Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-1236-253/2015

2015 m. rugpjūčio 6 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Ballsbridge Advisory Ltd atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. Ž. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų suinteresuoti asmenys byloje G. Ž., UAB „PJE Projects“, UAB „Atrankos“, Ballsbridge Advisory Ltd, antstolis A. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis A. S. 2015-03-03 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad vadovaujantis formuojama teismų praktika, povedybinė sutartis, tiek kiek ji susijusi su atsakovui priklausančia turto dalimi sutuoktinės darbo užmokestyje, yra niekinė ir neturi reikšmės išieškojimui iš šio turto.

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo Ballsbridge Advisory Ltd, atstovaujamas advokatės Giedrės Aukštuolienės, prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-11 nutartį ir pareiškėjo skundą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad povedybine sutartimi galima keisti įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl turto dalių nustatymo, povedybinė sutartis toje apimtyje, kuria pažeidžiama įsiteisėjusi nutartis dėl turto dalies nustatymo yra niekinė ir negaliojanti, todėl teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, priėmė iš esmės neteisingą sprendimą. Skundas pareikštas asmens, kuris neturi teisinio suinteresuotumo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio A. S. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vykdomosios bylos Nr. 0010/13/03617 duomenimis nustatyta, kad antstolio A. S. kontoroje vykdoma vykdomoji byla pagal 2013-11-11 Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 220 dėl 11841593,10 Lt skolos išieškojimo iš skolininko M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3-ios eilės išieškotojo Ballsbrige Advisory Ltd, į. k. 1518950, naudai. 2014-10-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatyta, kad skolininkui M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso pusė jo ir sutuoktinės G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos sudarymo įgyto ir bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto, įskaitant, bet neapsiribojant: 1) 50 vnt. Paprastųjų vardinių UAB „Klaipėdos krašto keliai“, j. a. k. 300516984, akcijų; 2) ½ pistoleto Makarov, ginklo identifikavimo kodas 1065196, leidžiant visą šį turtą realizuoti ir ½ lėšų, gautų šį turtą realizavus, pervedant skolininko M. Ž. sutuoktinei G. Ž.; 3) ½ esamų ir būsimų G. Ž. pajamų, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais; 4) ½ piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į sutuoktinės G. Ž. vardu atidarytas sąskaitas bankuose (t. 2. v. b. l. 114-116). Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nutartis įsiteisėjo 2014-12-19. 2015-01-13 raštu antstolis informuotas apie M. Ž. ir G. Ž. 2015-01-12 sudarytą povedybinę sutartį (t. 3. v. b. l. 10). 2015-01-12 patvarkymu, Nr. S1-321600 antstolis nurodė areštuoti ½ dalį piniginių lėšų, patenkančių į skolininko sutuoktinės G. Ž. vardu atidarytą banko sąskaitą, areštuoti 50 proc. piniginių lėšų, sukauptų 2013-12-31 turto arešto akto Nr. S1-247042 pagrindu nuo 2013-12-31 iki 2015-01-12 ir esančių skolininko sutuoktinės G. Ž. vardu atidarytoje banko sąskaitoje, nustatyti, kad šiuo patvarkymu keičiamas 2013-12-31 turto arešto aktas Nr. S1-247042. 2015-01-19 patvarkymu, Nr. S1323273, minėtas patvarkymas patikslintas nurodant, jog areštuojama 50 proc. piniginių lėšų, sukauptų 2013-12-31 turto arešto pagrindu nuo 2013-12-31 iki 2015-01-12, ir esančių skolininko sutuoktinės vardu atidarytoje banko sąskaitoje, nustatyta, kad 2015-01-12 patvarkymu patikslintas 2013-12-31 turto arešto aktas, panaikintas 2015-01-12 patvarkymas, Nr. S1-321600, dalyje dėl ½ dalies piniginių lėšų, patenkančių į skolininko sutuoktinės G. Ž. vardu atidarytą banko sąskaitą arešto (t. 3. v. b. l. 19-20), nutrauktas skolos išskaičiavimas iš sutuoktinės G. Ž. gaunamo darbo užmokesčio (t. 3. v .b .l. 21-23). 2015-02-12 patvarkymais Nr. S1-328700 ir Nr. S1-328703 dėl skolos išieškojimo iš G. Ž. darbo užmokesčio bei 2015-02-12 patvarkymais Nr. S1-328704, Nr. S1-328705 areštuoti lėšas G. Ž. vardu atidarytose sąskaitose antstolis tęsė išieškojimo veiksmus iš skolininkui M. Ž. priklausančios turto dalies bendrojoje nuosavybėje.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jos pareiškėjo ir sutuoktinės povedybinė sutartis yra galiojanti, nenuginčyta, nepakeista, todėl turi būti taikoma, dėl ko išieškojimas iš sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio dalies pagal skolininko M. Ž. prievoles, negalimas.

