiamais nutarimais ir nenustatė, jog nutarimai būtų neteisėti ar pažeidžiantys teisės aktų reikalavimus. Kalėjimų departamento direktoriaus 2019-09-27 sprendimas Nr. 2S-4087 yra teisėtas, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019-05-29 nutarimo Nr. 82/04K-199, 2019-06-13 nutarimo Nr. 82/04K-232, 2019-06-28 nutarimo Nr. 82/04K-263, kuriais pareiškėjui buvo paskirtos drausminės nuobaudos - perkėlimas į kamerų tipo patalpas bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2019-09-27 sprendimo Nr. 2S-4087 „Dėl E. Č. skundo išnagrinėjimo“, kuriuo pareiškėjo skundai dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus nutarimais paskirtų drausminių nuobaudų buvo išnagrinėti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019-05-29 nutarimu Nr. 82/04K-199 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjas E. Č. buvo nubaustas drausmine nuobauda – perkėlimu į kamerų tipo patalpas 15 parų – už tai, kad padarė drausmės pažeidimą, t. y. 2019-05-28 apie 16.10 val. atsisakė eiti į paskirtą 1-jį būrį (b. l. 22, 40-41). Nutarimu konstatuota, kad nuteistasis pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.
Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019-06-13 nutarimu Nr. 82/04K-232 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjas buvo nubaustas drausmine nuobauda – perkėlimu į kamerų tipo patalpas 15 parų – už tai, kad padarė drausmės pažeidimą, t. y. 2019-06-12 apie 16.20 val. atsisakė eiti į paskirtą 1-jį būrį (b. l. 21, 47-48). Nutarimu konstatuota, kad nuteistasis pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.
Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019-06-28 nutarimu Nr. 82/04K-263 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjas buvo nubaustas drausmine nuobauda – perkėlimu į kamerų tipo patalpas 12 parų – už tai, kad padarė drausmės pažeidimą, t. y. 2019-06-27 apie 16.25 val. atsisakė eiti į paskirtą 2-jį būrį (b. l. 20, 53-54). Nutarimu konstatuota, kad nuteistasis pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalies ir 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.
Nesutikdamas su paskirtomis drausminėmis nuobaudomis 2019-07-05 skundu pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių, tačiau Kalėjimų departamentas 2019-09-27 sprendimu Nr. 2S-4087 „Dėl E. Č. skundo išnagrinėjimo“ pareiškėjo skundo netenkino ir konstatavo, jog drausminės nuobaudos pareiškėjui buvo paskirtos pagrįstai ir teisėtai (b. l. 5-6, 60-62).
Nesutikimą su paskirtomis nuobaudomis pareiškėjas, iš esmės, motyvuoja tuo, kad paskirtuose būriuose kyla grėsmė jo gyvybei ir sveikatai, dėl netinkamo nuteistųjų ir pareigūnų elgesio.
BVK 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.) ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.
BVK 142 straipsnyje (redakcija galiojusi 2019-04-03 iki 2019-07-06) numatyta nuteistųjų atsakomybė (drausminių nuobaudų rūšys) už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 4) nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų. Pagal BVK 142 straipsnio 2 dalį, nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę; 2) pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų; 3) pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių.
Drausminės nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
Administracinėje byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas 2019-05-28 ir 2019-06-12 atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame 1-me būryje, 2019-06-27 atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame 2-me būryje. Šias aplinkybes patvirtina Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 2-o saugumo valdymo skyriaus specialistų tarnybiniai pranešimai, pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai (b. l. 46, 51, 57). Pareiškėjui kiekvieną kartą atsisakius persikelti į būrį, jis buvo išklausytas, jam suteikta galimybė pasiaiškinti raštu atsakingiems Marijampolės pataisos namų pareigūnams nurodant konkrečias priežastis. Savo paaiškinamuose pataisos namų direktoriui pareiškėjas nurodė, kad negali gyventi būriuose, kuriuose platinami ir vartojami narkotikai, klesti smurtas, telefoninis sukčiavimas ir kitos negerovės. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad yra pripažintas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo byloje, kurios eiga yra suinteresuota pataisos namų darbuotoja I. B., kuri pareiškėjui daro spaudimą (b. l. 44, 52, 58-59).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neneigia aplinkybės, jog jis atsisakė gyventi paskirtuose būriuose, o savo atsisakymą motyvuoja tuo, kad būriuose jam nesaugu, nes kiti nuteistieji smurtauja, konfliktuoja, žaloja save, vartoja narkotikus, o pataisos namų darbuotojai daro spaudimą. Tačiau, teismas pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog Marijampolės pataisos namuose kalintys nuteistieji ar pareigūnai būtų priešiškai nusistatę pareiškėjo atžvilgiu ir dėl to jis negalėtų gyventi paskirtame būryje. Pats pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad atsisako persikelti į paskirtą būrį dėl to, kad, jo nuomone, jam nesaugu, tačiau konkrečių aplinkybių ar netinkamai besielgiančių nuteistųjų nedetalizavo, atsisakymų eiti į paskirtą būrį nepagrindė jokiais duomenimis. Duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad pareigūnai skirdami drausmines nuobaudas kerštavo ir darė spaudimą, taip pat nėra. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjui nuobaudos buvo skiriamos pareigūnams piktnaudžiaujant tarnyba, iš asmeninių paskatų, vykdant keršto planus.
