- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-11
- Bylos Nr.
- e2A-2109-555/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Albina Rimdeikaitė, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- E. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, G. Ž.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas), veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-105-839/2025 pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir G. Ž. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, sodų bendrija ,,(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos posūkio taškus Nr. 3, 4, 5, 6, 7, 8 pagal UAB „Žemės aras“ matininkės D. M. parengtą 2024 m. birželio 6 d. kadastrinių matavimų planą nurodytomis šių ribos posūkio taškų koordinatėmis ir priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jis yra žemės sklypo, kurio kadastro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) sklypo plotas 0.0802 ha, paskirtis – žemės ūkio, savininkas. Šį turtą įgijo 2011 m. gruodžio 19 d. dovanojimo sandorio pagrindu iš savo tėvų R. V. ir V. V.. Pastarieji žemės sklypą įgijo iš pardavėjo J. D. 2002 m. liepos 15 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, o J. D. šį sklypą dviem sandoriais pirko (privatizavo) iš valstybės: Valstybinės žemės sklypo 1993 m. kovo 25 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei Valstybinės žemės sklypo 1995 m. birželio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybinės žemės sklypo 1993 m. kovo 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) J. D. iš valstybės nusipirko 575 kv. m. sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Šio sklypo ribos tiek tuo metu, tiek dabar yra / buvo pažymėtos tik SB „(duomenys neskelbtini)“ vadinamame „generaliniame plane“. Iš generalinio plano ištraukos matyti, kad šis sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) pietuose ribojosi / ribojasi su sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu priklauso savininkei R. M.), šiaurėje su sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu priklauso ieškovo motinai V. V.), dalis vakarinės ribos (šiaurės vakaruose), ribojosi / ribojasi su sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu priklauso atsakovei G. Ž.), o kita dalis vakarinės ribos – ribojosi su nesuformuotu valstybei priklausančiu žemės plotu, kuris prieš tai buvo naudojamas (paliktas) keliui (kelias plane grafiškai pažymėtas). Kelio poreikiui išnykus, visi aplinkiniai sklypai turi kitus savarankiškus privažiavimus, be to, ankstesnis kelias kirto dabartinį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris privatizacijos metu buvo suformuotas vientisu sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), ir tai panaikino buvusio kelio atkarpą. Taigi sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vakarinėje pusėje buvusi valstybinė žemė, naudota keliui, tapo ir yra visiškai nereikalinga bendram sodininkų naudojimui. Tuometinio Utenos apskrities valdytojo 1995 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 5-30 (4-uoju įsakymo punktu) buvo „leista pirkti iš valstybės J. D. prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) papildomą 227 kv. m. dydžio žemės sklypą, esantį SB „(duomenys neskelbtini)“. 1995 m. birželio 26 d. šalys (valstybė, atstovaujama Utenos apskrities valdytojo administracijos atstovo, ir J. D.) sudarė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria J. D. nupirko papildomus 227 kv. m. žemės prie savo turėto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Viešajame registre, kaip ieškovo nuosavybė, registruotas ginčo sklypas, kurio plotas 802 kv. m. Tai atitinka J. D. iš valstybės įsigytos žemės plotą (575 kv. m. + 227 kv. m. = 802 kv. m). Tiek ankstesni savininkai, tiek ieškovas be jokių trikdžių ilgus metus naudojo visą 802 kv. m. žemės sklypą. Atliekant kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad valstybei perleidus papildomus 227 kv. m. plotą J. D., nebuvo parengtas joks šio papildomo parduodamo žemės sklypo ploto planas. Jis nebuvo pavaizduotas ir SB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniame plane. Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) prašant pateikti papildomai privatizuotų 227 kv. m. ploto žemės sklypo planą, 2021 m. spalio 15 d. raštu Nr. 41SD-5114-(14.41.104.) atsakė, jog prašymo patenkinti negali, nes „žemės sklypo, kurio plotas yra 227 kv. metrai, plano, parengto pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), archyvinėje byloje nėra“. Kad kadastrinių matavimų metu ribos būtų nustatytos pagal faktinį naudojimą ir tokiu būdu būtų „ištaisyta“ iki šiol esanti klaida nesutinka (jų nederina) kaimyninio žemės sklypo savininkė – atsakovė G. Ž.. NŽT specialistai nurodė, kad ieškovas turėtų kreiptis į teismą, dėl ginčijamų (neaiškių) savo žemės sklypo ribų nustatymo. NŽT pateikė 2023 m. gegužės 31 d. išvadą Nr. 41ITP-42-(14.41.143 E.), kurioje nustatė, kad, kadangi UAB „Žemės aras“ matininkės D. M. parengtas situacijos brėžinys neatitinka SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano sprendinių, kadastro duomenų nustatymo darbai netęstini. Tuo pagrindu 2024 m. vasario 20 d. matininkė priėmė sprendimą Nr. 005 stabdyti ieškovo žemės sklypo kadastrinių matavimų procedūras. Atsakovės G. Ž. argumentai dėl kadastrinių matavimų nederinimo nepagrįsti, nes ji pati nepretenduoja į ginčo teritoriją, papildomo ploto iš valstybės niekada nėra išsipirkusi, ji iš esmės negina jokio savo privataus intereso, o tiesiog kvestionuoja matininko darbą dėl to, kad nėra planinės archyvinės medžiagos dėl tuometinio savininko J. D. papildomai išsipirkto 227 kv. m. ploto valstybinės žemės. Esant tokioms aplinkybėms nėra galimybių nustatyti tikslių ginčo sklypo ribų, todėl yra kilęs ginčas dėl ieškovo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų, todėl sklypo ribos nustatytinos teismo sprendimu.
Atsiliepimas
3. Atsakovė G. Ž. ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą, nes apskrities administracija sudaryti 1995 m. birželio 26 d. sandorio negalėjo, nes tuo metu dar negaliojo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) pakeitimai, kurie jai suteikė tokias teises. Privaloma tokio sandorio dalis buvo žemės sklypo planas, sutarčiai sudaryti turėjo būti suformuotas žemės sklypas kaip kadastrinis vienetas. Tokio ploto 0,0227 ha ploto žemės sklypas nebuvo suformuotas nei sodų bendrijos išplanavimo projekte, nei kituose dokumentuose.