Atskirajame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad povedybine sutartimi galima keisti įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl turto dalių nustatymo, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Iš dalies sutiktina su atskirojo skundo argumentu.

CK 3.101 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenumatyta kitaip ir gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, jei įregistruota vedybų sutarčių registre (CK 3.102 straipsnis, 3.103 straipsnis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas su G. Ž. santuoką sudarė 1997-01-25, 2006-02-15 buvo sudaryta paskolos sutartis tarp UAB „Memelio miestas“ ir Primelot Intertrading Ltd, pagal kurią 6000000 Eur suma suteikta statinių, esančių laivų remonto įmonės „Laivitė“ teritorijoje, Klaipėdoje, ir žemės sklypo prie šių statinių nuomos teisės įsigijimui. Kreditoriui pareikalavus, įmonės skola buvo perkelta jos akcininkams, o 2013-11-11 Vilniaus apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. 220 dėl 11841593,10 Lt skolos išieškojimo iš skolininko M. Ž. 3-ios eilės išieškotojo Ballsbrige Advisory Ltd naudai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-06 nutartimi nustatyta pareiškėjo M. Ž. turto dalis jo ir jos sutuoktinės G. Ž. bendrojoje nuosavybėje, nustatant be kita ko ir tai, jog pareiškėjui priklauso 1/2 dalis esamų ir būsimų G. Ž. pajamų, įskaitant ir pajamas, susijusias su darbo santykiais; 1/2 piniginių lėšų, esančių ir/ar patekančių į sutuoktinės G. Ž. vardu atidarytas sąskaitas bankuose. Minėta nutartis buvo apskųsta, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2014-12-19 nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. Povedybinė sutartis sudaryta tik 2015-01-12.

Vykdymo procese išieškojimas gali būti nukreiptas tik į skolininkui priklausantį turtą. Tačiau tai nereiškia, kad negali būti nukreiptas išieškojimas į turtą, kuris priklauso skolininkui ne asmeninės nuosavybės teise. Procesinė teisės norma, leidžianti nukreipti išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje, yra CPK 666 straipsnis. Pagal šį straipsnį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Procedūra, kurios laikantis nustatoma skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje, nurodyta CPK 667 straipsnyje. Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti, teismui vieną kartą nustačius skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje, ši dalis laikoma asmeniniu skolininko turtu. Išieškojimas iš tokio turto vykdomas bendra tvarka. Todėl atsižvelgiant į tai, jog įsiteisėjusia teismo nutartimi buvo nustatyta skolininko turto dalis ir antstolis pradėjo išieškojimą iš pareiškėjo sutuoktinės pajamų, nereiškia, jog išieškojimas nukreiptas į sutuoktinės asmeninį turtą, o į pareiškėjo turto dalį, kuri nustatyta teismo nutartimi.

