Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorui Gediminui Stočkui, gynėjui advokatui Laimučiui Zaukevičiui, nukentėjusiajam R. I. , civilinio ieškovo kooperatyvo „Pieno puta“ atstovėms J. D. ir advokato padėjėjai Jonei Valčiukienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. T. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“ pieno supirkėja, susituokusi, turinti vidurinį išsilavinimą, neteista, kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. 2009-07-01, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), žemės nuomos sutartyje Nr. 09/07/01, sudarytoje tarp R. I. ir ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“, pasirašydama R. I. vardu, tyčia suklastojo tikrą dokumentą ir sutartį grąžindama ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ administracijai, žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė ir panaudojo.

Taip pat J. T. 2009-12-31, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), žemės nuomos sutarties Nr. 09/07/01, sudarytos tarp R. I. ir ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“, priede pasirašydama R. I. vardu, tyčia suklastojo tikrą dokumentą ir sutartį grąžindama ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ administracijai, žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė ir panaudojo.

Taip pat J. T. laikotarpyje nuo 2009-08-17 iki 2012-10-01, Žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), išrašydama pinigų išmokėjimo kvitus: 2010-03-30 – 150 Lt 02 cnt., 2010-04-30 – 150 Lt 02 cnt. , 2010-09-01 – 150 Lt 02 cnt., 2010-10-15 – 150 Lt 02 cnt., 2010 m. lapkričio mėn. – 150 Lt 02 cnt., 2011-02-28 – 150 Lt 02 cnt. , 2011-06-30 – 150 Lt 02 cnt., 2011-07-31 – 150 Lt 02 cnt., 2011-09-30 – 150 Lt 02 cnt., 2011-10-30 – 150 Lt 02 cnt., 2011-12-30 – 150 Lt 02 cnt., 2012 m. vasario mėn. – 150 Lt 02 cnt., 2012 m. balandžio mėn. – 150 Lt 02 cnt., 2012-05-31 – 150 Lt 02 cnt., 2012-09-30 – 150 Lt 02 cnt. ir grafoje „pinigus gavau“ pasirašydama už R. I. , tyčia suklastojo tikrus dokumentus ir kvitus grąžindama ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ administracijai, žinomai suklastotus tikrus dokumentus laikė ir panaudojo.

Taip pat J. T. laikotarpyje nuo 2009-08-17 iki 2012-10-01, Žemės ūkio kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), remiantis suklastota 2009-07-01 žemės nuomos sutartimi, veikdama kaip įgaliota ŽŪK „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, pagal kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ išrašytus kasos išlaidų orderius: 2009-08-17 – 139,43 Lt, 2009-09-01 – 139,43 Lt, 2009-10-15 – 139,43 Lt, 2009-11-02 – 139,43 Lt, 2009-12-14 – 139,43 Lt, 2010-02-01 – 160,61 Lt, 2010-03-01 – 150,02 Lt, 2010-03-31 – 150,02 Lt, 2010-06-15– 150,02 Lt, 2010-06-30 – 150,02 Lt, 2010-08-04 – 150,02 Lt, 2010-08-31 – 150,02 Lt, 2010-10-14 – 150,01 Lt, 2010-11-02 – 150,02 Lt, 2010-11-30 – 150,02 Lt, 2011-01-03 – 150,02 Lt, 2011-01-31 – 150,02 Lt, 2011-02-28 – 150,03 Lt , 2011-03-31 – 150,02 Lt, 2011-05-02 – 150,02 Lt, 2011-06-30 – 150,02 Lt, 2011-08-01 – 150,02 Lt, 2011-08-31 – 150,02 Lt, 2011-09-30 – 150,02 Lt, 2011-11-02 – 150,02 Lt, 2011-11-30 – 150,02 Lt, 2011-12-30 – 150,02 Lt, 2012-01-31 – 150,02 Lt, 2012-02-29 – 150,02 Lt, 2012-04-16 – 150,02 Lt, 2012-04-30 – 150,02 Lt, 2012-05-31 – 150,02 Lt, 2012-07-02 – 150,02 Lt, 2012-08-16 – 150,02 Lt, 2012-09-17 – 150,02 Lt, 2012-10-01 – 150,02 Lt, viso per 36 kartus apgaule paimdama grynuosius pinigus, skirtus R. I. už žemės sklypo nuomą, ir juos pasisavindama, savo naudai įgijo svetimą – Žemės ūkio kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - 5358,36 Lt.

