Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. P. ieškinį atsakovei J. G. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti teismo sprendimu nustatytą šalių vaikų G. M. P. ir B. L. P. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ieškovu, priteisti iš atsakovės dukters išlaikymą periodinėmis išmokomis po 347,54 Eur kas mėnesį, priteisti iš atsakovės sūnaus išlaikymą periodinėmis išmokomis po 231,70 Eur kas mėnesį, nustatyti, kad vaikams iš atsakovės priteistas išlaikymui skirtas pinigų sumas uzufrukto teise tvarko ieškovas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, jog atsakovė nevykdo 2014 m. balandžio 24 d. teismo sprendimo, neužtikrina nepilnamečių vaikų ir ieškovo bendravimo, t. y. nesilaiko teismo sprendimu nustatytos vaikų ir ieškovo bendravimo tvarkos, neužtikrino vaikų atvykimo pas psichologą tarpininką, neapmoka išlaidų psichologo pagalbai atlyginti, nesilankė psichologo konsultacijose, naudoja psichologinį smurtą prieš vaikus, nuteikinėja juos prieš ieškovą. Ieškovas nurodo, kad vaikams gyvenant su juo jis nedraustų atsakovei bendrauti su vaikais, imtųsi visų būtinų priemonių vaikų interesams užtikrinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi nutarė, paimti nepilnamečius vaikus G. M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) aplinkos. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių per trumpiausią įmanomą terminą surasti nepilnamečiams vaikams G. M. P. ir B. L. P. laikiną globėją (globėjus) iš vaikų artimos aplinkos. Priimti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl laikinosios globos nustatymo nepilnamečiams vaikams G. M. P. ir B. L. P., paskiriant vaikams laikiną globėją (globėjus) ir nustatant laikiną vaikų gyvenamąją vietą kartu su globėju (globėjais), globėjo (globėjų) gyvenamojoje vietoje. Ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teismas nurodė, kad vaikų teisės yra viešas interesas, todėl, nustatęs vaikų teisių ir teisėtų interesų pažeidimus ar tokių pažeidimų grėsmę teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-24 sprendimu nustatė šalių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, nustatė jų bendravimo su ieškovu tvarką. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ieškovas pakartotinai kreipėsi į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo nurodydamas, kad atsakovė nevykdo 2016-06-28 teismo sprendimo, neužtikrina vaikų bendravimo su ieškovu, naudoja vaikų atžvilgiu psichologinį smurtą.Nurodė, kad iš šalių procesinių dokumentų teiktų teismui bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad, nepaisant ieškovo dedamų pastangų, šiuo metu jo bendravimas su vaikais nevyksta. Į bylą pateiktuose ieškovo bendravimo su vaikais procese dalyvaujančių psichologų raštuose, teismo posėdžio metu liudytojais apklaustų šių specialistų paaiškinimuose išreikšti jų įtarimai dėl galimai atsakovės naudojamo psichologinio smurto vaikų atžvilgių, siekiant, kad jie nebendrautų su ieškovu. Svarbiausias ir esminis vaikų interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar konfliktinių situacijų, kurioje stengiamasi parodyti vaikui, kad vaiko gyvenime yra svarbūs abu tėvai - tėvas ir motina, kad tėvai vertina vienas kito atsakomybę rūpintis vaikais. Nurodytos aplinkybės rodo galimą atsakovės aplinkos grėsmę vaikų interesams. Atsakovė nesugeba užtikrinti ieškovo bendravimo su vaikais, galimai įtakodama jų pasirinkimą nebendrauti. Psichologo, tarpininkavusio ieškovui bendraujant su vaikais vertinimu, vaikų ryšys su ieškovu yra nutrūkęs. Ieškovui reiškiant ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, teismo sprendimo, tuo atveju, jei jis būtų palankus ieškovui, vykdymas, esant tokioms aplinkybėms, būtų apsunkintas ar taptų neįmanomas, kas sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Nurodė, kad teismo posėdžio metu liudytojais apklausti psichologai konstatavo, kad ieškovo ryšys su vaikais yra nutrūkęs, vaikai ieškovo atžvilgiu nusiteikę priešiškai, todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu esamoje situacijoje būtų žalingas vaikams. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis vaikų interesais, remiantis psichologų pasiūlymais, vaikai turi būti apgyvendinti pas trečiuosius asmenis, kurie užtikrintų maksimalų vaikų bendravimą su abiem tėvais, sudarant galimybę palaikyti tamprų ryšį su atsakove ir atkurti ryšį su ieškovu.Nurodė, kad ieškovui tikėtinai pagrindžiant ieškinio reikalavimą, siekiant užtikrinti, kad, tuo atveju jei ieškinys būtų tenkintas, dėl nutrūkusio ieškovo ir šalių vaikų ryšio nebūtų kliūčių teismo sprendimo vykdymui, teismo iniciatyva taikytinos laikinosios apsaugos priemonės, įpareigojant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių surasti nepilnamečiams šalių vaikams laikiną globėją ar globėjus iš vaiko artimos aplinkos (seneliai, tetos, dėdės ar pan.) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatyti laikiną globą vaikams, paskiriant laikiną globėją ar globėjus, vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatant kartu su globėju (globėjais), globėjo (globėjų) gyvenamojoje vietoje.Atsakovė J. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2018-04-05 dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą nutartį dėl nepilnamečių vaikų G. M. P. ir B. L. P. paėmimo iš atsakovės J. G. aplinkos. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad vaikams reikės atlikti ekspertizę ir pagrindinis tikslas bus išsiaiškinti, kodėl vaikai nebendrauja su tėvu. Ar šio vaikų nebendravimo priežastimi yra atsakovės atliekami kokie nors veiksmai, tai yra vaikų nuteikinėjimas prieš jų tėvą, naudojamas bet kokios formos smurtas prieš vaikus, ar yra kitos priežastys, kodėl vaikai nebendrauja su tėvu, pvz., dėl buvusių praeities įvykių patys vaikai atsisako su juo bendrauti. Nurodo, kad vaikų iš šeimos aplinkos paėmimas yra galimas tik išimtinais atvejais ir tai yra kaip kraštutinė priemonė. Pirmosios instancijos teismas turėjo gauti objektyvius ir neginčijamus įrodymus, kad būtent šiuo metu, o ne kažkada praeityje galimai, vaikų teisės ir teisėti interesai yra pažeidinėjami, kad prieš vaikus yra naudojamas smurtas. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas laikinąsias apsaugos priemones remiasi S. A. parodymais, S. A. niekada nėra net matęs nepilnamečių vaikų. Pirmosios instancijos teismas remiasi liudytojų parodymais apie jų įtarimus apie galimą atsakovės J. G. naudojamą smurtą, kuris galėjo vykti prieš pusę metų ar daugiau. Kaip nurodyta aukščiau ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas jau kada minėti liudytojai vaikų nebematė ir su jais nebendravo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo aiškinamos visos šios aplinkybės ir nebuvo gauta objektyvių duomenų apie atsakovės J. G. galimai netinkamus veiksmus savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Nurodo, kad atsakovė ne vieną kartą minėjo, ji leidžianti vaikams bendrauti su tėvu, jiems nėra draudžiama tai daryti. Jeigu vaikai patys norėtų bendrauti su tėvu, tai tokių situacijų, kurios yra nurodytos bylose esančiuose dokumentuose ieškovui lankantis mokykloje, nebūtų. Jeigu patys vaikai norėtų bendrauti su savo tėvu, tai tikėtina, kad tėvui atėjus į mokyklą dukra nebėgtų slėptis į mergaičių tualetą, o sūnus nesiglaustų prie mokytojos, ieškodamas užtarimo ir saugumo.G. M. P. liepos mėnesio pabaigoje sueis 14 metų, ji pagal savo amžių yra jau tokia, kad ji geba suformuluoti savo mintis, norus bei pažiūras. Taigi pirmosios instancijos teismas neatsižvelgdamas vaiko poreikius, pats nusprendžia vaiką paimti iš jo gyvenamosios aplinkos, kuri galimai jam yra saugi, priimtina, ir už vaiką nusprendžia, kad tu gyvensi kitoje vietoje.Pirmosios instancijos teismas nenurodo konkrečių aplinkybių, kaip būtų pažeidžiamos nepilnamečių vaikų teisės ar jų gyvenamoji aplinka vaikams būtų nesaugi, o tik, deja, apsiriboja bendro pobūdžio nuostatomis, kad galimai yra pažeidžiamos vaikų teisės. Manytina, kad nustatant tokią kraštutinio pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę, negalima vien tik apsiriboti bendro pobūdžio teiginiais apie galimai pažeidžiamas vaikų teises, o turi būti nurodomi konkretūs vaikų teisių pažeidimai, daroma emocinė ar kitokio pobūdžio žala.Nurodo, kad būsianti ekspertizė galėtų atsakyti į klausimą, ar vaikams tikrai yra nesaugu gyventi pas atsakovę, ar jų teisės yra pažeidžiamos, ar prieš juos yra naudojamas koks nors smurtas. Ekspertizės metu nustačius, kad yra daromi vaikų teisių pažeidimai, kad vaikų esanti gyvenamoji aplinka yra nesaugi, tada galima būtų taikyti tokios pobūdžio kraštutines laikinąsias apsaugos priemones.Atsakovas Ž. P. atsiliepimu į pareikštą skundą prašo skundą atmesti ir nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina tai, kad nepaisant Ieškovo dedamų pastangų bendravimas su bylininkų vaikais nevyksta. Tuo tarpu byloje surinkti minėti įrodymai (jų visetas), pagrįstai leidžia teigti, jog byloje yra surinkta