- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-19
- Bylos Nr.
- I1-212-402/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01365-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Natalja Zelionkienė (pirm.), Daina Kukalienė, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- A.
- Atsakovas
- Marijampolės pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3Žala
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. (E.) Č. skundą atsakovams Marijampolės pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl nutarimų, sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjas skundais kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus (toliau – Teismas) ir prašė panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2019-06-10 sprendimą Nr. 2S-2354, Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN) direktoriaus 2019-04-18 nutarimą Nr. 82/04K-87, 2019-04-30 nutarimą Nr. 82/04K-130, 2019-05-14 nutarimą Nr. 82/04K-158, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunduose (b. l. 3–5, 20–22) nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, kad dėl fizinio susidorojimo jis nesutiko atlikti bausmės jam paskirtame būryje. Dėl to pareiškėjui buvo paskirtos neteisėtos nuobaudos už tai, jog jis nenori ir negali eiti į jam paskirtą būrį. Pareiškėją administracija persekioja už jo reiškiamą nepasitenkinimą dėl narkotikų platinimo Marijampolės PN Kybartų sektoriuje, pareigūnė B. siekia, kad pareiškėjas pakeistų parodymus. Marijampolės PN darbuotojai siekia susidoroti su pareiškėju kitų kalinių rankomis. Atsakovas skirdamas nuobaudas pažeidžia tarptautinės teisės aktus bei pareiškėjo teises. Pareiškėjui ilgą laiką buvo taikomos žiaurios, nežmoniškos pačios sunkiausios bausmės – 15 parų, viena po kitos, laikant baudos izoliatoriuje atimant visas teises. Pareiškėjo teigimu, jis skiriamas nuobaudas kamerų tipo patalpoje atlieka netinkamomis sąlygomis. Būnant izoliatoriuje pareiškėjui draudžiama pirkti maistą, negalima susitikti su artimaisiais, siųsti korespondencijos. Visa tai vyksta tik dėl to, kad pareiškėjas ne kartą administraciją ragino imtis veiksmų prieš narkotikų platinimą, mobiliųjų telefonų naudojimą. Nurodė, kad Marijampolės PN pareigūnai R. M. ir I. B. jį terorizuoja, jam kerštauja, naudoja psichologinį smurtą, verčia pakeisti parodymus ikiteisminio tyrimo byloje. Pareiškėjas ne katą kreipėsi ir į administraciją ir į Kalėjimų departamentą dėl jo izoliavimo. Kalėjimų departamentas pagal teisės aktus privalo kontroliuoti pataisos įstaigas ir jas prižiūrėti. Kalėjimų departamento sprendimas yra neteisėtas, nes jį pasirašė ne direktorius, o asmuo, laikinai pavaduojantis skyriaus vadovą. Kalėjimų departamentas į pareiškėjo skundus nereaguoja ir tokiu neveikimu sukėlė pareiškėjui neturinę žalą. Pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, didelius moralinius išgyvenimus, reikšmingus sveikatos sutrikimus.