4. Atsakovė NŽT ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad ginčijama žemės sklypo dalis – 0,0227 ha įeina į sodų bendrijos bendro naudojimo žemę. Žemės įgijimo sandoris sudarytas nesant žemės sklypo plano bei nepatvirtintas notariškai. Pagal ieškovo užsakymą matininko parengtame – plane nurodytus posūkio taškus pripažinti nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribomis nėra teisinio pagrindo, nes nėra duomenų, kad 227 kv. m. ploto ir ribų, kurias siekia įrodyti ieškiniu ieškovas, J. D. būtų perdavęs R. V. ir V. V., o šie ieškovui. Galėjo būti privatizuojamas tik suformuotas žemės sklypas, kurio planą turėjo būti parengusi Utenos rajono valdybos žemėtvarkos tarnyba ir galėjo būti ne aukciono būdu parduodamas naudojamas sodo sklypas. Byloje nesant kitų įrodymų, negalima laikyti, kad 227 kv. m ploto daiktas buvo suprojektuotas ir suformuotas ir sandorių sudarymo metu buvo žemės sklypas, galintis būti sandorio objektu, todėl sudaryti 227 kv. m ploto žemės sklypo pardavimo sandoriai laikytini niekiniais, nes dėl plano su nustatytomis žemės sklypo ribomis nebuvimo buvo pažeista esminė tokio sandorio sudarymo sąlyga. Atsakovė nereiškė prieštaravimų dėl matininkės D. M. nustatytų ieškovo žemės sklypo ribų posūkio taškų Nr. 7 ir Nr. 8 koordinačių (Nr. 7 – (duomenys neskelbtini), Nr. 8 –X (duomenys neskelbtini)), nes ieškovo žemės sklypas tarp šių ribų posūkio taškų ribojasi su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl šioje dalyje sklypų riba yra aiški. Nesant įsigaliojusio ŽĮ 24 straipsnio pakeitimo, o taip pat ir nesant žemės sklypo plano, Utenos apskrities valdytojo administracija neturėjo teisinio pagrindo sudaryti 1995 m. birželio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, SB ,,(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad ginčo žemės sklypo dalis bendrijai nėra reikalinga, dėl jos naudojimo pretenzijų nebuvo gauta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Utenos apylinkės teismas 2025 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovo valstybės naudai priteisė 119,62 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų.
7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, jog nėra papildomai parduotos ginčo žemės sklypo dalies planinės medžiagos. Ieškovas įrodinėjo būtent tai, kad buvęs ginčo sklypo savininkas J. D. įgijo papildomą valstybinės žemės plotą pagal UAB „Žemės aras“ matininkės D. M. parengtą 2024 m. birželio 6 d. kadastrinių matavimų planą. Tokiu tikslu perkamas papildomas sklypas turėjo būti suformuotas ir pažymėtas planinėje medžiagoje, nes planas (schema, atžymėjimas kitoje planinėje teritorijų išdėstymo dokumentacijoje ar pan.) yra žemės sandorio dalis, kuri turi būti patvirtinta sudarant sandorį, kurio neatskiriama dalis yra žemės sklypo planas. Pagal galiojusį teisinį reglamentavimą sklypo suformavimas turėjo būti vykdomas pagal įstatymo reikalavimus, o procesinė reikšmė tokia, kad eliminuojama galimybė sklypo suformavimo faktą įrodinėti subjektyvios prigimties ir turinio įrodymais – šalių aiškinimais ar liudytojų parodymais. Dėl to teismas laikėsi nuomonės, kad papildomai parduoto žemės sklypo ploto konfigūracija, ribos negali būti įrodinėjami liudytojų parodymais ar šalių paaiškinimais. Be to, ieškovas, liudytojai patys tiesiogiai nedalyvavo papildomo žemės sklypo įsigijimo procese, jų pateikiama informacija yra išvestinė iš šiuo metu mirusio buvusio savininko J. D. ir kitų asmenų teiktos informacijos, todėl taip pat negali būti laikoma pakankamai patikima.
8. Teismas nurodė, kad ieškovo pateikta schema dėl teritorijos tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nėra pasirašyta, nederinta su jokia institucija ar pareigūnu, nepatvirtinta anspaudu, nėra jokių nuorodų, kokiu tikslu šis planas buvo rengiamas, taigi negali būti vertinama kaip pakankamai objektyvūs ir pagrįsti duomenys žemės sklypo riboms ir konfigūracijai nustatyti. Juolab, jog iš schemos matyti, kad dalis laisvos teritorijos yra preliminariai priskiriama kitiems sklypams ar kitokioms teritorijoms, kurių galimos ribos kerta 227 kvadratinį plotą, taigi tokią schemą galima laikyti tik svarstymais apie galimus konkrečius projektinius pasiūlymus. Be to, byloje pateikti 1994 m. lapkričio 18 d. SB „(duomenys neskelbtini)“ buvusio pirmininko parašu ir bendrijos antspaudu patvirtinta sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas bei 1992 m. liepos 26 d. sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas (575 plotui) teismui leido daryti išvadą, jog sodų bendrija rengdavo parduodamų ar galimų parduoti sodo sklypų planus, galimus projektinius variantus su užfiksuotais ribų ilgiais bei konfigūracija, tačiau dėl ginčo sklypo yra tik galimi pasiūlymai dėl žemės konfigūracijos ir ribų išsidėstymo.
9. Teismas taip pat nurodė, kad pateikta informacija, jog Utenos rajono savivaldybės administracijoje esantis SB „(duomenys neskelbtini)“ sodo suplanavimo projektas nebuvo keistas, leido daryti išvadą, jog tik šioje įstaigoje esantis plano egzempliorius nebuvo koreguojamas, tačiau ir tokia išvada pagal pateiktus duomenis nėra pakankamai pagrįsta. Iš pateiktų savivaldybės administracijos turimo plano ištraukų teismas nustatė, jog pirminis sodų suplanavimo projektas skiriasi nuo kitoje plano ištraukoje užfiksuotų sodų sklypų išplanavimo, t. y. akivaizdžiai matyti, kad sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dydis ir konfigūracija skiriasi, t. y. jie yra didesni. Sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pagal viešai prieinamus nekilnojamojo turto registro duomenis ((duomenys neskelbtini)) dydis ir konfigūracija ((duomenys neskelbtini)) skiriasi, t. y. didesnis, nuo savivaldybės administracijos turimo plano ištraukose užfiksuoto šio sklypo dydžio ir konfigūracijos. Taigi tokie duomenys teismui leido daryti išvadą, jog SB „(duomenys neskelbtini)“ sodo suplanavimo projektiniai sprendiniai buvo keičiami, tačiau jie nebuvo pilna apimtimi užfiksuoti savivaldybės administracijos turimo plano egzemplioriuje. Savivaldybės pateikto SB „(duomenys neskelbtini)“ sodo suplanavimo projekto ištraukoje su užfiksuotomis koreguotomis sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribomis matyti rankraštiniai įrašai „?“ sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kas leido manyti, jog šių sklypų atžvilgiu buvo klausimų dėl jų tikslumo, nes būtent šių sklypų konfigūracija ir plotas šiuo metu pagal viešai prieinamus nekilnojamojo turto registro duomenis ((duomenys neskelbtini)) yra pasikeitę. Pagal SB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją apie padidėjusį sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą tapo ir buvo žinoma SB „(duomenys neskelbtini)“ administracijai, nes pagal pateiktą SB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių apskaitos žurnalą nuo 1997 m. prie J. D. sodo sklypo dydžio įrašo 575 yra prierašas 802, kas atitinka buvusio ir papildomai įsigyto žemės sklypo plotus bei jų sumą kvadratiniais metrais, o nuo 2000 m. ir vėliau šio sodo sklypo ploto dydis nurodomas 802.
