Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas Saulius Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-18-185-2014

Procesinio dokumento kategorijos: 2.4.6.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

2014 m. sausio 9 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Valdo Petro Meidaus ir Sigito Bagdonavičiaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios J. T. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo J. T. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 str. 1 d. (trys veikos) ir BK 182 str. 1 d., ir nuteista:

- pagal BK 300 str. 1 d. (veika padaryta 2009-07-01) 10 MGL (1300,00 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 300 str. 1 d. (veika padaryta 2009-12-31) 10 MGL (1300,00 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 300 str. 1 d. (veika padaryta 2009-08-17 – 2012-10-01) 10 MGL (1300,00 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 182 str. 1 d. 15 MGL (1950,00 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir J. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 21 MGL (2730,00 Lt) dydžio bauda.

Tenkinta dalis civilinio ieškovo ŽŪK (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kooperatyvas) ieškinio ir priteista kooperatyvui iš J. T. 5358,36 Lt turtinės žalos.

Civiliniam ieškovui ŽŪK (duomenys neskelbtini) priteista iš J. T. 847,00 Lt advokato padėjėjo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

J. T. nuteista už tai, kad 2009-07-01, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kooperatyvo (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose Kupiškio m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), žemės nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytoje tarp R. I. ir ŽŪK (duomenys neskelbtini), pasirašydama R. I. vardu tyčia suklastojo tikrą dokumentą ir, grąžindama sutartį ŽŪK (duomenys neskelbtini) administracijai, žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė ir panaudojo.

J. T. nuteista ir už tai, kad 2009-12-31, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kooperatyvo (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose Kupiškio m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp R. I. ir ŽŪK (duomenys neskelbtini), priede pasirašydama R. I. vardu tyčia suklastojo tikrą dokumentą ir, grąžindama sutartį ŽŪK (duomenys neskelbtini) administracijai, žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė ir panaudojo.

J. T. taip pat nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2009-08-17 iki 2012-10-01, kooperatyvo (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose Kupiškio m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), išrašydama pinigų išmokėjimo kvitus: 2010-03-30 – 150 Lt 2 ct, 2010-04-30 – 150 Lt 2 ct , 2010-09-01 – 150 Lt 2 ct, 2010-10-15 – 150 Lt 2 ct, 2010 m. lapkričio mėn. – 150 Lt 2 ct, 2011-02-28 – 150 Lt 2 ct, 2011-06-30 – 150 Lt 2 ct, 2011-07-31 – 150 Lt 2 ct, 2011-09-30 – 150 Lt 2 ct, 2011-10-30 – 150 Lt 2 ct, 2011-12-30 – 150 Lt 2 ct, 2012 m. vasario mėn. – 150 Lt 2 ct, 2012 m. balandžio mėn. – 150 Lt 2 ct, 2012-05-31 – 150 Lt 2 ct, 2012-09-30 – 150 Lt 2 ct ir grafoje „pinigus gavau“ pasirašydama už R. I. tyčia suklastojo tikrus dokumentus ir, grąžindama kvitus ŽŪK (duomenys neskelbtini) administracijai, žinomai suklastotus tikrus dokumentus laikė ir panaudojo.

Be to, J. T. nuteista ir už tai, kad laikotarpiu nuo 2009-08-17 iki 2012-10-01, kooperatyvo (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose Kupiškio m., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), remdamasi suklastota 2009-07-01 žemės nuomos sutartimi, veikdama kaip įgaliota ŽŪK (duomenys neskelbtini) atstovė, pagal kooperatyvo (duomenys neskelbtini) išrašytus kasos išlaidų orderius: 2009-08-17 – 139,43 Lt, 2009-09-01 – 139,43 Lt, 2009-10-15 – 139,43 Lt, 2009-11-02 – 139,43 Lt, 2009-12-14 – 139,43 Lt, 2010-02-01 – 160,61 Lt, 2010-03-01 – 150,02 Lt, 2010-03-31 – 150,02 Lt, 2010-06-15– 150,02 Lt, 2010-06-30 – 150,02 Lt, 2010-08-04 – 150,02 Lt, 2010-08-31 – 150,02 Lt, 2010-10-14 – 150,01 Lt, 2010-11-02 – 150,02 Lt, 2010-11-30 – 150,02 Lt, 2011-01-03 – 150,02 Lt, 2011-01-31 – 150,02 Lt, 2011-02-28 – 150,03 Lt, 2011-03-31 – 150,02 Lt, 2011-05-02 – 150,02 Lt, 2011-06-30 – 150,02 Lt, 2011-08-01 – 150,02 Lt, 2011-08-31 – 150,02 Lt, 2011-09-30 – 150,02 Lt, 2011-11-02 – 150,02 Lt, 2011-11-30 – 150,02 Lt, 2011-12-30 – 150,02 Lt, 2012-01-31 – 150,02 Lt, 2012-02-29 – 150,02 Lt, 2012-04-16 – 150,02 Lt, 2012-04-30 – 150,02 Lt, 2012-05-31 – 150,02 Lt, 2012-07-02 – 150,02 Lt, 2012-08-16 – 150,02 Lt, 2012-09-17 – 150,02 Lt, 2012-10-01 – 150,02 Lt, iš viso per 36 kartus apgaule paimdama grynuosius pinigus, skirtus R. I. už žemės sklypo nuomą, ir juos pasisavindama, savo naudai įgijo svetimą – ŽŪK (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą - 5358,36 Lt.