Šalintina iš kaltinimo, kad J. T. pasisavino kooperatyvo pinigus pagal šiuos kasos išlaidų orderius - 2010-01-04– 139,43 Lt; 2010-04-30 – 150,02 Lt; 2011-05-31 – 150,02 Lt. Byloje nėra 2010-04-30 kasos išlaidų orderio 150,02 Lt sumai, nors kaltinime orderis paminėtas, todėl nėra neginčijamų įrodymų, kad J. T. buvo išmokėta 150,02 Lt, kurie turėjo būti perduoti R. I. už žemės sklypo nuomą. Kaltinime nurodyta, kad J. T. pinigus pasisavino per 39 kartus, tačiau byloje pateikti 38 kasos išlaidų orderiai ( b. l. 28-65), nors pagal dokumentų pateikimo protokolą turėjo būti pateikti 39 kasos išlaidų orderiai ( b. l. 12). Kasos išlaidų orderiuose – 2010-01-04 – 139,43 Lt sumai ( b. l. 44); 2011-05-31 – 150,02 Lt sumai ( b. l. 59)- nenurodyta, kad J. T. orderiuose paminėtos sumos išmokamos būtent atsiskaitymui su R. I. . Nors kituose kasos išlaidų orderiuose analogiškos sumos būdavo skirtos išmokėti R. I. , minėtuose orderiuose nėra nuorodos į R. I. . Teismas negali taikyti analogijos ir laikyti, jei išmokėta suma tokia pat kaip ir kituose tiksliniuose kasos išlaidų orderiuose, pinigai būtinai skirti atsiskaitymui su R. I. už žemės sklypo nuomą. Panašios sumos galėjo būti skirtos atsiskaitymui ir su kitais asmenimis, iš kurių kooperatyvas nuomojo žemės sklypus. Visi teisminio nagrinėjimo metu nepašalinti prieštaravimai ir abejonės vertinamos apkaltintojo asmens naudai.

J. T. kaltės dėl dokumentų suklastojimo ir sukčiavimo nepripažino, tačiau pripažino veiksmų atlikimą – žemės sklypo nuomos sutarties, jos pakeitimo ir pinigų išmokėjimo kvitų pasirašymą už R. I. .

Paaiškino, kad ji neprašė nuomos mokesčio iš kooperatyvo už pieno punktą, kuriame supirkinėjo pieną kooperatyvui. Jai J. D. pasakė, kad gautų žmogų, turintį žemės dokumentus. Nuvažiavo pas R. I. ir susitarė, R. I. pinigų nereikėjo. Ji pasirašė sutartyje ir sutarties pakeitime už R. I. dėdama savo parašą. Kooperatyvui nesakė, kad pinigų R. I. nereikia. Iš 150 Lt, skirtų R. I. , 50 Lt atiduodavo L. V. , apie 100 Lt pasilikdavo už pieno punkto nuomą. Ji tikėjo, kad pinigus gauna teisėtai, nes visos vedėjos gaudavo pinigus už nuomą. R. I. sutarties ir sutarties pakeitimo tikriausiai nerodė, apie sutartį galėjo pasakyti, kai parvežė nuosavybės dokumentą. Kvituose pasirašydavo už R. I. , kad pinigus pastarasis gavo, tačiau pinigų R. I. neperduodavo. Sakė J. D. , kad 100 Lt pasilieka sau, o 50 Lt atiduoda L. V. . Negalėjo paaiškinti, kodėl pati neprašė pinigų iš kooperatyvo už punkto nuomą, o pasiimdavo R. I. skirtus pinigus už žemės nuomą. Kooperatyvas už pieno punkto sunaudotą elektros energiją pinigų atskirai duodavo. Po 50 Lt iš R. I. skirtų pinigų L. V. duodavo iš geros valios, taip buvo sutarę. Likusius 100 Lt pasilikdavo sau ir tuos pinigus laikė nuoma, kurią kooperatyvas turėjo mokėti, už pieno punktą. Jei R. I. būtų pareikalavęs pinigų už žemės nuomą, tada ir ji būtų prašiusi už pieno punkto nuomą.

