Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio, Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainos Vaidachavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė jam buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Į paskirtą bausmę jam buvo įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. lapkričio 2 d. 14.55 val. iki 2021 m. lapkričio 4 d. 10.25 val. (2 paros).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. O. M. buvo nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojams: 2021 m. lapkričio 2 d. apie 14 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vyriausiajam patruliui K. Ž. ir vyriausiajai patrulei A. B. atvykus į iškvietimą dėl eismo įvykio ir aiškinantis įvykio aplinkybes, jis, būdamas neblaivus, priėjo prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, kumščiu trenkė į tarnybinio automobilio dešinės pusės priekinių durų lango stiklą; K. Ž., A. B. išlipus iš automobilio ir bandant jį raminti, jis nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevartoti necenzūrinių žodžių pareigūnų atžvilgiu, nesielgti agresyviai, nesistumdyti, vengė sulaikymo ir vieną kartą įspyrė A. B. į kairę šlaunį, padarydamas poodinę kraujosruvą ir minkštųjų audinių sumušimą kairėje šlaunyje, taip nežymiai sutrikdė A. B. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą; po to, kai panaudojo fizinį smurtą prieš A. B., bandė pabėgti, tačiau K. Ž., panaudojus kovinius imtynių veiksmus, jis buvo sustabdytas, priešindamasis toliau jis vengė sulaikymo ir vieną kartą įspyrė K. Ž. į dešinę blauzdą, padarydamas poodinę kraujosruvą ir minkštųjų audinių sumušimą dešinėje blauzdoje, taip nežymiai sutrikdė K. Ž. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje nuteistojo O. M. paduotas apeliacinis skundas yra labai lakoniškas, jame nenurodomas nei konkretus reikalavimas, nei jo argumentai. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nuteistasis O. M. savo kaltę iš esmės pripažino viso proceso metu, jo bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis) ir jam paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis), skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

7. Pagal BK 286 straipsnį baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki 3 metų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam O. M. už šią nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios terminą nustatė mažesnį už vidurkį, t. y. 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, pirmosios instancijos teismas šią bausmę nuteistajam sumažino vienu trečdaliu iki 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegija su tokia nuteistajam paskirta bausme sutinka.

9. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam O. M., jos skyrimo taisyklių nepažeidė, atsižvelgė į jo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, įvertino ir kitus bausmės skyrimui reikšmingus bylos duomenis. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad O. M. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, teismas pagrįstai nustatė ir atsižvelgė į vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui, bei nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, taip pat įvertino ir O. M. asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis – iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo jis buvo teistas 6 kartus, dauguma jo anksčiau padarytų veikų – vagystės ir plėšimai, viešosios tvarkos sutrikdymas. Tai leidžia teigti, kad nuteistojo elgesyje egzistuoja nusikalstamų veikų modelis – jis linkęs smurtauti, pažeisti viešąją tvarką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad O. M. baustas administracine tvarka, tarp jų – už smulkias vagystes. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog šiuo metu nuteistasis užsiima kokia nors teigiama veikla, gauna legalių pajamų. Be to, nuteistasis naują nusikalstamą veiką padarė nepraėjus ne vieneriems metams po paskutinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ankstesniais teismų nuosprendžiais O. M. paskirtos valstybės poveikio priemonės (laisvės atėmimas, jo vykdymo atidėjimas, areštas) nedarė teigiamos įtakos jo elgesiui. Taigi, būdamas teistas, puikiai suvokdamas teisės pažeidimų darymo pasekmes, O. M. pasirinko ir toliau veikti nusikalstamai. Kaip pagrįstai pirmosios instancijos teismas pažymėjo skundžiamame nuosprendyje, visa tai rodo negatyvų nuteistojo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias teisingo elgesio ir geros moralės normas. Įvertinus anksčiau aptartą nuteistojo asmenybę, jo nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nelaikytina aiškiai per griežta, todėl neteisinga. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo šią bausmę švelninti.

10. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam netaikė BK 75 straipsnio ir neatidėjo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Pažymėtina, kad, be kita ko, laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Svarstant BK 75 straipsnio taikymo galimybes nuteistajam O. M., svarbūs bylos duomenys apie praeityje jo padarytas nusikalstamas veikas ir už jas taikytų bausmių jam poveikis bei teismo įsitikinimas, kad nuteistojo tinkamos ir efektyvios resocializacijos procesą galima užtikrinti jo neizoliuojant nuo visuomenės. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju tam pagrindo nėra.

11. Kaip jau minėta, O. M.ne kartą teistas, jo teistumas neišnykęs, naują nusikalstamą veiką jis padarė nepraėjus nė vieneriems metams po paskutinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Iš to darytina išvada, kad nuteistasis savo nusikalstamų polinkių nesistengia pakeisti, jam sudėtinga laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių. O. M. polinkio nusikalsti nepakeitė ir jam anksčiau taikytos poveikio priemonės – laisvės atėmimas, jo vykdymo atidėjimas, areštas. Taigi, ir šių priemonių taikymas nuteistajam nebuvo sėkmingas jo reintegracijos į visuomenę procese bei bausmės tikslų pasiekimui. Kitaip tariant, O. M. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, po anksčiau jam paskirtų bausmių atlikimo jis ir toliau elgėsi neteisėtai, kas leidžia jį charakterizuoti kaip neigiamą asmenybę. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties įtikina, jog pasitikėjimas juo gali būti pagrįstas ir rezultatyvus. Šiuo atveju nuteistasis O. M. nepateisino jam parodyto pasitikėjimo ir nepasinaudojo galimybe įrodyti, kad jis padarė teigiamas išvadas iš savo ankstesnio teistumo ir esmingai pakeitė savo gyvenimą pozityvia linkme. Taigi, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, BK 75 straipsnis nuteistajam negali būti taikomas.

12. Apibendrindama tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

13. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma, iš kurios matyti, kad O. M. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 90 Eur, šias išlaidas prašoma išieškoti iš nuteistojo valstybei. Šis prašymas netenkinamas.

14. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. M. apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį.

15. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti BPK. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.

16. Kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam (ar atliksiančiam) nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021).

17. Šioje byloje nėra tikslių duomenų apie O. M. finansinę padėtį, be to, jis turės atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, atlyginti turtinę žalą. Šios aplinkybės gali apsunkinti nuteistojo finansinę padėtį. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, atsižvelgiant į nuteistojo būsimą apsunkintą turtinę padėtį, yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo O. M. apeliacinį skundą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo iš nuteistojo išieškoti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas.