- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-27
- Bylos Nr.
- I2-1479-331/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04089-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas (pirm.), Mefodija Povilaitienė, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- E. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
- Kategorijos
- 8.1.2Vizos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gedimino Užubalio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Z. (E. Z.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Lietuvos Respublikos ambasada Sakartvele (toliau – ir Ambasada) 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. NV38-86 (toliau – ir sprendimas) atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Ambasados 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą atsisakyti išduoti nacionalinę vizą. Paaiškina, kad Ambasados priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, argumentai paremti prielaidomis arba vertinti formaliai. Jis pateikė visus dokumentus, patvirtinančius jo buvimo laikotarpį Lietuvoje, teisėtų lėšų gavimą, tikslą (darbas darbovietėje UAB ,,Taškas į tašką ir kompanija“ (toliau – ir Įmonė)), kelionės bilietų rezervaciją, kitas sąlygas, todėl atmesti jo prašymo išduoti nacionalinę vizą nebuvo pagrindo. Įmonės pageidavimas priimti pareiškėją į darbą patvirtina atvykimo tikslą – norą legaliai dirbti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo specialybė (suvirintojo elektra) yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikos statybose sąrašą 2020 m. II pusmečiui, patvirtintą Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymu. Įmonė sėkmingai didina darbų apimtis, Įmonės viena iš veiklos sričių yra susijusi su metalo suvirinimo darbais, todėl kyla suvirintojo elektra pastovaus darbuotojo poreikis.
3. Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti, argumentuodama, kad pareiškėjas neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių. Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamento (EB) Nr.2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (kodifikuota redakcija) 6 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams nustatomos tokios atvykimo sąlygos – jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas, įrodyti, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. Reglamentu (EB) Nr.810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas viena svarbiausių vizų politikos sričių nurodo neteisėtos imigracijos sustabdymą. Vizų kodekse tarp prašymų gauti vizą nagrinėjimo pagrindinių kriterijų nurodyta ir tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje išaiškinta, kad siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda. Konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo ir atlikus interviu – pokalbį su pareiškėju kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, kad pareiškėjas ketina atvykti į Lietuvos Respubliką iki Įmonės kvietime nurodytos datos, jog pareiškėjas neturi banko sąskaitos ir negali pateikti įrodymų, kad turi pakankamai lėšų pragyvenimui, jog ketina apsigyventi pas giminaičius, kuriems yra panaikintos nacionalinės vizos, tokiu būdu konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą.
4. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, neigdamas atsakovo nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Sakartvele 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 11 d. pateikė Lietuvos Respublikos ambasadai Sakartvele prašymą išduoti nacionalinę vizą vykti į Lietuvą, paaiškindamas, kad jo dabartinė profesinė veikla – bedarbis (19 punktas), pagrindinis kelionės tikslas – darbas (21 punktas), numatoma atvykimo į Lietuvą data – 2020 m. lapkričio 15 d. (29 punktas), numatoma išvykimo iš Lietuvos data – 2021 m. lapkričio 24 d. (30 punktas), kviečiantis asmuo – UAB ,,Taškas į tašką ir kompanija“ (32 punktas), kelionės ir pragyvenimo metu išlaidas padengia pats pareiškėjas (33 punktas). Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti vizą pateikė ir dokumentus, tarp kurių: pasas, Įmonės tarpininkavimo raštas, 2020 m. rugpjūčio 24 d. darbo sutartis, draudimo liudijimas, skrydžio į Lietuvą rezervacijos dokumentas, Gruzijos Technikos universiteto Tarptautinio mokymo ir mokslo centro sertifikatas.
6.1. Konsulas, siekdamas įsitikinti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis, atliko interviu-pokalbį su pareiškėju, kurio metu gautą pareiškėjo paaiškinimą palygino su kitais gautais duomenimis. Nustatė, kad pareiškėjas ketina gyventi su giminaičiais, kurie dirba Įmonėje. Konsului patikrinus sistemą paaiškėjo, kad pareiškėjo nurodytiems asmenims vizos yra panaikintas dar 2020 m. birželio mėnesį, nes 2020 m. gegužės 18 d. buvo nutrauktos darbo sutartys su jais. Taip pat kilo įtarimų dėl pareiškėjo įgytos profesijos. Pareiškėjas nurodė, kad suvirintojo profesiją įgijo kariuomenėje, vėliau kėlė kvalifikaciją profesinėje mokykloje, kurios pavadinimo negalėjo įvardinti ir nepateikė tai patvirtinančių dokumentų, Gruzijos Technikos universiteto Tarptautinio mokymo ir mokslo centro sertifikatą gavo tik prieš kelis mėnesius (2020 m. sausio 21 d.), todėl kilo pagrįstas įtarimas, kad kursai buvo baigti tik tam, kad pareiškėjas galėtų pateikti dokumentus vizos gavimui. Konsului kilo pagrįstų abejonių ar pareiškėjas turi pakankamai lėšų pragyvenimui ar jį sieja tvirti ekonominiai ryšiai su Sakartvelu, pareiškėjas nurodė, kad neturi banko sąskaitos. Migracijos departamentas pateikė informaciją, kad Įmonė nuo 2019 m. birželio 11 d. yra tarpininkavusi dėl 33 nacionalinių vizų išdavimo, 20 neišduota, atsižvelgiant į tai Migracijos departamentas, esant nelegalios migracijos rizikai, nerekomendavo išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą.
6.2. Konsulas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, jo paaiškinimus interviu-pokalbio metu, 2020 m. lapkričio 23 d. priėmė sprendimą Nr. NV38-86 atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu.
7. Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), nuostatos. Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Pagal šio straipsnio 3 dalį tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu.
8. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
9. Įstatymo 19 straipsnyje nustatyti atvejai kuomet atsisakoma išduoti nacionalinę vizą. Šio straipsnio 1 dalies 10 punktas įtvirtina, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti kai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
10. Dokumentų vizai gauti pateikimą, nagrinėjimą ir sprendimo dėl atsisakymo išduoti vizą priėmimą, konsultavimąsi dėl vizų reglamentuoja vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtintas Vizos išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 4 punktą, dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytų valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose užsieniečiui išduodama viza, valstybės tarnautojai, jie sprendžia ir klausimus, susijusius su konsultacijų vykdymu, vizos išdavimu ar atsisakymu ją išduoti, jos pratęsimu ar atsisakymu ją pratęsti, jos panaikinimu ir atšaukimu, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimu. Pagal Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punktą, sprendimus dėl vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos panaikinimo ir atšaukimo priima Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos – dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo ir atšaukimo. Vadovaujantis Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalimi, prašymo išduoti vizą nagrinėjimas grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų (2005/C 326/01) (toliau – ir Instrukcija) V skirsnyje (,,Prašymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas“) nurodyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga pirmiausia patikrina pateiktus dokumentus, o paskui šiais dokumentais pagrindžia savo sprendimą dėl prašymo išduoti vizą. Prašymų nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į valstybes nares ir jose įsikurti. Svarbiausias dėmesys kreipiamas į asmeninį pokalbį su pareiškėju, siekiant nustatyti jo kelionės paskirtį ir vien dokumentų pateikimas nenulemia vizos išdavimo.
11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (LVAT administracinėje byloje Nr. A-544-822/2015). Taigi, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis). LVAT išaiškino, kad spręsti dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo – t. y. konstatuoti arba paneigti, jog informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima, galima tik išanalizavus ir įvertinus pareiškėjo pateiktų duomenų bei kompetentingų institucijų su pareiškėja susijusios turimos informacijos visumą (LVAT administracinėje byloje Nr. A-4805-756/2017).
12. Aptartas teisinis reglamentavimas, nustatantis Šengeno bei Lietuvos Respublikos nacionalinės vizų išdavimą, nustato Užsienio reikalų ministerijos konsulinio pareigūno Lietuvos Respublikos ambasadoje užsienyje didelę diskreciją įvertinti gautą iš pareiškėjo medžiagą ir gautos medžiagos bei kitos konsulo surinktos informacijos pagrindu vienasmeniškai priimti sprendimą išduoti vizą arba atsisakyti išduoti vizą. E. S. bei Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas prisiimti asmeninę atsakomybę įvertinant nelegalios imigracijos į Europos Sąjungą pavojų nagrinėjant prašymus dėl E. S. bei Lietuvos Respublikos vizų išdavimo. Paminėti teisės aktai konsulinį pareigūną įpareigoja, kad jis priimdamas dokumentus kaip įgaliotas vizų tarnybos valstybės tarnautojas turi įsitikinti užsieniečio sąžiningumu ir jo nurodomo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo pagrįstumu ir teisėtumu.
13. Taigi teismas vertins Ambasados priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaudamasis pareiškėjo Ambasadai pateiktais dokumentais, jo paaiškinimais.
14. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas įvertinus pareiškėjo prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytus duomenis, Ambasadai pateiktus dokumentus, pareiškėjo teiktus paaiškinimus, Migracijos departamento pateiktą informaciją. Teismas neabejoja pareiškėjo pateiktais dokumentais, įdarbinančios įmonės patikimumu, tačiau, konsuliniam pareigūnui, svarstant pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo, kilo pagrįstos abejonės (1) dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo, (2) dėl buvimo sąlygų, (3) dėl pareiškėjo socialinių ir ekonominių ryšių su Sakartvelu.
15. 2020 m. lapkričio 17 d. Įmonės tarpininkavimo rašte nurodyta, kad numatoma pareiškėjo atvykimo į Lietuvą data yra 2020 m. gruodžio 1 d., kai tuo tarpu skrydžio per Miuncheną data – 2020 m. lapkričio 25 d. Todėl Ambasadai pagrįstai kilo abejonių, kad pareiškėjui Lietuvos nacionalinė viza galbūt reikalinga migracijai į kitas Šengeno valstybes.
16. Iš atsakovo pateiktų rašytinių paaiškinimų, matyti, kad pareiškėjas nepagrindė buvimo Lietuvoje sąlygų. Pareiškėjas nurodė, kad gyvens su giminaičiais, dirbančiais Įmonėje, tačiau šiems asmenims nacionalinės vizos yra panaikintos dėl nutrūkusių darbo santykių. Tai, kad pareiškėjas jo prašymo išduoti nacionalinę vizą nagrinėjimo metu nepagrindė reikalavimo užsieniečiui turėti gyvenamąją patalpą – buvo pakankamas pagrindas netenkinti užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą. Pareiškėjas taip pat nepagrindė turintis pakankamai lėšų pragyvenimui.
17. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kartu su visa surinkta informacija ir atliktus pareiškėjo interviu-pokalbį, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo, dėl buvimo sąlygų, todėl konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą. Teismo vertinimu, konsului priimant sprendimą egzistavo objektyvūs duomenys, kuriais grindžiama abejonė pareiškėjo pateikta informacija.
18. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, ginčo santykių pobūdį reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Ambasada teisingai taikė teisės normas, tinkamai įvertino faktines aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, Lietuvos Respublikos ambasados Sakartvele 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimas Nr. NV38-86 paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
19. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. Z. (E. Z.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.