Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant prokurorams Šarūnui Vaicekavičiui ir Aidai Pogojienei, nukentėjusiajai V. G.-P., jos atstovui advokatui Jurijui Malininui, kaltinamajai N. V., jos gynėjui advokatui Romanui Lupeikai,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsituokusi, turinti spec. vidurinį išsilavinimą, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dispečerės pareigose, administracine tvarka nebausta ir neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. V. prokuroro buvo kaltinama tuo, kad ji paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, o būtent: 2017 m. birželio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini)“ dispečerinės patalpose, esančiose adresu Laisvės g. 7, Mažeikiai, savo bendradarbei I. B. teigė, kad jos kita bendradarbė V. G.-P. Vokietijoje yra dirbusi prostitute, dėl ko V. G.-P. išsakyti žodžiai pažemino.

Kaltinamoji N. V. teisiamojo posėdžio metu dėl jai pareikšto kaltinimo pagal BK 154 straipsnio 1 dalį kalta neprisipažino bei atsisakė duoti parodymus.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. G.-P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas prasidėjo prieš 10 metų, kai ji pradėjo dirbti taksi firmoje. Po dviejų savaičių N. V. jai pasakė, kad ji toje prestižinėje kėdėje nesėdės. Darbe prasidėjo mobingas, spaudimas, stresinės ir konfliktinės situacijos. Paskutinis lašas buvo tas, kad kai 2017-06-04 ar 6 d. ji atėjo į darbą ir pamatė pasikeitusį I. B. veidą. Jai I. B. pasakė, kad ši nenori jai gadinti nuotaikos, bet nori jos paklausti, ar ji tikrai dirbo prostitute Vokietijoje. jai buvo šokas. Ji paklausė, iš kur ši išgirdo tokias nesąmones. I. B. jai pasakė, kad keičiantis pamainomis su N. V., paklaususi dėl kokių priežasčių kilo konfliktas tarp N. V. ir jos, tada N. V. I. B. pasakė: „ką norėt iš tokios moters, kuri Vokietijoje dirbo prostitute, jei netikiu liepė paklausti draugių“. Dėl N. V. šmeižimo, jai atsirado nemiga, jautė didelį pažeminimą, verkė, pablogėjo santykiai su vyru. Turėjo pasakyti vyrui, kas atsitiko. Patvirtino, jog ji nėra buvusi Vokietijoje ir nėra dirbusi prostitute. Ji gimusi ir augusi Mažeikiuose, nežino, kada sutiks kokį pažįstamą, kuris nepaklaus ar ji nėra dirbusi prostitute, neaišku, ar kam nors N. V. dar to nepapasakos. Į viską pradėjo labai jautriai reaguoti, nemiega naktimis. Po N. V. pasakytos frazės jaučiasi pažeminta. Patvirtino, jog konfliktinė atmosfera darbe tarp jos ir N. V. trunka jau 8 metus. N. V. su ja visai nesiskaito, nuolat emociškai engia. Bet jos kantrybės taurę perpildė gandas, kad ji yra Vokietijoje dirbusi prostitute. Jos ir I. B. samprotavimu, kad ji dirbo prostitute prieš pradėdama dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Patvirtino, jog po šių N. V. žodžių ji lankėsi pas medikus ir vartojo vaistus nuo depresijos ir nemigos. Todėl prašo iš N. V. jos naudai priteisti 3000 Eur neturinei žalai atlyginti, nes ji jautė stiprius dvasinius išgyvenimus, kurie pasireiškė, nepasitikėjimu savimi, bijojo sutikti kokį žmogų, kad jos nepaklaustų, ar nėra dirbusi prostitute, ji patyrė išgyvenimų, bijojo dėl santuokos, nes vyras sakė, kad negyvens su buvusia prostitute.

Liudytoja I. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad atėjus į darbą sužinojo, kad keičiantis pamainai N. V. ir V. G.-P. barėsi. Tai jai pasakė vairuotojai, kad net per raciją girdėjosi, kaip jos barėsi. Ji paklausė N. V. kas tarp N. V. ir V. G.-P. nutiko, o N. V. jai pasakė, kad V. G.-P. Vokietijoje yra dirbusi prostitute. N. V. jos paklausė, ar tu nežinojai? Vėliau atėjusios jos pakeisti V. ji paklausė, ar ji yra dirbusi Vokietijoje prostitute. V. G.-P. atsakymas buvo, kad ji net nėra buvusi Vokietijoje ir tokio darbo nėra dirbusi. Pažodžiui pasakė, jog N. V. sakė: ko tikėtis iš tokios moters, dirbusios Vokietijoje prostitute: bei liepė pasiklausti draugių, jei nežinojo. Patvirtino, jog suvokė, kad N. V. tai pasakė kaip teiginį. Patvirtino, jog nukentėjusioji po šių išsakytų žodžių lankėsi pas gydytojus bei minėjo, kad pykosi su vyru.

Liudytojas G. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad santykiai su žmona V. G.-P. pasidarė blogi, nes ši parėjusi iš darbo pasakė, kad ją apkalbėjo bei pradėjo verkti. Žmona pasakė, kad ją pavadino prostitute. Žmona sakė, kad nėra ramybės, nei užmigti gali, pradėjo vaikščioti pas daktarus, pradėjo gerti vaistus. Jis bijo, kad žmonės nepradėtų kalbėti, juoktis. Žmona pradėjo išgyventi nuo tada, kai ją išvadino prostitute. Anksčiau žmona irgi yra pasakojusi, kad jai darbe sunku, jai kažkas pasakė, kad toje prestižinėje kėdėje ilgai nesėdės. Žmonai sakė, kad prostitute buvo lyg tai Vokietijoje. Patvirtino, kad jo žmona nėra buvusi Vokietijoje. Jie kartu yra buvę Airijoje, ten gyveno ir dirbo. Airijoje žmona buvo namuose, prižiūrėjo vaikus bei dirbo indų plovėja. Nurodė, jog dabar nežino, kaip gyventi, niekam tas nepatiktų.

Liudytojas V. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad N. V. ir V. G.-P. jo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba dispečerėmis. Jis girdėjo gandą, kad V. dirbo prostitute, tačiau iš kur ir kada tą gandą išgirdo nežino, nes tai buvo seniai. Patvirtina, jog dėl šio gando vyko pokalbis tarp jo ir dispečerių. Nurodė, jog dėl tų apkalbų jis netiki nei viena, nei kita, kadangi jos abi linkusios daug ką pagražinti. Patvirtino, jog tarp nukentėjusios ir kaltinamosios pastoviai vyksta įvairiausi konfliktai, ir jos abi jo yra įspėtos, ne kartą yra rašiusios paaiškinimus, yra joms skirti įspėjimai ir papeikimai. Iš esmės abi darbuotojas charakterizuoja teigiamai.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji apklausta įtariamąją parodė, kad 2017 metais, mėnesio pasakyti negali, tačiau tai buvo vasaros pradžia, darbe, ji su I. B. keitėsi pamainomis. Bendraujant su I. B., išsivystė pokalbis apie jų kitą kolegę V. G.-P., tas pokalbis įvyko dėl to, kad tarp jos pačios ir V., įvyko žodinis konfliktas, tačiau, tai buvo smulkmena, tai yra dėl darbo. Jos kolegė I. apie tą konfliktą žinojo. Tada I. jos paklausė, dėl ko tas konfliktas tarp jos ir V. įvyko. Ji I. atsakė, kad V. vėl ieško konfliktų. Pokalbio metu ji I. paklausė „Ar tu nežinai, kad V. yra dirbusi prostitute užsienyje?“. Šiaip iš bendros kalbos jos paklausė, nes tą gandą ji buvo girdėjusi prieš tris metus, o iš ko ji apie tai išgirdo, pasakyti negali. Tada I. veido mimika pasikeitė. Ji tik paklausė I. klausimo „Ar tu nežinai, kad V. dirbo prostitute užsienyje?“, tačiau tikrai Ilonai nesakė, kad V. dirbo Vokietijoje, ji tik sakė užsienyje. Ji tikrai niekam daugiau neteigė tokio teiginio ir niekieno neklausė apie V. darbą užsienyje. Tą klausimą uždavė I. šiaip, iš pokalbio, nes moteriškame kolektyve apie daug ką „papletkyja“. Taip pat, kai V. parėjo dirbti pas juos į įmonę, V. jai buvo sakiusi, kad ji dirbo užsienyje ir kad jai ten buvo gerai, tačiau jai nesakė, kuom ji ten dirbo. Ji su V. palaiko tik darbinius santykius, daugiau jokie santykiai jų nesieja. Ankščiau, tarp jos ir V. būdavo maži žodiniai konfliktai, tačiau dabar jau apie pusę metų, nebekonfliktuoja. Tarp jos ir V. apie šią temą, tai yra, kad ji I. paklausė tą klausimą, jokio pokalbio neturėjo. V. jos neklausė, kodėl ji I. to užklausė. Po to, ji I. paklausė, kodėl ji pasakė V., kad ji sakė, kad V. dirbo prostitute užsienyje. Jai I. atsakė, kad ji tik pasakė V. ir viskas. Dėl to, kad ji I. paklausė to klausimo labai gailisi, net nepagalvojo, kad čia išsirutulios į bylą. Jai neįdomus asmeninis V. gyvenimas ir niekieno daugiau nėra klaususi apie V. ir ar ji dirbo užsienyje prostitute. Daugiau nieko pasakyti negali (59-60 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu N. V. duodama paaiškinimą nurodė, kad 2017-06-04 keičiantis pamainai, ji I. B. pasakė, kad V. P. galbūt yra dirbusi Vokietijoje prostitute, neteigė to konkrečiai, pasakė galbūt yra dirbusi. Ji apie V. tikrovės neatitinkančios informacijos neskleidžia (120 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. G.-P. apklausta liudytoja parodė, kad visas konfliktas su bendradarbe N. V., galima sakyti prasidėjo, beveik 2010 metų, kai ji parėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dispečere. Kai tik buvo pradėjusi dirbti toje įmonėje, vieną kartą, jai N. pasakė: „aš padarysiu viską, kad šitoje prestižinėje vietoje nesėdėsi“, tačiau ji į tai nekreipė dėmesio. N. ne kartą ją užgauliojo savo žodžiais, tačiau ji nekreipė į N. išsakytus žodžius, tačiau, jos kantrybę perpildė tai, kai 2017 metų birželio mėnesio 4 ar tai 6 dieną, ji atėjo į darbą ir keitėsi pamainomis su I. B.. Tada jos bendradarbė I., jai pasakė, kad ji nenori skleisti tokių gandų, ir ar tai yra tiesa, bei pasakė: „V. ar tu tikrai esi Vokietijoje dirbusi prostitute?“ Ji pati tada apstulbo. Tada ji I. paklausė, iš kur ji apie tai sužinojo ir kodėl ji jos klausia tokio dalyko? I. atsakė, kad jai tokį faktą, pasakė bendradarbė N. Ji I. atsakė, kad nėra buvusi niekada Vokietijoje ir jokia prostitute nedirbo. Ji I. pasakė, kad ji N. paduos į teismą. Tuo jos ir I. pokalbis baigėsi. Ar N. dar kam nors sakė, kad ji Vokietijoje dirbo prostitute, nežino. Daugiau jos niekas to neklausė. Ji su N. V. visiškai nebendrauja. Dėl to, kad N. ją taip šmeižia, ji jaučiausi labai blogai, jaučia stresinę situaciją. Taip pat, pablogėjo santykiai su vyru, nes kai tą dieną jos paklausė I., ar ji yra dirbusi prostitute Vokietijoje? grįžusi namo, verkė ir papasakojo savo vyrui G. P. apie tai, kaip ją, Nijolė šmeižia I. Tada jos vyras paklausė, kodėl ji jam nepasakė, kad prieš susipažįstant su juo, yra dirbusi prostitute. Jos vyras pradėjo sakyti, kad jis nenori išgirsti iš savo draugų, apie ją, kad ji prieš tai, dirbo prostitute. Ji vyrui G., pasakė, kad nėra net buvusi Vokietijoje, nes nuo 1990 iki 2004 metų, ji dirbo Kretingos, o po to Mažeikių gimdymo namuose. Su vyru gyvena nuo 2005 metų. Tai net nesupranta, kuriuo metu ji buvo išvykusi į Vokietiją. Ji nuo 2005 iki 2008 metų, kartu su savo vyru buvo išvažiavusi dirbti ir gyventi į Airiją. Dėl to, kad N. ją apšmeižė, ji paliko labai jautri, negali naktimis pamiegoti, eidama į darbą, jaučia stresą, nes nežino, kam N. dar yra teigusi, kad ji Vokietijoje dirbo prostitute. Ji pati kreipėsi į savo šeimos gydytoją. Jai gydytoja išrašė raminamų vaistų, kuriuos vartoja iki šiol. Paliko labai nervinga, į viską pradėjo jautriai reaguoti. Mažeikių mieste bijo sutikti pažįstamus asmenis, kad jie, jos nepaklaustu to paties dalyko. Taip pat, kai sutinka bendradarbius, taksi vairuotojus, tai jai atrodo, kad jie į ją žiūri taip, kaip ji Vokietijoje būtu dirbusi prostitute, tačiau, jai asmeniškai nei vienas darbuotojas, to fakto nėra sakęs, tačiau ji jaučiasi labai nemaloniai. Po N. išsakytos frazės I., ji jaučiasi labai pažeminta. N. jai į akis to fakto nesakė, ji jos ir neklausė, nes ji su N. visiškai nebendrauja (15-16 b. l.). Papildomai V. G.-P. parodė, kad 2017 metų birželio 4 dieną, kai ji dirbo taksi firmos dispečerinėje, savo pamainoje nuo 07.30 val. iki 19.30 val. apie 19.30 valandą, ją atėjo pakeisti, bendradarbė N. V.. Tada, ji atsistojo nuo kėdės ir ėjo persirengti. Ji atidarė langą, išvėdinti patalpą, ir tada nuo stalo ant žemės, nukrito „Perdavimo“ lapas (vairuotojų sąrašas, pagal kurį kviečiame taksi vairuotojus). Tada N. V. pradėjo rėkti, kur tas lapas, sąrašas. Ji pasakė, kad paliko tą sąrašą ant stalo, o tada atsisukusi pasakė, ar nematai, kur tas sąrašas? kad ant žemės nukritęs. Tada N. V., jai liepė tą sąrašą pakelti nuo žemės. Ji neėmė. Tada N. jai pasakė, kad ji gaus į „snukį“. Tada ji priėjo prie stalo, nes pamiršo, per raciją vairuotojams pasakyti, viso gero, o N., tuo metu nuspaudė raciją. Ji tada garsiai pasakė; „vyrai vėl ponia N. pradėjo pulti“. Tada N. nuo racijos patraukė pirštą. Ji mano, kad N. tą racijos mygtuką nuspaudė tam, kad ji pradės N. keikti ar dar kaip nors vadinti N. ir taksi vairuotojai galvos, kad ji konfliktą sukėlė, tačiau ji pasakė tik frazę: „vyrai vėl ponia N. pradėjo pulti“, dagiau jokio konflikto taksi vairuotojais dirbantys vyrai, negirdėjo ir jie nieko nepaliudys. Kas tuo metu dirbo ir galėjo girdėti tą jos pasakymą, dabar nepamena. Taip pat, po viso įvykio ir dabar, kai jau tiek daug yra praėję laiko, N. V., jos neatsiprašė nei karto (18-19 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. B. parodė, kad 2017 metų, mėnesio tiksliai pasakyti negali, tačiau tai galėjo būti vasara, ji iš po išeiginių, atėjo į darbą ir keičiantis pamainomis, iš savo bendradarbių išgirdo, kad jos bendradarbė N. V. sukonfliktavo su V. G.-P., dėl ko, tas konfliktas tarp moterų įvyko, pasakyti negali, nes N. yra konfliktiška moteris ir ji su visais pykstasi, konfliktuoja. Jai bendradarbiai, taksi vyrai sakė, kad moterys barėsi nuspaudusios raciją ir jų pokalbį girdėjo taksi vairuotojai. Tada ji bendraujant su N. ir keičiantis pamainai, paklausė, kas ir dėl ko, N. susipyko su V. N. jai atsakė, kad darbo reikalais, dėl kažkokios eilutės, o tada N. jai dar pasakė: „ką tikėtis iš tokios moters, nes ji dirbo prostitutė Vokietijoje“. N. turėjo omenyje V. Ji tada pasimetė ir nieko nesakė. N. jai dar pasakė: „Ar tu nežinojai?“ Dar jai pasakė: „juk paklausk draugių, juk visi Mažeikiai žino“. Ji tada nieko N. nepasakė. Tikrai iš savo pažįstamų ar tai draugių, nebuvo girdėjusi, kad V. būtų dirbusi užsienyje prostitute. Žino ir su V. yra bendravusi, kad V. prieš tai, įsidarbinant į UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra dirbusi Airijoje, kuom V. ten dirbo, nežino. Kai N. pasakė tuos žodžius, daugiau niekas negirdėjo. Iš kur N. žino, kad V. galimai dirbo Vokietijoje prostitute, ji nežino. N. yra konfliktiška moteris ir ne viena kolektyvo moteris yra verkusi nuo N. išsakytų žodžių. Po to, po kurio laiko, ji darbe susitiko V. Ji V. paklausė: „Ar ji yra dirbusi Vokietijoje?“ V. jai pasakė, kad nėra dirbusi Vokietijoje. Tada ji V. pasakė, kad N. jai sakė, kad ji, tai yra V. yra dirbusi Vokietijoje prostitute. Iš veido išraiškos matė, kad V. pasimetė ir pasakė, kad iš N. visko galima tikėtis. Taip pat, mano, kad net taksi vairuotojai žino apie tai, kad N. sakė, kad V. ankščiau dirbo prostitute, nes pas juos darbe, visi viską žino ir dar su pagražinimais. Tačiau ar V., dėl to išgyvena, ar kas įžeidinėja, nežino. Su N. viename kolektyve dirba apie 11 metų, o su V. apie 4-5 metus. Ji daugiau nei su N., nei su V., apie tai nekalbėjo, jau užmirštas tas reikalas, nes jos pačios tai neliečia (33-34 b. l.).

Duodama paaiškinimą I. B. paaiškino, kad 2017-06-04, besikeičiant pamainai, t. y. ji iš N. V. perimdama pamainą, išgirdo tokius žodžius apie V. P.: „ką iš jos norėti, juk ji yra dirbusi prostitute Vokietijoje“. Ji N. neklausė, iš kur ši žino, kad V. yra dirbusi prostitute. N. yra konfliktiškas žmogus, su kuria dažnai vyksta žodiniai konfliktai (121 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. P. parodė, kad 2017 metais, mėnesio nepamena, bet tai gal buvo vasara, iš darbo namo, parėjo jo žmona V. V. iš darbo parėjo verkdama. Tada jis jos paklausė, kas nutiko? Tada V. jam pasakė: „ar įsivaizduoji, mane N. dar prostitute išvadino“. Jis žmonos paklausė, iš kur ji čia ištraukė tokias nesąmones. Tada, V. pasakė, kad jai jos kolegė I., pavardės nežino, pasakė, kad I., jos kita kolegė N. pasakė, kad jo žmona V., dirbo prostitute Vokietijoje. Kadangi I. sutaria su jo žmona V., tai ji jai ir pasakė, ką apie ją kalbėjo N. Ar dar kas nors žino V. darbe, kad jo žmona „atseit“ dirbo prostitute, pasakyti negali. Tik gali patvirtinti, kad jis su žmona V., kartu yra apie 15 metų. Ir tikrai V. niekada nėra buvusi niekur išvažiavusi be jo. Kažkuriais metais, dabar negali pasakyti, jis kartu su žmona V. buvo išvažiavę į Airiją ir ten gyveno apie 5 metus. Daugiau į jokią svetimą šalį, nėra buvęs kartu su žmona V. išvažiavęs ir V. viena pati, niekur nėra buvusi išvykusi. Taip pat, nori pasakyti, kad V. bendradarbė N., darbe pastoviai užgaulioja jo žmoną, galima sakyti, tai tęsiasi jau nuo to laiko, kai V. įsidarbino taksi firmoje. Dėl ko, N. ir V. nesutaria darbe, nežino, nesigilino, tik labai seniai N., V. yra pasakiusi: „kad tu toje prestižinėje vietoje ilgai nesėdėsi“. Dėl ko, ten ta vietą N. skaito prestižinę, pasakyti negali, tačiau jo žmona V., taksi įmonėje dirba jau seniai, kiek metų, pasakyti negali. Jo žmona V., ne vieną kartą, iš darbo į namus, yra parėjusi susinervinusi, verkdama ir vis sakydavo, kad vėl su kolege N., sukonfliktavo. Jo žmona V., dėl visų konfliktų su N., labai pergyvena, o kodėl V. neina iš to darbo ir gadinasi savo sveikatą, pasakyti negali. Taip pat žino, kad jo žmona V. po to, kai sužinojo, kad N. ją apkalbėjo, kad pasakė, kad V. dirbo prostitute Vokietijoje, žmona dėl to, labai pergyveno, kreipėsi į nervų daktarus, gėrė kažkokius vaistus. Patvirtina, kad jis su žmona niekada nėra buvę Vokietijoje. Kadangi V. kolegė N., šmeižia jo žmoną V., jis pats jaučiasi taip pat nemaloniai. Tegul N. įrodo, kad tai tiesa, o jei ne, tegul atsako už savo žodžius, nes po viso pasakymo, „kad jo žmona V. Vokietijoje dirbo prostitute“, tarp jo ir žmonos V., pablogėjo šeimoje santykiai, nes žmona V. paliko jautri, nervinga (36-37 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. B. ir įtariamoji N. V. buvo suvestos į akistatą, kurios metu liudytoja patvirtino, jog N. V. iš esmės pasakė, kad V. G.-P. dirbo prostitute Vokietijoje. Įtariamoji N. V. nesutiko su liudytojos I. B. parodymais ir teigė, jog tik paklausė, ar V. yra dirbusi prostitute, apie Vokietiją nieko nesakė bei nieko nesakė apie drauges ir, kad visi Mažeikiai žino. Liudytoja I. B. nesutiko su įtariamosios N. V. parodymais, bei teigė, kad N. V. jai pasakė: Ar žinojai, kad V. dirbo prostitute Vokietijoje?“ Atsakydama į klausimą liudytoja I. B. pasakė, jog N. V. išsakyti teiginiai buvo nuomonė, nes ji garantuodama tai pasakė, kaip žinodama, kad V. yra dirbusi Vokietijoje prostitute. Įtariamoji N. V. nesutikdama su liudytojos I. B. parodymais, teigė, jog ji tik klausė: „Ar V. yra dirbusi prostitute?“. Įtariamoji N. V. patvirtino, jog jos ir liudytojos I. B. parodymai skiriasi, kadangi I. B. bendrauja su V. ir pastarosios yra draugės (38-39 b. l.).

Baudžiamuoju įstatymu uždrausta veika šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas – žmogaus garbė ir orumas. BK 154 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šmeižimas – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Taigi, žmogaus garbė ir orumas pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, asmenį diskredituojanti informacija. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. duomenų, faktų konstatavimą apie asmenį, jo veiksmus, elgesį (ar reiškinius, įvykius). Sprendžiant BK 154 straipsnio taikymo klausimą, svarbu atskleisti šmeižimo turinį, atriboti informaciją (duomenis, faktus) nuo nuomonės. Duomenims, faktams taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė – tai kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į juos; nuomonei būdingas subjektyvumas, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau nuomonė turi būti paremta tikrovėje egzistuojančiais faktais. Vienas iš šmeižimo turinį sudarančių požymių – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas, o tai reiškia, kad informacija yra netikra, melaginga. Paskleidimu suprantama tai, kad informacija apie kitą žmogų tapo žinoma kitiems asmenims (ar asmeniui), nepriklausomai nuo to, kokiu būdu ir kokia forma kaltininkas ją pranešė, pateikė (paskleidė). Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla, jei BK 154 straipsnyje apibūdintą informaciją jos skleidėjas suvokė kaip turinčią atitinkamas savybes (neatitiktį tikrovei, niekinantį ar žeminantį pobūdį arba galinčią pakirsti pasitikėjimą žmogumi) ir norėjo paskleisti būtent tokią informaciją. Taigi, turi būti nustatyta tiesioginė tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad darant išvadas apie šmeižimo sudėtį sudarančių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimą ar nebuvimą būtina išnagrinėti bylos aplinkybių visumą, be kita ko, įvertinti paskleistų teiginių kontekstą, formuluotes, informacijos skleidėjo motyvus ir tikslus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo, įgyvendindamas teises ir pareigas savo veikloje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis), kartu būtina nustatyti pusiausvyrą tarp vieno asmens teisės (laisvės) pateikti informaciją, reikšti kritiką ir šios teisės ribojimo ginant kritikuojamo asmens teises.