Su R. I. retkarčiais susitikdavo, tačiau neprisimena, kodėl pačiam R. I. nedavė pasirašyti sutarties. Pinigų tiesiogiai iš kooperatyvo už pieno punkto nuomą neprašė, nes manė, kad teisėtai pasiima R. I. skirtus pinigus. Neturėjo tikslo klastoti dokumentų. Pinigų perdavimo kvitus už R. I. kartais pasirašinėdavo buhalterijoj, kartais namuose.

Nukentėjusysis R. I. paaiškino, kad iš kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ gavo laišką, kad nutraukiama sutartis. Iš laiško suprato, kad jis kooperatyvui lyg ir buvo išnuomojęs žemę, tačiau nebuvo pasirašęs jokios sutarties, todėl laišką grąžino atgal. Tada kooperatyvas sužinojo, kad jam J. T. nemokėjo pinigų. Žemės sklypo nuomos sutarties ir jos pakeitimo jis nepasirašė. Sutarčių sudarymo metu jis buvo savininkas žemės, ant išnuomoto žemės sklypo stovėjo J. T. priklausantis mobilus pieno supirkimo punktas. Pinigų iš J. T. jis nereikalavo ir neplanavo reikalauti, žodine sutartimi leido naudotis nemokamai. J. T. leido naudotis žeme nemokamai, bet jei būtų kooperatyvas pinigus mokėjęs, tai jam tų pinigų būtų reikėję. Prieš sudarant sutartį jis davė R. T. žemės sklypo nuosavybės dokumentą, kuris greitai buvo grąžintas. Jam R. T. sakė, kad to dokumento reikia kooperatyvui. Apie žemės sklypo nuomos sutartį jam R. T. neminėjo.

Civilinio ieškovo atstovė J. D. paaiškino, kad J. T. asmeniškai sau nuomos mokesčio už pieno supirkimo punktą neprašė, tačiau buvo šiam punktui sudarytos visų kitų paslaugų sutartys - žemės sklypo nuomos, vandens ir elektros tiekimo. Su J. T. buvo sutarta, kad ji dirbs tame punkte, ir jai atlygio už pieno supirkimo punktą nereikia. Su J. T. buvo sudaryta vandens paslaugų teikimo sutartis, už vandenį buvo mokama J. T. . Už žemės sklypo nuomą R. I. buvo mokama per J. T. . Kai su J. T. buvo nutraukta darbo sutartis, R. I. parašė laišką, kad nurodytų bankinę sąskaitą. Atvažiavę žmonės pasakė, kad nesupranta, apie ką kalba eina. Jei R. I. pareikalaus, tie pinigai bus jam išmokėti. Žemė, ant kurios stovėjo J. T. pieno supirkimo punktas, anksčiau priklausė kitam asmeniui, žemės sklypo nuomos sutartis buvo sudaryta per J. T. . J. T. informavo kooperatyvą, kad pasikeitė žemės savininkas, ir reikia pasirašyti naują sutartį. J. T. pristatė dokumentus, kooperatyvas paruošė naują sutartį, J. T. parvežė sutartį pasirašyti ir pasirašytą grąžino. Už pieno punkto sunaudotą elektrą buvo mokama kitam asmeniui, J. T. padiktuodavo skaitiklio parodymus. Prašoma išieškoti suma - 5797,83 Lt – tai tiek turėjo būti išmokėta R. I. .

Liudytoja L. V. paaiškino, kad ji nuo 2008 m. leido naudotis vandeniu ir elektra J. T. pieno supirkimo punktui. Su J. T. sutarė, kad pastaroji už vandenį mokės 50 Lt per mėnesį, nepriklausomai, kiek išnaudos, už elektrą mokėdavo atskirai tiesiai elektros tinklams. Kol pieno supirkimo punkte dirbo J. T. , su ja už vandenį ir elektrą atsiskaitydavo tik J. T. ir sumokėdavo kiek priklauso.

Iš 2013-06-07 reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. D. pateikė žemės nuomos sutartį, priedą prie žemės nuomos sutarties, 39 kasos išlaidų orderius, 15 pinigų išmokėjimo kvitų ( b. l. 12-69 ).

