Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Irmantas Gaidelis, E. V., R. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Remiantis CPK 594 straipsnio 1 dalimi, antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Taigi vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (AĮ 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).

CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Remiantis CPK 682 straipsnio 1 dalyje, antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Byloje nustatyta, kad antstolis, siekdamas tinkamai įkainoti areštuotą turtą, 2017 m. spalio 16 d. priėmė patvarkymą, kuriuo paskyrė ekspertizę Turto vertei nustatyti.

Vykdant vykdomuosius dokumentus kai išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą, vykdymo proceso dalyvių teisėtų interesų apsaugos ir derinimo principas tinkamai įgyvendinamas tik tuo atveju, kai išieškojimo objektu esantis turtas yra teisingai, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos įkainojamas ir realizuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2004; 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2004; 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007). Pažymėtina, kad tinkamas areštuoto turto kainos nustatymas yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.).

Kaip minėta, šiuo atveju skolininkas skundžiamo 2017 m. lapkričio 23 d. patvarkymo Nr. S1-37475 neteisėtumą grindžia tuo, kad šiame patvarkyme antstolis rėmėsi turto vertintojo V. S. 2017 m. lapkričio 22 d. ekspertizės aktu Nr. VS-2017/11-5, kuris neatitinka TVVPĮ 22 straipsnio ir Turto ir verslo vertinimo metodikoje įtvirtintų reikalavimų, t. y. ekspertizės akto išvada ir turto apžiūros aktai nėra pasirašyti turto vertintojo; ekspertizės akte nepateikta informacija, ar pareiškėjas buvo informuotas apie turto apžiūrą, taip pat, ar pareiškėjas davė sutikimą dėl turto apžiūros; ekspertizės akte nėra nurodyta, ar turto vertintojas yra apsidraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taip pat ekspertizės akto prieduose nėra pridėta turto vertintojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo poliso kopija.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Turto vertės nustatymo ekspertizę atliko V. S., kuris turi galiojantį 2007 m. vasario 28 d. išduotą turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą Nr. A 000383 ir yra įrašytas į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą vertintojų, turinčių galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus, sąrašą (http://www.avnt.lt/veiklos-sritys/vertinimas/Vertintojai-ir-vertinimo-imones/vertintojai-ir-j-asistentai-2/#vertintojai). Be to, V. S. taip pat yra įrašytas ir į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (http://www.tm.lt/dok/2018%2002%2029%20TEISMO%20EKSPERTU%20SARASAS.pdf) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apie paskirtą Turto vertės nustatymo ekspertizę ir apie planuojamą Turto apžiūros laiką skolininkas buvo informuotas raštu (3 t., vykd. b. l. 176-179, 208). Be to, priešingai nei nurodo skolininkas, iš byloje pateikto 2017 m. lapkričio 22 d. ekspertizės akto Nr. VS-2017/11-5 turinio matyti, kad tiek ekspertizės išvada, tiek Turto apžiūros aktai yra pasirašyti paties eksperto V. S. (3 t., e. b. l. 47, 49-53). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinęs ekspertizės akto turinį, teismas neturi pagrindo abejoti nei V. S. kompetencija ir tinkamumu atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę, nei paties ekspertizės akto išvadoje nurodytos Turto rinkos vertės teisingumu. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ekspertizės akte nepateikta tam tikra informacinio pobūdžio informacija (ar pareiškėjas buvo informuotas apie turto apžiūrą, ar turto vertintojas yra apsidraudęs civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir pan.) nepaneigia ekspertizės akto patikimumo ir jame išdėstytos išvados teisingumo, be to, ši aplinkybė taip pat nelaikytina turinčia esminės teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui.

Skolininkas taip pat nesutinka su eksperto nustatyta Turto verte – 116 000 Eur, nurodydamas, kad ji yra per maža ir neatitinka realios Turto vertės. Šiai aplinkybei pagrįsti skolininkas pateikė jo užsakymu turto vertintojo UAB „CRE pro“ 2018 m. sausio 11 d. parengtą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 2018/01-04, kuria nustatyta pareiškėjo Turto vertė – 142 000 Eur (1 t., e. b. l. 977-1010). Iš pateiktos vertinimo ataskaitos turinio matyti, kad ji nėra pasirašyta, be to, ataskaitoje nėra aiškiai nurodyta kokiam konkrečiam tikslui ji yra parengta, todėl teismui kyla pagrįstų abejonių dėl šios turto vertinimo ataskaitos patikimumo.

Teismo vertinimu, sprendžiant dėl realios Turto rinkos vertės nustatymo, šiuo atveju esminę reikšmę turi aplinkybė, kad 2017 m. gruodžio 18 d. paskelbtos Turto varžytynės neįvyko, nes neatsirado nė vieno pirkėjo, norinčio įsigyti Turtą už 92 800 Eur kainą (80 proc. nustatytos turto vertės). Sutiktina, kad Turto įkainojimo rezultatai patikrinami varžytynėse, pirkėjams siūlant kainą, tuo tarpu nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad varžytynėse buvo nustatyta per aukšta kaina. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios varžytynės neįvyko, nes jose nedalyvavo nė vienas dalyvis, todėl skolininko argumentas, jog skundžiamu antstolio patvarkymu nustatyta 116 000 Eur Turto vertė yra per maža, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismo vertinimu, pakartotinės ekspertizės skyrimas, taip pat didesnės Turto kainos nustatymas nei šiuo metu yra nustatyta vykdymo procese ne tik nėra tikslingas, tačiau nepagrįstai pažeistų išieškotojo interesą atgauti jam priteistą skolą ir sudarytų sąlygas vilkinti vykdymo procesą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skolininko prašymas paskirti pakartotinę Turto vertės nustatymo ekspertizę atmestinas.

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog antstolis, priimdamas skundžiamą 2017 m. lapkričio 23 d. patvarkymą Nr. S1-37475, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais,

nutaria:

Atmesti pareiškėjo D. J. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.