Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo L. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2847-877/2017 pagal ieškovės K. B. R. ieškinį atsakovui L. R. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė K. B. R. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo L. R. 347,27 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovei ir atsakovui priklauso po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) . Butas yra šildomas kieto kuro katilu. Atsakovas neperka kuro buto apšildymui, neprisideda pinigais prie perkamo kuro, nesirūpina buto šildymu, katilo priežiūra ir remontu. 2015-2016 m. šildymo sezonui ieškovė nupirko medžio briketų 2015-10-14 už 120 Eur, 2015-12-31 nupirko pjuvenų briketų už 125,01 Eur, 2016-02-18 nupirko pjuvenų briketų už 120,01 Eur. 2015 m. lapkričio mėn. už kamino valymą sumokėta 60 Eur, už valymo priemones 16,11 Eur, 2016-06-06 buvo išvalyta krosnis ir kaminas už 120 Eur. Iš viso šildymui ir šildymo sistemos priežiūrai išleista 561,13 Eur. Atsižvelgiant į atsakovo patalpų plotą 27,20 kv. m., jis privalo proporcingai prisidėti prie patirtų išlaidų – 133,30 Eur (27,2x561,13/114,50). Be to, atsakovas nuo 2015 m. gegužės pabaigos atjungė elektrą ieškovei priklausančiose patalpose ir užrakino elektros paskirstymo dėžutę. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė ieškovės teisę naudotis bendrąja nuosavybe- elektros tinklu, dėl ko ieškovė buvo priversta kviesti specialistus, kad jos naudojamos patalpos gautų iš kito nuo atsakovo nepriklausančio tinklo. Šie elektros pertvarkymo darbai ieškovei kainavo 122,45 Eur, todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovei padarytą žalą dėl elektros tinklo pertvarkymo bei 91,45 Eur už antstolės darbą fiksuojant pažeidimą.Atsakovas L. R.. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2015-10-14, kai kuras buvo nupirktas, dar nebuvo nutraukta šalių santuoka ir padalintas turtas, šalys vedė bendrą ūkį, lėšos buvo bendros, todėl ieškovė negali reikalauti kompensacijos. Kuras, skirtas 2015-2016 šildymo sezonui buvo nupirktas anksčiau, todėl vėl pirkti du kartus nebuvo būtinybės, be to, ieškovė kuro pirkimo su atsakovu nederino. Nesutinka atlyginti kamino valymo išlaidų, nes ieškovė 2015 m. pašalino kamino indėklus, kas ir sąlygojo kamino užsikimšimą. Butas buvo šildomas malkomis, o ne briketais. Nesutiko atlyginti už elektros pertvarkymo darbus, nes nuo santuokos nutraukimo 2015-11-16 jis vienas mokėjo už elektros energiją, nors ne kartą prašė ieškovės prie mokėjimų prisidėti. nuo 2015 m. lapkričio iki 2016 m. gegužės (antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo), jis patyrė 69,25 Eur išlaidų už elektrą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 133,30 Eur nuostoliams atlyginti bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (133,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2016-07-11 iki visiško sprendimo įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė.Teismas nustatė, kad šalių santuoka nutraukta 2015-12-29, ieškovės ieškinys dėl santuokos nutraukimo buvo priimtas 2014-09-10 nutartimi. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad 2015-10-14 santuokoje įgytas turtas dar nebuvo padalintas, kaip nepagrįstus, nes pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo santuokos nutraukimas sukelia teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2015-11-16 sprendimu, patvirtinus šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria buvo padalintas šalių santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas - butas, unikalus Nr. 1994-0019-3011:0004, esantis (duomenys neskelbtini) , po ½ dalį atiteko šalims ir nustatyta naudojimosi juo tvarka. Ieškovė naudojasi 26,56 kv. m. buto, o atsakovas - 27,2 kv. m., o 60,74 kv. m. nuosavybės teise priklauso A. K.. Visos namo patalpos šildomos bendrai kieto kuro krosnimi.Dėl nuostolių už kurą ir šildymo sistemos eksploataciją atlyginimo. Teismas nustatė, kad 2015-2016 m. šildymo sezonui kuro buvo nupirkta už 365,02 Eur. Kamino ir krosnies valymui išleista 196,11 Eur, iš viso 561,13 Eur. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į atsakovo patalpų plotą 27,20 kv. m., bei į jo, kaip bendraturčio pareigą apmokėti išlaidas namo šildymui ir jo eksploatacijai (CK 4.76 str.), jis privalo proporcingai prisidėti prie patirtų išlaidų – 133,30 Eur (27,2x561,13/114,50). Aplinkybė, kad atsakovas turi malkų, teismo vertinimu, nepašalina jo pareigos proporcingai prisidėti prie ieškovės įsigyto kuro namo šildymui atlyginimo bei nepaneigia jo teisės reikalauti iš ieškovės atlyginti jo įsigytų ir panaudotų malkų namo šildymui išlaidų, tačiau atsakovas jokių įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas, nepateikė, šioje byloje priešieškinio nereiškė. Atsakovas taip pat leistinais įrodymais nepaneigė, jog išlaidos kamino ir krosnies valymui buvo nebūtinos. Teismas deklaratyviais vertino atsakovo samprotavimus, kad indėklo išėmimas sąlygojo būtinybę valyti kaminą ir krosnį, kurie jokiais įrodymais nepagrįsti. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti atsakovo naudojamam nekilnojamajam turtui proporcingą sumą, ieškovės išleistą kuro įsigijimui ir kamino bei krosnies valymui yra įrodytas, pagrįstas kuro įsigijimą ir kamino bei krosnies valymo darbus patvirtinančiais dokumentais, todėl turi būti tenkinamas visiškai (CPK 178 str.).Dėl nuostolių už elektros apskaitos prietaiso įrengimą atlyginimo. Teismas iš byloje pateiktų įrodymų nustatė, kad ieškovė pirmoji pažeidė savo, kaip bendraturtės pareigą apmokėti už sunaudotą elektros energiją, ilgą laiką su atsakovu neatsiskaitė, ir tik atsakovui atjungus elektros į jos patalpas tiekimą (kas be abejonės neteisėta), nutarė įsirengti atskirai nuo atsakovo, tik jai vienai nuosavybės teise priklausantį elektros apskaitos prietaisą, kuriuo būtų apskaitoma ieškovės naudojamoms patalpoms tiekiama elektros energija. Ieškovė elektros apskaitos prietaisą įsirengė vienasmeniu sprendimu, savo asmeniniais tikslais, atskirai nuo atsakovo ir negavusi jo sutikimo. Šis apskaitos prietaisas nėra savininkų bendroji dalinė nuosavybė ir nėra bendro naudojimo objektas, todėl atsakovas neprivalo prisidėti prie jo įrengimo ir apmokėti ieškovės turėtas išlaidas, įrenginėjant jos asmeninį apskaitos prietaisą. Teismas padarė išvadą, kad šis ieškovės reikalavimas yra neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178 str.).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį dėl 133,30 Eur nuostolių atlyginimo už kurą ir šildymo sistemos eksploataciją bei 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos 133,30 Eur priteisimo ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Teismas neteisingai vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, apklaustų liudytojų parodymus, neįvertino ir nepasisakė apie atsakovo pateiktas foto nuotraukas. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu teismas pats turėjo galimybę įsitikinti, kad atsakovas yra apsirūpinęs kietuoju kuru namui šildyti. Ieškovė teigia, kad ji viena perka kurą buto šildymui, o atsakovas prie kuro pirkimo neprisideda. Ieškovės nupirkti briketai yra nesunaudoti ir iki šiol sukrauti prie sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini). Nors ieškovė ir pateikė išlaidų čekius byloje, tačiau ieškovės išlaidų čekiai, neįrodo, kad ieškovės nupirkti briketai buvo sunaudoti. Atsakovas prisideda prie namo šildymo malkomis, kurios buvo parodytos teismo išvažiuojamojo posėdžio metu. Šiomis malkomis namas apšildomas pagal poreikį; Tarp šalių nebuvo jokio susitarimo kiek ir kas turi šildyti bendrą katilą. Kadangi nebuvo bendro sutarimo, atsakovas norėjo kūrenti malkomis, kurias gali įsigyti dėl nedidelės pensijos, o ieškovė turėdama daugiau lėšų nupirko briketų. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:Teismas tinkami įvertino byloje esančius įrodymus. Byloje liudytojai nebuvo apklausti, todėl teismas jokių liudytojų parodymų nevertino ir negalėjo vertinti. Išvažiuojamasis teismo posėdis vyko 2017-03-01, t. y. 2016-2017 metų šildymo sezono laikotarpiu, o ieškiniu reikalaujama priteisti išlaidas už 2015-2016 m. šildymo sezoną, už tuos briketus, kurie jau prieš metus sunaudoti. Prie sandėlio sukrauti briketai buvo įsigyti kitam laikotarpiui, todėl nebuvo šios bylos ginčo objektas.Atsakovas nuo skyrybų proceso pradžios nustojo rūpintis namo šildymu, šildymo katilo priežiūra. Dėl bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo atsakovas pats tartis su ieškove ir trečiuoju asmeniu nenori.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Byloje kilo ginčas dėl atsakovo, kaip bendraturčio pareigos, atlyginti kitam bendraturčiui patalpų šildymo ir šilumos įrangos eksploatacijos išlaidų dalį.CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 str.). Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2015-11-16 sprendimu patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria buvo padalintas šalių santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas - butas, esantis(duomenys neskelbtini) ir 4/100 ūkinio pastato. Šis turtas po ½ dalį atiteko šalims ir nustatyta juo naudojimosi tvarka. VĮ Registrų centro duomenimis, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , 26,56 kv. m. naudojasi ieškovė, 27,2 kv. m. naudojasi atsakovas, o 60,74 kv. m. nuosavybės teise priklauso A. K.. Visos namo patalpos šildomos bendrai kieto kuro krosnimi.Ieškovė į bylą pateikė medžio ir pjuvenų briketų pirkimo dokumentus, iš kurių matyti, kad 2015-2016 m. šildymo sezonui kuro buvo nupirkta už 365,02 Eur. Kamino ir krosnies valymui išleista 196,11 Eur, iš viso ieškovė išleido 561,13 Eur. Apeliantas šių aplinkybių neginčija, tačiau nurodo, kad tai neįrodo, jog atsakovės nupirkti briketai buvo sunaudoti, nes apeliantas yra nusipirkęs malkų ir šiomis malkomis kūrena namą pagal poreikį. Jo nuomone, dėl šios priežasties iš jo nepagrįstai priteista ieškovei 133,30 Eur nuostolių atlyginimo.Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsižvelgiant į atsakovo patalpų plotą 27,20 kv. m., bei į jo, kaip bendraturčio pareigą apmokėti išlaidas namo šildymui ir jo eksploatacijai (CK 4.76 str.), jis privalo proporcingai prisidėti prie patirtų išlaidų, todėl pagrįstai iš atsakovo ieškovei priteisė 133,30 Eur (27,2x561,13/114,50). Ta aplinkybė, kad atsakovas turi malkų, nepašalina jo pareigos proporcingai prisidėti prie ieškovės įsigyto kuro namo šildymui atlyginimo. Be to, atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių malkų įsigijimo išlaidas, todėl nėra pagrindo nuspręsti kokias išlaidas dėl namo šildymo patyrė atsakovas. Nors ieškovas nesutinka su visa iš jo priteista 133,30 Eur suma, į kurią taip pat įeina kamino bei krosnies valymo išlaidos, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, kurių pagrindu būtų ginčijamos šios išlaidos, o tai reiškia, kad atsakovas nepaneigė ieškovės turėtų išlaidų dėl kamino ir krosnies valymo. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Šioje byloje apeliacinėje instancijoje tiek ieškovei, tiek atsakovui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Šalys vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, 100 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl atmetus atsakovo apeliacinį skundą, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ir apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.