Iš 2013-02-28 daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. I. savanoriškai pateikė dokumentų kopijas – paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, pažymas, priėmimo-perdavimo aktus, nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį ( b. l. 76-97 ).

Motyvuojamoji dalis

Dėl J. T. veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Teismo nuomone, J. T. padarė tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d., ir vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d. Nusikalstamas veikas J. T. įvykdė tiesiogine tyčia, nors pati savo elgesį laiko teisėtu ir pateisinamu.

J. T. pripažįsta kai kuriuos veiksmus – neneigia už R. I. pasirašiusi žemės nuomos sutartį Nr. 09/07/01 ( b. l. 66), priedą prie žemės nuomos sutarties 09/07/01 ( b. l. 67), ir 15 pinigų išmokėjimo R. I. kvitų ( b. l. 13-27). Visi J. T. už R. I. pasirašyti dokumentai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., dalyką, nes šie dokumentai yra tam tikrų juridinių faktų įrodymas. Pasirašydama už R. I. nurodytus dokumentus, J. T. suklastojo tikrus dokumentus. Pasirašant už kitą asmenį, nors pasirašoma savo parašu, laikoma, kad dokumentas suklastojamas, nes tokiu būdu kitam asmeniui sukuriamos teisės ir pareigos, apie kurias nežinoma. J. T. už R. I. pasirašytus tikrus dokumentus – žemės nuomos sutartį, sutarties priedą ir pinigų išmokėjimo kvitus - laikė ir panaudojo – pateikė kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ administracijai.

Suklastodama žemės nuomos sutartį ir priedą prie žemės nuomos sutarties J. T. ruošėsi kitai nusikalstamai veikai – įgijimui apgaulės būdu pinigų, kurie už žemės sklypo nuomą priklausytų R. I. . Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti. Svetimas turtas – tai 5358,36 Lt, kuriuos J. T. paėmė iš civilinio ieškovo pagal kasos išlaidų orderius išmokėjimui R. I. ( b. l. 28-43, 45-58, 60-65), tačiau pastarajam pinigų neišmokėjo. J. T. , įgydama R. I. skirtus 5358,36 Lt – panaudojo apgaulę, tai yra suklaidino civilinį ieškovą, nes kooperatyvas „(duomenys neskelbtini)“ manė, kad pinigai išmokami R. I. .

J. T. nurodo, jog suprato, kad pasirašo už R. I. , tačiau apgaulės savo veiksmuose nematė, nes tikėjo, kad pinigus gauna teisėtai – dalį pasiima už pieno punktą, kitą dalį atiduoda L. V. . Teismas negali pritarti tokiai kaltinamosios pozicijai ir mano, kad J. T. suprato savo neteisėtą elgesį, kaltinamoji nėra visiškai naivi, nors tokį įspūdį stengiasi sudaryti, ji turi vidurinį išsilavinimą, didelę gyvenimišką patirtį ir dirbusi bei dirbanti gana atsakingose pareigose.

Civilinio ieškovo atstovė J. D. parodė, kad pirmoji sutartis dėl nuomos žemės sklypo, ant kurio stovi J. T. pieno supirkimo punktas, buvo sudaryta ne su R. I. , o su kitu savininku. Ta sutartis buvo sudaryta taip pat per J. T. . J. T. informavo kooperatyvą, kad pasikeitė žemės sklypo, ant kurio stovi jos punktas, savininkas. Kooperatyvas „(duomenys neskelbtini)„ nutarė sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį su naujuoju savininku R. I. ir dokumentus pavedė tvarkyti J. T. . J. T. žinojo, kad jai R. I. žodine sutartimi leidžia nemokamai naudotis žemės sklypu, ant kurio stovi jos pieno supirkimo punktas. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino R. I. , tačiau R. I. nurodė nežinojęs, kad pinigus jam už sklypo nuomą ketina mokėti ne J. T. , o kooperatyvas „(duomenys neskelbtini)“. R. I. taip pat patvirtino, kad kooperatyvui nebūtų leidęs nemokamai naudotis žeme. R. I. , J. T. paprašius, davė jai žemės sklypo nuosavybės dokumentus, tačiau J. T. , grąžindama nuosavybės dokumentus, apie sudarytą žemės nuomos sutartį R. I. neminėjo. Teismas neturi pagrindo netikėti R. I. parodymais, kad pastarajam buvo nežinoma apie sudarytą žemės nuomos sutartį, J. T. parodymus vertina kritiškai.