10. Visgi teismas tokius duomenis nepakankamus išvadai, jog galimai SB „(duomenys neskelbtini)“ turėtame sodo suplanavimo projekto egzemplioriuje taip pat buvo fiksuota ginčo sklypo ploto pasikeitimai ir buvo rengtas teritorijos planavimo dokumentas, kurio pagrindu būtų galima suformuoti 0,0227 ha ploto žemės sklypą (ar 0,0802 ha ploto žemės sklypą, kuriame būtų 0,0227 ha ploto valstybei priklausanti žemės sklypo dalis ir 0,0575 ha ploto dalis priklausanti privačiam asmeniui). Objektyvių duomenų, kurie patvirtintų kito SB „(duomenys neskelbtini)“ sodo suplanavimo projekto egzemplioriaus egzistavimą nėra pateikta, apie tai kokie duomenys jame buvo užfiksuoti taip pat nėra galimybės nustatyti. Kaip minėta, byloje pateikti 1994 m. lapkričio 18 d. SB „(duomenys neskelbtini)“ buvusio pirmininko parašu ir bendrijos antspaudu patvirtintas sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas bei 1992 m. liepos 26 d. sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas (575 plotui) leido daryti išvadą, jog sodų bendrija tvirtindavo projektinę dokumentaciją dėl parduodamų ar galimų parduoti sodo sklypų planų su užfiksuotais ribų ilgiais bei konfigūracija, tačiau rengtuose dokumentuose nėra informacijos apie tai, kas ją rengdavo ir kokių dokumentų, duomenų pagrindu. Taigi ieškovo reikalaujamos nustatyti ginčo žemės ribos (posūkių taškų koordinatės) iš esmės remiasi tik nagrinėjamu atveju labiausiai tikėtinu variantu, jog žemės sklypas turėtų būti racionalios stačiakampio formos ir buvusio savininko J. D. suteikta informacija.
11. Informacija apie padidėjusį ginčo žemės sklypo plotą SB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių apskaitos žurnale yra fiksuota nuo 1997 m., tačiau ankstesnių metų įrašų duomenų nėra, kokių dokumentų ir duomenų pagrindu ši informacija buvo įrašyta taip pat nėra žinoma. Iš žurnale esančio įrašo su prierašu apie ploto pasikeitimą teismas padarė išvadą, jog ankstesniais įrašais plotas buvo nurodomas 0,0575 ha, nes tik 1997 m. daryti pakeitimai su dvigubu buvusio ir naujo ploto įrašu, o vėlesniais metais įrašas yra tik vienas, t. y. 802. Darydamas prielaidą, jog ginčo žemės sklypo pasikeitimai galėjo būti fiksuoti bendrijos turėtame kitame SB „(duomenys neskelbtini)“ sodo suplanavimo projekto egzemplioriuje, kuris, trečiojo asmens teigimu, buvo atiduotas žemėtvarkos tarnybai, teismui tapo neaišku, kodėl įrašų taisymai žurnale atsirado tik 1997 m.. Teismas sprendė, kad dėl to galima tik prielaida, jog SB „(duomenys neskelbtini)“ sodo suplanavimo projekto egzemplioriuje buvo atžymėtos ginčo sklypo ribos ir konfigūracija, tačiau net ir tokiu atveju nėra aišku, kokios ribos ir konfigūracija buvo fiksuota.
12. Aplinkybės, jog ginčo žemės sklypo perleidimo sandorius tvirtinę notarai neįžvelgė pagrindo netvirtinti sandorių taip pat savaime teismui nepatvirtino ginčo žemės sklypo konfigūracijos ir ribų. Taip pat aplinkybė, jog ieškovas, jo tėvai naudojosi ginčo sklypu, pasistatė savo statinį nėra pakankama nustatyti sklypo ribas ir konfigūraciją. Notarai neturi funkcijos vertinti žemės sklypo konfigūracijos ir ribų ar ginant viešąjį interesą ginčyti įsigijimo dokumentų teisėtumą, o statiniai gali būti pastatyti ir galimai pažeidžiant sklypo ribas.
13. Teismas neturėjo pakankamo pagrindo teigti, jog gretimų sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos yra neaiškios. Pagal viešai prieinamus duomenis ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), esantiems sklypams atlikti kadastriniai matavimai, kurie nėra ginčijami ir neįrodinėjama, jog yra neteisingi. Todėl nebuvo jokio pagrindo spręsti dėl ieškovo sklypo posūkių taškų 1, 2, 3, 4, 7, 8 koordinačių patvirtinimo, nes ginčo šiuo atžvilgiu su šių sklypų savininkais nėra keliama. Dėl posūkių taškų 5, 6 koordinačių, teismas vertino, jog ieškovas neįrodė, kad jam priklausančio sklypo ribos yra būtent iki šių taškų.
14. Pagal Valstybinės žemės sklypo 1995 m. birželio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo metu galiojusią ŽĮ 24 straipsnio redakciją, teisė parduoti ar kitaip perleisti privatinėn nuosavybėn valstybinę žemę buvo suteikta miestų (rajonų) valdyboms įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismas sutiko, kad objektyviai galėjo būti suformuotas tokio dydžio žemės sklypas, kurį J. D. pirko ir jis galėjo būti formuojamas tik vakarinėje sodo sklypo pusėje, nes iš kitų pusių sodo sklypas yra ribojamas gretimų kitų sodo sklypų bei kelio.
15. Teismas nustatė, kad Utenos rajono valdybos žemėtvarkos tarnyba 1996 m. balandžio-gegužės mėn. rengė 227 kv. m ploto žemės sklypo įkainojimo aktą, mokėjimo pranešimą. Taigi papildomo žemės sklypo pardavimo procedūra buvo pradėta Utenos rajono savivaldybėje. Duomenų, jog savivaldybėje pradėta procedūra buvo užbaigta tik paminėtų dokumentų parengimu ir daugiau nebuvo priimta jokių kitokių tuo metu (iki 1995 m. birželio 28 d.) teisę parduoti valstybinės žemės sklypą turinčių institucijų administracinių aktų ar jų valią šiuo klausimu išreiškiančių aktų, nebuvo pateikta. Taip pat nebuvo jokios informacijos, dėl kokių priežasčių papildomos valstybinės žemės dalies pirkimo procedūra nebuvo užbaigta. Sprendimą leisti parduoti papildomą žemės sklypą priėmė ir pardavimo sutartį sudarė Utenos apskrities valdytojo administracija, kuriai vėliau tokią teisę suteikęs įstatymas, 1995 m. birželio 14 d. ir 1995 m. birželio 26 d., negaliojo. Tai leido teismui daryti išvadą, kad valstybinės žemės perleidimo sandoris tuo atžvilgiu, jog sprendimas parduoti žemės sklypą priimtas institucijos, kuri iki 1995 m. birželio 28 d. dar neturėjo galiojančios įstatymu suteiktos teisės, yra akivaizdžiai niekinis. Todėl teismas negalėjo imtis nagrinėti ir spręsti dėl šių aplinkybių, kaip akivaizdžiai suponuojančių sandorių negaliojimą, nes tam būtinas papildomų įrodymų rinkimas ir aplinkybių nustatymas, bei tirti su tuo susijusių įrodymų, juolab, jog nėra byloje pareikšto kurios nors iš šalių reikalavimo pripažinti tokius sandorius negaliojančiais.