Atsiliepimas
Atsakovas, atsakovės atstovas Marijampolės PN su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 59-62) nurodė, kad BVK 12 str. įtvirtintos bendrosios nuteistųjų pareigos. Šio straipsnio 1 d. įtvirtina, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Specialiosios nuteistųjų pareigos ir draudimai įtvirtinti BVK 110 str. 1 d. 1 ir 2 p., numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, vadovaujantis BVK 142 str. nuteistiesiems gali būti skiriamos šiame straipsnyje nurodytos nuobaudos. Vadovaujantis BVK 142 str. 1 d. 4 p.: už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamas perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų - iki dešimties parų. Įsigaliojus BVK pakeitimo įstatymui minėtas straipsnis buvo pakeistas ir dabar 142 str. 2 d. 3 p. numatyta, jog: nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriamas nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų, o nepilnamečių nuteistųjų - iki penkių parų. Pareiškėjas sistemingai įvykdo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus - atsisako atlikti bausmę jam paskirtame būryje. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidžia BVK 12 str. 2 d., kurioje numatyta, jog: nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus pareiškėjas taip pat pažeidė BVK 110 str. 1 d. 2 p. kuriame numatyta, jog nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Nuteistųjų laikymo sąlygas kamerų tipo patalpose numato BVK 145 str., kuriame nurodyta, kad: nuteistieji, atliekantys šio Kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą nuobaudą, kamerų tipo patalpose laikomi po vieną, o jeigu nėra tokios galimybės, - po du ir į darbą nevedami. Perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 100, 109 ir 183 str. nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. Šioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą, o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) - dvi valandas pasivaikščioti. Marijampolės PN Kybartų sektorius vadovaujasi aukščiau paminėtomis BVK nuostatomis. Tai yra objektyvios aplinkybės, kurios nuo Kybartų sektoriaus nepriklauso ir yra besąlygiškai vykdomos. Pareiškėjas Marijampolės PN Kybartų sektoriuje laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2012 m. gegužės 10 d. ir iki šios dienos pastoviai atsisako atlikti bausmę pataiso namų gyvenamojoje zonoje su kitais nuteistaisiais. Kriminalinės žvalgybos skyrius neturi duomenų, kad kiti nuteistieji planuotų ar norėtų fiziškai susidoroti su pareiškėju. 2019 m. balandžio 17 d. pareiškėjas buvo iškviestas pokalbiui su Marijampolės PN Kybartų sektoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnais, tačiau nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jis negalėtų gyventi paskirtame būryje. Marijampolės PN Kybartų sektoriaus Sveikatos priežiūros skyriaus 2019-08-20 pažymoje Nr. 14/07K-1693 nurodyta, kad pareiškėjui diagnozuotų sveikatos sutrikimų atsiradimas bei tolimesnė šių sveikatos sutrikimų eiga nėra susijusi su kalinimo sąlygomis. Nurodė, kad pareiškėjo nurodytas neigiamas pasekmes lėmė paties pareiškėjo elgesys, o ne Kybartų PN administracijos neva neteisėti veiksmai, todėl šiuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygos CK 6.271 straipsnio prasme.
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos su pateiktu skundu nesutinka (b. l. 123-127). Kalėjimų departamentas 2019-06-10 raštu Nr. 2S-2354 pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir nustatė, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamus nutarimus. Pažymėtina, kad pareiškėjo skunde nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti minėtų Kybartų PN nutarimų pagrįstumą ir teisėtumą. Kalėjimų departamentas išsamiai išnagrinėjęs pareiškėjo skundžiamus faktus konstatavo, kad skundžiami sprendimai yra išsamūs ir pagrįsti, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus. Pareiškėjas šiuo atveju neįrodė ir neturtinės žalos padarymo fakto. Šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Pareiškėjas nors ir reiškia pretenzijas, tačiau pateikia tik bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįstus samprotavimus, kurie nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumui ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie pareiškėjui kilusią neturtinę žalą. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Pareiškėjas byloje kelia ginčą dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus nutarimų: 2019-04-18 Nr. 82/04K-87, 2019-04-30 Nr. 82/04K-130, 2019-05-14 Nr. 82/04K-158, kuriais jam buvo paskirtos drausminės nuobaudos, teisėtumo ir pagrįstumo ir prašo priteisti dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą.
Administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina, jog Marijampolės PN direktoriaus 2019-04-18 nutarimu Nr. 82/04K-87 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkelti į kamerų tipo patalpas 13 parų, už tai, kad pareiškėjas 2019-04-16 ir 2019-04-17 padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimo pažeidimą - apie 16.00 val. pareiškė, kad atsisako atlikti laisvės atėmimo bausmę jam administracijos paskirtame 1-ame būryje. Buvo konstatuota, kad savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą (b. l. 70-71).
Marijampolės PN direktoriaus 2019-04-30 nutarimu Nr. 82/04K-130 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkelti į kamerų tipo patalpas 15 parų, už tai, kad jis 2019-04-28 ir 2019-04-29 padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimo pažeidimą - apie 16.00 val. pareiškė, kad atsisako atlikti laisvės atėmimo bausmę jam administracijos paskirtame 1-ame būryje. Buvo konstatuota, kad savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą (b. l. 80-81).