Civilinio ieškovo atstovė tvirtina, kad Kupiškio rajono apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į kaltinamosios elgesį bylos nagrinėjimo metu, kuomet J. T. stengėsi sudaryti įspūdį, jog yra visiškai naivi ir nesupranta, kodėl yra teisiama už savo elgesį, kuris, jos manymu, buvo sąžiningas ir teisėtas. Teismas pažymėjo, jog J. T. yra įgijusi vidurinį išsilavinimą, turi didelę gyvenimišką patirtį bei yra dirbusi ir dirba atsakingose pareigose. Nuosprendyje teismas nurodė, jog „netinkamas asmens elgesys negali būti pateisinamas niekuo nepagrįstu klaidingu įsitikinimu, jog elgesys atitinka teisės normas“.

J. T. skunde nurodo, jog kooperatyvo (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys yra nepagrįstas, kadangi kooperatyvas jokios žalos esą nepatyrė - pinigai buvo skirti ir priklausė R. I.. Su tokiais teiginiais civilinio ieškovo atstovė nesutinka, pritardama Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendyje pateiktiems argumentams apie kooperatyvą (duomenys neskelbtini), kaip tinkamą civilinį ieškovą, kadangi R. I. nežinojo apie jo vardu sudarytą sutartį bei jo vardu gaunamus pinigus. Atitinkamai R. I. nebuvo susitaręs su kooperatyvu dėl sutarties sąlygų, todėl R. I. negali būti laikomas tinkamu civiliniu ieškovu. Be to, kaip jau minėjo, R. I. bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog tuo atveju, jeigu jis būtų žinojęs, kad kooperatyvas mokės pinigus už žemės sklypo nuomą, jis nebūtų leidęs kooperatyvui naudotis žeme nemokamai. Todėl R. I. teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę pareikalauti atsiskaityti už žemės nuomą.

Mano, kad byloje įrodyta, jog J. T. apgaulės būdu pasisavino kooperatyvo (duomenys neskelbtini) pinigus - suklastojo nuomos sutartį, jos pakeitimą ir pagal kasos išlaidų orderius gaudavo iš civilinio ieškovo pinigus, pateikdavo civiliniam ieškovui suklastotus pinigų išmokėjimo kvitus. Civiliniu ieškovu, vadovaujantis BPK nuostatomis, pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Byloje įrodyta, jog dėl J. T. nusikalstamų veikų kooperatyvas (duomenys neskelbtini) patyrė turtinę žalą ir todėl Kupiškio rajono apylinkės teismas kooperatyvo naudai iš J. T. pagrįstai priteisė 5 358,36 Lt.