16. Teismas paminėjo, kad ieškovas įrodinėjo būtent tai, jog buvęs ginčo žemės sklypo savininkas J. D. įgijo papildomą valstybinės žemės plotą pagal UAB „Žemės aras“ matininkės D. M. parengtą 2024 m. birželio 6 d. kadastrinių matavimų planą. Teismas vertino, kad pateikti įrodymai tokios išvados neleidžia daryti, kitokie reikalavimai iš šalių nebuvo reiškiami.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu ieškovas E. V. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra ginčo dėl ieškovo sklypo posūkių taškų 1, 2, 3, 4, 7, 8 koordinačių patvirtinimo, nes ginčo šiuo atžvilgiu su šių sklypų savininkais nėra keliama. Ieškovas iš dalies sutinka, kad nėra ginčo dėl sklypo ribos posūkio taškų 1, 2, 3, 4 ir 8 koordinačių, taip pat ieškovas sutinka, kad ginčo sklypo ribos posūkio taškai 5 ir 6 yra pripažintini ginčytinais (savininkė Lietuvos Respublika su šia riba nesutinka) ir neaiškiais. Tačiau ieškovas nesutinka, kad nėra ginčo dėl ribos posūkio taško Nr. 7 ir / ar, kad jis yra aiškus ir dėl to nenustatytinas teismo sprendimu.
1.2. Vykdant ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus atsakovė G. Ž., kurios žemės sklypo ribos posūkio taškas yra ir ginčo sklypo taškas 7, atsisakė pasirašyti žemės sklypo ribų parodymo–paženklinimo akte. Tuo tarpu, šio dokumento besiribojančių žemės sklypų savininkų parašo / derinimo žymos paskirtis yra aiški ir vienintelė – sutikimas, pripažinimas, kad bendra riba nustatoma teisingai. G. Ž. atsisakymas pasirašyti šiame dokumente liudija faktą, kad savininkė ji nederina bendros jos žemės sklypo ir ginčo sklypo ribos, t. y., ribos posūkio taškų 7 ir 6. Tokia pat išvada darytina ir įvertinus jos poziciją pateiktą bylos nagrinėjimo metu. Taigi ginčas tarp šalių dėl taško 7 egzistuoja.
1.3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ginčo sklypo ribos posūkio taškas 7 yra aiškus, turėjo pasisakyti, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta. Ieškovas pripažįsta, kad dėl 5 taškų 8, 3, 4 tokią pareigą teismas įvykdė, nurodydamas, kad šie taškai aiškūs pagal žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų duomenis. Tačiau teismas, konstatuodamas ribos posūkio taško 7 aiškumą, nepagrindė ir nepasisakė, pagal kokį konkrečiai dokumentą ir kokiomis koordinatėmis šis taškas yra nustatytas / aiškus ir dėl to nereikalingas nustatyti teismo sprendimu. Ieškovas vertina, kad ginčo sklypo ribos posūkio taškai 5, 6, 7 nustatytini teismo sprendimu iš byloje turimų duomenų, nes dėl jų yra ginčas tarp besiribojančių žemės sklypų savininkų (dėl taškų 5 ir 6 su Lietuvos Respublika, dėl taškų 6 ir 7 su žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininke G. Ž.) ir šie ribos posūkio taškai yra neaiškūs.
Šalies argumentai
1.4. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl posūkių taškų 5, 6 koordinačių, kad jis neįrodė, jog jam priklausančio sklypo ribos yra būtent iki šių taškų. Teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog jam priklausančio sklypo ribos yra būtent iki šių taškų, apskritai ydinga, neatitinkanti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio 1 dalies taikymo ir aiškinimo bei prieštaraujanti teismų praktikai. Kad teismas turi / gali nustatyti ribą iš naujo / naują skelbia ir teismų praktika. Pvz., kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatomos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikimų nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje persidengia; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai apsunkinamas naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016, 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
1.5. Ginčo atveju yra susiklosčiusi būtent tokia situacija: pagal egzistuojančiuose dokumentuose esamas ribas, ginčo sklypas neatitinka įsigyto sklypo ploto, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikimų nėra (primintina, kad viešajame registre ginčo sklypo planas „apima“ 575 kv. m., tuo tarpu nėra ginčo (be to, tame pačiame viešame registre įregistruota), kad šio konkretaus sklypo įregistravimo pagrindai yra du valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sandoriai, pagal kuriuos bendras ginčo sklypo plotas yra ir turi būti 802 kv. m.). Kaip matyti, iš ginčo sklypo kadastrinių matavimų plano, kurio pagrindu prašoma tenkinti ieškinį, ir kuris parengtas faktinio ginčo žemės sklypo naudojimo pagrindu – pagal faktinį naudojimą tokių neatitikimų nėra. Be to, aptarta kasacinio teismo praktika rodo, kad baigtinio tokių galimų atvejų (kuriems esant teismas turi ribą (-as) nustatyti iš naujo) sąrašo nėra.
1.6. Pirmosios instancijos teismo motyvas atmesti ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovas neįrodė, jog jam priklausančio sklypo ribos yra iki taškų 5 ir 6 – visiškai nepagrįstas. Tokiu būdu teismas visiškai neišsprendė esamos neaiškios ir dėl to netoleruotinos situacijos, maža to, sąlygotos ne ieškovo veiksmais ar neveikimu, ko pasėkoje liko situacijos status quo (esamos padėties), kuris eliminuoja ieškovo galimybę disponuoti savo nuosavybe, eliminuoja Lietuvos Respublikos galimybę disponuoti savo nuosavybe ginčo teritorijoje (nes neaišku, kurioje vietoje yra šių besiribojančių žemės sklypų riba), o tai neatitinka teismo paskirties vykdyti teisingumą, šiuo atveju, kartu užtikrinant teisinių santykių aiškumo, stabilumo ir tikrumo principus. Neteisingą išvadą, esą ieškovas turėjo įrodyti, kad jo žemės sklypas tęsiasi iki ribos posūkio taškų 5 ir 6, teismas grindė neteisingais argumentais.