Pažymėtina ir tai, jog teismo nutartis, kuria nustatyta skolininko turto dalis yra įsiteisėjusi ir privalo būti vykdoma. Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir išieškotojas, skolininkas privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2009). Todėl povedybinės sutarties 2.3., 2.4. punktuose aptartas sutuoktinių susitarimas, jog bet koks turtas ir pajamos, įgytos po povedybinės sutarties sudarymo, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, negali turėti įtakos įsiteisėjusiai teismo nutarčiai dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Atskirajame skunde teigiama, jog šioje situacijoje reikėtų vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, jog vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Sutuoktinių pajamų priskyrimas asmeninėn kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybėn neatima teisės kreditoriui nukreipti išieškojimą ne tik į sutuoktinio (skolininko) asmeninį turtą, bet ir į jam priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto dalį. Dėl to susitarimas dėl vieno iš sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja šio sutuoktinio civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006, Lietuvos Apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1209/2013). Taigi, pagal formuojamą praktiką povedybinė sutartis neturi reikšmės vykdant išieškojimą iš vieno iš sutuoktinių turto dėl prievolių, atsiradusių iki tokio susitarimo sudarymo. Pažymėtina, jog minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje faktinės bylos aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai bylai, kadangi kasacinio teismo nutartyje minima, jog abu sutuoktiniai yra solidariai atsakingi kreditoriui, o nagrinėjamoje byloje nagrinėjamas ginčas dėl vieno sutuoktinio prievolės. Tačiau šiuo atveju yra pagrindas vadovautis toje pačioje kasacinio teismo nutartyje pateiktu išaiškinimu, jog povedybine sutartimi sutuoktinių pajamų priskyrimas asmeninėn kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybėn neatima teisės kreditoriui nukreipti išieškojimą ne tik į sutuoktinio (skolininko) asmeninį turtą, bet ir į jam priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto dalį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko (sutuoktinio) turto dalis bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje ir nukreiptam išieškojimui į skolininko sutuoktinio pajamų dalį, povedybinės sutarties sudarymo faktas negali užkirsti kelio kreditoriui, kurio reikalavimas atsirado iki povedybinės sutarties sudarymo, gauti savo reikalavimo patenkinimą iš skolininko turto dalies (šiuo atveju, sutuoktinės dalies pajamų), kadangi priešingu atveju sudaromos sąlygos skolininkui piktnaudžiauti ir išvengti prievolės įvykdymo.

Atskirajame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas panaikindamas skundžiamus patvarkymus, neįvertino, jog povedybinė sutartis yra prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinė ir teisinių pasekmių sukelti negali. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.

Tuo atveju, kai byloje nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindą išvadai, kad tam tikras sandoris yra (akivaizdžiai) niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantei manant, jog sudarytą povedybinę sutartį yra pagrindas pripažinti negaliojančia, ji turi teisę, laikydamasi įstatymų nustatytų reikalavimų, kreiptis į teismą ir kitoje civilinėje byloje reikalauti povedybų sutartį (jos dalį) pripažinti negaliojančia CK nustatytais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais.

Atsakant į atskirojo skundo argumentą, jog skundas dėl antstolio veiksmų pateiktas asmens, neturinčio teisinio suinteresuotumo, kadangi skunde pareiškėju nurodomas M. Ž., nors ginami suinteresuoto asmens G. Ž. interesai, pažymėtina, jog skundas pateiktas pasirašytas advokato Artūro Jaskelevičiaus. Advokatas Artūras Jaskelevičius atstovauja M. Ž. ir G. Ž. pagal atstovavimo sutartį (b. l. 12). Be to, nors skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėjas nurodytas M. Ž., tačiau skundo gale parašyta „G. Ž. ir M. Ž. atstovas Artūras Jaskelevičius“, todėl nėra pagrindo padaryti išvadai, jog skundą pateikė asmuo, neturintis suinteresuotumo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino procesines teisės normas (CPK 666, 667 straipsnis), teisinio pagrindo panaikinti 2015-02-12 patvarkymus Nr. S1-328700 ir Nr. S1-328703 dėl skolos išieškojimo iš G. Ž. darbo užmokesčio bei 2015-02-12 patvarkymus Nr. S1-328704 ir Nr. S1-328705 areštuoti lėšas G. Ž. vardu atidarytose banko sąskaitose vykdomojoje byloje Nr. 0010/13/03617, nėra, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo M. Ž. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 328 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo M. Ž. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų atmesti.