- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-12-08
- Bylos Nr.
- 1-352-721/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Civilinis ieškovas
- D. J.
- Kaltinamasis
- V. B.
- Kategorijos
- 2.3.6.4Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1982-06-03 Mažeikiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirba UAB "ITCC" skardininku, išsituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: 2011-07-08 ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku apie 23:30 val., Mažeikių m. tarp Ventos g. 33 ir 35 namo, kieme sumušė D. J., tyčia suduodamas ranka du smūgius į dešinę veido pusę, vieną smūgį ranka į nugarą, suėmęs už plaukų nutempė iki Ventos g. 33 namo pirmos laiptinės, dėl ko nukentėjusiajai buvo padaryta: galvos, veido, nugaros sumušimai, dešinio antakio mušta žaizda, daugybiniai dešinės pusės veido kaulų lūžiai, galvos smegenų sukrėtimas, edema, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios D. J. sveikatą.
V. B., apklaustas teismo posėdžio metu, kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis 2011-07-08 apie 23.30 val., kartu su buvusia žmona D. J. parėjo į jos namus adresu Ventos g. 33-8, Mažeikiai. Kadangi prieš tai jie kartu su sūnumi Gustu buvo jo brolio gimtadienyje, grįžo į namus išgėrę. Bute tarp jų kilo konfliktas dėl asmeninių nesutarimų. D. J. buvo neblaivi ir pradėjo jam priekaištauti dėl jo neva netinkamo elgesio su kitomis merginomis, jis atsikirto jai dėl jos santykių su kitais vyriškiais. Buvusi sutuoktinė liepė jam išeiti iš buto, jis, supykęs D. J. atsakė, jog išeis, bet prieš tai supjaustys bute esančius savo baldus. Jis nuėjo į virtuvę ir grįžęs į kambarį D. J. nerado. Ji dėl jam nesuprantamų priežasčių išbėgo iš buto į lauką. Jis išėjo iš paskos ją parsivesti, prašė sugrįžti, nes mažametis sūnus namuose liko vienas. Kai jis išėjo iš laiptinės į lauką, buvusi sutuoktinė pradėjo bėgti ir bėgdama užkliuvo už šaligatvio bortelio, pargriuvo ir susitrenkė galvą. Jis, priėjęs prie D. J. ją pakėlė nuo žemės ir, apkabinęs per juosmenį, nuvedė į namus. Kadangi ji buvo užsimojusi ranka jam suduoti smūgį, jis ranka jai ranka sudavė į veidą vieną smūgį ir parvedė ją į laiptinę. Kai parėjo į laiptinę, ten buvo jų sūnus G. B., kuris verkė. Dėl vaiko verksmo kaimynai išėjo į laiptinę. Dėl savo poelgio labai galisi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo V. B. dalinio prisipažinimo jo kaltė padarius veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, įrodoma nukentėjusiosios paaiškinimais, specialisto išvada, kita bylos medžiaga.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. J. parodė, kad ji 2011-07-08 apie 23.30 val., su buvusiu sutuoktiniu V. B. grįžo iš jo brolio gimtadienio į namus. Jie parvažiavo jos automobiliu, kurį ji ir vairavo iki jos namų Ventos g. 33 namo. V. B. pasiūlė užnešti į butą miegantį jų sūnų G. B. Jau automobilyje jie apsižodžiavo, nes buvęs sutuoktinis jai pradėjo priekaištauti dėl jos bendravimo su kitais vyriškiais. Bute jis ir toliau ją įžeidinėjo, priekaištavo. Tuo metu atsibudo G. Ji paprašė V. B. išeiti iš buto, o jis labai supyko, iš virtuvės pasiėmė peilį ir sakė, kad supjaustys baldus ir išeis. Ji, pamačiusi jo rankoje peilį, labai išsigando, nes V. B. linkęs smurtauti. Kadangi jis tuo metu buvo girtas ir agresyviai nusiteikęs, bijodama dėl savo sveikatos išbėgo iš buto. Ji išbėgo į lauką, bet V. B. ją pasivijo ir du kartus sudavė ranka į dešinę veido pusę. Ji pajuto didelį skausmą, nebegalėjo sukasti dantų. Ji juto, kad veidas kruvinas. V. B. dar kartą kumščiu stipriai sudavė į nugarą ir suėmęs už plaukų nutempė iki Ventos g. 33 namo. Prie namo buvusioje pelkėje nuprausė jos veidą ir nusivedė į laiptinę. D. J. įsikibo į laiptinės turėklus tarp pirmo ir antra aukšto ir pradėjo garsiai šaukti, tada atbėgo kaimynai ir sulaikė V. B..