1.7. Ieškovui nėra aišku, kokiomis kitomis įprastomis įrodinėjimo priemonėmis jis turėtų įrodinėti / grįsti galimą, labiausiai tikėtiną neaiškią žemės sklypo ribą, jei apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (taigi, rašytinių įrodymų), o įrodinėti liudytojų parodymais ir šalių paaiškinimais, anot pirmosios instancijos teismo, negalima. Akivaizdu, kad teismas visiškai nepagrįstai taip nusprendė. Tokio pobūdžio bylose tiek liudytojų parodymai, tiek šalių paaiškinimai yra leistini įrodymai. Maža to, vienu iš reikšmingų įrodinėtinų aplinkybių tokio pobūdžio bylose yra faktinis naudojimas. Pastaroji aplinkybė ypač dažnai yra įrodinėjama būtent liudytojų parodymais ir / ar šalies paaiškinimais. Ginčo atveju, ieškovo kviesti liudytojai iš esmės liudijo būtent dėl tokių aplinkybių – ginčo sklypo faktinio naudojimo ribų, faktinį naudojimą įrodančių aplinkybių. Ieškovas negali sutikti su teismo argumentu, kad jis negalėjo remtis (o teismas vertinti kaip įrodymus byloje) liudytojų parodymais ir savo paties paaiškinimais. Liudytojų parodymai ir ieškovo paaiškinimai byloje buvo reikšmingi, todėl jų nepaisymas ir nevertinimas sudarė prielaidą teismui priimti neteisingą sprendimą.
1.8. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio praktikos, kurioje nurodoma, kad teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretimų žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui, kad teismas turi vadovautis ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Ieškovas apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443- 701/2015 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑3-517-701/2016 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką.
1.9. Ginčo atveju, faktinio valdymo aplinkybė yra esmingai reikšminga, nes: nėra išlikusių jokių sklypo ribas žyminčių dokumentų; tokiomis faktinėmis ribomis ginčo sklypas valdomas net apie 30 metų; tokios ginčo žemės sklypo ribos, kuriomis faktiškai ir yra valdomas, yra racionalios formos, patogus naudotis, nepažeidžia jokių asmenų teisių ir jokių kitų asmenų nuosavybės; visiškai atitinka iš valstybės įsigytos žemės plotą; jame vykdoma ne tik žemės ūkio veikla, bet pastatytas ir statinys. Net jei vertinti, kad ginčo atveju faktinio naudojimo aplinkybė „nėra pakankama“, kaip sprendė teismas, šią aplinkybę teismas privalėjo vertinti ne atsietai, o visų įrodymų kontekste. Be to, teismas turi pareigą nustatyti neaiškią ribą (net tokiu atveju, kai neegzistuoja objektyvūs įrodymai, kur yra tikroji sklypo riba). Iš esmės, nesant dokumentų, faktinio naudojimo kriterijus tampa vienu svarbiausiu. Faktinį naudojimą teismas galėtų ignoruoti, į jį neatsižvelgti tik tokiu atveju, jei faktinis valdymas pažeistų kitų asmenų nuosavybės teises, būtų neracionalus, apsunkinantis ginčo sklypo ar kitų sklypų naudojimą, valdymą, neatitinkantis žemės sklypo juridinio ploto ir / ar esant panašaus pobūdžio reikšmingų aplinkybių, dėl kurių tokių ribų nustatymas teismo sprendimu neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų. Teismui sprendus, kad jis negali nustatyti ginčo sklypo ribų pagal faktinį naudojimąsi, jis turėjo pagrįsti, kodėl vertina, kad toks ginčo sklypo ribų nustatymas būtų neteisingas ar neteisėtas. Tačiau tokio pagrindimo teismo sprendime nėra. Kokiu būdu ginčo sklypo ribos turėtų būti nustatytos, jei ribas žyminčių dokumentų nėra, neaišku. Tokia teismo pozicija eliminuoja bet kokią ieškovo galimybę į situacijos išsprendimą ir jo nuosavybės teisių į ginčo sklypą apgynimą ir įgyvendinimą.
Žemesnės instancijos teismas
1.10. Pirmosios instancijos teismas, nustatė aplinkybę, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ sodo suplanavimo projektas faktiškai buvo keičiamas, ne tik koreguojant savivaldybės administracijos turimą projekto egzempliorių, bet koreguojant paties sodo turimą egzempliorių. Ir ne visi projekto pakeitimai, pilna apimtimi užfiksuoti savivaldybės administracijos turimo plano egzemplioriuje. Šią svarbią aplinkybę (paaiškėjusią tik bylos nagrinėjimo metu), kad pati sodų bendrija turėjo projekto egzempliorių, o pastarojo ir savivaldybės administracijoje saugomo egzemplioriaus duomenys nebuvo tapatūs, teismas nustatė ne tik iš sprendime aptartų rašytinių įrodymų, atlikto palyginimo su šiuo metu registruotomis atitinkamų sodo sklypų ribomis, tačiau tokias aplinkybes, dėl kito egzemplioriaus egzistavimo ir vykdytų sodo perplanavimo korekcijų jame, pateikė ir atsakovė G. Ž. bei trečiojo asmens atstovas – dabartinis sodo pirmininkas, kuris teismui paaiškino, kad asmeniškai šį projektą yra pateikęs NŽT, kuris pageidavo pasidaryti šio dokumento kopiją, tačiau iki šiol projekto negrąžino. Tuo tarpu, NŽT atstovė byloje nurodė, kad šiuo metu institucija jokių kitų planų (taigi ir šio pateikto kopijai padaryti) neturi. Taigi toks planas egzistavo, bet yra prarastas.
1.11. Teismas padarė išvadą, kad galima prielaida, jog SB „(duomenys neskelbtini)“ sodo suplanavimo projekto egzemplioriuje buvo atžymėtos ginčo sklypo ribos ir konfigūracija. Taigi, teismas sprendė, kad iš bylos duomenų galima spręsti, kad neatmestina aplinkybė, jog privatizuojant papildomus 227 kv. m., planinė medžiaga (šio ploto suprojektavimas prijungimui prie jau 8 anksčiau J. D. įsigytojo 575 kv. m. ploto sklypo) egzistavo. Dėl tokios galimos prielaidos, atsakovės NŽT pozicija, kad planinės medžiagos iš viso nebuvo ir tai galėtų būti pirkimo–pardavimo sandorio negaliojimo pagrindu, atmestina. Nors teismas sprendė, jog SB „(duomenys neskelbtini)“ sodo suplanavimo projektiniai sprendiniai buvo keičiami bet korekcijos nebuvo pilna apimtimi užfiksuotos savivaldybės administracijos turimo plano egzemplioriuje ir dėl to galima prielaida, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ sodo suplanavimo projekto egzemplioriuje galėjo būti atžymėtos ginčo sklypo ribos ir konfigūracija, šios išvados kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste taip pat nepagrįstai nevertino, kaip reikšmingos.
1.12. Aplinkybė, kad sodo bendrijai buvo žinoma, kad tuometinis savininkas J. D. papildomai įsigijo 227 kv. m. ploto ir dėl to privalėjo būti žinoma, kur tas plotas yra (sklypo ribos), įrodo ir faktas, kad tiek J. D., tiek vėlesni ginčo sklypo savininkai mokestį sodo bendrijai mokėjo už visus 802 kv. m. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat šią aplinkybę patvirtino, tačiau tokius duomenis visiškai klaidingai interpretavo, laikydamas neaiškia aplinkybę, kad įrašų taisymai apie ginčo žemės sklypo pasikeitimus žurnale atsirado tik 1997 m. Teismas negali daryti išvados, kad ginčo sklypo ploto duomenys sodų bendrijos žurnale atsirado tik 1997 m. Šis trečiojo asmens pateiktas dokumentas apskritai fiksuoja duomenis tik nuo 1997 m., o ankstesnių duomenų (ankstesnių metų žurnalo) į bylą net nebuvo pateikta, tikėtina dėl to, kad jie neišlikę. Taigi neegzistuoja joks „neaiškumas“ tarp šių byloje nustatytų aplinkybių.
1.13. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatytas aplinkybes vertino ne visumoje, o kiekvieną individualiai ir dėl to sprendė, kad ieškinys atmestinas dėl to, kad ieškovas neįrodė jo pagrįstumo. Keisčiausia, kad teismas pats labiausiai tikėtinu ginčo žemės sklypo ribų variantu įvardijo būtent ieškovo prašomas nustatyti ribas bei sprendime nurodė sutinkąs, kad objektyviai galėjo būti suformuotas būtent toks ginčo sklypas, tačiau ir to kažkodėl teismui nepakako ieškinio tenkinimui, nors įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu. Teismas, nors sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad ieškiniu reikalaujamos nustatyti ginčo sklypo ribos yra „labiausiai tikėtinos“, tačiau vis tiek ieškinį atmetė.
Atsiliepimas
18. Atsakovė NŽT pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Utenos apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovė nesutinka su ieškovo argumentais dėl žemės sklypo ribos posūkio taško 7, nes bylos nagrinėjimo metu atsakovė G. Ž. neįrodinėjo, kad jos netenkina jos ir ieškovo bendrą ribą žyminti ribos posūkio taško koordinatė 7, ar, kad jos teises pažeidžia UAB „Žemės aras“ matininkės D. M. parengtame 2024 m. birželio 6 d. žemės sklypo plane (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyto ribos posūkio taško 7 koordinatės reikšmės. Kaip turi būti matuojamas su ginčo žemės sklypu besiribojantis atsakovės G. Ž. 0,0778 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pasisakęs Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra nurodyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) turi būti matuojamas pagal to žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, ir, kad G. Ž. žemės sklypo planas 4 (išplanavimo projekte Nr. (duomenys neskelbtini)) atitinka SB „(duomenys neskelbtini)“ išplanavimo projekte nurodytus linijų ilgius.
2.2. UAB „Žemės aras“ matininkės D. M. 2024 m. birželio 6 d. parengtas žemės sklypo kadastrinių matavimų planas buvo parengtas ne pagal sodo suplanavimo projektą, kuriame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos suprojektuotos (neatitiko plano parengimo metu galiojusių Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (taisyklės neteko galios nuo 2024 m. lapkričio 1 d.) 6 punkto, todėl pagal tokį matininko nuožiūra parengtą žemės sklypo planą pirmosios instancijos teismas sprendimu pagrįstai žemės sklypo ribų nenustatė.
2.3. Ne dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškovas patiria nepatogumų, o dėl imperatyvių įstatymų normų pažeidimų, sudarant sandorius, kuriais perleista 227 kv. m ploto ginčo žemės sklypo dalis, nesant žemės sklypo plano. Pirmasis ginčo žemės sklypo savininkas J. D. pats situacijos nesprendė, nesikreipė į valstybinės žemės pardavėją, nesant 802 kv. m ploto žemės sklypo plano, nesant tokio ploto žemės sklypo ribų pažymėtų Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje (pažymėtas 575 kv. m ploto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos), ir neturėdamas galimybės parodyti pirkėjams, kur yra 227 kv. m plotas, perleido ginčo žemės sklypą R. V. ir V. V., o šie padovanojo ieškovui. Būtent pats ieškovas iš savo tėvų priėmė dovanų ginčo žemės sklypą, kurio plotas viešame registre buvo 802 kv. m., o planas ir tokio žemės sklypo ribos, nebuvo pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje tik 575 kv. m. J. D., neturėdamas tokio nekilnojamojo daikto (0,0227 ha ploto žemės sklypo) ir to daikto plano, neturėjo jokių galimybių perleisti tokį daiktą.
2.4. J. D., neturėdamas 0,0802 ha ploto žemės sklypo plano, negalėjo 0,0802 ha ploto žemės sklypo 2002 m. liepos 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) parduoti R. V. ir V. V., o jie 2011 m. gruodžio 19 d. dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) padovanoti ieškovui, t. y. sandorio objektu galėjo būti tik 575 kv. m ploto žemės sklypas, kurio ribos nustatyta tvarka sandorių metu buvo ir šiuo metu yra pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje (viešai viešinamos). Notaras, tvirtindamas abu paminėtus sandorius, neužtikrino sandorių teisėtumo, nes žemės sklypo planas nebuvo parengtas ir 802 kv. m ploto daikto ribos nebuvo viešinamos.
2.5. Ieškovo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, ar vertinti, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad pagal liudytojų (ginčo žemės sklypo buvusios savininkės V. V., ieškovo sutuoktinės R. V., žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininko G. M.), kurie buvo apklausti byloje, parodymus, negalima nustatyti žemės sklypo konfigūracijos ir ribų, nes teisės aktai reglamentuoja pagal ką gali būti formuojami žemės sklypai sodininkų bendrijų teritorijose.
