- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-26
- Bylos Nr.
- II-226-738/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-06832-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Birutė Drozdienė
- Pareiškėjas
- N. B.
- Kategorijos
- 2.7.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo N. B. skundą institucijai Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai dėl nutarimo pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo pakeisti 2016-08-25 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-69814470-16 dalyje dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalyje pažeidimo ir perkvalifikuoti jo veiką į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalį, paskiriant 173 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.
Skundą padavęs asmuo N. B. skundu prašo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą pakeisti, jo veiką perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalį, paskiriant 173 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams. Savo skundą motyvavo tuo, kad 2016-07-20 apie 18.15 važiavo nuo Europos pr., vairuodamas automobilį Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo antra eismo juosta, trečioje eismo juostoje maždaug 100 m atstumu nuo jo automobilio važiavo automobilis Škoda Octavia. Toje vietoje leistinas greitis yra 60 km/h, o minėtas automobilis važiavo maždaug 50 km/h greičiu. Ties Prietilčio g. važiuojantis automobilis Volkswagen Golf persirikiavo iš antrosios eismo juostos į trečiąją, tai padarė ir jis (persirikiavo paskui Volkswagen Golf, ruošdamasis apsisukimo manevrui). Automobilio šviesomis nemirksėjo. Automobilio Volkswagen Golf vairuotojas staiga stabdė, todėl stabdyti buvo priverstas ir jis. Po stabdymo, trečiojeje juostoje sustojo apsisukimui, greta jo sustojo automobilis Škoda, ir viduje sėdintys vyrai pradėjo grėsmingai mojuoti rankomis, o jis parodė rodomuoju pirštu, kad jie važiuoja lėčiau nei juda automobilių srautas, todėl turėtų važiuoti pirma eismo juosta. Jis nevairavo chuliganiškai, o siekė pasiruošti apsisukimo manevrui leistinoje vietoje, tačiau dėl automobilio Volkswagen Golf vairuotojo staigaus stabdymo prieš jį, buvo priverstas taip pat staigiau stabdyti, siekiant išvengti susidūrimo. Jokių prieštaraujančių viešajai tvarkai gestų nerodė. Jis važiavo leistinu greičiu, tačiau persirikiavo iš vienos eismo juostos į kitą, siekdamas aplenkti trečiąja eismo juosta lėčiau judantį automobilį, kai tuo tarpu jis, važiuodamas lėčiau, galėjo važiuoti artimesne eismo juosta. Taip pat nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra itin reikalinga, kadangi vaikus turi nuvežti į mokyklą, jie gyvena Kauno rajone, o vaikai mokyklą lanko Kaune. Teisė yra itin reikalinga ir darbinėje veikloje, kadangi yra automobilių serviso direktorius, taip pat yra profesionalus sportininkas ir užsiima autosportu.
Teismo posėdžio metu N. B. patvirtino skunde išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
Institucija, paskyrusi administracinę nuobaudą – Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepimu į pateiktą skundą nurodė, kad su N. B. apeliacinio skundo reikalavimais nesutinka. Pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, įvertino vaizdo kamerų, kurios filmuoja pažeidimo padarymo vietą, vaizdo įrašo medžiagą. Kaip matyti iš policijos pareigūnų pranešimų, bei paaiškinimų, jie nepažįsta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Paskirta administracinė nuobauda paskirta tinkamai ir ją naikinti nėra teisinio pagrindo. Tai, kad N. B., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo elgesio rezultatas. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad KET reikalavimai buvo pažeisti tyčia demonstruojant savo išskirtinumą, tuo sukeliant pavojų kitiems eismo dalyviams, ir tuo pačiu sukeliant kitų asmenų neigiamą reakciją ir nepasitenkinimą. N. B. praeityje už šiurkščius pažeidimus nėra baustas, tačiau pastebėtina, kad periodiškai yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už KET reikalavimų nesilaikymą, kas rodo, jog jis nesilaiko galiojančių įstatymų.
Liudytojas E. A. parodė, kad važiuojant nuo Fredos, per tiltą važiavo trečiąja eismo juosta, tarnybiniu, nežymėtu automobiliu, kartu su juo važiavo K. ir S. Važiuojant trečiąja eismo juosta, baigiantis tiltui, iš galo jo vairuojamą automobilį prisivijo automobilis ir pradėjo mirksėti šviesomis. Staiga automobilis lenkė, lenkdamas parodė nepadorų gestą ir aplenkęs automobilį įsuko prieš jį ir pradėjo staiga stabdyti. Dėl stabdymo jis turėjo pakeisti važiavimo kryptį. Važiavo leistinu, t.y. 60 km/h greičiu ir buvo sudaryta avarinė situacija.
Liudytojas R. K. parodė, kad tą dieną buvo vykdoma vogtų automobilių paieška. Kartu važiavo S., A.. A. paminėjo, kad iš paskos važiuojantis automobilis signalizuoja priekiniais žibintais. Tuo tarpu minėtas automobilis išvažiavo į antrą eismo juostą prie juos ir staiga stabdė. Iš jo veiksmų suprato, kad jis stengėsi sukelti eismo įvykį. Jie taip pat turėjo staiga stabdyti, kad nesusidurtų su minėta transporto priemone, kitu atveju butų atsitrenkę į minėto automobilio galą. Jo paklausus kodėl taip vairuoja, atsakė, kad tokiu būdu nori pamokyti kitus vairuotojus.
