Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovams A. N. ir advokatei Z. M., atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovei V. J., nedalyvaujant trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui SĮ (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. S. teismui nurodė, jog yra ieškovės buhalterė ir gauna darbo užmokestį iš ieškovės. Pažymėjo, jog prisimena ginčo buto nuomininkę V. T. B., jai kaip ir visiems bendrijos gyventojams buvo išrašomos ir pateikiamos apmokėjimui sąskaitos už suteiktas bendrijos paslaugas. Sąskaitos buvo paskaičiuojamos pagal turimo buto plotą. Liudytoja patvirtino, kad šiukšlių išvežimas, bendrojo naudojimo elektra, šaltas vanduo, vanduo pašildymui buvo skaičiuojamas nuo gyventojų skaičiaus. V. T. B. gana ilgą laiką mokesčių nemokėjo, tačiau vieną kartą atliko didelį mokėjimą, vėliau vėl nustojo mokėti, o paskutinė jos atlikta įmoka bendrijai buvo 100 Lt. Taip pat pažymėjo, jog apie pasibaigusią nuomos sutartį ji pastebėjo ir informavo apie tai bendrijos pirmininkę, vėliau apie tai buvo informuota ir atsakovė, kadangi bendrija tuo metu nežinojo, ar toliau imti iš nuomininkės nuomos mokestį, kurį bendrija, gavusi iš nuomininkės, visada pervesdavo atsakovei. Taip pat bendrija informavo atsakovę apie nemokamus nuomininkės mokesčius, nuolat bendradarbiavo su atsakove, prašė spręsti klausimus dėl nuomininkės iškeldinimo arba naujos nuomos sutarties sudarymo. Kiek liudytojai yra žinoma, po to kai V. T. B. buvo iškeldinta iš ginčo buto, su ja buto nuomos sutartis nebuvo pratęsta.

Ieškinys patenkintas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovei (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso 40,60 kv. m bendro ploto gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini) (senasis adresas (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurią patikėjimo teise valdo tretysis asmuo SĮ (duomenys neskelbtini). Šis dviejų kambarių butas Savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-07 įsakymu Nr. 30-1937 buvo metams išnuomotas V. T. B. šešių asmenų šeimai, kurią sudaro: V. T. B., jos dukra su vyru bei jų trys vaikai. 2005-12-19 UAB (duomenys neskelbtini) su V. T. B. pasirašė Socialinio būsto terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 83 taip pat buvo pasirašyta pastato administravimo, eksploatavimo ir priežiūros išlaidų ir apmokėjimo sutartis. Nurodytas nuomos terminas - iki 2006 m. gruodžio 7 d. Už suteiktas paslaugas tinkamai nebuvo atsiskaitoma, tačiau nebuvo reiškiami reikalavimai dėl skolos priteisimo nuomininkams įstatymo nustatyta tvarka. 2006-12-07 pasibaigus nuomos sutarčiai, V. T. B. toliau liko gyventi bute iki tol kol buvo iškeldinta, t.y. faktinis (ne nuomos sutarties pagrindais) nuomininkės V. T. B. gyvenimas šiame atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute tęsėsi iki tol kol 2009 m. kovo 2 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-511-155/09 nuomininkė ir jos šeimos nariai buvo iškeldinti iš buto, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos. 2010-03-31 Vilniaus 3 apylinkės teismo sprendimu šis sprendimas buvo pakeistas iš dalies, t.y. iškeldinta tik V. T. B., o dėl jos šeimos narių iškeldinimo procesas buvo nutrauktas, atsisakius ieškinio reikalavimų jų atžvilgiu. Buto nuomininkė T. B. mirė 2012 m. rugpjūčio 25 d. Byloje nėra jokių duomenų apie šio asmens teisių ir pareigų perėmėjus, turto paveldėtojus (tomas Nr. 1, b.l. 10).

Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. teikė (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam butui (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Kadangi už paslaugas tinkamai nebuvo atsiskaitoma, todėl ieškovės teigimu susidarė 839,97 EUR dydžio įsiskolinimas. Susidariusio įsiskolinimo paskaičiavimai teismui nurodyti byloje esančioje patikslintoje pažymoje (tomas Nr. 1, b.l. 85-86). Ieškovė pateikė taip pat paaiškinimus prie patikslintos pažymos kaip ši suma buvo apskaičiuota (tomas Nr. 1, b.l. 87).