2.6. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo argumentu, kad nėra išlikusių jokių ginčo sklypo ribas žyminčio dokumento, nes būtent yra išlikęs SB „(duomenys neskelbtini)“ sodo išplanavimo projektas ir pagal jį iki šios dienos buvo matuojami ir turi būti matuojami visi žemės sklypai, o nesant galimybės pamatuoti, atliekami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 21 punkte nurodyti veiksmai. Sodo išplanavimo projekto originalą saugo Utenos rajono savivaldybės administracija, kurios raštas į bylą yra pateiktas ir kuris patvirtina, kad sodo suplanavimo projektas nebuvo keistas. Atsakovė saugo SB „(duomenys neskelbtini)“ išplanavimo projekto, pagal kurį žemės sklypai šioje sodininkų bendrijoje buvo privatizuojami ir pagal kurį turi būti atliekami kadastriniai matavimai, kopiją. Sodininkų bendrijų valdymo organai (sodininkų bendrijų valdybos, visuotiniai narių susirinkimai) tik iki 1995 m. gegužės 18 d. turėjo teisę suteikti žemės sklypą naudotis sodininkų bendrijos nariui, tokie žemės sklypai buvo suteikiami tik pagal sodo suplanavimo projektus. Suteiktų žemės sklypų sąrašus tvirtindavo rajonų (miestų) valdybos. Visų asmenų žemės sklypo ribos sodininkų bendrijose buvo nustatomos būtent pagal sodo išplanavimo projektus, tokie sklypai parduodami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 Lietuvos „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ nustatyta tvarka, o nuo 1993 m. liepos 29 d. Lietuvos 7 Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ (neteko galios nuo 1995 m. liepos 22 d.).
2.7. Nors ieškovo nurodyta kasacinio teismo praktika ir yra susijusi su žemės sklypo ribų nustatymu, ir ja gali būti remiamasi sprendžiant ginčus dėl žemės sklypo ribų, tačiau pagal ieškovo ieškinį nagrinėjamoje civilinėje byloje yra kitokios faktinės ir teisinės ribų neatitikimo aplinkybės, nei ieškovo nurodytose kasacinio teismo nutartyse, todėl jos pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti.
2.8. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio sudarymo data 1995 m. birželio 26 d., 2.1 papunkčio duomenų matyti, kad kadastro duomenų nustatymo data 1993 m. gruodžio 11 d., o registro 12 punkte „Registro pastabos ir nuorodos“ yra pastaba „SB „(duomenys neskelbtini)“. Nėra žemės sklypo plano, sklypas kadastro žemėlapyje pažymėtas pagal sodininkų bendrijos schemą“. Tokios aplinkybės reiškia, kad 227 kv. m ploto žemės sklypo planas nebuvo parengtas, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys skiriasi nuo Nekilnojamojo turto kadastro duomenų (227 kv. m plotas nebuvo pažymėtas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje).
2.9. Teritorijos planavimo dokumentai yra saugomi nustatyta tvarka. Už teritorijos planavimą yra atsakingos savivaldybės. Kitų asmenų turimos teritorijos planavimo dokumentų kopijos, ir tose kopijose atliktos kokios atžymos ar perbraižymai, yra laikomi teisinių pasekmių nesukeliančiais brėžiniais ar pasižymėjimais. Kilus abejonei, turi būti vertinamas tik dokumento originalas. Į civilinę bylą buvo pateiktas Utenos rajono savivaldybės administracijos 2024 m. lapkričio 22 d. raštas Nr. (3.17 MR) S-3790 „Dėl informacijos ir dokumentų kopijų pateikimo“, kuriame savivaldybės administracija informavo, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ sodo suplanavimo nebuvo keistas, žemės sklypams suformuoti teritorijų planavimo dokumentas taip pat nebuvo rengtas. Minėtu raštu buvo pateikta SB „(duomenys neskelbtini)“ sodo suplanavimo projekto dalies kopija, kurios duomenys nesiskiria nuo NŽT sodo suplanavimo projekto kopijos
2.10. Aplinkybė, kad sodininkų bendrija žinojo, jog ginčo žemės sklypo plotas yra 802 kv. m, nėra reikšminga nustatant ieškovo žemės sklypo ribas, nes niekas neginčija, kad su J. D. buvo sudarytos dvi valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys. Esant viešame registre registruotam 802 kv. m ploto žemės sklypo plotui, bet kuri institucija, ar bet kuris kitas asmuo pagrįstai turi teisę laikyti, kad viešame registre yra viešinami teisingi duomenys, todėl sodininkų bendrija (kaip šioje civilinėje byloje nagrinėtu atveju), savivaldybė ar Valstybinė mokesčių inspekcija mokesčius turi teisę skaičiuoti būtent nuo viešame registre viešinamo konkretaus žemės sklypo ploto.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
20. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žemės sklypo ribų nustatymo.
21. CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai tarp žemės sklypų savininkų kyla ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Šioje teisės normoje nustatyti ir kriterijai – dokumentai, faktiškai valdomo sklypo ribos, kiti įrodymai, į kuriuos atsižvelgdamas teismas nustato žemės sklypų ribas.
22. Esant ginčui tarp žemės sklypų savininkų dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Ją įgyvendinant būtina atsižvelgti į įstatyme (CK 4.45 straipsnio 1 dalis) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Kurio nors iš įstatyme įtvirtintų kriterijų visiškas nepaisymas reikštų netinkamą materialiosios teisės normos taikymą. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), todėl jų teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų, išlaikyta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nustačius žemės sklypų ribą kitų asmenų teisės nebus pažeistos arba bus kuo mažiau apribotos. Ieškovas, siekiantis žemės sklypų ribų nustatymo, turi įrodyti, kad reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir privalo jį pagrįsti.
23. Iš byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas E. V. yra įregistruotas kaip žemės sklypo, kurio kadastro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0.0802 ha, paskirtis – žemės ūkio, savininkas. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindas 2011m. gruodžio 19 d. dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Iki dovanojimo sutarties sudarymo žemės sklypas buvo registruotas ieškovo tėvų R. V. ir V. V. vardu, kurie žemės sklypą įgijo iš pardavėjo J. D. 2002 m. liepos 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. J. D. žemės sklypą įgijo iš valstybės pagal 1993 m. kovo 25 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1995 m. birželio 26 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 1993 m. kovo 25 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) J. D. iš valstybės nusipirko 575 kv. m. sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Utenos apskrities valdytojo 1995 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 5-30 buvo „Leista pirkti iš valstybės J. D. prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) papildomą 227 kv. m. dydžio žemės sklypą, esantį sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. 1995 m. birželio 26 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) J. D. nupirko papildomus 227 kv. m. žemės prie turėto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso nekilnojamojo turto registre įregistruotas 0.0802 ha žemės sklypas.