Marijampolės PN direktoriaus 2019-05-14 nutarimu Nr. 82/04K-158 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – perkelti į kamerų tipo patalpas 15 parų, už tai, kad jis 2019-05-13 padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimo pažeidimą - apie 16.05 val. pareiškė, kad atsisako atlikti laisvės atėmimo bausmę jam administracijos paskirtame 1-ame būryje. Buvo konstatuota, kad savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą (b. l. 90-91).
Pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris 2019-06-10 sprendimu Nr. 2S-2354 nutarė netenkinti pareiškėjo skundo ir nurodė, jog pareiškėjui paskirtos nuobaudos yra teisėtos ir pagrįstos (b. l. 5-6).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, pareigos – šio kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami BVK skyriai. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1-2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Šio kodekso 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, iš jų ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Taip pat šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.
Drausminės nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
Administracinėje byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas 2019-04-16, 2019-04-17, 2019-04-28, 2019-04-29, 2019-05-13 atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame 1 ame būryje. Šias aplinkybes patvirtina Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 2-o saugumo valdymo skyriaus prižiūrėtojų tarnybiniai pranešimai (b. l. 66, 84, 88, 94), Marijampolės PN kriminalinės žvalgybos skyriaus pažyma (b. l. 63).
Aplinkybės, jog atsisakė eiti gyventi į 1 būrį nei skunde teismui, nei paaiškinimuose, pateiktuose Marijampolės PN administracijai, neneigia ir pats pareiškėjas.
Pareiškėjas atsisakymo atlikti bausmę 1 būryje priežastį nurodė (b. l. 78-79, 85, 89) tai, kad visi būriuose gyvenantys nuteistieji yra narkomanai arba narkotikų prekeiviai ir tų asmenų pavardes yra nurodęs bylose, todėl kiti nuteistieji yra suinteresuoti jo susidorojimu. Tačiau tokios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas visiškai pagrįstai atsisakė vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.
Marijampolės PN Kybartų sektoriaus kriminalinės žvalgybos skyriaus 2019-04-18 tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 10/23-86 (b. l. 74-76) nustatyta, jog 2012-05-10 nuteistasis E. Č. atvyko atlikti jam paskirtą bausmę į Kybartų PN iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo. 2012-08-13 nuteistasis E. Č. pataisos namų skirstymo komisijos paskirtas į 1-ą būrį. 2012-10-16 nuteistasis E. Č. paskirtas į 7-ą nuteistųjų būrį, 2013-02-11 į 1-ą nuteistųjų būrį, 2013-02-12 į 6-ą nuteistųjų būrį, 2014-02-03 paskirtas į 1-ą būrį. 2014-03-31 nuteistasis paskirtas į 6-ą nuteistųjų būrį, 2014-10-02 - į 1-ą nuteistųjų būrį. Nuteistasis vėl atsisakė vykdyti Kybartų PN administracijos nurodymus, todėl 2014-11-24 paskirtas į drausmės grupės 6-ą nuteistųjų būrį. 2015-12-01 nuteistasis paskirtas į 1-ą nuteistųjų būrį, o nuteistajam atsisakius eiti į paskirtą 1-ą būrį, 2015-12-14 jis paskirtas į drausmės grupės 6-ą nuteistųjų būrį. 2016-12-16, pasibaigus drausminei nuobaudai, nuteistasis paskirtas į 1-ą nuteistųjų būrį. 2017-03-10 nuteistasis paskirtas į 6-ą nuteistųjų būrį. 2018-03-07 paskirtas į 3-ą nuteistųjų būrį. 2019-01-15 surašyta tarnybinio tyrimo išvada Nr. 10/23-10 dėl nuteistojo E. Č. laikymo atskirai nuo kitų nuteistųjų, taikant LR BVK 70 str., t. y. nuo 2019 m. sausio 15 d. laikyti izoliuotą nuo kitų nuteistųjų ir jį perkelti į kamerų tipo patalpas