J. T. , už R. I. pasirašydama žemės nuomos sutartį ( b. l. 66) ir priedą prie žemės nuomos sutarties ( b. l. 67), teismo nuomone, planavo apgaule iš kooperatyvo sau imti pinigus, skirtus R. I. . J. T. , turėdama pakankamą išsilavinimą ir nemažą gyvenimišką patirtį, neturėjo pagrindo manyti, kad R. I. skirti pinigai iš tikrųjų yra jai skirti pinigai už jai priklausančio pieno punkto nuomą. J. D. , paneigdama J. T. parodymus, nurodė nežinojusi, jog R. I. skirtus pinigus paima J. T. . Taip pat atmestini J. T. parodymai, kad kooperatyvo kasininkės matydavo, kaip ji pinigų išmokėjimo kvituose pasirašinėdavo už R. I. , nes šiai aplinkybei patvirtinti nepateikta įrodymų. Nebūtų loginio paaiškinimo tokiam civilinio ieškovo elgesiui - lyg tai su kooperatyvo žinia J. T. už pieno punkto nuomą išmokami R. I. skirti pinigai. Juk pinigus J. T. būtų galėjusi gauti tiesiogiai, jei kooperatyvui būtų nurodžiusi, kad nereikia mokėti pinigų už žemės nuomą, nes R. I. nereikalauja, o reikia mokėti jai už pieno punkto nuomą ar kompensuojant eksploatacines išlaidas.

J. T. parodymai gana prieštaringi- ji iš pradžių parodė, kad prašė J. D. , kad kooperatyvas jai mokėtų pinigus už pieno punkto nuomą, vėliau tai paneigė ir nurodė, kad neprašė kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ jai mokėti papildomai už pieno punkto nuomą, neprašė mokėti ir ankstesnio vadovo. Teismas kritiškai vertina J. T. parodymus lyg ir dėl „sąžiningo“ bei „teisėto“ jos elgesio – „už R. I. pasirašinėjau dėl to, kad aš galvojau, kad teisėtai gaunu pinigus už nuomą...“, „man kitos jokios minties niekad nekildavo, kad aš neteisėtai pasiimu“, „nesijaučiu kalta, nes aš tikrai tikėjau šventai, kad aš tuos pinigus pelnytai pasiimu už tą nuomą...“, „aš mačiau, kad pasirašau už I., tačiau apgaulės tikrai nemačiau...“.

Aplinkybę, jog J. T. visiškai suvokė savo neteisėtą elgesį ir veikė tiesiogine tyčia, patvirtina ir jos pačios parodymai. Atsakydama į civilinio ieškovo atstovės klausimą J. T. nurodė – „aš dirbau tame punkte nuo pirmos dienos kada jis buvo atidarytas „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Tuo metu buvo kitas direktorius. ... pinigai pagal sutartį su R. A. visi buvo atiduoti jai, aš nepasilikau tuo momentu nei kapeikos“. Iš parodymų matyti, kad anksčiau J. T. pieno supirkimo punktas stovėjo ne ant R. I. , o ant R. A. žemės. Atsiskaitymą už žemės sklypo nuomą su R. A. kooperatyvas „(duomenys neskelbtini)“ vykdė tokiu pat būdu – per J. T. . Tačiau tuo metu J. T. neatrodė, kad R. A. skirti pinigai yra jai skirti pinigai už pieno punkto nuomą. Kadangi R. I. jai buvo leidęs nemokamai naudotis žemės sklypu, ant kurio stovi pieno supirkimo punktas, J. T. kilo mintis suklastoti dokumentus ir apgaule pasisavinti R. I. skirtus pinigus.

