Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Bagdonavičiaus ir Algirdo Gapučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas :

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams;pagal BK 187 straipsnio 3 dalį areštu 30 parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos jas apimant ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams.

Pagal BK 64¹ straipsnį, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 4 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme, iš dalies šias bausmes sudedant, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, jį atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityta visa bausmė, atlikta pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. baudžiamąjį įsakymą.

Tuo pačiu nuosprendžiu E. G. ir J. K. dėl nusikalstamos veikos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jiems susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamoji byla jiems nutraukta, ši teismo nuosprendžio dalis nėra skundžiama.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. buvo nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su E. G. ir J. K. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, t. y. 2017 m. spalio 1 d. apie 18 val., (duomenys neskelbtini), R. P. ištraukus namo durų velkės kilpą ir apgadinus 10 Eur vertės durų staktą, per duris įsibrovė į A. G. negyvenamoje sodyboje esantį namą, kuriame R. P. išardžius 150 Eur vertės krosnį, kartu su E. G. ir J. K. pasikėsino pavogti krosnies metalines detales 10 Eur vertės bei 10 litrų talpos metalinį bidoną 5 Eur vertės; tęsdami šią nusikalstamą veiką, R. P. sulaužius A. G. priklausančio ūkinio pastato 10 Eur vertės duris, per jas įsibrovė į ūkinį pastatą, kur R. P., E. G. ir J. K. pasikėsino pavogti 10 litrų talpos skardinę dažų dėžutę 2 Eur vertės, 10 litrų talpos bidoną 5 Eur vertės; iš viso jie pasikėsino pagrobti 22 Eur vertės turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo užklupti sodybos savininkės A. G.; R. P. nusikaltimo metu sugadino A. G. turto už 170 Eur. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. P. prašo taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Jis skunde nurodo, kad nors anksčiau yra teistas už vagystes, smurtinius nusikaltimus, tačiau nusikalstamos veikos, dėl kurių jis buvo nuteistas skundžiamu teismo nuosprendžiu, nepasižymėjo dideliu pavojingumu, nukentėjusiajai nesukėlė didelių nepatogumų ar neigiamų turtinių pasekmių. Pažymi, kad savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, išsamiai paaiškino įvykio aplinkybes, atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino jai neturtinę žalą, nukentėjusioji jam atleido. Mano, kad tai sudaro pagrindą teigti, jog jis suprato savo elgesio netinkamumą, padarytos veikos pavojingumą, kritiškai įvertino savo poelgį, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos stengiasi įrodyti, kad ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Skunde nuteistasis dėsto, kad jo nusikalstami poelgiai yra atsitiktiniai, jis turi psichologinių problemų, dėl kurių kai kurie jo veiksmai yra spontaniški ir visiškai neapgalvoti. Teigia, kad realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas pakenktų teigiamiems jo socialiniams ryšiams, nes susitarė dėl darbo B. S. įmonėje, dėl jo nusikalstamų veikų labai išgyvena ir jo artimieji, jį palaiko. Tikina, kad realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas atimtų iš jo galimybę dirbti ir užsidirbti pragyvenimui, nes grižus iš įkalinimo įstaigos būtų sudėtinga susirasti darbą, o šiuo metu turi visas galimybes tobulinti savo įgūdžius ir būti naudingas ne tik darbdaviui, bet ir visuomenei. Nurodo, kad nori sukurti šeimą ir gyventi dorai pagal visuomenėje nustatytas taisykles. Mano, kad jam turi būti suteikta galimybė įrodyti, jog jo elgesys gali pasikeisti į teigiamą pusę, todėl prašo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti maksimaliam baudžiamajame įstatyme numatytam laikui ir paskirti kelis BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus, kas padėtų pasiekti bausmės tikslus ir užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Apeliacinis skundas tenkinamas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio padavė nuteistasis R. P. Jis neginčija savo kaltės, teismo atlikto įrodymų vertinimo, nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei jam paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio. Nuteistasis skunde kelia klausimą tik dėl BK 75 straipsnio taikymo. Dėl to baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama šioje apimtyje. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek paties nuteistojo R. P. asmenybę, tiek jo nusikalstamas veikas, pripažino, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik R. P. paskirtą laisvės atėmimo bausmę jam atliekant realiai. Kolegija, išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje esančius duomenis, papildomai apklaususi nuteistąjį R. P., sprendžia, kad jo apeliacinis skundas iš esmės gali būti pripažintas pagrįstu. Šiuo konkrečiu atveju nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog realios laisvės atėmimo bausmės nuteistajam galima ir nebeskirti. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo – ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016).Nors R. P. naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, tačiau jo padarytos veikos priskirtinos prie baudžiamųjų nusižengimų ir apysunkių nusikaltimų, o pastarasis nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, apysunkis nusikaltimas, įvertinus jo stadiją ir nedidelę pasikėsinto pagrobti turto vertę (22 Eur), buvo mažesnio pavojingo. Iš bylos matyti, kad R. P. teistas už įvairias nusikalstamas veikas, todėl aiškaus nusikalstamų veikų modelio jo elgesyje nėra. Kita vertus, nuteistasis yra jauno amžiaus, pagal jo paties parodymus, jis šiuo metu dirba neoficialiai ir oficialiai jis bus įdarbintas tik tuo atveju, jeigu bausmės vykdymas jam bus atidėtas – tai jis patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme. Jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, didelės žalos ar negrįžtamų pasekmių dėl nuteistojo veiksmų nekilo, su nukentėjusiąja jis susitaikė, ji pretenzijų jam neturėjo, turtinė žala jai buvo atlyginta. Administracine tvarka R. P. buvo baustas, tačiau daugiausia už Kelių eismo taisyklių, viešosios tvarkos pažeidimus. Nagrinėjamu atveju ypač svarbu pažymėti ir tai, kad ši byla yra specifinė dėl to, jog R. P. jau atliko pusę jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. O būtent, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jis atlikinėjo 90 parų areštą pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. baudžiamąjį įsakymą ir jį atliko dar 2018 m. vasario 2 d. Tokiu būdu, galima teigti, kad jam realiai liko atlikti apie pusę bausmės, paskirtos skundžiamu nuosprendžiu. Svarbu ir tai, kad atlikęs minėtą arešto bausmę, nors ir neoficialiai, nuteistasis įsidarbino. Jokių duomenų, kad per pastaruosius 2 mėnesius laisvėje nuteistasis R. P. padarė naujus teisės pažeidimus, byloje nėra. Jis motyvuotas tęsti darbą, mokytis ir taip keisti savo gyvenimo būdą. Dėl šių priežasčių kolegija sprendžia, kad nepaisant tikrai negatyvios R. P. teistumo istorijos, jo baustumų administracine tvarka, realus likusios laisvės atėmimo bausmės (3 mėnesių) vykdymas R. P. nebėra tikslingas, jis atimtų galimybę jam tęsti darbą, vykdyti nutarimais administracinių nusižengimų bylose jam paskirtas baudas ir taip įrodyti, kad gyvenimo tikslų jis gali siekti tik teisėtomis priemonėmis. Todėl, įvertinusi susiklosčiusią pasikeitusią situaciją byloje – R. P. jau atliktą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo elgesį po to bei kitas prieš tai jau išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog darbinė veikla ir kitos BK 75 straipsnyje numatytos pareigos sulaikys R. P. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, R. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant. Atidedant bausmės vykdymą, teismui kyla pareiga parinkti tokias baudžiamojo poveikio priemones (BK 67 straipsnis) ir (ar) įpareigojimus (BK 75 straipsnio 2 dalis), kurie padėtų siekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti, kad nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o taip pat užtikrinti teisingumo principo realizavimą (BK 67 straipsnio 1 dalis). Kolegijos vertinimu, BK 70 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė bei BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktuose numatytos pareigos teigiamai paveiks nuteistojo R. P. elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje bei sudarys prielaidas siekti kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų. Tokiu būdu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. sausio 26 d. nuosprendį pakeisti :

R. P., pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį (2015-03-19 įstatymo XII-1554 redakcija), paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per šį laikotarpį : 1) dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) per vienerius metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kitą teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.