ir šio perkėlimo nelaikyti nuobauda. Nustatytas 3 mėnesių laikymo izoliuotai laikotarpis. Nuteistasis E. Č. 2019-04-16 parašė paaiškinimą Nr. 60/05K-96 ir 2019-04-17 parašė paaiškinimą, Nr. 60/05K-106, kuriame nurodo, kad atsisako eiti į pirmą būrį, nes tai pablogintų nuteistojo gyvenimo sąlygas - gyventi su narkomanais ir smurtautojais. Marijampolės PN KŽS pareigūnai kalbėjo su 1-o būrio nuteistaisiais, kurie nurodė, kad E. Č. asmeniškai nepažysta, jokių konfliktų su juo nėra buvę, skolų jis neturi ir būryje gyventi gali. Pareiškėjas pastoviai atsisako atlikti bausmę pataisos namų gyvenamojoje zonoje kartu su kitais nuteistaisiais. Kriminalinės žvalgybos skyrius neturi duomenų, kad kiti nuteistieji planuotų ar norėtų susidoroti fiziškai su nuteistuoju E. Č.. 2019-04-17 nuteistasis E. Č. buvo iškviestas pokalbiu su KŽS pareigūnais, tačiau nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jis negalėtų gyventi paskirtame būryje, tačiau nuteistasis tik perskaitė BVK 70 str. dalis ir pasakė, kad pareigūnai turi šiuo straipsniu vadovautis, nes jis nuteistajam yra taikytinas. Nuteistasis teigė, kad vienas iš izoliuoto laikymo tikslų yra palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją, tačiau paklausus kaip, taikant izoliaciją palengvėja minėto nuteistojo reabilitacija, E. Č. nepateikė jokio atsakymo. Pakartotinai paprašius įvardinti asmenis, kurie norėtų nuteistajam pakenkti, buvo įvardintas nuteistasis J. P. (nuteistasis J. P. 2019-02-26 yra pervežtas į Pravieniškių PN). Daugiau asmenų nuteistasis neįvardino, tik pasakė, kad visi būriuose gyvenantys nuteistieji yra narkomanai arba narkotikų prekeiviai, o E. Č. yra nurodęs tuos asmenis bylose (Kriminalinė žvalgyba apie tokius ikiteisminius tyrimus duomenų neturi), todėl jie yra suinteresuoti su minėtu nuteistuoju susidoroti. Paklausus kokiame būryje nuteistasis E. Č. norėtų ar galėtų atlikti bausmę, esant galimybei pasirinkti, nuteistasis nurodė, kad nori gyventi kameroje, atskirai nuo kitų nuteistųjų.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui atsisakant eiti į jam paskirtą būrį, Marijampolės PN administracija aiškinosi tokio atsisakymo priežastis, atliko tarnybinį tyrimą, kurio metu, be kita ko, surinko ir kitų būryje Nr. 1 (kuriame pareiškėjas atsisakė būti) laikomų asmenų paaiškinimus. Pareiškėjas savo pasiaiškinimuose nurodydavo tik tai, kad nenori būti laikomas būryje Nr. 1, nes ten gyvena asmenys, vartojantys narkotikus, smurtaujantys, su juo gali būti susidorojama, tai pablogintų gyvenimo sąlygas.
Išdėstytos faktinės aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriuje buvo atliekamas tyrimas dėl pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę 1 būryje. Byloje nenustatyta jokių pagrįstų įrodymų, jog pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę 1 būryje aplinkybės buvo pagrįstos ir tai, kad kilo reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei ir, kad būtent 1 būryje ketinama susidoroti, ar kyla reali grėsmė jo sveikatai ir gyvybei dėl kitų nuteistųjų priešiško elgesio.
Tai įrodo, jog Marijampolės PN administracija reaguoja į pareiškėjo skundus bei siekia sudaryti pataisos įstaigoje saugią aplinką. Pareiškėjui atsisakius persikelti į minėtą būrį, pareiškėjas buvo išklausytas, jam suteikta galimybė pasiaiškinti ir atsakingiems Marijampolės PN pareigūnams nurodyti konkrečias priežastis. Pareiškėjo nurodytas priežastis vertino Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai. Nenustačius realios grėsmės pareiškėjo sveikatai ir gyvybei buvo siūloma pareiškėjo atsisakymą atlikti bausmę 1 būryje, vertinti kaip drausmės pažeidimą.
