Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. Š. ir J. Š. atstovės advokatės Sigitos Černienės (toliau – pareiškėjų atstovė) skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiosios tyrėjos (toliau – institucija) 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimu D. B. atžvilgiu atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 straipsnį nenustačius, kad minėtas pažeidimas buvo padarytas.Alytaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs A. Š. ir J. Š. (toliau – pareiškėjai) skundą, 2017 m. sausio 27 d. nutartimi skundo netenkino. Nutartyje konstatuota, kad D. B. veiksmuose išpilant skaldą su gruntu ant bendro naudojimo keliuko, nėra ATPK 188 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių.Apeliaciniame skunde pareiškėjų atstovė prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį ir patraukti D. B. administracinėn atsakomybėn.Skunde teigiama, kad nutarime atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną padaryta išvada dėl ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo požymių nebuvimo D. B. veiksmuose yra nepagrįsta. Apylinkės teismas taip pat netinkamai įvertino tai, jog D. B. veiksmuose nėra tyčios ir neatsargumo požymių. Atsakomybėn pagal ATPK 188 straipsnį asmuo gali būti traukiamas tada, jei jis veikė tyčia. Šioje situacijoje bendro naudojimo kelias yra žemės sklypuose, kuriuose nustatytas servitutas. Žemės sklypas, kuriame yra nustatytas kelio servitutas, nuosavybės teise nepriklauso nei D. B., nei pareiškėjams. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, kelio servituto turėtojas privalo nepažeisti kitų savininkų teisių, remontuojant ir kitaip tinkamai išlaikant tarnaujantįjį daiktą, servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku. D. B., organizuodama akmens skaldos išpylimą ant bendrojo naudojimo kelio, veikė asmeniškai, neturėdama kitų asmenų pritarimo. Dėl tokių jos veiksmų pareiškėjai buvo sukelti nepatogumai. Susirgus pareiškėjų mažamečiui sūnui, pareiškėjos vykimas į (duomenys neskelbtini) miestą pirkti vaistų buvo apsunkintas.Pasak pareiškėjų atstovės, teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog nebuvo požymių, kuriais būtų kėsinamasi į valstybinę, viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves. Teismas konstatavo, kad D. B. išvardintiems gėriams žalos nepadarė. Tačiau tokia išvada yra nepagrįsta, kadangi iš pateiktos medžiagos akivaizdžiai matyti, jog pareiškėjų teisės ir laisvės buvo apribotos savavališkais D. B. veiksmais. Šiuo atveju D. B. piktnaudžiavo savo teise, dėl jos veiksmų buvo apribota ir suvaržyta pareiškėjų judėjimo laisvė, galimybė pagal paskirtį naudotis bendro naudojimo keliu.Skunde taip pat teigiama, kad nepagrįsta yra teismo išvada, jog D. B. rūpinosi bendru su pareiškėjais turtu, siekdama išlaikyti keliuką tinkamą naudojimui. Šis turtas – keliukas – yra valdomas pagal servituto instituto nuostatas, jis nėra D. B. ar pareiškėjų nuosavybė, o tai suponuoja išvadą, kad servituto turėtojas, įgyvendindamas servituto suteikiamas teises, privalo nepažeisti kitų savininkų teisių. Sprendžiant dėl tyčios D. B. veiksmuose šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad dėl grunto išpylimo D. B. pareiškėjų neinformavo, gruntas buvo išpiltas ne darbo dieną, o tai rodo, kad D. B. veikė tyčia, t. y. numatė, kad pareiškėjai patirs neigiamas pasekmes, bus apribota jų teisė naudotis keliuku.Skunde pareiškėjų atstovė atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant skundą apylinkės teisme, pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta visa administracinio teisės pažeidimo byla. Teismui buvo pateiktas tik pareiškėjų skundas su priedais, nepateikiant papildomų dokumentų administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.52-AT-1-1089. Apylinkės teismo nutarimas atmesti pareiškėjų skundą yra grindžiamas D. B. pasisakymais dėl jos ketinimų išpilant akmens skaldą. Kaip matyti iš nutarimo atsisakyti pradėti teiseną, D. B. savo paaiškinimus pateikė telefonu. D. B. pozicija dėl atliktų veiksmų yra svarbi aiškinantis jos