Atsikirtime į apeliacinį skundą prašoma iš J. T. kooperatyvui (duomenys neskelbtini) priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti teisės aktų nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis R. I. pateiktame atsikirtime į apeliacinį skundą nurodo, kad apylinkės teismas išsamiai, visapusiškai išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir pagrįstai J. T. pripažino kalta už pinigų pasisavinimą, dokumentų klastojimą. Vizualiai žiūrint į kasos orderius matyti, kad ant jų yra ne jo parašai. J. T. padarė žalą ŽŪK (duomenys neskelbtini), nes iš jos ėmė pinigus už žemės nuomą, skirtus jam. Prašo apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Teismo posėdyje nuteistoji J. T. atsiėmė dalį apeliacinio skundo, t. y. prašė nebeskirti ekspertizės, o tik ją išteisinti. Nuteistosios gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti, tačiau apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir J. T. veiksmus, atsižvelgiant į tai, kad ji veikė vieninga tyčia, vertinti ne kaip atskiras keturias nusikalstamas veikas, o kaip vieną veiką, bausmes subendrinti ne dalinio sudėjimo, bet apėmimo būdu. Civilinio ieškovo atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Tenkinama J. T. apeliacinio skundo dalis, skundžiamas Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013-09-06 nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 ir 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 str. 1 d. nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu, apeliaciniu skundu bei pateiktais atsikirtimais į apeliacinį skundą, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą (papildomai apklaususi nuteistąją J. T., nukentėjusįjį R. I., liudytojus J. D., L. V., kaip liudytojus apklaususi V. D., V. T., N. I., susipažinusi su naujai pateiktais dokumentais – 2012-08-28 Biržų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pieno supirkimo punkto patikrinimo aktu Nr. 24PSP-33, 2009-01-01 elektros tiekimo ir atsiskaitymo sutartimi Nr. 09-01-01, 2008-04-04 darbo sutartimi, sudaryta su J. T., 2013-04-29 įsakymu dėl pieno supirkimo punkto veterinarinio registravimo ir atpažinimo numerio panaikinimo Nr. 24V-12) konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai, pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertino įrodymus, pagrįstai J. T. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir ją pripažino kalta dėl dokumentų (2009-07-01 žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-12-31 priedo prie žemės nuomos sutarties ir pinigų išmokėjimo kvitų) klastojimo ir sukčiavimo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, spręsdamas nuteistosios J. T. kaltės klausimą, rėmėsi patikimais ir leistinais bylos įrodymais, kruopščiai juos ištyrė ir įvertino. Išvados dėl J. T. kaltės jai suklastojus tikrus dokumentus, juos laikius ir panaudojus bei apgaulės būdu įgijus svetimą turtą (sukčiavus) atitinka nustatytas bylos aplinkybes ir skundžiamame nuosprendyje išsamiai motyvuotos. Kolegija neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo atliktu įrodymu vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl apeliantės kaltės. Tačiau aukštesnės instancijos teismas šiuo atveju visiškai sutinka su prokuroro apeliacinės instancijos teisme išsakyta pozicija, kad apylinkės teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą nuteistosios J. T. veiksmus kvalifikuodamas kaip keturis atskirus nusikaltimus (pagal BK 300 str. 1 d. tris veikas ir vieną veiką pagal BK 182 str. 1 d.) bei netinkamai subendrino bausmes ir paskyrė neteisingą galutinę bausmę, todėl skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis dėl J. T. veiksmų netinkamo juridinio vertinimo ir paskirtos neteisingos bausmės keičiamas.

Nuteistoji J. T. apeliaciniu skundu prašo ją išteisinti, teigia, kad jos veiksmuose nėra nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., sudėties požymių, o būtent tyčios, t. y., apeliantė mano, kad byloje nenustatyta, jog ji tyčia, siekdama naudos sau, suklastojo žemės nuomos sutartį, jos priedą bei pinigų išmokėjimo kvitus ir pasisavino kooperatyvui (duomenys neskelbtini) priklausiusius pinigus. Teisėjų kolegija šiuos nuteistosios argumentus vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti atsakomybės ir juos atmeta. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistoji J. T., pasirašydama už R. I. žemės nuomos sutartį, sutarties priedą ir pinigų išmokėjimo kvitus, tyčia suklastojo šiuos tikrus dokumentus ir juos panaudodama (pateikdama kooperatyvo (duomenys neskelbtini) administracijai) apgaulės būdu, savo naudai įgijo svetimą kooperatyvui (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, t. y. 5358,36 Lt, skirtus R. I. už žemės sklypo nuomą.

Apeliaciniame skunde J. T. neigia pasirašiusi 2009 m. liepos 1 d. žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodo, kad ją pasirašė R. I. arba jo žmona N. I.. Šią aplinkybę bei tai, kad ne ji pasirašė priede prie žemės nuomos sutarties apeliantė ginčijo ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, prašė skirti rašysenos ekspertizę, tačiau vėliau po papildomo įrodymų tyrimo atlikimo apeliacinės instancijos teisme šį prašymą atsiėmė. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybių, t. y. to, kad ji pati už R. I. pasirašė žemės nuomos sutartyje, priede prie žemės nuomos sutarties ir ant pinigų išmokėjimo R. I. kvitų, apeliantė neneigė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Taigi J. T. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme pripažino šiuose dokumentuose klastojusi R. I. parašą, t. y. pripažino klastojusi tikrus dokumentus. Todėl teisėjų kolegija šiuo atveju visiškai pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad visi J. T. už R. I. pasirašyti dokumentai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., dalyką, nes šie dokumentai yra tam tikrų juridinių faktų įrodymas. Pasirašant už kitą asmenį laikoma, kad dokumentas suklastojamas, nes tokiu būdu kitam asmeniui sukuriamos teisės ir pareigos, apie kurias jam nėra žinoma.