Liudytoja I. S. parodė, kad važiavo kartu su Andriuškevičiumi, Krukausku. Tuo metu sėdėjo automobilio gale. A. pasakė, kad iš galo važiuojantis automobilis mirksi šviesomis. Tuo metu pastebėjo, kad automobilis Alfa Romeo lenkia jų automobilį, lenkdamas parodė vidurinį rankos pirštą ir įsukęs prieš jų automobilį staiga stabdė. Dėl staigaus stabdymo jie turėjo keisti važiavimo kryptį.
Liudytojas E. D. parodė, kad iš budėtojų gavo pranešimą, kad nuo Čiurlionio tilto link Petrausko g. važiuoja automobilis Alfa Romeo, kurį asmuo vairuoja chuliganiškai.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas paliktinas nepakeistu, skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris pažeidė Kelių eismo taisykles dėl chuliganiškų paskaitų, sukeliant pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą, būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį – chuliganiškas paskatas. Pažymima, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, kad N. B. padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalyje.
Nagrinėjamojoje byloje nekyla ginčas dėl to, kad pareiškėjas 2016-07-20 18.15 val. Kaune, M. K. Čiurlionio tiltas, N. B. vairuodamas transporto priemonę Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas link Prietilčio g. trečiąja eismo juosta chuliganiškai vairavo, t.y. mirksėjo tolimosiomis žibintų šviesomis kitai transporto priemonei, persirikiuodamas iš trečiosios eismo juostos į antrą ir iš antros į trečiąją eismo juostą nerodė įspėjamųjų posūkio šviesos signalų, persirikiavęs į trečiąją eismo juostą, prieš pat paskui jį važiavusią transporto priemonę staigiai stabdė, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti. Dėl tokių Alfa Romeo vairuotojo veiksmų, Škoda Octavia vairuotojas turėjo staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį savo ir kitų eismo dalyvių saugumui užtikrinti. Vairuotojas savo veiksmais akivaizdžiai nepaisė elementarių moralės ir elgesio normų kelyje, priešpastatė save kitų vairuotojų atžvilgiu bei parodė niekinantį požiūrį į juos, demonstravo savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Šios aplinkybės nėra paneigtos, teismo posėdžio metu pats pareiškėjas neneigė, kad manevravo, negalėjo nurodyti, ar persirikiuodamas rodė įspėjamuosius signalus. Jo skunde nurodytos aplinkybės, kad trečiąja eismo juosta automobilis važiavo 50 km/h greičiu, kai leistinas greitis yra 60 km/h, taip pat faktas, kad jam būtinai reikėjo važiuoti trečiąja eismo juosta, kad galėtų atlikti posūkio manevrą, nesuteikia teisės asmeniui pažeisti Kelių eismo taisykles - šiuo atveju konkrečiai dėl chuliganiškų paskatų, kelti pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taip pat, faktas, kad lenkdamas automobilį parodė nepadorų gestą – vidurinį pirštą, įrodo, kad jis nepaiso ne tik Kelių eismo taisyklių, bet ir elementarių moralės normų.
Teismas pažymi, kad pažeidimas numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalį gali būti padaromas tik esant tiesioginei tyčiai – asmuo suvokia, jog daro teisės pažeidimą, tokie veiksmai sukels neigiamas pasekmes ir to siekia. Pareiškėjas suprato savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms ir sąmoningai jas ignoravo. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalį normoje įtvirtinti alternatyvūs požymiai, taigi atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų konstatavimo. Kiekvienas KET pažeidimas yra daugiau ar mažiau pavojingas, kiekvienas pažeidimas sukelia didesnį arba mažesnį pavojų eismo ar jo dalyvių saugumui, jų turtui ir pan. Todėl visais atvejais galioja viena bendra taisyklė – transporto sraute privalu laikytis ir imtis didesnių atsargumo priemonių, įvertinti tai, jog yra didesnė grėsmių tikimybė. Nagrinėjamojoje byloje chuliganiškos paskatos yra tai, kad dėl mažareikšmės dingsties, norėdamas važiuoti trečiąja eismo juosta, mirksėjo tolimosiomis žibintų šviesomis, nerodė įspėjamųjų posūkių signalų, persirikiavęs prieš pat paskui jį važiavusią transporto priemonę staigiai stabdė, kai tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti. Taip pat aplenktame automobilyje buvusiems asmenims rodė nepadorius, įžeidžiančius gestus.
Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sankcijos už padarytą pažeidimą ribose paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Kaip matyti iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, pareiškėjas turi galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus ir praeityje daug kartų baustas už KET pažeidimus. Šios aplinkybės patvirtina neatsakingą ir nerūpestingą pareiškėjo elgesį ir leidžia jį charakterizuoti neigiamai. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-301 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies1 punktu teismas,
nutaria:
2016-08-25 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-69814470-16 palikti nepakeistą, pareiškėjo N. B. skundą atmesti.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.