Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent, 2013 m. sausio 22 d., apie 19.00 val., Mažeikių m., (duomenys neskelbtini), UAB prekybos centre „Maxima X424“, žinodamas, kad yra filmuojamos patalpos, atvirai pagrobė svetimą, „Maxima“ LT, UAB, priklausantį 170,19 Lt vertės turtą.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas pateiktu skundu nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo už svetimo turto pagrobimą atviros vagystės būdu. Tvirtina, kad jis nežinojo, jog parduotuvė filmuojama, o parduotuvėje buvę pirkėjai vagystės nematė, todėl išreiškia nuomonę, kad jis atviros vagystės nepadarė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo V. K. nusikalstamus veiksmus ir laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, paskyrė nuteistajam teisingą bausmę.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-428/2011). Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (kasacinės nutartys Nr. 2K-415/2008, 2K-136/2011). Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą (kasacinė nutartis Nr. 2K-91-2013).

Nagrinėjamoje byloje V. K. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nustačius, kad jis įvykdė atvirą vagystę, t. y. iš prekybos centro „Maxima X424“, žinodamas, kad yra filmuojamos patalpos, pagrobė svetimą, „Maxima“ LT, UAB, priklausantį 170,19 Lt vertės turtą. Tokias šioje byloje nustatytas aplinkybes patvirtina paties nuteistojo V. K. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad jis numanė, kad parduotuvėje yra filmuojama, tačiau nepaisydamas to vis tiek prisidėjo į pirkinių krepšelį prekių, už kurias nesusimokėjęs praėjo pro kasas, kur stovėjo kiti žmonės, ir sparčiu žingsniu išėjo iš parduotuvės, norėdamas kaip galima greičiau „atsikratyti“ prekių, t. y. paslėpti pagrobtas prekes (146 b. l.). Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad parduotuvėje buvę pirkėjai vagystės nematė, tačiau, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo A. J. parodymų (10 b. l.), jis, būdamas apsaugos kambaryje, per kameras matė, kaip nuteistasis prisėdėjęs prekių į pirkinių krepšelį praėjo pro kasas nesusimokėjęs, po to išbėgo pro duris į (duomenys neskelbtini) gatvę. Taigi nustačius aplinkybę, kad nuteistojo veiksmai padaryti matant kitiems asmenims, suvokiantiems, jog grobiamas svetimas turtas, nuteistajam suprantant, kad tokie jo veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisant, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad V. K. svetimą turtą pagrobė atvirai.

Dėl to, kas paminėta, apelianto skundo reikalavimas – perkvalifikuoti jo veiką iš BK 178 straipsnio 2 dalies į to paties straipsnio 1 ar 4 dalį yra nepagrįstas, nes nuteistojo padaryta nusikalstama veika atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius. O nenustačius nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo klaidos, nėra ir pagrindo švelninti apeliantui skirtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.