- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2016-12-21
- Bylos Nr.
- ATP-1004-290/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-06832-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal N. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarties jo administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. B. 2016 m. rugpjūčio 25 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniojo specialisto A. M. nutarimu Nr. 20N-69814470-16 pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 434 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 17 mėnesių už tai, kad 2016 m. liepos 20 d. apie 18.15 val. vairuodamas transporto priemonę „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tiltu, link (duomenys neskelbtini) g. trečiąja eismo juosta chuliganiškai vairavo, t.y. mirksėjo tolimosiomis žibintų šviesomis kitai transporto priemonei, persirikiuodamas iš trečios eismo juostos į antrą ir iš antros į trečią eismo juostą nerodė įspėjamųjų posūkio šviesos signalų, persirikiavęs į trečią eismo juostą, prieš pat paskui jį važiavusią transporto priemonę staigiai stabdė, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti. Dėl tokių „Alfa Romeo“ vairuotojo veiksmų, „Škoda Octavia“ vairuotojas turėjo staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį savo ir kitų eismo dalyvių saugumui užtikrinti. N. B. tokiais savo veiksmai akivaizdžiai nepaisė elementarių moralės ir elgesio normų kelyje, priešpastatė save kitų vairuotojų atžvilgiu bei parodė niekinantį požiūrį į juos, demonstravo savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams.Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi atmetė N. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniojo specialisto A. M. 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo ir netenkino prašymo perkvalifikuoti jo pažeidimą pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį.Nesutikdamas su tokia apylinkės teismo nutartimi, apeliaciniu skundu N. B. aukštesnės instancijos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Skunde teigia, kad pareigūnai prieš surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėjo surinkti pakankamai pažeidimo sudėtį patvirtinančių įrodymų, kuriuos ištyrus būtų galima konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą ir nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Teigia, kad tokis normas pareigūnai pažeidė. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą nematė pagrindo aiškintis pareigūnų veiksmų ir neveikimo nagrinėjamoje byloje, neatkreipė dėmesio, kad visų trijų pareigūnų parodymai buvo vienodi. Teigia, jog aplinkybės, kad jis mirksėjo šviesomis, visi pareigūnai negalėjo matyti. Taip pat tvirtina, kad nebuvo aiškintasi jo nurodytos aplinkybės, jog prieš jį važiavęs automobilis „VW Golf“ staigiai stabdė ir dėl to jis buvo priverstas taip pat staigiai stabdyti, nesiaiškino pareigūnai kas vairavo minėtą automobilį, jo stabdymo priežasties. Teigia, kad jis pats minėtą vairuotoją susirado per socialinius tinklus ir prašo jį apklausti. Taip pat skunde tvirtina, kad rodė rodomuoju pirštu, kad „Škoda Octavia“ važiuotų pirmąja eismo juosta, o pareigūnai galėjo suklysti dėl rodomo piršto. Apelianto nuomone, taip pat teismas negalėjo remtis jo ankstesniais pažeidimais, kadangi tai nėra tapatūs pažeidimai, be to, šiuo metu jis galiojančių nuobaudų neturi, visas baudas susimokėjęs. Tvirtina, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų jo kaltę. Skunde N. B. nurodo, kad pareigūnai E. A., R. K. ir I. S., fiksuodami tariamą administracinį pažeidimą, pažeidė eilę policijos generalinio komisaro instrukcijų, reglamentuojančių policijos pareigūnų veiklą, reikalavimus. Teigia, kad pareigūnai vykdė neviešą patruliavimą, o apylinkės teismas neatkreipė dėmesio, kad pareigūnai vykdydami neviešą patruliavimą nesilaikė instrukcijų, nepridėjo telemetrikacijos priemonėmis fiksuoto vaizdo įrašo. Be to, pažymėjo, kad vykdant neviešą patruliavimą, pareigūnai negali turėti jokio kontakto su asmenimis, tačiau nagrinėjamu atveju pareigūnai neneigė važiavę paskui jį ir sustoję beldėsi į automobilio langus ragindami išlipti, nors jo veikoje nebuvo veiksmų, leidžiančių suabejoti pavojaus buvimu.Apeliantas skunde pažymi, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Apelianto manymu, atsižvelgus į jo skunde nurodytas aplinkybes bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija ir bylą nagrinėjęs teismas nerinko jokių objektyvių įrodymų įrodančių jo kaltę ir jos neįrodinėjo, nutartis pagrįsta tik policijos pareigūnų išsakytomis prielaidomis, nėra motyvuoto įvertinimo, todėl visos abejonės turėtų būti vertinamos jo naudai.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas atsiliepimu prašo N. B. skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. priimtą nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