Teismas atmeta J. T. parodymus, kad ji apgaulės būdu nepasisavino kooperatyvui priklausančių pinigų, nes dalį pinigų išmokėjo L. V. – asmeniui, iš kurio sodybos buvo tiekiamas vanduo bei tiekiama elektra. L. V. patvirtino, kad jai J. T. mokėdavo po 50 Lt už leidimą pasijungti vandenį ir elektrą. Tačiau J. D. nurodė, kad J. T. už vandenį ir elektrą pieno punktui buvo mokama atskirai, šią aplinkybę pripažino ir J. T. . J. T. parodė – „V. aš mokėdavau iš R. I. pinigų po 50 Lt iš tų 150 Lt. ...Už elektros skaitiklio parodymus buvo atskirai mokama. Taip buvom sutarę. 150 Lt buvo, iš geros dūšios daviau 50 Lt, sau 100 Lt pasilikau....“ Akivaizdu, kad J. T. nebuvo pagrindo mokėti papildomus pinigus L. V. už vandens ir elektros sunaudojimą. Už elektrą L. V. buvo mokama atskirai per J. T. ( b. l. 29, 34, 47, 53, 62, 64, 65). Nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, kur J. T. panaudojo apgaule pasisavintus pinigus – R. I. skirtus pinigus kaltinamoji buvo užvaldžiusi ir galėjo laisvai disponuoti.

Teismo nuomone, teisminio nagrinėjimo metu surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių J. T. kaltę įvykdžius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Netinkamas asmens elgesys negali būti pateisinamas niekuo nepagrįstu klaidingu įsitikinimu, jog elgesys atitinka teisės normas.

Dėl ieškinio

Civilinio ieškovo kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl 5797,83 Lt turtinės žalos priteisimo iš kaltinamosios ( b. l. 70) tenkintinas iš dalies. Civilinio ieškinio dydis grindžiamas 39 kasos išlaidų orderiais, pagal kuriuos paimtus pinigus J. T. privalėjo perduoti R. I. . Kadangi pašalinta iš kaltinimo, jog J. T. pasisavino kooperatyvo pinigus pagal šiuos kasos išlaidų orderius - 2010-01-04– 139,43 Lt; 2010-04-30 – 150,02 Lt; 2011-05-31 – 150,02 Lt – šia pinigų suma sumažintinas ieškinys. Nors kasos išlaidų orderiuose - 2010-01-04 – 139,43 Lt sumai ( b. l. 44); 2011-05-31 – 150,02 Lt sumai ( b. l. 59) – nurodytos išmokėtos J. T. sumos ir tokio pat dydžio, kokias ji turėjo išmokėti R. I. , pačiuose orderiuose nenurodyta, kad pinigai skirti išmokėjimui R. I. . Gali būti, kad sumos sutapo su R. I. skirta išmokėti suma, tačiau pinigai buvo skirti išmokėti kitiems asmenims. J. D. patvirtino, kad kooperatyvas sudarydavo daug sutarčių, tame tarpe ir žemės nuomos sutarčių. Galėjo būti, kad ir su kitais asmenimis, kuriems pinigai turėjo būti išmokami per J. T. , buvo sudarytos analogiškos R. I. žemės nuomos sutartys, todėl ieškinys mažinamas 439,47 Lt.

Civiliniam ieškovui iš J. T. priteisiamas 5358,36 Lt turtinės žalos atlyginimas.

Kaltinamosios gynėjas nurodė, kad civilinis ieškinys neturėtų būti tenkinamas net ir pripažįstant J. T. kalta, nes kooperatyvas „(duomenys neskelbtini)“ nepatyrė turtinės žalos, nes pinigai buvo skirti ir priklausė R. I. , jam vis tiek būtų išmokėti, o R. I. ieškinio nepareiškė.

Teismas nepritaria tokiai pozicijai. R. I. galėtų būti civiliniu ieškovu, jei būtų pats pasirašęs sutartis, o pinigų pagal sutartis dėl kažkokių priežasčių būtų negavęs. Nagrinėjamu atveju R. I. nežinojo apie jo vardu sudarytas sutartis, apie jo vardu gaunamus pinigus, ir vargu ar būtų sužinojęs, jei J. T. nebūtų nutraukusi darbo sutarties su kooperatyvu „(duomenys neskelbtini)“. Nagrinėjamu atveju teismas nelaiko, kad R. I. buvo sudaręs sutartis, pagal kurias galėtų reikalauti nuomos mokesčio. Pagal CK nuostatas, reglamentuojančias sutarčių sudarymą, laikoma, kad šalys sudarė sutartį, jei susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų. R. I. nesitarė su kooperatyvu dėl sutarties sąlygų, net nežinojo apie sutartį, kuri suklastota J. T. pasirašant už R. I. , nežinojo apie mokamus pinigus, todėl teismas kooperatyvą „(duomenys neskelbtini)“ laiko tinkamu ieškovu.