24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypo savininkas J. D., iš kurio ginčo žemės sklypą įgijo ieškovo tėvai ir kurie dovanojimo sutarties pagrindu perleido jį ieškovui, iš valstybės papildomą 227 kv. m. plotą įsigijo, nesudarius įsigyjamo žemės sklypo plano. Aplinkybę, jog įsigyta 227 kv. m. ploto žemės dalis priklausė valstybei ir prieš pardavimą buvo naudojama keliui (sodininkų bendriems poreikiams), t. y. sklypas nebuvo suformuotas kaip atskiras, pripažino ir ieškovas. Sudarant vėlesnius tiek pirkimo–pardavimo, tiek dovanojimo sandorius 802 kv. m ploto žemės sklypo planas taip pat nebuvo teikiamas kaip sudėtinė sandorių dalis. Dėl to pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad buvęs ginčo žemės sklypo savininkas J. D. įgijo papildomą valstybinės žemės plotą, kuris atitinka UAB „Žemės aras“ matininkės D. M. parengtą 2024 m. birželio 6 d. kadastrinių matavimų planą. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, ieškovas (apeliantas) E. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė esamos neaiškios ir dėl to netoleruotinos situacijos, nustatant ginčijamą žemės sklypų ribą, turėjo būti atsižvelgiama į susiklosčiusius faktinius santykius, nusistovėjusią žemėnaudą, faktinę žemės sklypų ribą, naudojamo žemės sklypo laikotarpį.
25. Šios nutarties 23 punkte minėta, kad pradinis žemės sklypo savininkas J. D. ginčo žemės sklypo dalį įsigijo iš valstybės. Valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas). Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus.
26. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje (1991 m. liepos 25 d. įstatymo Nr. I-1607 redakcija), galiojusioje 227 kv. m. žemės sklypo dalies įsigijimo metu, buvo nustatyta, kad sodininkų bendrijų nariams ir asmenims, norintiems steigti sodus, parduodamas žemės sklypas nustatomas pagal sodo išplanavimo projektą, bet ne didesnis kaip 0,12 ha. ŽĮ 14 straipsnyje (1994 m. balandžio 26 d. įstatymo Nr. I-446 redakcija) nustatyta, kad bet kurio žemės sandorio sudėtinė dalis yra žemės sklypo planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos. Tai reiškia, kad asmuo, sodininkų bendrijos narys, turėjo teisę iš valstybės įsigyti žemės sklypą, kurio ribos nustatytos pagal sodo išplanavimo projektą, sudarius planą, patvirtintą valstybinės žemėtvarkos tarnybos.
27. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl 1993 m. kovo 25 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) J. D. įsigyto 575 kv. m. sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų. Sudarant šį sandorį sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos buvo nustatytos pagal sodo išplanavimo projektą, taip pat buvo pateiktas ir planas, patvirtinantis naudojamo sklypo ribas. Ieškovas pripažino, kad dėl taškų 1, 2, 3 ir 8 ginčo nėra, šiuose taškuose žemės sklypas su kaimyniniais sklypais nepersidengia. Teisėjų kolegija, įvertinusi UAB „Žemės aras“ matininkės D. M. parengtą 2024 m. birželio 6 d. kadastrinių matavimų planą, sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad posūkio taško 7 ribos yra aiškios. Kaip matyti iš pateikto plano, vakarinėje dalyje esanti sklypo riba pažymėta taškais 3 ir 8. Šiuos taškus jungia tiesi, be iškraipymo (laužimo) linija, kuri taip pat nepersidengia su atsakovei G. Ž. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (besiribojančiu) su ieškovo žemės sklypo vakarine riba.
28. Ieškovas ieškiniu taip pat įrodinėja, kad įsigijus du žemės sklypus, atliekant žemės sklypo teisinę registraciją įvyko žemės sklypų sujungimas. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais, kadangi byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog, tiek prieš teisinės registracijos atlikimą, tiek prieš sudarant vėlesnius žemės sklypo perleidimo sandorius, buvo pagal žemėtvarkos ar teritorijų planavimo dokumentus suformuota ginčo žemės sklypo dalis, tiek išsprendžiant jos poreikį bendriems sodininkų bendrijos poreikiams, tiek ir apjungiant ginčo sklypus.
29. Žemės sandoriams sudaryti privalo būti parengtas nekilnojamojo turto objekto – žemės sklypo planas, rengiamas Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio (2000 m. birželio 27 d. Nr. VIII-1764 redakcija), galiojusi 2002 m. liepos 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo metu, apibrėžiančio pagrindines šio įstatymo sąvokas, 2 dalyje apibūdinta nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazė – nekilnojamojo turto kadastro duomenų visuma, kurią sudaro taip atrinkti, organizuoti ir susisteminti duomenys, kad juos galima rasti, apdoroti ir teikti vartotojams naudojant kompiuterius ir specialią programinę įrangą. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis – nekilnojamojo turto kadastro duomenų dalis, kurioje nurodyta nekilnojamojo turto buvimo vieta, jo kiekybinės ir kokybinės savybės bei skirtingų nekilnojamojo turto objektų padėtis valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ir kurioje ši informacija išreikšta žodžiais, skaitmenimis, grafiniais elementais ir kartografinėmis priemonėmis (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis). Pagal šiuos teisės aktus, žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu pirmiau turi būti nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kuris yra neatskiriama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, atliekamos kitos procedūros ir tik po to parengiamas žemės sklypo planas. Pagal tokį teisinį reglamentavimą sklypo dalies sujungimas (išskyrimas) turi būti vykdomas pagal įstatymo reikalavimus, o procesinė reikšmė tokia, kad eliminuojama galimybė sklypo dalies atribojimo faktą įrodinėti subjektyvios prigimties ir turinio įrodymais – šalių paaiškinimas ar liudytojų parodymais (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 197 straipsnio 2 dalis).
30. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad, nagrinėjamoje byloje teigdamas apie būtinybę nustatyti 0.0802 ha žemės sklypo ribas, ieškovas turėjo pateikti, be kita ko, įrodymus, patvirtinančius tokio sklypo planą. Tuo tarpu byloje tokių įrodymų, kad šio sklypo 227 kv. m. dalis pradiniam žemės sklypo savininkui buvo suteikta naudojimuisi, prieš pardavimą ar atliekant žemės sklypo teisinę registraciją, buvo pagal žemėtvarkos ar pagal teritorijų planavimo dokumentus suformuota, apjungta su įsigytu 575 kv. m. sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), byloje pateikta nėra. Nepateikus ginčo sklypo dalies plano, nėra galimybės identifikuoti ginčo objekto, jo ribų bei spręsti tiek dėl ieškovo teisių pažeidimo apimties, tiek ir dėl sandorio, kuriuo įsigyta ginčo žemės dalis, atitikties imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
31. Apibendrinant tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žemės sklypo ribų nustatymą. Nustatęs, kad nepateikus ginčo sklypo dalies plano nėra galimybės identifikuoti ginčo objekto, jo ribų bei spręsti dėl ieškovo teisių pažeidimo apimties, pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo E. V. apeliacinis skundas netenkinamas, o Utenos apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
32. Ieškovo E. V. apeliacinio skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atsakovė NŽT teismui nepateikė duomenų apie savo byloje turtas bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos byloje nesusidarė, todėl jų atlyginimo valstybei klausimas taip pat nesprendžiamas ir teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.