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog (duomenys neskelbtini) nėra tinkamas atsakovas byloje, o teismui pripažinus, jog byloje (duomenys neskelbtini) yra tinkamas atsakovas, prašo mažinti ieškovės paskaičiuotą įsiskolinimą. Konkrečiai atsakovė nesutinka su paskaičiuotais delspinigiais, kurių paskaičiavimo pagrindas nėra aiškus, be to jiems taikyti prašo taikyti senatį, taip pat nesutinka su tam tikrais atskirais mokesčių mokėjimais (t.y. šiukšlių išvežimas, bendrojo naudojimo elektra, šaltas vanduo, vanduo pašildymui), kurie atsakovės manymu gali būti priteisiami tik iš faktinių buto gyventojų, o ne iš buto savininko.

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Ieškovė reikalavimus šioje byloje reiškia atsakovei (duomenys neskelbtini). Atsakovė (duomenys neskelbtini) atsiliepimuose nurodė, kad ji nėra tinkamas atsakovas byloje. Atsakovės vertinimu, tinkamu atsakovu byloje laikytini nuomininkės V. T. B. paveldėtojai arba tretysis asmuo SĮ (duomenys neskelbtini).

Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Taigi ieškovei pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovei, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t.y. išspręsti šalių kilusį ginčą. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje.

CK 4.82 straipsnio 3 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

Pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris pagal ieškinį gali atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu pakeisti pradinį atsakovą kitu tinkamu atsakovu. Nagrinėjamu atveju teismo posėdžio metu buvo spręstas procesinis klausimas, ar ieškovė byloje reikalavimus reiškia būtent atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei. Ieškovės atstovai nurodė, kad, jų vertinimu, pasirinktas atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkamas atsakovas byloje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-01-17 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013, išaiškino, jog CK 4.84 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Taigi įstatymu pareiga apmokėti šias išlaidas priskirta butų ir kitų patalpų savininkui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-11-16 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2012, dėl pareigos apmokėti namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros išlaidas formuoja praktiką, kad tuo atveju, kai savivaldybė, siekdama įgyvendinti savo kaip butų ir kitų patalpų savininkės teises, nesudaro rašytinės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kurioje būtų aptarta šių išlaidų apmokėjimo tvarka, tai jai, kaip butų ir kitų patalpų savininkei, tenka tokios sutarties nesudarymo teisiniai padariniai – CK 4.84 straipsnio 4 dalyje ir 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga apmokėti šias išlaidas.

Teismo vertinimu, atsakovės (duomenys neskelbtini) atsiliepimuose išdėstytos aplinkybės apie tai, kad esą yra įsteigta SĮ (duomenys neskelbtini) ir būtent ji turėtų būti tinkamu atsakovu byloje, nepaneigia aukščiau nurodytos įstatyme įtvirtintos pareigos būtent savininkui ((duomenys neskelbtini)) atsakyti pagal pareikštus reikalavimus (žr. taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-30 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015, Vilniaus apygardos teismo 2015-03-13 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-144-567/2015, pateiktus išaiškinimus). SĮ (duomenys neskelbtini) dalyvavo šioje byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, todėl (duomenys neskelbtini) turi procesinę teisę reikšti reikalavimus kitoje byloje SĮ (duomenys neskelbtini), tuo tarpu dėl patraukimo atsakovais mirusios nuomininkės V. T. B. įstatyminius įpėdinius yra nepagrįstas, kadangi Testamentų registro duomenimis (tomas Nr. 1, b.l. 10) V. T. B. palikimas nebuvo priimtas (palikimo faktų nenustatyta), be to byloje nėra neginčijamų duomenų (gimimo liudijimų ar kitų įrodymu), kad atsakovės nurodyti asmenis (R. B. ir L. B.) tikrai yra V. T. B. vaikai (įstatyminiai įpėdiniai), nes GRT duomenimis V. T. B. vaikų neturi (tomas Nr. 1, b.l. 63), o kituose išvestiniuose dokumentuose irgi neaiškiai nurodomas jos giminystės ryšys pagal pačios buvusios nuomininkės žodinius paaiškinimus, pvz. buities tyrimo akte nurodyta, kad V. T. B. gyveno su dukra R. B. bei jos vaikais, bet vėliau tame pačiame akte pažymėta, kad moteris patvirtino, jog su R. B., jos jokie giminystės ryšiai nesieja (tomas Nr. 1, b.l. 65-66). Todėl nagrinėjamu atveju atsakovės (duomenys neskelbtini) nurodytų asmenų R. B. ir jos pilnametės dukros L. B. nėra pagrindo ne tik, kad patraukti atsakovėmis, tačiau ir trečiaisiais asmenimis. Nurodytų aplinkybių pagrindu atsakovės argumentai esą ieškovės reikalavimai yra pareikšti netinkamam atsakovui laikytini nepagrįstais (CPK 45 str.).