Byloje nustatyta, kad J. T. už R. I. pasirašytus tikrus dokumentus – žemės nuomos sutartį ir sutarties priedą laikė ir panaudojo, t. y. pateikė kooperatyvo (duomenys neskelbtini) administracijai. Remiantis šiomis sutartimis R. I. laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2012 m. spalio 1 d. kas mėnesį buvo mokami pinigai už žemės nuomą (po 150 Lt), iš viso buvo išmokėta 5358,36 Lt (šią sumą patvirtina į bylą pateikti pinigų išmokėjimo kvitai ir kasos pajamų orderiai). Šie pinigai R. I. pagal pinigų išmokėjimo kvitus buvo mokami per J. T.. Jau minėta, kad pinigų išmokėjimo kvituose vietoje R. I. pasirašydavo pati J. T., kuri tuos kvitus grąžindavo kooperatyvo administracijai. Apeliantė neneigė, kad kas mėnesį iš kooperatyvo (duomenys neskelbtini) paimdavo R. I. už žemės sklypo nuomą skirtus pinigus (po 150 Lt), tačiau tvirtino R. I. tų pinigų neperduodavusi, nes manė, kad jie teisėtai priklauso jai už nuosavybės teise jai priklausančio pieno punkto, stovėjusio ant R. I. žemės, nuomą, iš kurių dalį (50 Lt) ji kas mėnesį atiduodavo L. V. už atvestą vandenį ir elektrą. Be to, apeliantės teigimu, ji tai darė su kooperatyvo direktorės J. D., kooperatyvo buhalterijos darbuotojos ir R. I., kuris pagal žodinę sutartį jai leido nemokamai naudotis jo žeme, žinia t. y. nuteistoji jokios apgaulės savo veiksmuose nematė. Tačiau teisėjų kolegija šiuo atveju visiškai pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad nuteistoji nėra visiškai naivi, nors tokį įspūdį stengiasi sudaryti, turi vidurinį išsilavinimą, didelę gyvenimišką patirtį ir dirbusi bei dirbanti pakankamai atsakingose pareigose, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji nesuprato savo neteisėto elgesio ir kad jos veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios.

Byloje nustatyta, kad pirmoji sutartis dėl nuomos žemės sklypo, ant kurio stovėjo J. T. pieno supirkimo punktas, buvo sudaryta ne su nukentėjusiuoju R. I., o su kitu asmeniu – R. A.. Atsiskaitymą už žemės sklypo nuomą su R. A. kooperatyvas (duomenys neskelbtini) vykdė tokiu pat būdu - per nuteistąją J. T.. J. T. pirmosios instancijos teisme parodė, kad visus pinigus pagal sutartį su R. A. ji atiduodavo R. A., sau nepasilikdavo „nė kapeikos“. Taigi priešingai nei nagrinėjamu atveju, tuo metu J. T. neatrodė, jog R. A. skirti pinigai yra pinigai, skirti jai už pieno punkto nuomą, ką pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė ir apylinkės teismas. Be to, pažymėtina, kad nuteistoji J. T. pirmosios instancijos teisme negalėjo paaiškinti, kodėl pati tiesiogiai nesikreipė į kooperatyvą ir neprašė pinigų už pieno punkto nuomą, jeigu, jos teigimu, visos vedėjos už tai gaudavo pinigus, o R. I. skirtus pinigus už žemės nuomą laikė pinigus, skirtus jai už pieno supirkimo punkto nuomą. Kaip liudytoja apklausta kooperatyvo (duomenys neskelbtini) direktorė J. D. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad J. T. pati tiesiogiai būtų galėjusi gauti pinigus už pieno punkto nuomą, jeigu kooperatyvui būtų nurodžiusi, kad R. I. pinigų nereikalauja ir jų jam mokėti už žemės nuomą nereikia, o pinigus reikia mokėti jai už pieno punkto nuomą. Tačiau, liudytojos teigimu, J. T. asmeniškai sau nuomos mokesčio už pieno supirkimo punktą neprašė, todėl jai jokie pinigai mokami nebuvo. J. D. tvirtino visą laiką maniusi, kad pinigai už žemės nuomą yra mokami R. I., t. y. asmeniui, su kuriuo kooperatyvas ir buvo sudaręs žemės nuomos sutartį, nežinojo, kad pinigus J. T. pasiima sau. Šie liudytojos J. D. parodymai paneigia nuteistosios apeliacinio skundo teiginius, kad kooperatyvui buvo žinoma apie tai, jog R. I. skirti pinigai už žemės nuomą iš tikrųjų buvo skirti apeliantei už jai priklausančio pieno punkto nuomą. Kad kooperatyvui nebuvo žinomos šios aplinkybės patvirtina ir pačios nuteistosios pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, kad kooperatyvui apie tai, jog R. I. nereikia pinigų už žemės nuomą, ji nieko nesakiusi. Be to, byloje nustatyta, kad kooperatyvas (duomenys neskelbtini) teisės aktų nustatyta tvarka valstybei mokėjo pajamų mokestį už R. I., todėl J. T. paaiškinimas, esą tarp kooperatyvo ir jos buvo susitarimas jai mokėti pieno punkto nuomos mokestį aptartu būdu, yra visiškai nelogiškas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. T. pieno punkto nuomos nemokėjo ir ankstesnis kooperatyvo vadovas (V. D.), o pirmosios instancijos teisme paklausta, dėl kokių priežasčių ji nereikalavo nuomos mokesčio iš ankstesnio kooperatyvo vadovo, J. T. nurodė, kad pagailėjo (duomenys neskelbtini). Tokie nuteistosios paaiškinimai, atsižvelgiant į tai, kad kooperatyvas visiems asmenims, kurie su jais buvo sudarę sutartis, mokėjo pinigus (V. D., J. D. parodymai), yra nelogiškas. Pažymėtina ir tai, kad kasos išlaidų orderiuose, kuriuose nuteistoji pasirašė už R. I., aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad pinigai (150 Lt) mokami R. I. už nuomą, kas tik dar kartą patvirtina, kad kooperatyvui nebuvo žinoma, jog R. I. skirtus pinigus sau pasiima J. T. ir kartu paneigia apeliantės skundo argumentus, kad ji pinigus ėmė teisėtai. Taigi atsižvelgusi į šias išdėstytas aplinkybes kolegija neturi jokio pagrindo abejoti tuo, kad apeliantė nesuvokė savo neteisėto elgesio ir neturėjo jokios tyčios klastoti bei apgaulės būdu pasisavinti svetimus pinigus.

Aplinkybę, kad nuteistoji visiškai suprato savo neteisėtą elgesį ir veikė tiesiogine tyčia patvirtina ir tai, kad J. T., tiek paimdama, tiek ir grąžindama žemės nuosavybės dokumentus R. I., jam nieko nesakė, kad mokestį už žemės nuomą iš tikrųjų moka kooperatyvas, o ne ji. Nors R. I. ir parodė, kad jis žodine sutartimi leido J. T. nemokamai naudotis savo žemės sklypu, ant kurio stovėjo jos pieno supirkimo punktas, tačiau tvirtino nežinojęs, kad pinigus už sklypo nuomą ketina mokėti ne J. T., o kooperatyvas (duomenys neskelbtini). R. I. tvirtino, kad kooperatyvui nebūtų leidęs nemokamai naudotis jo žeme, t. y. jeigu būtų žinojęs, kad pinigus moka kooperatyvas, jis tų pinigų nebūtų atsisakęs. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad J. T. paprašius jis davė savo žemės nuosavybės dokumentus, tačiau juos jam grąžindama nuteistoji apie sudarytą žemės nuomos sutartį nieko neminėjo, jis jokiose sutartyse dėl žemės nuomos su kooperatyvu (duomenys neskelbtini) nepasirašinėjo, apie tai, kad (duomenys neskelbtini) daugiau kaip trejus metus jam kas mėnesį mokėjo po 150 Lt už žemės nuomą, nežinojo, dokumentuose prie jo pavardės yra ne jo parašai. Kolegija neturi jokio pagrindo netikėti R. I. parodymais, kad jam nebuvo žinoma apie sudarytą žemės nuomos sutartį ir jos pagrindu kas mėnesį išmokamą žemės nuomos mokestį, nes juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai - liudytojos J. D., N. I. (apklausta apeliacinės instancijos teisme) parodymai. Be to, ir pati nuteistoji pirmosios instancijos teisme parodė, kad R. I. apie sudarytą žemės nuomos sutartį bei priedą prie sutarties ji nieko neminėjusi. Kodėl apie šiuos dokumentus R. I. ji nieko nesakė, nuteistoji J. T. teismui paaiškinti negalėjo. Taigi nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad nuteistoji pinigus iš kooperatyvo ėmė teisėtai ir su R. I. žinia, t. y. jam leidus ir sutikus.

Nors nuteistoji apeliaciniame skunde ir nurodo, kad pinigus ji ėmė su kooperatyvo buhalterijos darbuotojos žinia, tačiau šiai aplinkybei patvirtinti byloje nepateikta jokių įrodymų, tokių įrodymų nepateikė ir nuteistoji.