pakankamai duomenų apie galimus bylininkų vaikų teisių ir interesų pažeidimus, jiems gyvenant su Atsakove, dėl vaikams daromos moralinės, emocinės žalos, keliamo streso, verčiant bylininkų vaikus rinktis tarp abiejų tėvų, grėsmės. Tai nebejotinai suponuoja išvadą, jog bylininkų vaikams nėra užtikrinama saugi aplinka ir kyla būtinybė šiame proceso etape juos paimti iš esamos aplinkos.Nurodo, kad išskiriant situacijas, susijusias su galimu vaiko šeimoje patirtu smurtu, EŽTT, nors ir pripažįsta, kad tėvų (globėjų) ir vaiko buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis, tačiau taip pat įtvirtina valstybės pareigą skubiai reaguoti į atitinkamo pobūdžio informaciją, netgi tais atvejais, kai nėra objektyvių duomenų apie vaiko teisių pažeidimus šeimoje (pvz., remiantis tik liudytojų parodymais), taip pat nesant galimybės atlikti kruopštaus tyrimo pirminiame etape, ir pabrėžia plačias valstybės valdžios institucijų vertinimo laisvės ribas sprendžiant dėl vaiko paėmimo į globą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo užtikrinti vaiko teisę gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo. Vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos. LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 23 str. 2 d. nustatyta, kad išskirti vaiką su tėvais ar kitais teisėtais jo atstovais prieš vaiko, taip pat tėvų (teisėtų jo atstovų) valią galima tik išimtiniais įstatymų numatytais atvejais bei nustatyta tvarka, vadovaujantis teismo sprendimu (nuosprendžiu) ir kai toks išskyrimas vaikui yra būtinas (siekiama išvengti pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai, būtina pasirūpinti jo priežiūra, auklėjimu, apsaugoti kitus svarbius vaiko interesus).Pirmosios instancijos teismas, nutardamas, paimti nepilnamečius vaikus G. M. P. ir B. L. P. iš atsakovės J. G. aplinkos nurodė, kad siekia apsaugoti vaikus nuo emocinės žalos, keliamo streso, verčiant vaikus rinktis tarp abiejų tėvų grėsmę, dėl ko vaikams galimai neužtikrinama saugi aplinka. Tačiau sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo. Kaip matyti iš byloje esančio 2018-04-20 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pagalbos vaikui organizavimo poskyrio elektroninio pranešimo tarnybinės veiklos klausimais dėl B. L. P. ir G. M. P. nuomonės išklausymo, vaikai labai ilgisi mamos ir siekia kontaktų su ja. Iš šio dokumento turinio tampa akivaizdu, kad vaikai nėra patenkinti atskyrimu nuo mamos, mergaitė labai aiškiai nurodė, kad pageidauja gyventi su mama. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius – šioje bylos nagrinėjimo stadijoje išvados dėl ginčo teismui nepateikė, nurodė, kad ieškovo gyvenamojoje vietoje vaikams sudarytis puikios sąlygos. Šalių šeimos nėra įrašytos į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą.Liudytoju apklaustas psichologas A. S., dalyvavęs ieškovui bendraujant su vaikais įvertinęs motinos elgseną padarė prielaidą, kad vaikams reikalinga psichologinė pagalba, jie galimai gyvena nesaugioj aplinkoj. Šios prielaidos, psichologas priėjo įvertinęs tai, kad atsakovė nebendradarbiavo, neparuošė vaikų bendravimui su ieškovu, prie vaikų reiškė nepasitenkinimą, naudojo netinkamą leksiką, tekstus girdint vaikams, rodė nepadorius gestus, vaikus nuteikinėjo, aiškino, kad šie neprivalo nieko daryti, įteikdavo įrašymo aparatūrą, tokiu būdu darydama poveikį nebendrauti su tėvu, įtraukdama juos į šalių tarpusavio konfliktą. Tačiau apeliacinės nuomone, vien ši psichologo nuomonė, byloje nesant kitų įrodymų akivaizdžiai pagrindžiančių būtinybę nepilnamečius vaikus atskirti nuo motinos, nėra pakankama, juo labiau, kai yra aiškiai išreikšta vaikų valia gyventi su motina. Tikėtina, kad byloje paskirta ekspertizė galėtų atsakyti į klausimą, ar vaikams tikrai yra nesaugu gyventi pas atsakovę, dėl ko jie galėtų būti atskiriami nuo jos.Kaip jau minėta, šioje proceso stadijoje byloje nėra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad vaikų išskyrimas yra būtinas, dėl ko byloje nesant duomenų apie pavojų kylantį vaiko gyvybei, sveikatai, ar duomenų liudijančių apie vaiko palikimą be priežiūros, kas reikštų, jog vaikas lieka be priežiūros, auklėjimo dėl ko nėra apsaugomi svarbūs vaiko interesai, teismo tarpine nutartimi spręsti vaiko paėmimo iš motinos ir perdavimo tretiesiems asmenims prižiūrėti, nėra teisinio pagrindo.Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, dėl ko yra naikintina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti.