Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui G. K. S. dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresatų deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimamas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų – turto sunaikinimo, sugadinimo akto, mokėjimo nurodymo, Nekilnojamojo turto registro išrašo, pranešimo apie žalos atlyginimą, pretenzijos, ieškovės rašytinių paaiškinimų, Kauno apylinkės teismo sprendimo už akių vertinimą bei kitų rašytinių įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 27 d. vandeniu buvo sulietos namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto patalpos. Vanduo skverbėsi iš viršuje esančių patalpų, kurias įvykio metu valdė atsakovas. Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo 7.4 punkte nurodyta, kad atsakovui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į 11/50 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Šis įrašas buvo padarytas pagal notaro pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini). Asmenį, atsakingą už žalos atsiradimą, identifikavo ir pats nukentėjęs asmuo. Atsakovas įvykio dienai buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio metu pirmo aukšto patalpos buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad jos apdrausto turto remonto kaina sudaro 388,50 Eur ir išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką. Ieškovės apdraustas turtas buvo užlietas vandeniu iš atsakovui priklausančių patalpų, esančių antrame namo (duomenys neskelbtini), aukšte.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1015 straipsnis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovė išmokėjo draudimo išmokas dėl įvykio nukentėjusiems asmenims, todėl įgijo teisę reikalauti grąžinti išmokėtas sumas iš atsakovo. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tai yra nenugalima jėga arba nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-554/2007). Atsakovas turėjo pareigą rūpintis savo turtu ir kad jis nesukeltų žalos kitų asmenų turtui, tačiau savo pareigos nevykdė. Kadangi dėl atsakovo nevykdytų pareigų atsirado žala kito asmens turtui, ieškovei iš atsakovo priteistinas 388,50 Eur žalos atlyginimas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Ieškovė atsakovui nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos priskaičiavo už 217 pradelstas dienas įvykdyti piniginę prievolę dėl atsiradusios žalos 11,55 Eur kompensacinių palūkanų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę ieškovo reikalavimas priteisti 11,55 Eur kompensacines palūkanas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 straipsnis) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis ir 70,08 Eur išlaidos už teisinę pagalbą rengiant ieškinį (CPK straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad valstybei priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra mažesnė už valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo G. K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 388,50 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 50 ct) žalos atlyginimą, 11,55 Eur (vienuolikos eurų 55 ct) kompensacines palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (400,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 12 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 85,08 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų 08 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.