Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas – Algimantas Smolskas, susipažinęs su Kauno apylinkės teismo atsiųsta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-189-825-2013 pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – V. T. skundą dėl 2013-04-16 nutarimo skirti administracinę nuobaudą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-1649794-12 su V. T. apeliaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2013-06-07 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byla siųstina Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui arba šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui spręsti apeliantės – V. T. apeliacinio skundo perdavimo išnagrinėti kitam apygardos teismui klausimą.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010; 2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2013).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Dar romėnų teisė yra suformulavusi principą, jog niekas negali būti teisėjas savo paties byloje (Nemo iudex in propria causa). Aplinkybė, kad nukentėjusiuoju byloje pripažintas asmuo – M. P. yra Kauno apygardos teismo valstybės tarnautojas (teisėjo padėjėjas), apeliantei, o taip pat bet kuriam pašaliniam (objektyviam) stebėtojui gali kelti abejonių objektyviu ir nešališku jos apeliacinio skundo nagrinėjimu Kauno apygardos teisme. Nors teisėjo padėjėjo pareigybė nėra tiesiogiai susijusi su teisingumo vykdymu (bylų nagrinėjimu ir ginčų dėl teisės sprendimu), tai neeliminuoja fakto, jog dirbdamas Kauno apygardos teisme, šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje, kurio teisėjai apeliacine tvarka nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas, M. P. yra su Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjais tiesiogiai pažįstamas, bendrauja su jais dalykiniais klausimais, todėl galimai gali mėginti paveikti teismo, sprendžiančio V. T. administracinės atsakomybės klausimą, nuomonę.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso normos, susijusios su administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procesu, detaliai nereglamentuoja tvarkos, kuria sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo bylos perdavimo iš teismo, kuriam byla teisminga, klausimas. Vadinasi, šiuo atveju yra naudotinasi įstatymo analogija ir taikytinos teisės normos, reglamentuojančios giminingus (panašius) atvejus. Administracinis teisės pažeidimas laikytinas viešosios teisės pažeidimu kaip ir baudžiamasis nusižengimas ar nusikaltimas, todėl sprendžiant administracinio teisės pažeidimo bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, klausimą pagal įstatymo analogiją (analogia legis) taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 229 str., numatantis galimybę perduoti bylą iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui, kai tai yra reikalinga siekiant užtikrinti svarbius teisingumo interesus, ir priskiriantis šio klausimo sprendimą Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko arba šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko kompetencijai. Šiuo atveju svarbiu teisingumo interesu yra laikytinas siekis laiduoti apeliantei nešališką ir objektyvų jos apeliacinio skundo išnagrinėjimą. Be to, pagal įstatymo analogiją pasivadovautina ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 str. 5 d., kurioje numatyta, jog kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, ji privalomai perduodama nagrinėti kitam teismui, o klausimo dėl bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui sprendimas pagal LR CPK yra priskiriamas Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko arba Civilinių bylų skyriaus pirmininko kompetencijai.

Atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau išdėstyta, ir pagal įstatymo analogiją vadovaudamasis LR BPK 229 str. 1 d., 2 d. 2 p., LR CPK 34 str. 5 d., Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-189-825-2013 pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – V. T. skundą dėl 2013-04-16 nutarimo skirti administracinę nuobaudą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-1649794-12 kartu su V. T. apeliaciniu skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2013-06-07 nutarimo siųsti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui arba šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui spręsti apeliantės (administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens) – V. T. pareikštą prašymą dėl apeliacinio skundo perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

Patvirtintas nutarties kopijas pasiųsti proceso dalyvių ir Kauno apylinkės teismo žiniai.

Nutartis neskundžiama.