Liudytojas V. L. teisme parodė, kad gyvena Ventos g. 33-15, Mažeikiai. Vakare išgirdo laiptinėje moterį šaukiant ir išėjo iš buto. Išėjęs į laiptinę pamatė moterį ir du vyriškius, moteris ir vienas vyriškis tarpusavyje konfliktavo, kitas bandė juos išskirti.. Moterį ir vieną vyriškį jis iš matymo pažinojo, nes jie gyveno toje pačioje laiptinėje., o nepažįstamas vaikinas mėgino juos išskirti. Kai juos išskyrė, jis nuvedė moteriškės vaiką prie jos buto durų, nes vaikas verkė laiptinėje. Kai jis buvo laiptinėje, nematė, kad kas nors kuriam tai iš esančių asmenų suduotų nors vieną smūgį. Tarp moteriškės ir vyriškio vyko žodinis konfliktas, vyriškis buvo nusiteikęs agresyviai.
Protokolu pareiškimu ( b. l. 7) nustatyta, kad nukentėjusioji D. J. 2011-07-09 kreipėsi į Mažeikių rajono policijos komisariatą nurodydama, kad 2011 m. liepos 08 d., apie 23.30 val., prie Ventos g. 33-jo namo, Mažeikiuose, ji buvo sumušta V. B., dėl ko gydyma Mažeikių ligoninėje.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Mažeikių poskyrio teismo medicinos specialisto 2011 m. rugpjųčio 24 d. išvadoje Nr. G 190/11 (13) konstatuota, jog D. J. nustatyta galvos ir veido sumušimas, veido kaulų lūžiai, galvos smegenų sukrėtimas, muštinė dešiniojo antakio žaizda, sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų kontaktų su kietu buku daiktu metu, sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 19).
Iš tikrinimo alkotesteriu šaknelės matyti, kad 2011-07-09 01 val. 13 min. patikrinus D. J. blaivumą nustatyta, jog ji blaivi ( b. l. 9).
Iš tikrinimo alkotesteriu šaknelės matyti, kad V. B. 2011-07-09 00 val. 07 min. buvo nustatytas 1,28 promilių girtumas (b.l. 55).
BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta atsakomybė už žmogaus sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių IV skyriaus 7.1 punktą nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, numatytas BK 138 straipsnyje, jeigu sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Šiuo atveju byloje esantys įrodymai specialisto išvada (b. l. 19 ) patvirtina, kad D. J. padarytas nesunkus kūno sužalojimas. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl veido kaulų lūžių, nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Byloje nustatyta, kad 2011 m. liepos 09 d. 00.41 val. nukentėjusioji D. J. buvo paguldyta į Mažeikių ligoninės ortopedijos-traumatologijos skyrių. Atlikus galvos KT tyrimą buvo nustatyti daugybiniai dešinės veido pusės kaulų lūžiai, smegenų edemos požymiai ( b. l. 25, 26). 2011-07-11 nukentėjusioji, pagal medicininių dokumentų įrašus, buvo paguldyta į VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės veido ir žandikaulių chirurgijos skyrių, kur ji buvo operuota-atlikta atvira skruostikaulio lūžgalių repozicija ( b. l. 30). Šie bylos duomenys ir teismo medicinos specialisto išvada patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie įvykio eiga ir esmines prieš ją įvykdyto nusikaltimo aplinkybes bei abejonių, kad V. B. tyčia mušdamas nesunkiai sužalojo D. J. nekelia. Nukentėjusiosios parodymus apie kaltinamojo suduotų smūgių lokalizaciją patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kuria nustatyta, kad nukentėjusiajai lūžę veido kaulai, sumušta galva ir veidas, muštinė dešiniojo antakio žaizda, ir sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų kontaktų su kietu buku daiktu metu (b. l. 19). Nukentėjusiosios nurodytu suduotu smūgiu į veidą, kurį neneigia ir pats kaltinamasis, paaiškinamas jos veido sumušimas ir kaulų lūžimai bei tai paneigia kaltinamojo prielaidą apie tai, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti griūdama. Tarp kaltinamojo veiksmo – smūgio į D. J. veidą – ir šio veiksmo padarinių – veido sumušimo ir veido kaulų lūžių – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kitų veiksnių (faktorių), pavyzdžiui, trečiųjų asmenų veiksmų ar atsitiktinių aplinkybių įsikišimo į minėto priežastingumo vyksmą, sukeliant nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymą, nenustatyta.