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ 4 skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (2007-11-26 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-579/2003). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, ne kartą yra konstatavęs, kad nuosavybė įpareigoja. Savininkas, naudodamas savo turtą, su juo turi elgtis atsakingai ir rūpestingai. Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui ar kitų asmenų teisėms laisvėms ar teisėtiems interesams (Konstitucinio Teismo 2000-12-21, 2002-03-14, 2002-09-19 ir kt. nutarimai).

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (DNSBĮ) 21 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus; vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo.

Pagal bylos medžiagą matyti, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis, todėl pagal CK 4.82, 4.83 straipsnių nuostatas atsakovei kartu su kitais šio namo butų ir kitų patalpų savininkais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso minėto namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, o ji kartu su kitais bendraturčiais privalo bendro naudojimo objektus tinkamai prižiūrėti ir remontuoti, proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

CK 4.83 straipsnis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu, CK numatytais atvejais – gali būti nustatomas administraciniu aktu (CK 4.236 str. 2 d.), o turto administratoriumi gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kuriam teisės aktai leidžia teikti turto administravimo paslaugas (CK 4.237 str. 1 d.). CK 4.84 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.

Į bylą teikti duomenys, patvirtina, kad šis daugiabutis, esantis (duomenys neskelbtini), priskirtas administruoti ieškovei (duomenys neskelbtini).

Buto savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo (CK 4.82 str. 3 d., 4.84 str.). Atsakovės pareiga mokėti mokesčius už namo, kuriame nuosavybės teise turi patalpas, bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) išlaikymą yra besąlyginė ir imperatyvi, todėl prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.37, 6.38, 6.63 str.). Ieškovė patikslintu ieškiniu reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės įsiskolinimą nuo 2007-01-01 iki 2009-08-01, tačiau teismo posėdžio metu patikslino, jog skola apskaičiuota remiantis byloje patikslinta pažyma bei paaiškinimu prie patikslintos pažymos (tomas Nr. 1, b.l. 85-87), o šioje pažymoje ir paaiškinimuose nurodyta, jog papildomai dar įskaičiuotas terminas nuo 2009-09-01 iki 2010-06-01 per kurį liko neapmokėta dar 329,02 Lt suma. Atsakovė nepateikė teismui jokių kitų skaičiavimų, kokia konkreti įsiskolinimo suma atsakovės manymu yra teisinga (LR CPK 178 str.), tačiau atsakovės atstovė abstrakčiais teiginiais teismo posėdžio metu kvestionavo priskaičiuotų sumų teisingumą, didesnį dėmesį atkreipdama į reikalavimą dėl delspinigių priteisimo.