Apeliaciniame skunde J. T. nurodo, kad baudžiamoji byla už pinigų pasisavinimą jai iškelta kerštaujant už tai, kad ji išėjo iš darbo kooperatyve (duomenys neskelbtini) ir dėl to buvo uždarytas pieno supirkimo punktas. Tačiau tokie nuteistosios skundo argumentai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kooperatyvas (duomenys neskelbtini), sužinojęs apie J. T. dokumentų klastojimo ir pinigų pasisavinimo faktą, iš pradžių raštu kreipėsi į apeliantę, prašydamas paaiškinti situaciją ir grąžinti kooperatyvui pinigus (kooperatyvo raštas J. T. išsiųstas 2012-11-19). Ir tik po to, kai J. T. per pusantro mėnesio į kooperatyvo jai siųstą raštą niekaip nereagavo, kooperatyvas kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prieš J. T. (tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo registruotas 2013-01-14). Be to, priešingai nei nurodo J. T., (duomenys neskelbtini) pieno supirkimo punktas buvo uždarytas ne 2012 m. spalio mėnesį, kai ji išėjo iš darbo kooperatyve, o 2013 m. balandžio mėnesio pabaigoje, pieno supirkimo punktui tapus nepelningu, ką patvirtina į bylą pateiktas 2013-04-29 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymas Nr. 24V-12.

Taigi byloje nustatyta, kad pasikeitus žemės savininkui nuteistoji J. T. nusprendė pasinaudoti susiklosčiusia situacija ir gerais santykiais su R. I. - su juo žodžiu susitarė, kad jis jai nemokamai leis naudotis žemės sklypu, ant kurio stovi jos pieno supirkimo punktas. Nuteistoji, žinodama, kad jai R. I. leidžia nemokamai naudotis žemės sklypu, ant kurio stovi jos pieno supirkimo punktas, informavo kooperatyvą (duomenys neskelbtini) apie pasikeitusį žemės savininką ir būtinumą sudaryti naują žemės nuomos sutartį, kooperatyvui pati pateikė R. I. žemės nuosavybės dokumentus. Kooperatyvui sudarius su R. I. žemės nuomos sutartį, o vėliau ir jos priedą, nuteistoji apie šių sutarčių sudarymą R. I. neinformavo ir už jį pati minėtuose dokumentuose pasirašė, t. y. tyčia suklastojo tikrus dokumentus – žemės nuomos sutartį ir sutarties priedą, kuriuos pateikė kooperatyvo (duomenys neskelbtini) administracijai. Kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad suklastodama žemės nuomos sutartį ir priedą prie žemės nuomos sutarties J. T. ruošėsi kitai nusikalstamai veikai – apgaulės būdu įgyti pinigus, kurie už žemės sklypo nuomą priklausytų R. I., t. y. nuteistoji iš anksto planavo gauti sau turtinės naudos už savo pieno supirkimo punktą, stovėjusį ant R. I. žemės. Šių aplinkybių iš esmės neneigia ir pati apeliantė, tik jas savaip interpretuoja, t. y. tvirtina, kad šie pinigai teisėtai priklausė jai už pieno supirkimo punkto nuomą, nors, kaip jau aptarta, jokių reikiamų dokumentų nuomai už pieno supirkimo punktą gauti pati apeliantė kooperatyvui pateikusi nebuvo ir sau asmeniškai jokių pinigų iš kooperatyvo neprašė. Šių sutarčių pagrindu J. T. paėmė iš kooperatyvo pagal kasų išlaidų orderius R. I. už žemės nuomą skirtus pinigus, iš viso 5358,36 Lt, tačiau jam šių pinigų neperdavė, o juos pasiliko sau (pasisavino). Kooperatyvo administracijai nuteistoji grąžindavo kasos išlaidų orderius su R. I. parašais, patvirtinančiais, kad R. I. tuos pinigus gavo, pasirašytus jos pačios, t. y. tyčia suklastojo tikrus dokumentus - kasos išlaidų orderius. Tokiu būdu J. T., įgydama R. I. skirtus pinigus, panaudojo apgaulę, nes suklaidino kooperatyvą (duomenys neskelbtini), kuris visą laiką manė, kad pinigai yra išmokami R. I. už žemės nuomą. Savo ruožtu R. I. nežinojo, kad kooperatyvas moka pinigus už jo žemės nuomą. Taigi visi aptarti duomenys patvirtina, kad apeliantė, suplanavusi ir siekdama sau turtinės naudos, pasirašydama už R. I. žemės nuomos sutartį, sutarties priedą ir pinigų išmokėjimo kvitus, taip tyčia suklastojo tikrus dokumentus, juos laikė ir panaudojo – pateikė kooperatyvo (duomenys neskelbtini) administracijai, kuri žemės nuomos sutarties ir priedo prie sutarties pagrindu per laikotarpį nuo 2009-08-17 iki 2012-10-01 per J. T. pagal kasos išlaidų orderius R. I. už žemės nuomą išmokėjo iš viso 5358,36 Lt, kurių J. T. R. I. neperdavė, tačiau kooperatyvui grąžino suklastotus pinigų išmokėjimo kvitus, patvirtinančius, kad R. I. pinigus gavo, tokiu būdu suklaidino kooperatyvą (duomenys neskelbtini), kuris manė, kad pinigai išmokami R. I. už žemės nuomą ir taip panaudodama suklastotus dokumentus tyčia, apgaule, savo naudai įgijo svetimą kooperatyvui (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 5358,36 Lt, t. y. padarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., požymius atitinkančias veikas. Akivaizdu, jog nuteistoji, kuri, kaip jau minėta, turėdama vidurinį išsilavinimą, didelę gyvenimišką patirtį ir dirbusi bei dirbanti pakankamai atsakingose pareigose suvokė, kad tokiais savo veiksmais ji elgiasi neteisėtai ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad netinkamas asmens elgesys negali būti pateisinamas niekuo nepagrįstu klaidingu įsitikinimu, jog elgesys atitinka teisės normas. Nuteistosios kaltės nešalina ir tai, kad ji dalį iš apgaulės būdu įgytų pinigų (kas mėnesį po 50 Lt) išmokėjo L. V. – asmeniui, iš kurio sodybos buvo tiekiamas vanduo bei elektra. Kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, šiuo atveju neturi reikšmės, kur J. T. panaudojo apgaule pasisavintus pinigus, nes R. I. skirtus pinigus ji jau buvo užvaldžiusi ir jais galėjo laisvai disponuoti. Be to, byloje nustatyta, kad J. T. nebuvo jokio pagrindo L. V. mokėti pinigus už elektros sunaudojimą, nes kooperatyvas (duomenys neskelbtini) su L. V. buvo sudaręs atskirą elektros tiekimo ir atsiskaitymo sutartį, ir kas mėnesį per J. T. apmokėdavo L. V. už sunaudotą elektrą. Šią aplinkybę pripažino ir pati J. T.. Taigi kolegija, atsižvelgusi į pirmiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad J. T. kaltė padarius BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta byloje esančių ir pirmiau aptartų įrodymų visuma, todėl J. T. išteisinti, kaip to prašoma apeliacine skunde, nėra jokio pagrindo.