Ištyrus ir įvertinus byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir bylos nagrinėjimo teisme metu surinktus įrodymus konstatuotina, kad N. V. atžvilgiu reiškiamas kaltinimas nepasitvirtino.

Pagal BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, tai yra tik suvoktas, sąmoningas (tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Taigi, pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo gali būti tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos sudėties požymių visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – pavojinga veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, ir nagrinėjamu atveju, kad valstybės kaltintojo (prokuroro) aprašytą veiką, kurios padarymu kaltinama N. V., galima būtų pripažinti šmeižimu BK prasme, būtina nustatyti nurodytų požymių visumą.

Kaip matyti iš valstybės kaltintojo formuluojamo kaltinimo, jo esmė yra ta, kad N. V. paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, o būtent N. V. savo bendradarbei I. B. teigė, kad jos kita bendradarbė V. G.-P. Vokietijoje yra dirbusi prostitute, dėl ko V. G.-P. išsakyti žodžiai pažemino.

Paminėtina, jog pas kaltinimas suformuluotas netinkamai, kadangi kaltinime nenurodyti konkretūs N. V. neva išsakyti žodžiai. Kaltinimas suformuluotas pagal subjektyvią prokuroro nuomonę, kadangi baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, kad N. V. būtų išsakius žodžius, kad V. G.-P. Vokietijoje yra dirbusi prostitute. Baudžiamojoje byloje liudytoja teigė, jog N. V. išsakyti žodžiai buvo: „ką tikėtis iš tokios moters, nes ji dirbo prostitute Vokietijoje“. Tuo tarpu kaltinime nurodytos aplinkybės įvardijant konkretų asmenį neva dirbusį prostitute Vokietijoje, t. y. V. G.-P., nors anot bylos liudytojos I. B. asmuo nebuvo įvardintas, tik ji supratusi, kad kalba buvo apie nukentėjusiąją V. G.-P. (33 b. l.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. G.-P., N. V. ir I. B. yra bendradarbės, ir jų tarpusavio santykiai yra konfliktiški, anot nukentėjusios ir liudytojos konfliktų iniciatorė – N. V.. Apie nukentėjusios ir kaltinamosios santykius teisminio nagrinėjimo metu liudijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, kuris patvirtino, jog tarp nukentėjusios ir kaltinamosios pastoviai vyksta įvairiausi konfliktai, ir jos abi jo yra įspėtos, ne kartą yra rašiusios paaiškinimus, yra joms skirti įspėjimai ir papeikimai, taip pat nurodė, jog dėl tų apkalbų jis netiki nei viena, nei kita, kadangi jos abi linkusios daug ką pagražinti (132-133 b. l.).

