Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pareiškėjas D. J. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio I. G. 2017 m. lapkričio 23 d. patvarkymą Nr. S1-37475, kuriuo pareiškėjo nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė buvo nustatyta 116 000 Eur ir paskirti pakartotinę minėto pareiškėjui priklausančio turto vertės nustatymo ekspertizę.Nurodė, kad antstolis I. G. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0008/13/02362 ir Nr. 0008/1600508 dėl priverstinio skolos išieškojimo iš pareiškėjo. 2017 m. spalio 16 d. patvarkymu antstolis pavedė turto vertintojui V. S. atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę areštuotam pareiškėjo nekilnojamam turtui. Turto vertintojas V. S. 2017 m. lapkričio 22 d. ekspertizės aktu Nr. VS-2017/11-5 nustatė, kad bendra vertinamų penkių žemės sklypą rinkos vertė yra 116 000 Eur. Šio ekspertizės akto išvados pagrindu antstolis 2017 m. lapkričio 23 d. patvarkymu nustatė, kad bendra pareiškėjo turto vertė yra 116 000 Eur. Pareiškėjo įsitikinimu, ekspertizės aktas neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje įtvirtintų reikalavimų. Ekspertizės aktu ir skundžiamu antstolio patvarkymu nustatyta turto vertė (116 000 Eur) yra per maža neatitinka realios turto rinkos vertės. Pagal pareiškėjo užsakytą turto vertintojo UAB „CRE pro“ 2018 m. sausio 11 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 2018/01-04 pareiškėjo turto vertė nustatyta 142 000 Eur, t. y. 26 000 Eur didesnė nei nustatyta vykdomojoje byloje. Pareiškėjo manymu, ši aplinkybė sudaro pagrindą skirti pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.Antstolis I. G. 2018 m. sausio 29 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad skundas paduotas praėjus 56 d. nuo patvarkymo įteikimo skolininkui, neprašant atnaujinti termino skundui paduoti, taip pat jau įvykus varžytinėms, kuriose nustatyta 92 800 Eur turto kaina (80 proc. įvertinimo kainos), ir kurios neįvyko, nes neatsirado nė vieno pirkėjo, norinčio įsigyti turtą už tokią kainą. Atsižvelgiant į tai, antstolio vertinimu, vykdymo proceso metu teismo eksperto V. S. nustatyta 116 000 Eur turto vertė nėra per maža. Pažymėjo, jog šiuo atveju didesnės kainos vykdymo procese nustatymas pažeistų išieškotojo interesą atgauti jam priteistas sumas, nes nustačius per aukštą kainą jo niekas nenorėtų įsigyti ir teismo sprendimas būtų neįvykdytas, kas pažeistų kreditoriaus interesus. Nurodė, kad skolininko pateikta UAB „CRE pro“ nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita Nr. 2018/01-04 nepasirašyta, joje nėra aiškiai nurodyta kokiam konkrečiam tikslui ji yra parengta, be to, ataskaitą parengęs turto vertintojas neprisiima atsakomybės už jos panaudojimą bet kuriais kitais tikslais. Pažymėjo, kad skolininko pateiktą ataskaitą parengė vertintojas Saulius A. M., kuris neturi teismo eksperto kvalifikacijos ir šiuo metu turi galiojančią drausminę nuobaudą. Šiuo atveju ataskaitoje nėra pateikta jokia objektyvi analizė, išsamūs tyrimai ir jų pagrindu atlikti detalūs skaičiavimai, taikytos formulės, sekos, kurie leistų pagrįsti vertintojo pasirinktus ir ataskaitoje naudojamus pelningumo ir diskonto normos dydžius, kurie yra esminiai rodikliai ir kurių pagrindu yra apskaičiuojama šalutinė vertinamų žemės sklypų rinkos vertė pajamų metodu.Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.