Pareiškėjas nurodė, kad nuobaudos jam buvo skiriamos nepagrįstai, kadangi jis nesutikdavo eiti į jam paskirtą būrį dėl svarbių priežasčių, todėl tokiais atvejais turėjo būti taikoma BVK 70 straipsnio 6 dalies nuostata.
BVK 70 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda.
Pažymėtina, kad pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį nuteistasis, būdamas paskirtas į atitinkamą būrį, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotą prašymą dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų, tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei, ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-267-492/2017). BVK bei jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai neįtvirtina, kad nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-88-438/2017; šiuo aspektu taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1266/2014; 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012).
BVK 142 straipsnyje nurodytos nuobaudų rūšys, kurios skiriamos nuteistiesiems už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą. Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriama nuobauda - nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų (BVK 142 str. 1 d. 4 p.). Nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti paskirtas perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų (BVK 142 str. 2 d.). Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje reglamentuota nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka. BVK 143 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio Kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Turinčių teisę skirti nuobaudas pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 3 ir 4 dalyje numatyti principiniai nuobaudų skyrimo reikalavimai - t. y. nuobauda skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam, už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda, nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 10 parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos. Šio straipsnio 7 dalyje numatyta, kad Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje numatytos nuobaudos skiriamos tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas. Drausmės komisijos sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui skiriant nuobaudas būtų pažeisti pirmiau nurodyti nuobaudų skyrimo reikalavimai. Skiriant nuobaudas taip pat buvo laikomasi ir Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje numatytos nuobaudų skyrimo tvarkos. Nuobaudos pareiškėjui buvo paskirtos tik išnagrinėjus pareiškėjo padarytų pažeidimų aplinkybes, suteikiant pareiškėjui galimybę pateikti paaiškinimus.
Iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad pareiškėjas akcentuoja pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie, pareiškėjo teigimu, pasireiškė jo persekiojimu, sąmoningu kerštavimu dėl to, kad pareiškėjas daug kartų ragino įkalinimo įstaigos vadovus įkalinimo įstaigoje apriboti narkotinių medžiagų vartojimą, naudojimąsi mobiliaisiais telefonais ir pan. Pareiškėjo teigimu, dėl tokių savo veiksmų pareiškėjas yra terorizuojamas, baudžiamas baisiausiomis bausmėmis, kaip ir šiuo atveju, perkeliamas į kameras, kuriose kali pareiškėjui nepriimtini asmenys.
Ištyrus bylos medžiagą, proceso šalių argumentus, nenustatyta, kad pareiškėjui nuobaudos buvo skiriamos pareigūnams piktnaudžiaujant tarnyba, iš asmeninių paskatų, vykdant keršto, susidorojimo planus, ar siekiant „dirbtinai pritraukti“, kad būtų pagrindas pareiškėjui skirti nuobaudas. Pareiškėjas šiuos argumentus grindžia pateikdamas rašytinę medžiagą, tačiau iš medžiagos, jokių konkrečių institucijų neteisėtų veiksmų nenustatyta. Pažymėtina, jog nuteistųjų perkėlimas iš vieno būrio į kitą ar iš vienos kameros į kitą yra pataisos įstaigos diskrecijos teisė. Nagrinėjamu atveju Marijampolės PN šia savo teise pasinaudojo tinkamai (priešingai nenustatyta), tuo tarpu pareiškėjas atsisakydamas vykdyti pareigūnų nurodymus pats savo veiksmais pažeidė skundžiamuose nutarimuose nurodytus BVK 12 straipsnio 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nuobaudos pareiškėjui paskirtos nepagrįstai. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad rėžimo reikalavimų pažeidimą pareiškėjas padarė (pats to neneigia), pažeidimai įrodyti, procesinių pažeidimų, nulemiančių sprendimo neteisėtumą, nenustatyta.
BVK bei jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai neįtvirtina, kad nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-88-438/2017; šiuo aspektu taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1266/2014; 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad režimo reikalavimų pažeidimus pareiškėjas padarė, pažeidimai įrodyti, procesinių pažeidimų, nulemiančių skundžiamų nutarimų neteisėtumą, nepadaryta. Todėl nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų naikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019-04-18 nutarimą Nr. 82/04K-87, 2019-04-30 nutarimą Nr. 82/04K-130, 2019-05-14 nutarimą Nr. 82/04K-158. Taip pat nėra pagrindo panaikinti Kalėjimų departamento 2019-06-10 sprendimą Nr.2S-2354, kuris priimtas pareiškėjo skundą išnagrinėjus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundą išnagrinėjo tinkamai, sprendimas priimtas nepažeidus teisės aktų reikalavimų, jame nurodyta apskundimo tvarka. Šis sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, yra motyvuoti, teisėti ir pagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, kad Kalėjimų departamento sprendimas yra neteisėtas, nes jį pasirašė ne direktorius, o asmuo, laikinai pavaduojantis skyriaus vadovą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2019-01-16 įsakymu „Dėl įgaliojimo pasirašyti sprendimus (atsakymus) į suimtųjų ir nuteistųjų prašymus ir skundus“ Kalėjimų departamento skyrių vadovai gautus nuteistųjų skundus ir prašymus gali paskirti nagrinėti pavaldiems darbuotojams, o išnagrinėtus, pasirašyti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundų nagrinėjimo metu, laikinai nebuvo Kriminalinės žvalgybos skyriaus vadovo, Kalėjimų departamento direktoriaus 2019-06-05 Įsakymu Nr. P-251 „Dėl pavedimo I. Š. atlikti Kriminalinės žvalgybos viršininko funkcijas“ jo funkcijas atliko ir atsakymus į nuteistųjų skundus ir prašymus pasirašyti teisę turėjo I. Š., todėl pareiškėjo argumentas, kad Kalėjimų departamento sprendimas yra neteisėtas, nes nėra pasirašytas direktoriaus, yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas nurodė, kad atliekant nuobaudą jis negalėjo rašyti laiškų, skambinti telefonu, negalėjo parduotuvėje pirkti maisto produktų, buvo stipriai suvaržyta judėjimo laisvė.
Pagal BVK 142 str. 1 d. 4 p. viena iš nuobaudų, skiriamų nuteistiesiems už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą yra nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų. BVK 145 str. 1 d. nustato, kad perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 100, 109 ir 183 str. nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. Šioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą, o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas pasivaikščioti. Pagal BVK 96 str. 1 d. nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Taigi, atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, pareiškėjui atliekant bausmę kamerų tipo patalpose, jam pagrįstai buvo draudžiama siųsti laiškus, skambinti telefonu, gauti ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus, parduotuvėje pirkti maisto produktus, naudotis elektros prietaisais (televizoriumi, kompiuteriu ir kt.). Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos buvo kaip nors apribotos kitos pareiškėjo, kaip laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo, teisės ar kitokiu būdu pabloginta jo padėtis. Pažymėtina, kad į kamerų tipo patalpas pareiškėjas buvo patalpintas dėl to, kad buvo baustas nuobauda, taigi jo paties elgesys lėmė jo teisių apribojimą.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trim sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr. pvz. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atitinkamai nagrinėjamu atveju nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų (neveikimo) - t.y. nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo atsirasti (kilti) valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį. Todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį teismą ir ištirti ar nuolatinis bausmių jam skyrimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 3 d.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas garantuoja Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisingumą spręsdamas, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Konstitucinis teismas neteikia išaiškinimų dėl individualių administracinių teisės aktų, kaip šiuo atveju pareiškėjo prašomų išaiškinti nutarimų dėl nuobaudų skyrimo. Kaip matyti iš aukščiau pateiktų ištirtų aplinkybių, pareiškėjui nuobaudos yra skiriamos pagrįstai ir teisėtai. Pažymėtina, jog pareiškėjas prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą grindžia tik deklaratyviais pasisakymais ir abejonėmis, nenurodydamas jokių teisinių argumentų. Todėl pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą netenkinamas.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.