Byloje besąlygiškai nustatyta, jog pokalbis apie prostitutės darbą Vokietijoje buvo tarp liudytojos I. B. ir kaltinamosios N. V.. N. V. tiesiogiai nukentėjusiajai neišsakė jokių žodžių apie prostitutės darbą. Tuo tarpu informaciją apie nukentėjusios galimą prostitutės darbą Vokietijoje paskleidė liudytoja I. B., perduodama N. V. išsakytus žodžius. Pati nukentėjusioji perduotus žodžius apie prostitutės darbą Vokietijoje perdavė savo sutuoktiniui G. P.. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, jog daugiau iš nieko negirdėjo tokių kalbų apie jos prostitutės darbą Vokietijoje.

Atkreiptinas dėmesys į ikiteisminio tyrimo metu atliktą akistatą tarp N. V. ir I. B.. Minėta akistata atlikta nesilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 190 straipsnyje numatytų reikalavimų, o būtent pareigūnė atlikusi akistatą nesilaikė BPK 190 straipsnio 3 dalyje numatyto reikalavimo, pasiūlyti į akistatą suvestiems asmenims iš eilės duoti parodymus apie tas aplinkybes, kurioms nustatyti jie yra suvesti į akistatą. Pareigūnė, konstatavo I. B. išsakytą frazę liudytojo apklausos metu: „Ką tikėtis iš tokios moters, nes ji dirbo prostitute Vokietijoje? Ar tu nežinojai, ir kad gali paklausti draugių, juk visi Mažeikiai žino?“, net nesuteikdama galimybės pačiai liudytojai I. B. duoti parodymų. Taip buvo užkirstas kelias surinkti byloje objektyvius parodymus. Todėl šis akistatos protokolas nėra vertintinas kaip tinkamas įrodymas įrodantis kaltinamosios kaltę.

Aplinkybė, kad kaltinamoji apšmeižė nukentėjusiąją byloje yra įrodinėjama iš esmės vienintelės liudytojos I. B. parodymais, kurie byloje nėra konkretūs ir nuoseklūs, o būtent: 2017-06-09 I. B. duodama paaiškinimą pareigūnui nurodė, jog iš N. V. išgirdo tokius žodžius apie V. P.: „ką iš jos norėti, juk ji yra dirbusi prostitute Vokietijoje.“ (121 b. l.). Tuo tarpu 2018-02-22 apklausta ikiteisminio tyrimo metu I. B. N. V. išsakytus žodžius išplėtė, teigdama, kad buvo pasakyta: „ką tikėtis iš tokios moters, nes ji dirbo prostitute Vokietijoje. Ar tu nežinojai? Paklausk draugių, juk visi Mažeikiai žino.“ (33 b. l.). 2018-03-06 akistatos metu liudytoja uždavus klausimą su apklausos metu jos nurodyta fraze, t. y. „ką tikėtis iš tokios moters, nes ji dirbo prostitute Vokietijoje. Ar tu nežinojai? Ir kad gali paklausti draugių, juk visi Mažeikiai žino?“, liudytoja atsakė, jog pažodžiui pasakyti negali, bet esmė tikrai ta pati (38 b. l.). Toliau akistatos metu nesutikdama su N. V. parodymais, ji teigė, kad N. V. jai sakė: „Ar žinojai, kad V. dirbo prostitute Vokietijoje“. Teisiamojo posėdžio metu parodė, jog N. V. jai pasakė, kad V. G.-P. Vokietijoje yra dirbusi prostitute. Vėliau tikslindama parodymus pasakė, jog buvo frazė: „ko tikėtis iš tokios moters, dirbusios Vokietijoje prostitute, dar liepė paklausti savo draugių, neva visi žino“ (100 b. l.). Iš šių nenuoseklių liudytojos parodymų, kuriais iš esmės grindžiamas visas kaltinimas, darytina išvada, jog nėra galimybės objektyviai nustatyti, ką tiksliai sakė N. V., kad tiksliai įvertinti kaltinamosios žodžius, kuriais buvo apšmeižta nukentėjusioji.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu pasakė, jog ji išsakydama žodžius sakė, kad galbūt yra dirbusi Vokietijoje prostitute (120 b. l.), apklausta įtariamąja teigė, jog paklausė: „Ar tu nežinai, kad V. yra dirbusi prostitute užsienyje“. Pirminės apklausos metu liudytoja I. B. N. V. žodžius persakydama nurodė, jog nebuvo įvardintas asmuo, apie kurį buvo teigiama, tačiau ji supratusi, kad N. V. turėjo omenyje V. (33 b. l.). Akistatos metu liudytoja I. B. nurodo, jog N. V. teigė, kad „Ar žinojai, kad V. dirbo prostitute Vokietijoje“. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji teigė, kad jos ir I. B. manymu ji prostitute Vokietijoje dirbo prieš pradėdama dirbti dabartinėje įmonėje (99 b. l.). Liudytoja I. B. teisminio nagrinėjimo metu, teigė, kad N. V. pasakyta frazė buvo teiginys (100 b. l.), tuo tarpu akistatos metu I. B. teigė, jog N. išsakytas teiginys buvo nuomonė, nes ji garantuotai pasakė, kaip žinodama, kad V. yra dirbusi Vokietijoje prostitute (39 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu teigė, jog N. V. išsakytus žodžius suvokė kaip teiginį, taip pat nurodė, jog ji suprato, kad viską, ką pasakė tai buvo apie V. ir kad ji nei patikėjo, nei nepatikėjo, tuo ką pasakė N. V. (100-101 b. l.). Išanalizavus liudytojos I. B. parodymus negalima daryti besąlygiškos išvados, jog N. V. bendraudama su I. B. apšmeižė nukentėjusiąją V. G.-P., nes objektyviais duomenimis nėra galimybės nustatyti, ar tai buvo teiginys, ar nuomonė, ar klausimas. Nėra galimybės nustatyti, jog išsakytos frazės buvo išsakytos būtent apie nukentėjusiąją, nes ji nebuvo įvardinta išsakytuose žodžiuose, ir kaltinamosios frazė nebuvo išsakyta tiesiogiai nukentėjusiajai.

N. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog gandus apie V. darbą prostitute užsienyje buvo girdėjusi prieš tris metus ir ji iš kalbos tik paklausė kolegės I. B. apie kitos kolegės V. G.-P., neva prostitutės darbą užsienyje. Todėl kaltinamoji neturėjo tikslo paniekinti ar pažeminti nukentėjusios. Tuo tarpu liudytojos I. B. vertinimas yra subjektyvus, turint omenyje, jog jos santykiai su kaltinamąja taip pat yra konfliktiški, kadangi taip teigiama viso proceso metu. Tuo tarpu nukentėjusios ir liudytojos I. B. santykiai yra draugiški.

Dėl šmeižto akivaizdu, jog tokiais gandais nepatikėjo nei pati liudytoja I. B. nei V. S.. Nukentėjusioji teik ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu teigė, jog daugiau nei iš nieko tokių kalbų, jog ji dirbo prostitute Vokietijoje, negirdėjo. Vadinasi informacija nebuvo paskleista ir nebuvo pakirstas pasitikėjimas nukentėjusiąja.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010), todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į visų veikos požymių – objektyviųjų ir subjektyviųjų – išraišką konkrečiame nusikaltime. Baudžiamasis procesas turėtų būti šalutinė ginčų sprendimo priemonė, nes demokratinėje visuomenėje taikomos teisinės priemonės turi būti būtinos ir proporcingos siekiamiems tikslams.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys. Pažymėtina, kad vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka šiuo atveju prokurorui, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nenuginčijamų įrodymų, pagrindžiančių kaltinamosios objektyviąją bei subjektyviąją pusę (tiesioginę tyčią), nėra, todėl teismas daro išvadą, jog kaltinamosios kaltę grindžiančių įrodymų nesurinkta.

Nesant kaltinamosios veiksmuose nusikaltimo sudėties, N. V. išteisintina pagal BK 154 straipsnio 1 dalį (BPK 303 straipsnio 5 d.alies1 punktą).

Dėl civilinio ieškinio

V. G.-P. yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (24-24 b. l.). Kadangi N. V. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį išteisinama, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. G.-P. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Civilinė ieškovė turi teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

BPK 105 straipsnio 6 dalis nustato, kad tuo atveju, kai baudžiamoji byla pradedama pagal nukentėjusiojo pareiškimą, ir kaltinamasis išteisinamas, teismas turi teisę visas ar dalį proceso išlaidų priteisti iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Nagrinėjamu atveju N. V. dėl kaltinimų pagal BK 154 straipsnio 1 dalį buvo išteisinta, todėl iš jos nepriteistinos nukentėjusios V. G.-P. patirtos 900,00 Eur (122, 123-126 b. l.) išlaidos atstovo pagalbai apmokėti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. G.-P. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.