Atskiruoju skundu pareiškėjas D. J. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo pareiškėjo skundo visapusiškai ir išsamiai. Skirtingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, vien buvimas turto vertintoju, įrašytu į teismo ekspertų sąrašą neleidžia daryti išvados, kad visi tokio asmens atliekami turto vertinimai automatiškai bus pripažinti kaip nenuginčijami. Teismas tik padarė formalią išvadą, jog nėra pagrindo abejoti Ekspertizės akto patikimumu ir atkartojo antstolio patvarkyme dėl skundo netenkinimo pateiktas aplinkybes bei argumentus. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nenagrinėjo Ekspertizės akto atitikimo Metodikos ir LR TVVPĮ reikalavimo. Pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų buvo nurodęs, jog ekspertizės aktas nebuvo pasirašytas turto vertintojo, išvada dėl turto vertės taip pat nepasirašyta, nė vienas iš Turto apžiūros aktų nėra pasirašytas turto vertintojo V. S.. Taip pat nėra nurodyta nei priežastis, dėl kurios užsakovas atsisakė arba negalėjo dalyvauti ir neįgaliojo kito asmens dalyvauti objekto apžiūroje, nei užsakovo nedalyvavimo objekto apžiūroje priežastys, nei užsakovo informavimo apie objekto apžiūros datą ir laiką būdas, nei informacija, ar užsakovas informavo objekto savininką apie objekto apžiūrą ir turi objekto savininko sutikimą dėl objekto apžiūros. Ekspertizės akte nėra nurodyta, ar turto vertintojas V. S. yra apsidraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir nėra pridėta poliso kopija. Visos išdėstytos aplinkybės apelianto įsitikinimu, kelia pagrįstų įtarimų, kad Ekspertizės aktas buvo parengtas net ne teismo eksperto turto vertintojo V. S., tačiau trečiojo asmens, kuris, neaišku, ar turi tam suteiktus įgaliojimus. Ekspertizės aktas, akivaizdžiai, parengtas su trūkumais, pažeidžia atitinkamus LR TVVPĮ ir Metodikos reikalavimus. Vien tai, kad teismui pateiktas Ekspertizės aktas buvo pasirašytas V. S., dar neleidžia daryti išvados, jog šis aktas yra patikimas ir jis atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Apelianto įsitikinimu, jo pateikta UAB „CRE pro“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 2018/01-04 yra akivaizdus įrodymas, kad pareiškėjo Turto vertė turi būti nustatyta iš naujo, kadangi dvi skirtingos turto vertintojų išvados rodo 26 000 EUR vertės skirtumą. Tačiau teismas nepagrįstai atsisakė ją vertinti ir laikė ją nepatikima. Apelianto nuomone, minėta ataskaita yra parengta pagal visus reikalavimus, dėl ko teismas turėjo ją priimti ir išsamiai išnagrinėti. 26 000 EUR vertės skirtumas yra itin didelis dėl ko, pareiškėjo manymu, negalima laikyti, kad turto vertinimas antstolio I. G. vykdomosiose bylose buvo atliktas objektyviai. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pirkėjų nedalyvavimo varžytynėse faktas parodo, kad Turto kaina nustatyta per aukšta, kadangi tai gali lemti ir kitos priežastys. Taip pat nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog pakartotinės ekspertizės skyrimas pažeistų išieškotojo interesus ir sudarytų sąlygas vilkinti vykdymo procesą, kadangi pareiškėjas yra suinteresuotas Turto vertės objektyvumu, tuo turėtų būti suinteresuotas tiek antstolis, tiek išieškotojas. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą būti aktyviam ypatingosios teisenos byloje, kurioje egzistuoja viešas interesas dėl antstolių veiksmų teisėtumo patikrinimo.Atsiliepimu į atskirąjį skundą, antstolis I. G. prašė jo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.Nurodė, kad nors apeliantas atskirajame skunde dėsto teiginius susijusius su neva ekspertizės akto neatitikimu LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei Turto ir verslo vertinimo metodikos reikalavimams, tačiau šiuo atveju ekspertizė paskirta antstolio patvarkymu ir yra laikytina eksperto išvada CPK prasme, todėl negali būti sutapatinta su turto vertinimo ataskaita Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo taikymo prasme. Atkreipė dėmesį, jog apeliantas vadovaujasi ne ekspertizės akto originalu, o apelianto atstovui persiųsta ekspertizės akto PDF versija be parašų, kuri yra skirta elektroniniam naudojimui. Nei apeliantas, nei jo atstovas į antstolių kontorą susipažinti su ekspertizės aktu nebuvo atvykę, neteikė ir prašymo antstoliui pateikti vykdomojoje byloje turimo ekspertizės akto kopiją. Pažymėjo, jog apeliantui jau seniai buvo žinoma apie inicijuotą turto vertinimo procesą, apie paskirtą teismo ekspertą, taigi apeliantas turėjo visas galimybes bendradarbiauti tiek su antstoliu, tiek su paskirtu ekspertu bei dalyvauti turto apžiūroje. Antstolis sutiko su pirmosios instancijos nutartyje išdėstytais motyvais, taip pat pažymėjo, jog pareiškėjui nesutinkant su vykdymo procese nustatyta areštuoto turto rinkos verte, jis visada turi teisę pasinaudoti LR CPK 704 str. įtvirtintu institutu, t. y. surasti bei pasiūlyti savo pirkėją tiek už įkainavimo, tiek už jo norus tenkinančią didesnę sumą, kas užtikrintų ir efektyvų bei ekonomišką skolininko atsiskaitymą su išieškotoju. Antstolio nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatikima laikė pareiškėjo pateiktą turto vertinimo ataskaitą. Taip pat nurodė, jog net jeigu ir būtų galima atsižvelgti į UAB „CRE pro“ nustatytą turto vertę, tai šiuo atveju esantis verčių skirtumas nepatenka į LAT nurodytą intervalą, kuris laikytinas žymiu skirtumu. Tuo labiau, kad realią turto vertę apsprendžia jau vykusių varžytynių rezultatai.