Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Katarinos B. R. atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei bei įgaliotai atstovei A. N.,

atsakovui L. R., atsakovo atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, įgaliotam atstovui J. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Katarinos B. R. ieškinį atsakovui L. R. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta 2015-12-29 (1 t. b.l. 6). Ieškovės ieškinys dėl santuokos nutraukimo buvo priimtas 2014-09-10 nutartimi (1 t. b.l. 90). CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo santuokos nutraukimas sukelia teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms, todėl atsakovo argumentai, kad 2015-10-14 santuokoje įgytas turtas dar nebuvo padalintas, atmestini, kaip nepagrįsti.

Kauno apylinkės teismas 2015-11-16 sprendimu patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria buvo padalintas šalių santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas - butas, unikalus Nr. 1994-0019-3011:0004 – 10049,81 Eur vertės , esantis (duomenys neskelbtini)4/100 ūkinio pastato, unikalus Nr. 1994-0019-2058 po ½ dalį atiteko šalims ir nustatyta naudojimosi juo tvarka: Katarinai B. R. paskiriama naudotis gyvenamąja patalpa, pažymėta plane indeksu 1-3, 15.40 kv. m. ploto, rūsiu, esančiu po koridoriumi, plane pažymėtu indeksu 1 -1; L. R. paskiriama naudotis gyvenamąja patalpa, pažymėta plane indeksu 1-4, 16,04 kv. m. ploto, rūsiu, esančiu po virtuve plane pažymėta indeksu 1-5; Katarinai B. R. ir L. R. bendrai naudotis paskiriama šios bendro naudojimo patalpos: 1-5, 9,27 kv. m. ploto, 1-6, 0,96 kv. m. ploto, 1-2, 3,55 kv. m. ploto ,1-1, 2,43 kv. ploto, 1-7, 6,11 kv. m. ploto; VĮ Registrų centras duomenimis, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), 26,56 kv. m. naudojasi ieškovė, 27,2 kv.m. naudojasi atsakovas, o 60,74 kv.m. nuosavybės teise priklauso A. K. (1 t. b.l. 11 - 14). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad visos namo patalpos šildomos bendrai kieto kuro krosnimi.

L. B. 2015-10-14 išrašė PVM sąskaitą- faktūrą 120 Eur sumai už medžio briketus (1 t. b. l. 15) ir krovinio važtaraštį adresu (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 16). 2015-12-21 ir 2016-02-18 UAB „Strielčių prekyba“ A. N. pardavė pjuvenų briketus atitinkamai 125,01 Eur ir 120,01 Eur sumai (1 t. b. l. 18, 19). Pagal 2015-11-27 ir 2016-06-06 prekių (paslaugų) pirkimo- pardavimo kvitus S. B. A. N. suteikė kaminų valymo paslaugą 60 Eur ir 120 Eur sumai, 2015-11-18 buvo įsigytos valymo priemonės (1 t. b.l. 17, 20).

2015-05-30 Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyrius nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. K. pranešimą, kuriame ji nurodė, kad atsakovas grasina nukirpti elektros laidus (1 t. 21 b.l.). 2015-06-23 pranešimu A. K. nurodo, kad L. R. atjungė 1 aukšto elektrą, patekimas prie el. skydo yra rakinamas (1 t. b. l. 22). Kauno apygardos prokuratūra 2015-07-15 nutarimu A. K. skundą atmetė (1 t. b. l. 23-24).

2016-05-26 antstolė R. S. konstatavo faktines aplinkybes, kad elektros nėra nė vienoje atsakovės naudojamoje patalpoje, elektros skydelis užrakintas (1 t. b.l. 30-36).

Iš atsakovo pateiktų kvitų matyti, kad už elektros energiją nuo 2015-11-24 iki 2016-06-13 iš viso sumokėta 69,25 Eur (1 t. b.l. 44-47).

Byloje kilo ginčas, ar bendraturtis turi atlyginti kitam bendraturčiui nuostolių dalį dėl atskiro elektros apskaitos prietaiso įrengimo bei apmokėti šildymo ir šilumos įrangos eksploatacijos išlaidų dalį.

CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 str.). Namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 str. 1 d.).

Dėl nuostolių už kurą ir šildymo sistemos eksploataciją atlyginimo

Iš ieškovės pateiktų medžio ir pjuvenų briketų pirkimo dokumentų matyti, kad 2015-2016 m. šildymo sezonui kuro buvo nupirkta už 365,02 Eur. Kamino ir krosnies valymui išleista 196,11 Eur, iš viso 561,13 Eur. Atsižvelgiant į atsakovo patalpų plotą 27,20 kv.m., bei į jo, kaip bendraturčio pareigą apmokėti išlaidas namo šildymui ir jo eksploatacijai (CK 4.76 str.), jis privalo proporcingai prisidėti prie patirtų išlaidų – 133,30 Eur (27,2x561,13/114,50). Atsakovas ir jo įgaliotas atstovas J. R. išvažiuojamojo posėdžio metu parodė jų ūkio pastate turimas malkas, teigė, kad prisideda prie namo šildymo. J. R. teigė, kad malkomis jam buvo išmokama dalis darbo užmokesčio. Ieškovės ūkio pastate taip pat yra malkų. Tai, kad atsakovas turi malkų, nepašalina jo pareigos proporcingai prisidėti prie ieškovės įsigyto kuro namo šildymui atlyginimo bei nepaneigia jo teisės reikalauti iš ieškovės atlyginti jo įsigytų ir panaudotų malkų namo šildymui išlaidų, tačiau atsakovas jokių įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas, nepateikė, šioje byloje priešieškinio nereiškė. Atsakovas taip pat leistinais įrodymais nepaneigė, jog išlaidos kamino ir krosnies valymui buvo nebūtinos. Jo deklaratyvūs samprotavimai, kad indėklo išėmimas sąlygojo būtinybę valyti kaminą ir krosnį, jokiais įrodymais nepagrįsti. Ieškovė prašo priteisti atsakovo naudojamam nekilnojamajam turtui proporcingą sumą, ieškovės išleistą kuro įsigijimui ir kamino bei krosnies valymui, todėl šis jos reikalavimas įrodytas, pagrįstas kuro įsigijimą ir kamino bei krosnies valymo darbus patvirtinančiais dokumentais, todėl tenkintinas visiškai (CPK 178 str.).

