Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. S. ieškinį atsakovei I. S. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, dėl turto ir prievolių kreditoriams padalijimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI prie LR FM) ir uždara akcinė bendrovė B2Kapital (toliau ir UAB B2Kapital).

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas ieškinį palaikė pilna apimtimi. Nurodė, kad pirmuosius santuokos metus su atsakove sutarė gerai. Tačiau laikui bėgant santykiai šeimoje blogėjo, išsiskyrė jų požiūriai į santuokinį gyvenimą, bendro ūkio vedimą, šeimos materialines ir dvasines vertybes, žmonos ir vyro pareigas šeimoje. Jau nuo 2022 m. rugsėjo mėn. negyvena santuokinio gyvenimo, negyvena kartu. Išryškėjus skirtingiems interesams bei poreikiams, vertina, kad gyvenimas santuokoje neturi perspektyvų ir yra netikslingas, todėl esant išvardytoms aplinkybėms sprendžia, kad, toliau gyventi kartu ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma. Faktiškai šeimyniniai santykiai laikytini nutrūkusiais, nes kiekvienas naudojasi savo asmeninėmis pajamomis, neveda bendro šeimos ūkio, negyvena bendro sutuoktinių gyvenimo ir nėra pagrindo teigti ir tikėtis, kad vėl gyvens kartu, artimų santuokinių ryšių nepalaiko. Vertina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes nei vienas iš jų neįdėjo pakankamai pastangų šeimos išsaugojimui. Bendrų vaikų su atsakove neturi, turto, kreditorinių įsipareigojimų padalijimą palaiko, kaip yra suformuluota ieškinio reikalavimuose.

3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko/nedalyvavo nuotoliu, nors apie posėdžio vietą ir laiką bei technines galimybes buvo informuota tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo sąlygų

4. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta tiek dėl vieno, tiek dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

5. Byloje nustatyta, kad V. S. ir I. S. (iki santuokos – B.) susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)d. (duomenys neskelbtini))

6. Teismas kompleksiškai įvertinęs aplinkybes: sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį ir pastangas santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas, galinčias būti reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes vertintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2d).

Dėl šalių pavardžių po santuokos nutraukimo

7. Šalims (duomenys neskelbtini). sudarius santuoką Rietavo savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, atsakovė realizavo savo teisę numatytą LR CK 3.31 str. ir pasirinko sutuoktinio pavardę. Šalys nekelia ginčo dėl buvusių sutuoktinių pavardžių nutraukus santuoką ir pasilieka ikisantuokines pavardes nepažeidžiant LR CK 3.69 str., todėl teismas plačiau šiuo klausimu nebepasisako.

Dėl turto padalijimo

8. Ieškovas nurodė, kad santuokos metu V. S. vardu įgyta transporto priemonė – keleivinis automobilis BMW 525, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacijos numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini) (vertė 1000 Eur). Po santuokos nutraukimo jis lieka ieškovo nuosavybėje.

9. Ginčo dėl tokio įgyto turto egzistavimo nėra. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, t. y. nustato, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Atsakovei atsiliepimu į ieškinį neteikiant pretenzijos dėl turto padalijimo būdo, minėtas automobilis po santuokos nutraukimo lieka ieškovo asmenine nuosavybe.

Dėl kreditorių

10. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad V. S. 2024-01-15 VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams, pagal VMI prie FM apskaitomas prievoles, įsiskolinimas sudaro 5,62 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokos. I. S. 2024-01-15 VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, pagal VMI prie FM apskaitomas prievoles, Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams neskolinga. Vadovaujantis 2024-01-15 Antstolių informacinės sistemos duomenimis, ieškovo V. S. atžvilgiu vykdoma 1 vykdomoji byla dėl 196,08 Eur išieškojimo valstybės naudai. Atsakovės I. S. atžvilgiu vykdomųjų bylų dėl išieškojimų valstybės naudai nėra (DOK 1500).

11. Taip pat byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Plungės apylinkės teismo įsakymu Nr. eL2-1441-1024/2016 2016 metų birželio 27 d. buvo nutarta iš­ieš­ko­ti iš skolininko V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 7308,39 Eur (septynis tūkstančius tris šimtus aštuonis eurus 39 ct) skolos, 665,06 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 06 ct) delspinigių, 1414,87 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiolika eurų 87 ct) sutartinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-06-23 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 53 Eur (penkiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio bei 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) advokato teisinės pagalbos apmokėjimui SIA „B2Kapital“.

12. 2017-05-08 Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi Civilinėje byloje Nr. e2VP-1244-514/2017, nustatyta, kad V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis sutuoktinės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto – pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, ½ lėšų, esančių (pateksiančių) I. S. vardu atidarytose sąskaitose bankų įstaigose.

13. Darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas, kad V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai UAB „B2KAPITAL“ pagal Plungės apylinkės teismo įsakymą Nr. eL2-1441-1024/2016 bus toliau vykdomi solidariai V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) neprieštarauja šalių interesams.

14. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

15. Atsakovei nepateikus jokių argumentų dėl ieškinio pagrįstumo/nepagrįstumo, nagrinėdamas bylą, teismas remiasi byloje esančiais įrodymais.

16. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ieškovas iš šeimos namų išsikraustė 2022 m. rugsėjo mėn., todėl siūlo nustatyti jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. spalio mėn. 1 d. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas byloje gali nustatyti, jog sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmės bus sukeliamos ne nuo santuokos nutraukimo, o nuo gyvenimo skyriumi pradžios. Teismų praktika dėl CK 3.67 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo yra išaiškinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 3K-3-398/2013) - kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo.

17. Šis reikalavimas tenkintinas ir nustatytina, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo 2022 m. spalio 1 d.

18. Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai tenkintų reikalavimų visumai.

19. Ieškovui nesuformulavus tokio reikalavimo ieškinyje, teismas tuo klausimu nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

1. Santuoką tarp V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nenustatyti termino susitaikymui.

2. Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovė išlaikymo ieškovui neteiks.

3. Po santuokos nutraukimo atsakovei palikti ikisantuokinę pavardę – B., ieškovui palikti prigimtinę pavardę – S..

4. V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybėn priteisti keleivinį automobilį BMW 525, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacijos numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini) (vertė 1000 Eur).

5. Pripažinti, kad V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimą Nr. ((duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo yra asmeninė V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė.

6. Pripažinti, kad pagal Plungės apylinkės teismo įsakymą Nr. eL2-1441-1024/2016 piniginė prievolė UAB B2Kapital yra solidari V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė.

7. Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo 2022 m. spalio 1 d.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.