Civilinis ieškovas prašo atlyginti proceso išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ( b. l. 155-160). CPK 106 str. 2 d. nurodo, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Prašomos priteisti atstovavimo išlaidos – 847,00 Lt – nėra per didelės, jų išmokėjimą įrodantys dokumentai pateikti, todėl minėtos išlaidos priteisiamos kooperatyvui „(duomenys neskelbtini)“ iš J. T. .

Dėl bausmės

Nenustatyta J. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Nors J. T. pripažino atlikusi kai kuriuos veiksmus – pasirašiusi už R. I. žemės nuomos sutartyje, sutarties priede, pinigų išmokėjimo kvituose, teismas tokio pripažinimo nelaiko atsakomybę lengvinančia aplinkybe. J. T. nesigaili, posėdžių metu ne kartą nurodė nepadariusi nieko neleistino ir nuolat akcentavo savo elgesio teisėtumą.

J. T. teisiama pirmą kartą ( b. l. 107), padarė keturias nesunkias tyčines nusikalstamas veikas.

J. T. administracine tvarka nebausta ( b. l. 106), yra dirbanti kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“, ilgą laiką dirbusi įvairiose įmonėse ( b. l. 108), priklausomybės ligų ir psichiatrinio kabinetų gydytojų nestebima (b. l. 109), (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojama teigiamai ( b. l. 110).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos stadiją, motyvus ir tikslus, taip pat kaltininko asmenybę.

Teismo nuomone, J. T. nesanti tokia naivi, kokią save stengėsi parodyti teismo posėdyje duodama parodymus. Pažymėtina, kad J. T. ir iki dabartinės darbovietės yra dirbusi gana atsakingose pareigose – kaip pati parodė, „milijonai pro mano rankas praėję“, todėl stengimąsi pavaizduoti netinkamą elgesį kaip teisėtą teismas laiko gynybos būdu. Teismo nuomone, J. T. įvykdė ši anksto suplanuotas nusikalstamas veikas, tačiau veikos padarytos ne dėl lėšų pragyvenimui trūkumo. Susidariusi situacija kaltinamajai nesudarė pagrindo manyti, kad ji turi teisę už pieno punkto nuomą gauti pinigus, skirtus R. I. . Nors turėjo teisę, lėšų iš kooperatyvo pieno punkto nuomai neprašė, o apgaule įgijo R. I. skirtus pinigus.

BK 55 str. nurodo, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Kadangi J. T. yra dirbanti, geriausiai bausmės tikslai būtų pasiekti paskyrus kaip bausmę baudą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajai už kiekvieną veiką skirtina bauda, baudos dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 304, 305, 307, 308 str., teismas

nusprendžia:

J. T. , a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1 –oje dalyje ( 2009-07-01 veika), ir paskirti 10 MGL ( 1300,00 Lt) dydžio baudą.

J. T. , a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1 –oje dalyje ( 2009-12-31 veika), ir paskirti 10 MGL ( 1300,00 Lt) dydžio baudą.

J. T. , a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1 –oje dalyje ( 2009-08-17 – 2012-10-01 veika), ir paskirti 10 MGL ( 1300,00 Lt) dydžio baudą.

J. T. , a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 –oje dalyje, ir paskirti 15 MGL ( 1950,00 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, paskirtąsias bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti J. T. galutinę subendrintą bausmę – 21 MGL ( 2730,00 Lt) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę J. T. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinio ieškovo kooperatyvo “ (duomenys neskelbtini)” ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti kooperatyvui iš J. T. 5358,36 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Civiliniam ieškovui kooperatyvui “ (duomenys neskelbtini)” priteisti iš J. T. 847,00 Lt advokato padėjėjo išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.