Skundžiamu nuosprendžiu J. T. pripažinta kalta pagal tris BK 300 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, t. y. pagal 2009-07-01 veiką (suklastota žemės nuomos sutartis), pagal 2009-12-31 veiką (suklastotas priedas prie žemės nuomos sutarties), pagal veiką, padarytą laikotarpiu nuo 2009-08-18 iki 2012-10-01 (suklastoti pinigų išmokėjimo kvitai) ir pagal vieną BK 182 str. 1 d. numatytą veiką. Už šias veikas apeliantei paskirtos bausmės, kurios skundžiamu nuosprendžiu subendrintos vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., t. y. dalinio bausmių sudėjimo būdu ir J. T. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 21 MGL dydžio bauda. Nagrinėjamoje byloje ištirtais ir pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, kad J. T. nuo 2009-07-01 iki 2012-10-01 turėjo vieningą tikslą – pagal suklastotus ir kooperatyvui kaip tikrus pateiktus dokumentus savo naudai, apgaulės būdu iš kooperatyvo įgyti R. I. už žemės nuomą skirtus pinigus. Kad J. T. turėjo vieningą tikslą (vieningą susiformavusią tyčią) iš esmės skundžiamame nuosprendyje pripažino ir apylinkės teismas, konstatavęs, kad R. I. leidus J. T. nemokamai naudotis žemės sklypu, ant kurio stovi jos pieno supirkimo punktas, J. T. kilo mintis suklastoti dokumentus ir apgaule pasisavinti R. I. skirtus pinigus. Tačiau nepaisydamas šių savo paties padarytų išvadų apylinkės teismas J. T. veiksmus vertino kaip padarytus esant susiformavusiai atskirai tyčiai ir kvalifikavo kaip keturias atskiras veikas. Tai akivaizdu ir iš skundžiamu nuosprendžiu J. T. paskirtų bausmių subendrinimo būdo – teismas nuteistajai paskirtas bausmes bendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu. Kolegija su tokiu apylinkės teismo J. T. veiksmų juridiniu vertinimu nesutinka. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad J. T. pati suklastojo dokumentus ir juos panaudojo sukčiavimui padaryti. Visas nuteistosios padarytas veikas apėmė iš anksto susiformavusi vieninga tyčia ir tikslas, t. y. klastodama dokumentus ji siekė apgaule, savo naudai įgyti svetimą turtą. Be dokumentų klastojimo J. T. nebūtų galėjusi apgaulės būdu įgyti svetimą turtą. Nors dokumentai buvo klastojami ne vienu metu, tačiau pirmiau aptartos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad J. T. kaskart klastojant dokumentus vis iš naujo susiformuodavo tyčia padaryti naują nusikalstamą veiką, todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo J. T. veiksmus dėl dokumentų klastojimo vertinti kaip padarytus atskirus nusikaltimus. Atsižvelgus į šias aplinkybes konstatuotina, kad J. T. padarė vieną BK 300 str. 1 d. numatytą tęstinę nusikalstamą veiką, kuri pagal nusikalstamų veikų sutaptį kvalifikuojama kartu su BK 182 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika. Be to, netinkamai vertinus J. T. padarytas nusikalstamas veikas, jai buvo paskirta ir neteisinga (aiškiai per griežta) bausmė. Dėl pirmiau aptartų aplinkybių skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir neteisingai paskiros bausmės (BPK 328 str. 1 ir 2 p.). Šiuo nuosprendžiu J. T. bausmę už BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą kolegija skiria atsižvelgusi į skundžiame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, o jai paskirtas bausmes pagal BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bendrina apėmimo būdu.

Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad civilinis ieškinys iš jos priteistas nepagrįstai, nes ją net ir pripažinus kalta, kooperatyvas negalėjo reikšti civilinio ieškinio, kadangi nepatyrė turtinės žalos – minėti pinigai buvo skirti ir priklausė R. I., t. y. nuteistoji iš esmės kelią civilinio ieškovo tinkamumo klausimą. Pažymėtina, kad toks pat klausimas buvo keliamas ir pirmosios instancijos teisme, kuris skundžiamu nuosprendžiu motyvuotai ir argumentuotai išspręstas. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad R. I. civiliniu ieškovu galėtų būti tuo atveju, jeigu jis pats būtų pasirašęs sutartis, o pinigų pagal sutartis dėl kažkokių priežasčių būtų negavęs. Tačiau šioje byloje nustatyta, kad R. I. nežinojo apie jo vardu sudarytas sutartis, nesitarė su kooperatyvu dėl visų esminių sutarties sąlygų bei nežinojo apie jo vardu mokamus pinigus, todėl R. I. nėra laikomas asmeniu, sudariusiu sutartis, pagal kurias galėtų reikalauti nuomos mokesčio. Tuo tarpu iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad kooperatyvo pinigus, mokamus R. I., apgaulės būdu įgijo nuteistoji J. T., todėl kooperatyvas (duomenys neskelbtini) nagrinėjamoje byloje pagrįstai pripažintas tinkamu civiliniu ieškovu.

Civilinio ieškovo kooperatyvo (duomenys neskelbtini) atstovė - direktorė J. D. prašo iš nuteistosios J. T. kooperatyvui (duomenys neskelbtini) papildomai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 943,80 Lt, kurias, kaip matyti iš pateiktų dokumentų, sudaro advokato pagalba parengiant atsikirtimus į J. T. apeliacinį skundą, advokato pagalba atstovaujant civilinį ieškovą apeliacinės instancijos teisme, teisinės konsultacijos. Atsižvelgiant į pateikto atsikirtimo į J. T. apeliacinį skundą apimtį (5 lapai), bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme posėdžių skaičių ir laiką (byla išnagrinėta per tris posėdžius), daroma išvada, kad papildomai iš nuteistosios prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nėra didelės, atitinka suteiktas atstovavimo paslaugas bei pagrįstos byloje pateiktais dokumentais, todėl priteisiamos kooperatyvui (duomenys neskelbtini) iš nuteistosios J. T. (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Tenkinti dalį nuteistosios J. T. apeliacinio skundo.

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013-09-06 nuosprendį pakeisti:

J. T. padarytas veikas pagal BK 300 str. 1 d. (2009-07-01 veika), pagal BK 300 str. 1 d. (2009-12-31 veika), pagal BK 300 str. 1 d. (2009-08-17 – 2012-10-01 veika) perkvalifikuoti į vieną testinę veiką, numatytą BK 300 str. 1 d., ir jai už šio nusikaltimo padarymą paskirti 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 ir 5 d. 1 p., šią bausmę subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu J. T. pagal BK 182 str. 1 d. paskirta 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir J. T. paskirti 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą.

Civiliniam ieškovui kooperatyvui (duomenys neskelbtini) priteisti papildomai iš J. T. 943,80 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.