Ištirtų teisme įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad V. B. veikė tiesiogine tyčia: jis, suduodamas D. J. smūgį į veidą, suprato, kad taip sukelia jai fizinį skausmą ir to norėjo; taip pat naudodamas byloje nustatyto pobūdžio fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją suprato, kad gali jai sukelti sveikatos sutrikdymą, numatė jo kilimo galimybę ir atsirasiančių padarinių (taigi ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo) norėjo, vadinasi, veikė tiesiogine tyčia.
Teismas, nustatydamas V. B. skirtinos bausmės dydį, vertina jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį – jis padarė nesunkių tyčinį nusikaltimą (Baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis dirba, nusikalto pirmą kartą, baustas administracinėmis nuobaudomis.
Kaltinamojo V. B. atsakomybė lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo į takos nusikalstamai veikai daryti ( LR BK 59 str., 60 str.). Nors pats kaltinamasis paaiškino, jog dėl savo neteisėtų veiksmų gailisi, tačiau stengėsi savo neteisėtus veiksmus pateisinti, tokiu būdu neigdamas nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės tyčios elemento buvimą savo veiksmuose. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra sąlygų pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.
BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Kadangi V. B. teisiamas pirmą kartą, jam skirtina su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 str.).
Byloje pareikštas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis 3785,04 Lt ieškinys. ( b. l. 34-35 ). Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji D. J. kreipėsi į VŠĮ Mažeikių ligonę, buvo gydoma VŠĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Gydymo įstaigoms Valstybinė ligonių kasa už suteiktas paslaugas apmokėjo 3785,04 Lt, todėl išlaidos Šiaulių teritorinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamojo V. B. neteisėtų veiksmų. Šiaulių teritorinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta. LR BPK 117 straipsnis nustato visapusišką valstybės ir atskirų asmenų turtinių interesų apsaugą ir numato prokuroro pareigą pareikšti teisme civilinį ieškinį, jeigu valstybinių įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms nusikalstama veika padaryta žala. Todėl ieškinys tenkintinas pilnai ir iš V. B. priteistina 3785,04 Lt Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai.
Kadangi, nukentėjusiajai atsiradę padariniai yra priežastiniame ryšyje su kaltinamojo neteisėtais veiksmais – smūgio sudavimu – kaltinamasis turi pareigą atlyginti nukentėjusiajai jos patirtus nuostolius. Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji D. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 10000 Lt neturtinės žalos ( b.l. 15-16), o teisminio nagrinėjimo metu civilinį ieškinį ji palaikė ir prašė priteisti 7000 Lt neturtinės žalos ir 3000 Lt turtinės žalos.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos turinį apibrėžia CK 6.250 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 str. 2 d. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad V. B. nesunkiai sutrikdė D. J. sveikatą, nukentėjusiajai buvo padaryti šie sužalojimai – galvos ir veido sumušimas veido kaulų lūžiai, galvos smegenų sukrėtimas, muštinė dešinio antakio žaizda (b.l. 19). Teismui nekyla abejonių, kad dėl šios nusikalstamos V. B. veikos nukentėjusioji D. J. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus (dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji buvo gydoma stacionare VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, atlikta operacija).
Pagal susiformavusią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosios bylos Nr. 2K-144/2008, 2K–229/2008 (1A – 857/2007), Nr. 2K-813/2007), kai darant nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., sulaužomas žandikaulis, neturtinės žalos dydis nustatomas apie 5000, 6000, 10000 Lt.
Byloje nėra pateikta duomenų, kad nukentėjusioji dėl jai padarytų sužalojimų ir taikyto gydymo prarado darbą, jai išsivystė depresija ar kaip pasikeitė jos gyvenimo būdas. Duomenų apie nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, nėra pateikta. Įvertinusi V. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos sunkumą bei nusikalstamais veiksmais padarytos žalos pasekmes, tai, kad turtinės žalos dydis neįrodinėjamas byloje, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, o taip pat į susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti 7000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra adekvati padarytai veikai ir nėra per didelė, todėl atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas 7000 Lt.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, byloje nėra.
Kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ji panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 303-305, 307-308 str., 313 str., teismas
nusprendžia:
V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 ( šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų, po 20 valandų per mėnesį, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., išskyrus atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą kaltinamajam V. B., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiajai D. J. VšĮ "Mažeikių ligoninė", VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas tenkinti pilnai ir priteisti iš V. B. 3785,04 Lt ( tris tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus 04 ct) gydymo išlaidų Šiaulių teritorinei ligonių kasai.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. J. civilinį ieškinį tenkinti dalinai.
Priteisti iš V. B. 7000 Lt ( septynis tūkstančius litų) nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. J. neturtinės žalos atlyginimo.
D. J. civilinį ieškinį dalyje dėl 3000 Lt neturtinės žalos priteisimo atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.