N. B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.Šiame kontekste pažymėtina, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ATPK 256 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ATPK 257 straipsnį, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014).Atsižvelgiant į šiuos duomenis ir analizuojant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei skundžiamos nutarties turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės apelianto veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais N. B. kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti pareigūno nutarimą ir apylinkės teismo nutartį remiantis apeliaciniame skunde pateiktais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens samprotavimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes bei, jo vertinimu, padarytus esminius procesinius administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų.ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas – tai Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, kuris užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 579 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 2 metų. Chuliganiškas vairavimas – tai Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį už chuliganišką vairavimą tik tuo atveju, kai: 1) yra nustatytos chuliganiškos paskatos, 2) padarytas bent vienas KET pažeidimas ir 3) toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek pareigūno, priėmusio nutarimą, tiek Kauno apylinkės teismo teisėja, išnagrinėjusi N. B. skundą, pagrįstai konstatavo, kad byloje esančių įrodymų pakanka neabejotinai išvadai, kad jis padarė jam inkriminuotą pažeidimą. Nors pats N. B. savo skunde nurodo, kad visų liudytojų – pareigūnų parodymai vienodi ir jie visi negalėjo matyti mirksėjimo ilgosiomis šviesomis, kas leidžia abejoti duotų parodymų patikimu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tik vienintelis liudytojas E. A., kuris vairavo nežymėtą „Škoda Octavia“ teigė matęs, kad N. B. iš galo pasivijęs pradėjo mirksėti šviesomis. Kiti liudytojai – R. K. ir I. S., priešingai nei nurodo apeliantas, neteigė matę signalizavimą šviesomis, o teismo posėdžio metu parodė, kad E. A. jiems pasakė, kad iš galo važiuojantis automobilis miksi šviesomis. Tačiau visi trys „Škoda Octavia“ važiavę pareigūnai, priešingai nei teigė pažeidėjas, nurodė matę juos iš dešinės lenkiančią N. B. vairuojamą „Alfa Romeo“, ir visi nurodė, kad lenkimo metu pastarasis parodė vidurinį pirštą, o ne rodomąjį, kaip tvirtina pats N. B.. Be to, pareigūnai nurodė, kad N. B. pirštą rodė juos lenkdamas antrąja eismo juosta po to, kai važiuodamas trečia eismo juostą mirksėjo šviesomis ir „Škoda Octavia“ nepasitraukė, o N. B. nurodė, kad jis parodė rodomąjį pirštą tada, kai ruošėsi suktis, o „Škoda Octavia“ sustojo šalia antrojoje eismo juostoje. Vargu, ar visi trys pareigūnai, matydami N. B. rodomą pirštą būtų suklydę nurodydami kurį pirštą matė. Nepadorių gestų vaizdavimas tokioje situacijoje parodo N. B. elgesio ir moralės normų niekinimą, aiškų kitų eismo dalyvių negerbimą.Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad N. B. pamirksėjęs šviesomis, lenkiant parodydamas vidurinį pirštą, ir aplenkus automobilį „Škoda Octavia“, grįžęs į trečią eismo juostą – staigiai stabdė, nors tam, kaip nurodė pareigūnai, nebuvo pagrindo. Taip buvo sukeltas pavojus eismo saugumui, nes kaip nurodė liudytojas E. A. „Buvo sudaryta avarinė situacija“ (b. l. 32). Liudytojas R. K. parodė „Iš jo veiksmų supratau, kad jis stengėsi sukelti eismo įvykį“, „B. klausiau kodėl jis taip važiuoja. B. pasakė, kad tokiu būdu nori pamokyti kitus vairuotojus.“ (b. l. 32). Pats pažeidėjas neneigė aplinkybės, kad tuo metu buvo nepatenkintas tuo, kad „Škoda Octavia“ važiavo trečia eismo juosta lėčiau nei leistinas greitis. N. B. nurodė ir tai, kad trečia eismo juosta prieš jį važiavęs automobilis „VW Golf“ staigiai pristabdė, todėl jis taip pat turėjo stabdyti, tačiau pareigūnai siekdami išvengti susidūrimo, persirikiavę į antrąją eismo juostą teigė nematę kito automobilio, tą nurodė ir liudytoja I. S.: „Priešais a/m „Alfa Romeo“ kitų mašinų nebuvo.“ (b. l. 33). Apeliacinės instancijos teismui abejotinai atrodo pažeidėjo nurodytos aplinkybės, kad neva tai surado „VW Golf“ vairuotoją, kuris galėtų patvirtinti jo nurodomas aplinkybes. Pažymėtina, kad pažeidimas padarytas liepos mėnesį, o pažeidėjas viešojoje erdvėje pradėjo ieškoti liudytojo tik po to, kai apylinkės teismas netenkino jo skundo, t.y. po 4 mėnesių. Pritartina institucijos atsiliepime nurodytoms aplinkybėms, kad vargu ar po tiek laiko liudytojas objektyviai ir tiksliai galėtų atsiminti visas aplinkybes.Išanalizavus bylos duomenis akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, apklausė liudytojus, kurių duoti parodymai išsamūs, vienareikšmiški, neprieštaringi. Tai, kad N. B. nesutinka su pažeidimo kvalifikavimu, nesudaro pagrindo abejoti liudytojų, pareigūnų parodymais, kurie neturi byloje jokio suinteresuotumo, o paties N. B. pateiktos įvykio versijos vertintinos kaip jo siekis išvengti griežtos nuobaudos. Be to, N. B. nurodoma aplinkybė, kad teismas be pagrindo rėmėsi jo ankstesniais baustumais, laikytina nepagrįsta, kadangi skiriant individualizuotą nuobaudą yra privaloma atsižvelgti ir į asmenį charakterizuojančius duomenis. Vieni iš pažeidėją charakterizuojančių duomenų būtent ir yra administracinių teisės pažeidimų registro išklotinė apie jo turėtas ir turimas nuobaudas. Pažymėtina, kad N. B. turi ir galiojančią nuobaudą, o aplinkybė, kad bauda sumokėta – nesustabdo nuobaudos galiojimo. Šioje byloje sprendžiamas tik Kauno AVPK KPV Administracinės veiklos skyriaus Vyresniojo specialisto A. M. nutarimo, ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarties, priimtų N. B. atžvilgiu, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Kiti N. B. skundo argumentai apie policijos pareigūnų, šioje byloje esančių liudytojais, neva tai padarytus Generalinio komisaro patvirtintų taisyklių pažeidimus, nėra analizuojami, kadangi tai nėra šios administracinio teisės pažeidimo bylos dalykas.Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje apklaustų asmenų duotus parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį nepakeistą ir N. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.