Bylos duomenimis butas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise atsakovei (duomenys neskelbtini). Šis butas laikotarpiu nuo 2005-12-19 iki 2006-12-07 buvo išnuomotas nuomininkei Va. T. B.. Pasibaigus nuomos terminui iki pat iškeldinimo V. T. B. šiame bute iš esmės gyveno be teisinio pagrindo, o tai patvirtina teismo sprendimai, kuriais V. T. B. buvo iškeldinta, nes buvo pasibaigus sudaryta nuomos sutartis. Būtent nuo 2007-01-01 laikotarpio (kai jau buvo pasibaigus nuomos sutartis) susidarė ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytas įsiskolinimo laikotarpis. Byloje nėra duomenų, kad minėtu skolos susidarymo laikotarpiu aptariamas butas savininko (atsakovės (duomenys neskelbtini)) teisiniu pagrindu buvo perduotas valdyti ir(ar) naudotis kitiems asmenims, todėl nurodytu laikotarpiu pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas būtent (duomenys neskelbtini) kaip šio buto savininkė privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti, susidarius tokiai situacijai kaip šioje byloje. Tai, kad V. T. B. po nuomos sutarties pasibaigimo faktiškai gyveno šiame bute, tačiau gyveno be teisinio pagrindo, o savivaldybė kaip šio buto savininkė nepasirūpino, jog būtų su buvusia nuomininke sudaryta kita rašytinė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurioje būtų aptarta visų išlaidų apmokėjimo tvarka ir kitos sąlygos, tai savivaldybei, kaip butų ir kitų patalpų savininkei, tenka tokios sutarties nesudarymo teisiniai padariniai – CK 4.84 straipsnio 4 dalyje ir 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga apmokėti visas šias išlaidas. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovai ir teisme liudijusi liudytoja A. S. teismui nurodė, kad savivaldybei buvo pranešta apie pasibaigusią nuomos sutartį ir tinkamai V. T. B. nemokamus mokesčius. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad į šiuos pranešimus buvo reaguota, tačiau dėl jai nežinomų priežasčių, V. T. B. iškeldinimo procedūra užtrūko. Teismo vertinimu, taip pat atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, šios faktinės aplinkybės neatleidžia atsakovės (kaip buto savininkės) nuo pareigos sumokėti visas susidariusias išlaidas už butą, kai V. T. B. per tokį ilgą laiką, kurį sudaro beveik 3 metai gyveno minėtame atsakovei priklausančiame bute dėl kurio su ja nebuvo sudaryta rašytinė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis į teismą dėl V. T. B. ir kitų asmenų iškeldinimo buvo kreiptasi su ieškiniu tik 2008-12-29 (civilinės bylos Nr. 2-511-155/2009 žymos), t.y. nuomos terminas buvo iki 2006 m. gruodžio 7 d., ir po jo pasibaigimo, daugiau nei 2 metus, nebuvo atlikti aktyvūs veiksmai, kad būtų sudaryta nauja sutartis su buvusia nuomininke arba ši būtų iškeldinta suėjus nuomos sutarties terminui, buvo delsiama, pareigos buvo vykdomos aplaidžiai ir nerūpestingai, kas sudarė situaciją kurioje pasibaigus nuomos sutarties terminui ir jos nepratęsus, nuomininkė liko gyventi nuomotame bute iš esmės nemokėdama už butui teikiamas paslaugas, sudarydama įsiskolinimų už komunalines paslaugas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daroma išvada, jog šiuo atveju (duomenys neskelbtini) privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (tarp jų ir dėl šiukšlių išvežimo, šalto vandens ir kt.). Patikslintu ieškiniu prašomas priteisti skolos laikotarpis yra nuo 2007-01-01. Nuo šio laiko buto nuoma jau nebuvo įforminta pagal teisinį reglamentavimą, jis nebuvo išnuomotas pagal rašytinę nuomos sutartį, nuo šio laikotarpio atsakovo kaip šio buto savininko veiksmai nebuvo pakankamai rūpestingai, atsakovas nesielgė taip, kad būtų išvengta įsiskolinimo. Priešingų aplinkybių byloje nėra, byloje nėra duomenų rodančių, kad atsakovė atliko veiksmus kurie atleistų ją nuo pareigos padengti ieškovui susidariusias išlaidas.

Teismo sprendimo priėmimo dienai buvusi faktinė buto gyventoja yra mirusi, jos paveldėtojų nėra. Ieškovės pateiktoje patikslintoje pažymoje (tomas Nr. 1, b.l. 85) yra detaliai nurodytos išlaidos už kiekvieną atskirą mėnesį, jos apskaičiuotos už laikotarpį, kai butas nebuvo išnuomotas. Atsakovės nurodyta 671,35 Lt suma ir dar 2 mokėjimai (151,95 Lt ir 100 Lt) yra įskaičiuoti. Tačiau atsakovė teismui nepateikė priešingų skaičiavimų. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės argumentai buvo abstraktūs, nebuvo remiamasi konkrečiais skaičiavimais. Vien pasvarstymai, apie ieškovės pažymoje nurodytą dalį mokesčių, tokių kaip už šiukšlių išvežimą, šaltą vandenį, vandenį pašildymui negali būti laikomi pagrįstais. Tokiu būdu daroma išvada, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė neteisingai apskaičiavo mokesčius, tenkančius jo turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Be to, nagrinėjamoje byloje atsakovė nepateikė jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių ieškovės netinkamą pareigų vykdymą (CPK 178 str.). Priešingai, iš bylos medžiagos nustatyta, būtent ieškovė informavo buto savininkę (atsakovę), kad nuomos sutartis yra pasibaigusi ir netinkamai mokami mokesčiai už butą, prašė atsakovės pradėti iškeldinimo procedūras. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad šalis, teigianti, kad administravimo paslaugos nesuteiktos ar suteiktos netinkamai, nesutinkanti su paslaugų mokesčio dydžiu ar apskaičiavimu, turi nurodyti ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius šių teiginių pagrįstumą (Vilniaus apygardos teismo 2011-12-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1046-611/2011; Vilniaus apygardos teismo 2012-03-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1395-611/2012; Vilniaus apygardos teismo 2012-03-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-431-262/2012; Klaipėdos apygardos teismo 2011-05-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-223-265/2011).