Dėl nuostolių už elektros apskaitos prietaiso įrengimą atlyginimo

CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 1 d.). Šie prievoliniai teisiniai santykiai atsiranda esant žalos padarymo faktui, t. y. tam, kad ieškovė turėtų teisę reikalauti atlyginti žalą, o atsakovas – pareigą ją atlyginti, turi būti nustatyti visi civilinės atsakomybės elementai– patirta žala, atsakovo neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp šios veikos ir žalos bei kaltė (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais; ja siekiama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią kreditoriaus turtinę padėtį. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi, ieškovė pirmiausia privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus.

.Atsakovo teigimu, ieškovė ilgą laiką – 7 mėnesius nuo 2015-11-24 iki 2016-06-13 - nemokėjo už jos naudojamoms patalpoms tiekiamą elektros energiją (po to, kai 2014-09-10 nutartimi Kauno apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla dėl šalių santuokos nutraukimo bei 2015-11-25 priimtas sprendimas dėl šalių santuokos nutraukimo). Net ir įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, kuriuo buvo padalintas šalių turtas ir nustatyta naudojimosi juo tvarka, jokių veiksmų dėl elektros sunaudojimo apskaitos ir apmokėjimo už ją šalys bendru susitarimu nesiėmė. 2016-05-26 antstolė R. S. konstatavo faktines aplinkybes, kad elektros nėra nė vienoje atsakovės naudojamoje patalpoje, elektros skydelis užrakintas (1 t. b.l. 30-36). Tačiau iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė pirmoji pažeidė savo, kaip bendraturtės pareigą apmokėti už sunaudotą elektros energiją, ilgą laiką su atsakovu neatsiskaitė, ir tik atsakovui atjungus elektros į jos patalpas tiekimą (kas be abejonės neteisėta), nutarė įsirengti atskirai nuo atsakovo, tik jai vienai nuosavybės teise priklausantį elektros apskaitos prietaisą, kuriuo būtų apskaitoma ieškovės naudojamoms patalpoms tiekiama elektros energija. Elektros apskaitos prietaisas, kurį asmeniniais tikslais ieškovė įsirengė, pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas nepriskirtinas prie bendro naudojimo įrangos. Ieškovė neprašė, o ir atsakovas nėra davęs ieškovei sutikimo rangos darbams atlikti. Jokių įrodymų, kad ieškovė patyrė nuostolius dėl to, kad kurį laiką negalėjo naudotis elektra, byloje nėra. Ieškovė jokių įrodymų, kad būtų atlyginusi atsakovui dalį jo sumokėtų sumų už ieškovės sunaudotą elektros energiją nepateikė. Ieškovė dėl tokių atsakovo veiksmų dėl naudojimosi bendru turtu į teismą, kaip tai numato įstatymas, nesikreipė, tačiau be atsakovo sutikimo, nesilaikydama CK 4.75 straipsnio nuostatų reikalavimų, įsirengė atskirą elektros apskaitos prietaisą, t.y. ieškovė neįrodė, kad žala atsirado ne dėl jos pačios valios, o dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Ieškovė, teigdama, kad patyrė nuostolių, turėjo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, žala atsirado dėl atsakovo kaltės ir yra priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos. Šioje byloje ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (CPK 178 str.).

Įvertinus nustatytas aplinkybes, spręstina, kad ieškovė elektros apskaitos prietaisą įsirengė vienasmeniu sprendimu, savo asmeniniais tikslais, atskirai nuo atsakovo ir negavusi jo sutikimo. Šis apskaitos prietaisas nėra savininkų bendroji dalinė nuosavybė ir nėra bendro naudojimo objektas, todėl atsakovas neprivalo prisidėti prie jo įrengimo ir apmokėti ieškovės turėtas išlaidas, įrenginėjant jos asmeninį apskaitos prietaisą. Šis reikalavimas neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178 str.).

Ieškovės patirtos išlaidos antstolei fiksuojant faktines aplinkybes dėl elektros nebuvimo ir elektros tiekimo skydelio užrakinimo buvo reikalingos ieškovės reikalavimui pagrįsti bei susidariusiai situacijai užfiksuoti, todėl priskirtinos prie ieškovės patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, tačiau su tuo susijusio pagrindinio reikalavimo netenkinus, jos ieškovei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 178 str.).

Dėl procesinių palūkanų

Tenkinus pagrindinį reikalavimą iš dalies (133,30 Eur), tenkintinas ir reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d., 6.256 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Šioje byloje tiek ieškovei, tiek atsakovui buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Tiek ieškovė, tiek atsakovas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, 100 procentų atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl nepriklausomai nuo to, kokia dalis reikalavimų patenkinta, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ir apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti Katarinai B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 133,30 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus) nuostoliams atlyginti bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (133,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2016-07-11 iki visiško sprendimo įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.