tyčios turinį, šio asmens paaiškinimai turėjo būti renkami įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tokios tvarkos nebuvo laikytasi. Be to, iš nutarimo atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną matyti, kad D. B. atvežtą ir išpiltą gruntą savo jėgomis išlygino A. Š., tačiau jis atliekant tyrimą nebuvo apklaustas. Pareiškėjų atstovės manymu, apylinkės teismo priimta nutartis negali būti pagrįsta ir teisinga, kadangi ją priimant nebuvo išanalizuota visa su nagrinėjamu klausimu susijusi administracinio teisės pažeidimo byloje esanti medžiaga, kadangi ji teismui nebuvo pateikta. Atliekant tyrimą pagal J. Š. skundą nebuvo tinkamai nustatytos bei įvertintos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl ATPK 188 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių D. B. veiksmuose. Atsiliepime į skundą institucija prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjų skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjų J. Š. ir A. Š. atstovės advokatės Sigitos Černienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK, ir kurio 653 straipsnyje, numatančio apygardos teismo sprendimus išnagrinėjus bylą dėl apeliacinio skundo, nebenumato galimybės panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, kuri buvo numatyta ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punkte. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įgyvendinimo įstatymo) (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 5 straipsnio 4 dalies nuostatas tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas iki 2017 m. sausio 1 d. ir veika nebuvo perkvalifikuojama pagal ANK, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Taigi šiuo atveju, esant Įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje numatytoms sąlygoms, apygardos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų skundą ir priimdamas sprendimą dėl jo, vadovaujasi ATPK nuostatomis. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo nutartyje padaryta išvada, kad institucijos nutarimas atsisakyti D. B. atžvilgiu pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 188 straipsnį yra pagrįstas. Nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis grindžiamas įrodymų vertinimo klaidomis taip pat aplinkybe, kad apylinkės teismas skundą išnagrinėjo neįvertinęs J. Š. pareiškimo pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną tyrimo medžiagos. ATPK 292 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nutarimą priėmusi institucija, gavusi skundą, šį kartu su bylos medžiaga išsiunčia atitinkamam apylinkės teismui. Iš šios normos turinio spręstina, kad apylinkės teismui turi būti pateikiama visa su skundo nagrinėjimu susijusi medžiaga, kuri buvo surinkta tiriant galimai padaryto pažeidimo aplinkybes.Nagrinėjamu atveju iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad apylinkės teismui buvo persiųstas tik pareiškėjų skundas su priedais. J. Š. pareiškimo nagrinėjimo ir jame nurodytų aplinkybių tyrimo medžiaga nebuvo pateikta. Teismas šios medžiagos taip pat nepareikalavo. Pagal ATPK 301 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą teismas privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju skundžiamo institucijos nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes tinkamai patikrintas nebuvo, kadangi teismas betarpiškai neištyrė ir nepatikrino tyrimo metu surinktų duomenų, kuriais grindžiamos institucijos nutarime padarytos išvados ir kurias ginčija pareiškėjai. Esant paminėtoms aplinkybėms, apylinkės teismo nutartis negali būti laikomas pagrįsta ir teisėta, todėl naikinama ir bylą grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Priėmus tokį sprendimą, dėl kitų skundo argumentų, susijusių su tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu ir jų teisiniu kvalifikavimu, nepasisakytina, siekiant neįtakoti pirmosios instancijos teismo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, 302¹³ straipsniu,

nutaria:

pareiškėjų J. Š. ir A. Š. atstovės advokatės Sigitos Černienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.