Teismo vertinimu, atsakovės argumentai nepaneigia jos pareigos sumokėti už suteiktas administravimo ir kitas paslaugas. Teismas, konstatuodamas skolos dydį patikrina jo skaičiuotę atsižvelgdamas į tai, ar ieškovė konvertuodama valiutas nepadarė klaidų, ar skaičiuotėje skolos dydis apskaičiuotas už reikalaujamą ieškinyje terminą.

Pažymėtina, kad ieškovė tiek pradiniame ieškinyje, tiek ir patikslintame ieškinyje įvardijo konkrečią reikalaujamą iš atsakovės priteisti sumą ir už konkretų laikotarpį nuo 2007 -01-01 iki 2009-08-01, savo procesiniuose dokumentuose pateikė visus argumentus dėl pareikšto reikalavimo atsakovui už reikalavimo laikotarpį. Jokių argumentų, įrodymų, aplinkybių nurodančių reikalavimą priteisti mokėtinas sumas už kitokį ne ieškinyje (patikslintame ieškinyje) nurodytą laikotarpį nepareiškė. Ieškovės pateikta skaičiuotė ir pažymą patvirtinantį šį skaičiavimą (tomas Nr. 1, b.l. 85-87) parodo, kad skola apskaičiuota už kitokį negu ieškinyje nurodytą laikotarpį. Laikotarpis nuo 2009-09-01 iki 2010-06-01 yra nesusijęs su nagrinėjamoje byloje reikalaujamu laikotarpiu, jis neliečia bylos ir labiau tikėtina, kad yra įtrauktas į naujai padarytą skaičiuotę tik nepagrįstai atsikertant į atsakovės nurodytus duomenis apie 671,35 Lt. sumokėjimą. Todėl ieškovės nurodyta suma , sudaranti 329,02 Lt, atitinkamai 95,29 Eur yra apskaičiuota nepagrįstai nagrinėjamo ieškinio turinio ir atžvilgiu ir atitinkamai šia dalimi turi būti sumažinamas įsiskolinimo dydis.

Ieškovė reikalauja 839,97 EUR skolos priteisimo. Byloje yra tik lentelės patvirtinančios skolos dydį, kuris nurodomas tuo metu galiojančia valiuta –Litais. Patikslintos lentelės duomenys rodo, kad ieškovė apskaičiavo 284,79 Lt skolą. Šis dydis konvertuojant ją į Eurus sudaro ne 839,97 EUR, bet (2847,79 :3,4528) 824,78 EUR. Iš šios sumos atėmus 329,02 Lt, kas sudaro (329,02:3,4528) 95,29 EUR mokėjimo apskaičiuoto už laikotarpį išeinantį iš ieškinio reikalavimo ribų susidaro 729,49 EUR pagrindinės skolos dydis. Todėl teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju šio dydžio skola yra įrodyta leistinų įrodymų visuma, todėl teismas pagal savo vidinį įsitikinimą ir aukščiau paminėtas įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas remiasi šalių į bylą teiktais įrodymais apie skolos faktą ir jos dydį bei tenkina ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, t.y. dėl 729,49 EUR skolos priteisimo, atsakovei tinkamai nevykdžius CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 160,02 EUR (552,75 Lt sudaro 160,09 EUR) delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2007-10-01 iki 2009-08-01. Nors byloje ir teismo posėdžio metu buvo keliamas delspinigių paskaičiavimo pagrįstumo klausimas, tačiau ieškovės atstovai nenurodė teisinio pagrindo kaip buvo apskaičiuoti delspinigiai, o patikslintame ieškinyje nurodė tik teisę į delspinigius pagrindžiančias normas - CK 6.70-6.72, 6.245 str. Atsakovė ir tretysis asmuo nesutinka su reikalavimu priteisti delspinigius, prašo taikyti suėjusios senaties pasekmes. Teismas sutinka su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais šioje dalyje, kad už laikotarpį nuo 2007-10-01 iki 2009-08-01 paskaičiuoti delspinigiai yra už ilgesnį negu 6 mėnesių laikotarpį (LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p.), todėl atsakovei prašant taikyti senatį, teismas negalėtų byloje priteisti didesnio už 6 mėnesių terminą dydžio delspinigius.

Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybų paskirtis yra dvejopa: jos skatina skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat yra laikomos viena iš sutartinės civilinės atsakomybės formų (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Todėl tik tokiu atveju, kai yra rašytinis šalių susitarimas dėl delspinigių, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo (CK 6.72 str.) arba kai tokią netesybų formą konkrečiam teisiniam santykiui nustato įstatymas, delspinigiai gali būti priteisiami.

Ieškovė nepateikė teismui duomenų, kokiu pagrindu paskaičiavo juridiniam asmeniui – (duomenys neskelbtini) (atsakovei) delspinigius, nors šis ginčo klausimas buvo keliamas ne kartą ir teismo posėdžio metu. Jei šiuo atveju ieškovė rėmėsi „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ įstatymu, tai šis įstatymas ginčo atveju negali būti taikomas, nes reikalavimai dėl skolos ir delspinigių priteisimo reiškiami Vilniaus miesto savivaldybei, t.y. juridiniam asmeniui (CK 2.35 str. 1 d.), gi aptariamo įstatymo nuostatos numato, kad jis yra taikomas fiziniams asmenims. Tarp ieškovės ir atsakovės taip pat nebuvo sudaryta rašytinė sutartis dėl delspinigių, todėl atsižvelgus į visas aplinkybes, daroma išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl 160,02 EUR delspinigių priteisimo yra nepagrįstas bei atmestinas kaip neįrodytas (LR CPK 185 str.).

Ieškovė prašo priteisti 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. nuostatomis, jog skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės priteisiant 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo - 2013-02-19 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, paskirstymo, grąžinimo ir priteisimo klausimus teismas turi išspręsti ex officio. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.).

DNSBĮ 23 straipsnio 3 dalies nuostatos numato, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nagrinėjamu atveju atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė taip pat yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 10 p.). Todėl byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis, taip pat išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu) yra dengiamos iš valstybės biudžeto (CPK 96 str. 4 d.). Ieškovė, kreipdamasi į teismą, sumokėjo 95 Lt (27,51 EUR) žyminio mokesčio (tomas Nr. 1, b.l. 7). Ši žyminio mokesčio suma grąžintina ieškovei (CPK 87 str. 1 d. 1 p.)

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.). Šiuo nagrinėjamu atveju patenkinta 72,95 procento ieškinio reikalavimų. Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovės ieškovei priteistina 84 procentai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nustatyta, kad ieškovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis grąžinamas): 1000 Lt (289,62 EUR) (tomas Nr.1, b.l. 6) už teisinę advokatės pagalbą pirmosios instancijos teisme, 800 Lt (231,70 EUR) (tomas Nr.1, b.l. 158) už teisinę advokatės pagalbą apeliacinės instancijos teisme, 300 EUR (tomas Nr. 2, b.l. 51) už teisinę advokatės pagalbą kasaciniame teisme, iš viso bendrai 821,32 EUR bylinėjimosi išlaidų už teisinę advokatės pagalbą. Atsakovės bylinėjimosi išlaidų nenustatyta.

Dėl atstovavimo išlaidų dydžio teismas sprendžia vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nurodytus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius, įvertindamas, ar jos realios, būtinos, pagrįstos. Šiuo atveju atsižvelgiant į advokatės darbo ir laiko sąnaudas, sprendžiant byloje kilusį ginčą, jų teiktų ieškovei paslaugų kompleksiškumą, į bylos sudėtingumą (byla priskirtina prie sudėtingų, jau yra buvusi apeliacinėje instancijoje ir kasaciniame teisme), teismas sprendžia, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą yra pagrįstos.

Todėl šiuo atveju iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 599,15 EUR bylinėjimosi išlaidų (72,95 proc.).

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) (j.a.k. (duomenys neskelbtini)), buv. (duomenys neskelbtini), ieškovės (duomenys neskelbtini) (j.a.k. (duomenys neskelbtini)), buv. (duomenys neskelbtini), naudai – 729,49 EUR skolos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo 2013-02-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 599,15 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Grąžinti ieškovei 380-ajai daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijai (juridinio asmens kodas 124793258) 95 Lt (27,51 EUR) dydžio žyminį mokestį, išaiškinant ieškovei, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per šį apylinkės teismą.