Taigi, nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pareiškėjo atsisakymas gyventi paskirtame būryje būtų priežastiniame ryšyje su, kaip nurodoma skunde, kitų nuteistųjų ar pareigūnų netinkamu elgesiu bei iš to kylančia grėsme pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai, jog jis atsisakė gyventi paskirtame būryje dėl grėsmės sveikatai ir gyvybei, vertintini kaip deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais jo samprotavimais, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, surinktų ir ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigti ir konstatuoti, kad pats pareiškėjas nesilaikė administracijos nurodymų ir pažeidė nustatytą pataisos įstaigos tvarką.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog nuteistojo abejonė dėl pataisos įstaigos reikalavimo teisėtumo (jei tuo abejojama) gali būti pareikšta įstatymų nustatyta tvarka, t. y. įvykdant reikalavimą ir po to paduodant skundą (BVK 5 str., 12 str., 110 str. 1 d. 2 p. ir 3 d., 143 str. 5 ir 9 d.), o ne pareiškėjo pasirinktu įstatymo reikalavimų neatitinkančiu būdu (atsisakant vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą) (žr., LVAT 2014-02-03 nutartį byloje Nr. A146-99/2014 ir kt.). Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus gyventi paskirtame būryje pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir toks pažeidimas yra pakankamas pagrindas nuobaudai skirti. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, daroma išvada, jog Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019-05-29 nutarime Nr. 82/04K-199, 2019-06-13 nutarime Nr. 82/04K-232, 2019-06-28 nutarime Nr. 82/04K-263 pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus ir tuo būdu pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Būtent už nustatytą pažeidimą – atsisakymą vykdyti administracijos nurodymus – pareiškėjui pagrįstai skirta BVK 142 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta drausminė nuobauda. Nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui, todėl ją naikinti nėra pagrindo.
Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad už atsisakymą gyventi paskirtuose būriuose jam buvo skirtos griežčiausios, kankinančios drausminės nuobaudos - perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų. Nagrinėjamos administracinės bylos duomenys bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys administracinėje byloje Nr. I1-212-402/2020 patvirtina, kad pareiškėjui už režimo reikalavimų pažeidimus (administracijos nurodymų nevykdymą atsisakant gyventi būriuose) eilę kartų buvo skiriamos drausminės nuobaudos, kas teismo vertinimu, yra pagrindas skirti vieną iš BVK 142 straipsnio 2 dalyje nustatytų griežtesnių nuobaudų už sistemingą režimo pažeidinėjimą
Šiuo atveju pareiškėjas nenurodo jokių svarbių ir objektyvių priežasčių, dėl kurių atsakovas jo atžvilgiu turėjo priimti sprendimą dėl izoliacijos pagal BVK 70 straipsnio nuostatas taikymo. Pažymėtina, jog BVK 70 straipsnio 6 dalis nenustato pataisos įstaigai pareigos visais atvejais tenkinti nuteistojo prašymą skirti izoliaciją. Pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį nuteistasis, būdamas paskirtas į atitinkamą būrį, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotą prašymą dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų, tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei, ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 201-02-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-267-492/2017).
Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, taip pat pagrįstai konstatavo, kad drausminės nuobaudos pareiškėjui buvo paskirtos pagrįstai ir teisėtai. Kalėjimų departamento 2019-09-27 sprendimo Nr. 2S-4087 turinys suteikia pagrindą konstatuoti, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija pareiškėjo skundą dėl Marijampolės pataisos namų 2019-05-29 nutarimo Nr. 82/04K-199, 2019-06-13 nutarimo Nr. 82/04K-232 ir 2019-06-28 nutarimo Nr. 82/04K-263 išnagrinėjo išsamiai ir tinkamai. Sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, taigi yra teisėtas ir pagrįstas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti atsakovo Marijampolės pataisos namų 2019-05-29 nutarimą Nr. 82/04K-199, 2019-06-13 nutarimą Nr. 82/04K-232, 2019-06-28 nutarimą Nr. 82/04K-263 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019-09-27 sprendimą Nr. 2S-4087, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.