Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2016-04-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-125-673/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-04-22
Bylos Nr.
1-125-673/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Kaltinamasis
N. P.
Advokatai
Rima Šmigelskytė
Baudžiamoji byla Nr. 1-125-673/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15204-2016-4

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.5.4.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.8.; 2.3.6.4.5.(S)

Kėdainių rajono apylinkės teismas

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 22 d.

KėdainiaiKėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujantprokurorui Gintarui Jakštui,

nukentėjusiųjų nepilnamečių D. P. ir G. P. atstovei – Kėdainių r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistei N. N.,

kaltinamojo gynėjai advokatei Rimai Šmigelskytei,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

N. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nuo 2016-04-05 registruotas darbo biržoje (Nr. (duomenys neskelbtini)), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį (grasinimu nužudyti),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-04-01 apie 24.00 val., N. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti T. K., tai yra peilį prirėmęs prie T. K. kaklo grasino ją nužudyti, o po to nužudyti du savo mažamečius vaikus G. P., (duomenys neskelbtini), ir D. P., (duomenys neskelbtini), dėl ko, dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusieji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis N. P. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad 2016-04-01 apie 24.00 val., būdamas neblaivus, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu draugei T. K. grasino peiliu, galimai grasino pridėjęs peilį prie kaklo, galimai pagrasino nužudyti ir savo mažamečius vaikus. Buvo įpykęs dėl draugei kažkieno siunčiamų žinučių. Mano, kad jo veiksmai visus išgąsdino. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Dėl girtumo ne viską prisimena. Įvykio metu jo namuose buvo ir asmuo, kurio vardas M.. Gailisi. Mano, kad jam reikia gydytis dėl alkoholio vartojimo.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš T. K. pareiškimo (b. l. 31-32) matyti, kad 2016-04-01 apie 24.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos draugas N. P. paėmęs peilį ir prispaudęs jai prie kaklo grasino ją nužudyti, po to grasino nužudyti savo du mažamečius vaikus.

Apklausta nukentėjusioji T. K. (b. l. 36-37) parodė, kad ji apie mėnesį laiko gyvena pas draugą N. P. adresu (duomenys neskelbtini), su kuriuo susipažino internetu. Kartu gyvena ir N. mažamečiai vaikai. 2016-03-31 vakare N. pradėjo jai priekaištauti, kad jai kažkas rašinėja žinutes, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas, po kurio jis kažkur išėjo, o kai grįžo, užsidarė balkone, su ja nebendravo ir gėrė alkoholį. Jam geriant alkoholį iš namų išėjo ji. Prie autobusų stoties sutiko savo pusbrolį M. ir su juo atėjo pas N. į butą, kur visi trys vartojo alkoholinius gėrimus. V. N. vėl pradėjo jai priekaištauti, kad jai kažkas rašinėja žinutes, todėl tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas, kurio metu N. virtuvėje paėmė į ranką peilį ir pradėjo grasinti, kad papjaus. Išgirdę triukšmą į virtuvę atbėgo vaikai. N. vaikų akivaizdoje prispaudė ją prie savęs, peilį prirėmė prie kaklo ir pasakė, kad papjaus ją, po to papjaus vaikus ir pats pasipjaus. N. begrasinant, virtuvėje buvęs M. bandė iš N. peilį atimti, tarp jų įvyko grumtynės. M. pavyko atimti iš N. peilį. N. veiksmai jai sukėlė baimę, ji išsigando, manė, kad N. savo grasinimą gali įvykdyti. Kas iškvietė policiją ji nežino. Ji nėra N. sugyventinė, pas N. svečiavosi kaip draugė.

T. K. policijos pareigūnams pateikė peilį, kuriuo jai buvo grasinta (b. l. 45). Peilis buvo apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti (b. l. 48-50), ir perduotas saugojimui į Kėdainių rajono PK (b. l. 53-55).

Liudytojas M. P. (b. l. 66) parodė, kad 2016-03-31 apie 21 val., jis iš T. K. gavo žinutę, kad jis padėtu jai susitaikyti su draugu N. P.. Atėjus pas N. į butą jis padėjo T. ir N. susitaikyti, po to visi gėrė degtinę. V. N. pradėjo elgtis agresyviai, pasiėmė peilį ir plūsdamas necenzūriniais žodžiais pradėjo grasinti, kad visus išpjaus. Jis išsigando, bandė atimti iš N. peilį. Kai peilį iš N. atėmė, pastarasis jį puolė, todėl jis N. sudavė tris smūgius į veidą, po ko šis apsiramino ir nuėjo miegoti. Kiek pamiegojęs N. atsikėlė ir pradėjo priekaištauti, kad yra sumuštas, iš stalčiaus išsitraukė kitą peilį ir juo ketino suduoti T.. Tai pamatęs jis puolė T. ginti ir vėl kelis kartus sudavė N. į veidą. Kartu bute buvę N. vaikai verkė, buvo išsigandę, alkani, jo prašė neišeiti. Jis vaikams pašildė maisto.

Iš alkotesterio duomenų (b. l. 68) matyti, kad 2016-04-01 06.47 val. N. P. buvo nustatytas 4,09 promilių girtumas.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tame tarpe ir paties kaltinamojo parodymais, ištirtais nukentėjusiosios, liudytojo parodymais, aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2016-04-01 apie 24.00 val., N. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti T. K., tai yra peilį prirėmęs prie T. K. kaklo grasino ją nužudyti, o po to nužudyti du savo mažamečius vaikus G. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. P., (duomenys neskelbtini), dėl ko, dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusieji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato būtent nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-94/2013). Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011).

Kaltinamasis N. P. prisipažino, jog konflikto metu jis savo draugei galėjo peiliu grasinti nužudyti, galėjo būti taip, kad peilį buvo pridėjęs jai prie kaklo, galimai grasino nužudyti ir savo vaikus. Mano, kad jo veiksmai visus išgąsdino. Ne viską gerai prisimena dėl girtumo, tačiau savo kaltę pripažįsta.

Ištyrus nukentėjusiosios T. K. parodymus buvo nustatyta, jog ji apklausta policijoje patvirtino, kad neblaivus kaltinamasis vaikų akivaizdoje buvo peilį prirėmęs jai prie kaklo ir pasakė, kad papjaus ją, po to papjaus vaikus ir pats pasipjaus. Kartu buvusiam M. pavyko iš kaltinamojo peilį atimti. Kaltinamojo veiksmai jai sukėlė baimę, ji išsigando, manė, kad jis savo grasinimą gali įvykdyti. Ištyrus liudytojo M. P. parodymus nustatyta, kad jis patvirtino, jog matė, kaip peilį paėmęs kaltinamasis pradėjo grasinti visus išpjauti, peiliu ketino suduoti T., kad kartu bute buvę N. vaikai verkė, buvo išsigandę.

Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kurioms esant nukentėjusiesiems buvo išsakyti grasinimai, į tai, kad papjauti, tai yra nužudyti buvo grasinta peiliu, kuriuo akivaizdžiai galima išsakytus grasinimus realizuoti, daro išvadą, kad nukentėjusieji turėjo pagrindą bijoti kaltinamojo grasinimų, grasinimus suprato kaip realius. Taigi kaltinamasis savo veiksmais ir elgesiu ne tik siekė nukentėjusiesiems sudaryti įspūdį, kad jo grasinimai realūs, siekė nukentėjusiuosius įbauginti ir, kaip patvirtino nukentėjusioji bei pats kaltinamasis, savo tikslų pasiekė, nes nukentėjusieji buvo išgąsdinti. Kaltinamojo motyvai įtakos veikos kvalifikacijai neturi. Teismas mano, jog kaltinamasis privalėjo suvokti ir suvokė, kad toks jo elgesys peržengia bet kokias socialinio elgesio ribas ir yra neteisėtas. Kaltinamojo atlikti veiksmai, išsakyti grasinimai patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad grasina nukentėjusiesiems siekdamas jiems sukelti baimę, nerimą dėl savo sveikatos, gyvybės ir norėjo taip veikti.

Nustatyta, jog kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, žinojo, kad pavartojęs alkoholį elgiasi neadekvačiai, ką įrodo ir jam paskirtos administracinės nuobaudos, todėl kaltinamas, prieš apsispręsdamas vartoti alkoholį, privalėjo įvertinti tai, koks jis tampa būdamas neblaivus. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo gebėjimą orientuotis be ištirtų nukentėjusiosios ir liudytojo parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai, kurie buvo pakankamai išsamūs. Todėl, teismo įsitikinimu, kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.

Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad N. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kuris yra tyčinis ir baigtas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – grasinta moteriai ir vaikams; į kaltininko asmenybę – neteistas, baustas - 2015-06-16 apie 12.06 val., N. P., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas girtas (nustatytas 2,80 promilių girtumas), pasiėmęs peilį grasino nusižudyti mažamečių vaikų D. P. ir G. P. akivaizdoje.

Teismas, remdamasis išdėstytu, daro išvadą, kad bausmės tikslas kaltinamajam gali būti pasiektas už nusikaltimą jam skiriant laisvės apribojimo bausmę (BK 48 str.), nustatant tokį laisvės apribojimo bausmės terminą (BK 54, 61 str.) ir skiriant tokius įpareigojimus, kurie įtakotų kaltinamojo elgesį, kurį esminiai sąlygoja alkoholio vardijimas, suteiktų galimybę jam pasikeisti, bausmę 1/3 sumažinant (BK 64¹ str.), į bausmės laiką įskaitant laikinojo sulaikymo laiką (BK 66 str.) ir, atsižvelgiant į tai, kad byloje yra duomenų apie agresyvų kaltinamojo elgesį, kartu su bausme kaltinamajam skiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2016-04-01. Paleidus jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis PK, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (b. l. 70-71, 75, 110-115).

Daiktinis įrodymas. Peilis, saugomas Kėdainių r. PK (2016-04-04 kvitas Nr. 0051668), kuris yra buitinis, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas N. P. (b. l. 55).

Proceso išlaidos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 46,32 Eur (2016-04-08 pažyma Nr. NTP-7-3917) už gynėjo atstovavimą kaltinamajam iš kaltinamojo nepriteistinos atsižvelgiant į pastarojo sveikatos būklę (įrašytas į psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupę), kuri, teismo įsitikinimu, nedalyvaujant gynėjui būtų trukdžiusi kaltinamajam tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybą (BPK 103-106 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 str., teismas

nusprendžia:

N. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti) ir nuteisti - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant: 1) dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti ir visą bausmės laiką gydytis nuo alkoholizmo;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę 1/3 mažinti ir galutinę bausmę paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, bausmės metu įpareigojant: 1) dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti ir visą bausmės laiką gydytis nuo alkoholizmo, bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą bausmės metu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad N. P. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Atsakomybė už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą numatyta BK 243 str.

Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kaltinimo laiką 2016-04-01, laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis PK, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinį įrodymą - peilį, saugomą Kėdainių r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti N. P..

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėja Laima Šablevičienė